2021-02-10 Nr. AB-2939-3-62-3-00238-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-617-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00238-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. buvo laikomas Alytaus PN perpildytose patalpose. Pradžioje bausmę atliko 2 bendrabutyje, kurio techninė būklė buvo bloga – 2 lokaliniame sektoriuje buvo netinkamas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, langai mediniai, nesandarūs, rėmai išpuvę, grindys medinės, išlūžusios, sienos su pelėsiu, aptrupėjusios, neveikė ventiliacija, patalpose buvo daug buitinių parazitų, sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas. Vėliau pareiškėjas bausmę atliko 7 lokaliniame sektoriuje, kuris yra virš tekinimo ir suvirinimo cecho. Šiame lokaliniame sektoriuje taip pat buvo netinkamas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui priklausantis gyvenamasis plotas, buvo netinkama temperatūra, nesandarūs langai, išlūžusios grindys, neveikė ventiliacija, patalpų nebuvo galima vėdinti natūraliu būdu, kadangi iš cecho nuolat kildavo nuodingi dūmai, taip pat vibruodavo grindys. Vėliau pareiškėjas bausmę atliko be sargybos, jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, buvo netinkamas dieninis ir naktinis apšvietimas, sienos buvo drėgnos, langai nesandarūs. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, buvo pažemintas jo orumas, pablogėjo reputacija.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pažymėjo, jog 13 būryje balionai suvirinimo darbams nėra sandėliuojami, angliarūgštės balionai yra sandėliuojami tik 7 lokaliniame sektoriuje, atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje, ir atnešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o toliau nuo jų, virš jų nuteistieji negyvena. Atsakovas kamerose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, drėgmę, apšvietimą, patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus higienos normų pažeidimų nenustatė. Įstaigoje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normų reikalavimus. Alytaus PN yra sudarę sutartį su licencijuota įmone, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo T. R. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2016 m. sausio 29 d. taikė ieškinio senaties terminą ir atmetė šią pareiškėjo skundo dalį.

7. Vertindamas pareiškėjo kalinimo sąlygas Alytaus PN nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d., pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo patalpas: 34,46 kv. m ploto 13 būrio 3 miegamąjį, kuriame įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,4569 kv. m ploto; 17,71 kv. m ploto 22 būrio 5 miegamąjį, kuriame įrengtos 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,54 kv. m ploto; 34,13 kv. m ploto 9 būrio 2 miegamąjį, kuriame įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,79 kv. m ploto; ginčo laikotarpiu pareiškėjas 2 bendrabutyje bausmės neatliko.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, jog 13 būrio 3 miegamajame buvo įrengta ne 10, o 14 vietų. Atsakovo atstovas pareiškėjo nurodytų duomenų nenuginčijo. Iš kompiuterinės programos „Įskaita“ pateiktų duomenų negalima nustatyti, kada į minėtą programą buvo suvesti duomenys apie ginčo patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, kokio laikotarpio duomenys yra pateikti teismui. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų negalima nustatyti, kad pareiškėjo bausmės atlikimo metu ginčo patalpose (13 būrio 3 miegamajame) buvo 10 miegamųjų vietų, ir sprendė, jog pareiškėjui nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 2 d. teko 2,46 kv. m ploto, t. y. nebuvo užtikrintas minimalaus gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Alytaus PN patalpų būklės, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka higienos normų reikalavimus, tinkamą patalpų temperatūrą palaiko įstaigoje esantis kompiuterizuotas šilumos mazgas, Alytaus PN užtikrina tinkamas higienos normas atitinkančias gyvenimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimo atvejų, nesiejo jų su jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamos oro temperatūros, apšvietimo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nurodytų nusiskundimų nepagrindė ir jų neįrodė.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą, jog ginčo patalpose buvo išpuvę, nesandarūs langai, išlūžę grindys, kad pareiškėjas negalėjo tinkami išvėdinti patalpų, kadangi iš cecho pastoviai kildavo dūmai.

11. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 000 Eur ir priteisė ją iš atsakovo.

III. 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą.

13. Alytaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta visa su pareiškėjo skundu susijusi medžiaga, tačiau teismas jos objektyviai neįvertino. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam tariamai padarytą neturtinę žalą.

14. Atsakovo atstovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad Alytaus PN 13 būrio 3 miegamajame (plotas – 34,46 kv. m, 10 miegamųjų vietų) pareiškėjui teko 3,44 kv. m ploto. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo atsikirtime nurodytais duomenimis, kad minėtame miegamajame buvo 14 miegamųjų vietų, kurių pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais. Pasak atsakovo atstovo, tikslinti skundą pareiškėjas galėjo per 14 kalendorinių dienų nuo atsiliepimo gavimo dienos. Šį terminą pareiškėjas praleido, nes atsikirtimą pateikė po 16 dienų.

15. Pareiškėjas T. R. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė ieškinio senatį. Pareiškėjo vertinimu, ieškinio senatis netaikytina reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimų. Be to, pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo tęstinis, taigi ieškinio senatis nėra pasibaigusi. Jeigu teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas vis dėlto buvo praleistas, pareiškėjas prašo jį atnaujinti.

17. Pareiškėjas akcentuoja, kad netinkamomis sąlygomis buvo laikomas keturis metus, jam nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio patalpoje, nebuvo tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo, langai buvo supuvę, vyravo smarvė, jis sirgo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, jog jam turėtų būti priteistas prašomas neturtinės žalos atlyginimas – 30 000 Eur.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka.

19. Alytaus PN nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas į Alytaus PN administraciją nesikreipė ir perkelti jį į kitą būrį neprašė. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkrečios patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje ginčas kilo dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui T. R. pagal CK 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui Alytaus PN nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 2 d. nebuvo užtikrinta minimali gyvenamosios patalpos ploto norma, taip pat kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 15 d. imtinai) Alytaus PN patalpų langai buvo blogos būklės, priteisė pareiškėjui 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

22. Atsakovo atstovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo paaiškinimais dėl Alytaus PN 13 būrio 3 miegamajame įrengtų vietų skaičiaus. Pareiškėjas T. R. apeliaciniame skunde taip pat reiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei juo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, prašo nagrinėti jo skundą ir priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat mano, jog nebuvo pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.

23. Dėl pareiškėjo teiginio, kad nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Scordino prieš Italiją Nr. 1 (pareiškimo Nr. 36813/97) 89 p.).

24. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtinti ribojimai būtų proporcingi, jais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94), 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78), 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93), taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1592-624/2017; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2694-442/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-801-822/2018; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-586-520/2020 ir kt.).

25. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog šiuo atveju galėjo ir turėjo būti taikomos nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senatį, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad ieškinio senaties terminas negalėjo būti taikomas. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, padarytą, kaip teigiama, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2016 m. sausio 29 d.

26. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju ieškinio senatis netaikytina nes kreiptasi dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, jog ieškinio senatis netaikoma būtent reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), tačiau iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3281-261/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2485-662/2017).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

28. Kaip minėta, atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, susijusiomis su minimalios gyvenamosios ploto normos užtikrinimu Alytaus PN 13 būrio 3 miegamajame.

29. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-72-438/2021).

30. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo atstovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas neteisingas išvadas.

31. Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 34,46 kv. m ploto 13 būrio 3 miegamajame įrengta 10 miegamųjų vietų, pareiškėjas savo paaiškinimuose teigė, kad 13 būrio 3 miegamajame buvo ne 10, 14 miegamųjų vietų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš kompiuterinės programos „Įskaita“ pateiktų duomenų negalima nustatyti, kada į minėtą programą buvo suvesti duomenys apie ginčo patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, kokio laikotarpio duomenys yra pateikti teismui. Taigi Alytaus PN tiesiog nurodė, kad 13 būrio 3 miegamajame įrengta 10 miegamųjų vietų, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kiek miegamųjų vietų buvo įrengta būtent ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. sausio 30 d. iki 2018 m. vasario 2 d. Tokių duomenų nepateikta ir prie apeliacinio skundo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl miegamųjų vietų skaičiaus 13 būrio 3 miegamajame, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalaus gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas.

32. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas per vėlai pateikė patikslintą skundą ir jis neturėjo būti vertinamas, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas, pavadintas atsikirtimu į atsiliepimą, laikytinas rašytiniais paaiškinimais, o ne patikslintu skundu. Minėtame dokumente pareiškėjas nesuformulavo jokių naujų reikalavimų, tačiau tik patikslino skunde nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ir prie atsiliepimo pridėtus įrodymus. Taigi atsakovo argumentai dėl šios dalies laikytini nepagrįstais ir nedarančiais įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.

33. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04) 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03) 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

34. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo, kad jam būtų priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad nėra pagrindo padidinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

35. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

36. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo parengimą, negali būti tenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė