59bbc048-0e16-44b3-a3ed-bdba49324f4e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2862-644/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00331-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 28 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. (A. L.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-03-21 iki 2020-01-21 buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK 3 bÅ«rio 1 sekcijoje netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kadangi ankÅ¡toje 35,67 kv. m ploto kameroje buvo laikoma iki 11 nuteistųjų.

Buvimas bÅ«ryje prilygo kalinimui kamerų tipo patalpose, kadangi pareiÅ¡kėjas pasivaikščioti buvo iÅ¡leidžiamas tik 3 val./parÄ , o likusį laikÄ leisdavo užrakintas gyvenamojoje patalpoje, be to, bÅ«ryje nebuvo laisvalaikio kambario. AnkÅ¡toje patalpoje trÅ«ko oro, pablogėjo sveikata, paÅ«mėjo lėtinės ligos, kilo įtampa, konfliktinės situacijos. Patalpa nebuvo aprÅ«pinta inventoriumi, nes nebuvo pakabų virÅ¡utiniams drabužiams kabinti, taburečių, stalo, kabliukų rankÅ¡luosčiams.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė emocinę įtampÄ , socialinę degradacijÄ , dvasinį sukrėtimÄ . Atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l.

47) pažymėjo, kad atsakovo atsiliepimo argumentai neatitinka tikrovės, nes gyvenamosios patalpos nuotrauka yra kelių metų senumo. Argumentai, kad pareiÅ¡kėjas galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje neatitinka tikrovės, nes pasivaikščioti pareiÅ¡kėjui buvo leidžiama tik 3 val. per parÄ . Pakabos virÅ¡utiniams drabužiams patalpoje neįrengtos, vėdinimo sistemos nėra. Dėl netinkamos vėdinimo sistemos kaupėsi drėgmė, pelėsis. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 8-13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrinta. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose nebuvo laikomas. Pirmojo sektoriaus nuteistųjų patalpose poilsio kambariai neįrengti, tačiau laisvu laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje, gryname ore. Pataisos namuose taip pat vykdomos socialinės reabilitacijos programos. Gyvenamosios patalpos aprūpintos inventoriumi atsižvelgiant į Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintas aprūpinimo normas.

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas paprastosios grupės sÄ lygomis, taigi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnį jis turėjo teisę 3 valandas per parÄ pasivaikščioti gryname ore. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į psichologus siekdamas užfiksuoti patį kreipimosi faktÄ , bet ne patiriamus realius iÅ¡gyvenimus. Pataisos namų pareigÅ«nai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalÄ , todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2019-03-21 iki 2020-01-21.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos trÅ«kumo. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-10-20 iki 2020-01-22, toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-03-21 iki 2020-01-21 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 3 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,62 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, buvo laikoma iki 11 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko 3,23 kv. m ploto (b. l. 40, 41). Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 111.1. punkte reglamentuota 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nepagrįstai buvo laikomas užrakinamoje patalpoje (kamerų) pasivaikščioti iÅ¡leidžiant tris valandas per parÄ .

PareiÅ¡kėjo nuomone, jo kalinimas rakinamoje bÅ«rio patalpoje prilygo kalinimui kamerų tipo patalpose. BVK 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Taisyklių 731 punkte nurodyta, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio (731.1 p); kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus (731.2).

Pagal Taisyklių 732 punktÄ , iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Taigi, pagal aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , nuteistieji gali bÅ«ti laikomi užrakinti, laikantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytų sÄ lygų. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktÄ , paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Kadangi pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas paprastosios grupės sÄ lygomis (ne kamerų tipo patalpose ar drausmės grupėje), be to, jis neneigia, kad pasivaikščioti buvo vedamas tris valandas per parÄ , jo argumentai dėl pasivaikščiojimų trukmės atmestini kaip nepagrįsti.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte numatyta, kad patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Bylos duomenys (b. l.

41) patvirtina, kad 3 bÅ«rio 1 gyvenamoji patalpa vėdinama per atveriamÄ langÄ , kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl pagal minėtÄ reglamentavimÄ , neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl vėdinimo sistemos neįrengimo nekonstatuotini. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , ar, kad nebuvo galima jo atidaryti/uždaryti. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl oro trÅ«kumo ar pelėsio.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie pelėsio plitimÄ ir antisanitarines sÄ lygas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindė aplinkybėmis dėl inventoriaus trÅ«kumo. Pažymėjo, kad patalpoje nebuvo pakabų asmeniniams drabužiams kabinti, stalo, kėdžių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje (toliau – AprÅ«pinimo norma) numatyta, kad gyvenamojoje patalpoje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po du kabliukus asmeniui), spintelė prie lovos (1 vnt. asmeniui), stalas, taburetė ir/arba kėdė ir/arba suolai.

IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos 3 bÅ«rio 1 gyvenamosios patalpos foto nuotraukos (b. l.

43) matyti, kad gyvenamojoje patalpoje įrengtos ne tik pakabos, bet ir asmeninės nuteistųjų spintos, todėl pagal minėtÄ reglamentavimÄ , neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl pakabų drabužiams trÅ«kumo nekonstatuotini. Be to, remiantis PravieniÅ¡kių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020-02-12 pažyma Nr. 77-258 (b. l.

41) nuteistųjų gyvenamosios patalpos aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl baldų ar kito inventoriaus trÅ«kumo. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl inventoriaus trÅ«kumo grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8.7 punktÄ , nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami laisvalaikio kambariai. Atsakovas neneigia, kad 3 bÅ«ryje laisvalaikio kambarys neįrengtas, todėl Å¡iuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambario neįrengimo pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr.

LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė pažeminimÄ , privatumo sumažėjimÄ , kančiÄ ir pan., tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus 2020-01-08 pažymos (b. l.

42) matyti, kad pareiÅ¡kėjui 1996 metais buvo diagnozuota plaučių tuberkuliozė, tačiau nuteistasis nuolat pats atsisako atlikti profilaktines rentgeno nuotraukas, taip pat neurologo, kardiologo, oftalmologo konsultacijų. Konkrečių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, byloje nėra. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. L. (A. L.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis