2013-12-18 Nr. AB-10172-2-01-3-00043-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl išmokos priteisimo, padavimo terminą.
Legislator headnote
AI generated2013-12-18 Nr. AB-10172-2-01-3-00043-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinė byla Nr. TA492 -92/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00043-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl išmokos priteisimo, padavimo terminą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Lietuvos draudimas“) pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jo naudai 23 097,95 Lt išmoką iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, kuri turėtų būti išmokėta V. K. ir buvo apmokėta AB „Lietuvos draudimas“ lėšomis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paštu 2013 m. lapkričio 14 d. (pašto spaudas ant voko) išsiuntė apeliacinį skundą. Kartu su apeliaciniu skundu padavė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašyme paaiškino, kad negavo sprendimo nuorašo. Praėjus savaitei po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, pareiškėjo darbuotoja, nesulaukusi sprendimo nuorašo, skambino į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame išsiaiškino, jog teismas sprendimą siuntė tik elektroninės teismų sistemos pagalba. Patikrinus elektroninę teismų sistemą paaiškėjo, jog sprendimas nėra skaitmenizuotas. Sprendimas buvo rastas kartu su lydraščiu, nenurodant, kad kartu yra įkeltas ir teismo sprendimas. Teigia, jog sąžiningai ir operatyviai stengėsi išspręsti ne dėl jo veiksmų kilusius sunkumus, todėl apeliacinio skundo pateikimo termino atnaujinimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
II. Prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintinas. Apeliacinis skundas nepriimtinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.
Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2013 m. spalio 21 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2013 m. lapkričio 4 d. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas paštu tik 2013 m. lapkričio 14 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-858-62/2011).
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pareiškėjo nurodomi argumentai dėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo yra pagrįsti ir suteikia pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes.
Pareiškėjas teigia, jog nesulaukęs skundžiamo sprendimo nuorašo, išsiaiškino jog sprendimas jam išsiųstas Lietuvos Teismų Informacinės Sistemos (toliau – ir LITEKO) pagalba ne iš karto rado sprendimą, kadangi jis buvo įkeltas kartu su lydraščiu.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtino Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, kurio 15 punkte numatyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis <...> Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
Iš byloje esančio LITEKO sistemos išrašo (b. l. 72) akivaizdu, jog pareiškėjo LITEKO VEP paskyra yra aktyvi ir adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) procesinius dokumentus gauti savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pareiškėjas neginčija galimybės jungtis prie minėtos sistemos.
LITEKO sistemos išraše nurodyta, kad teismo sprendimas išsiųstas 2013 m. spalio 23 d., t. y. nepraleidus įstatymo numatyto trijų dienų termino (ABTĮ 93 str.). Teismo sprendimas išsiųstas nepažeidžiant jokių procesinių nei techninių reikalavimų.
Teismas abejotinais laiko pareiškėjo argumentus, jog jis ne iš karto rado sprendimą LITEKO VEP sistemoje, kadangi pareiškėjas, būdamas aktyvus sistemos naudotojas, turėjo žinoti, kad teismo priimti sprendimai yra siunčiami kartu su lydraščiu, kuriame nurodoma, koks procesinis dokumentas yra siunčiamas.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, gavę jiems nepalankų teismo sprendimą, turi neatidėliodami pasirūpinti dėl jo apskundimo per įstatymu nustatytą terminą (pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-146-18/2012).
Prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas nenurodo kada realiai susipažino su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo atstovė J. P. dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir pasirašytinai buvo informuota apie teismo sprendimo paskelbimo datą (b. l. 57-58, 59). Taigi pareiškėjui buvo žinoma apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką bei teismo sprendimo apskundimo terminą. Teisėjų kolegija vertina, kad būdama atidi ir rūpestinga bei siekdama sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, pareiškėjo atstovė, galėjo laiku domėtis skundo išnagrinėjimo rezultatu, jo neradusi, iš karto domėtis kokiu būdu sprendimas buvo išsiųstas, nepavykus jo rasti, kreiptis į teismą dėl papildomos kopijos ar papildomos informacijos. Taip pat pastebėtina, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jam keliami didesni operatyvumo bei atidumo reikalavimai, kadangi pasinaudodamas savo organizacinėmis bei techninėmis priemonėmis jis turi tinkamas galimybes laiku paduoti apeliacinį skundą teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai ir tuo sukėlė sau neigiamas teisines pasekmes.
Remdamasi išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, išimtinai nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimo“ prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimo“ apeliacinį skundą ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Romanas Klišauskas
Virginija Volskienė