2022-02-23 Nr. AB-4183-3-61-3-04345-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-997-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04345-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija, VDAI) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 3R-1040 (2.13-1) „Dėl M. K. 2019 m. gegužės 21 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą (toliau – ir Skundas) iš naujo; 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Inspekcijai teikė Skundą dėl trečiojo suinteresuotojo asmens Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) ir jos Lygių galimybių integravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo T. V. R. (toliau – ir vedėjas) vykdyto neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių pažeidimo (teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą ir teisės nesutikti su duomenų tvarkymu). Atsakovo Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi VDAI rėmėsi tik Tarnybos teikiama informacija, nustatyta tvarka neinformavo pareiškėjo, kad skundo dėl dalies jame pateiktų esminių aplinkybių nagrinėjimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai, netinkamai aiškino ir taikė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR, Reglamentas (ES) 2016/679), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba 2019 m. liepos 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 10 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog, tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis, rėmėsi BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu, tačiau Inspekcija, priimdama Sprendimą, nesivadovavo šia faktine aplinkybe bei savavališkai konstatavo, kad Tarnyba veikė remdamasi kitu BDAR 6 straipsnio punktu. Inspekcija nepasisakė dėl Tarnybos vykdyto asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo neatitikimo BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktams, pateikė tik savo pačios nuomonę dėl duomenų rinkimo pagrindo. Atsakovas nevertino aplinkybės, kad Skyriaus vedėjas 2019 m. vasario 22–23 d. duomenis rinko ir tvarkė ne tarnybos laiku, aiškindamas, kad šių faktų tyrimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai, bet tuo pačiu nurodė, kad Skyriaus vedėjas šiomis dienomis pareiškėjo asmens duomenis rinko ir tvarkė teisėtai. Tarnyba 2019 m. vasario 22 d. buvo informuota, jog pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl atsakovas nepagrįstai teigė, kad ta diena buvo pareiškėjo darbo laikas. Tarnyba nurodė Inspekcijai, kad ji nerinko ir negavo pareiškėjo asmens duomenų, todėl apie tai neinformavo pareiškėjo, tokios pareigos ji neturėjo, o visus asmens duomenis pareiškėjas buvo pateikęs pats. Atsakovo pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjas niekada nebuvo nurodęs Tarnybai duomenų apie savo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Partija) rinkiminiame kongrese (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kongresas) 2019 m. vasario 22–23 d., numatomą apsistojimo vietą (viešbutį), todėl Skyriaus vedėjas ir Tarnyba rinko bei tvarkė pareiškėjo asmens duomenis, kuriuos tvarkyti draudžia BDAR 9 straipsnio 1 dalis. Atsakovas nesiaiškino trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktų duomenų neatitikimų.

4. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas, tvirtindamas, kad Skyriaus vedėjas teisėtai rinko jo asmens duomenis, nepagrįstai nesivadovavo BDAR 29 straipsniu, kuris imperatyviai nurodo, kad duomenims tvarkyti būtinas duomenų valdytojo nurodymas. Inspekcija nepagrindė, kodėl neatsižvelgė į kitų valstybinių institucijų teiktus atsakymus. Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) taip pat neteisėtai tvarkė pareiškėjo asmens duomenis. VDAI, nevertinusi šių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, kad asmens duomenų rinkimas buvo teisėtas. Atsakovas nepagrįstai nevertino, ar Tarnyba ir Skyriaus vedėjas, tvarkydami asmens duomenis, nepažeidė BDAR 7 straipsnio nuostatų, nepagrįstai rėmėsi BDAR 14 straipsnio nuostatomis, spręsdamas dėl jo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimo. Inspekcijos pozicija pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto principą, kadangi BDAR 14 straipsnis reglamentuoja duomenų tvarkymo teisėtumą, gavus asmens duomenis ne iš duomenų subjekto.

5. Dėl Inspekcijos neveikimo pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą. Valstybės institucija, kurios paskirtis – užkirsti kelią asmens teisių pažeidimams, veikė taip, kad pareiškėjui būtų užkirstas kelias siekti teisingumo.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad, vertindamas, ar teisėtai buvo renkami duomenys, skambinant ir kreipiantis į viešbutį, kuriame buvo apgyvendinti Kongreso dalyviai, jis rėmėsi skundo nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Inspekcija 2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštais (toliau– ir Raštai) kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos pateikimo. Tarnyba 2019 m. liepos 12 d. informavo, kad, tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis, ji vadovavosi Lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-23 patvirtintomis Asmens duomenų tvarkymo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), su kuriomis pareiškėjas buvo supažindintas 2018 m. rugsėjo 11 d. Tarnyba nurodė, kad nerinko asmens duomenų, susijusių su pareiškėjo asmeniniu gyvenimu ar visuomenine (politine) veikla, o visus asmens duomenis Tarnybai pateikė pats pareiškėjas, jie tvarkomi tik įgyvendinant su valstybės tarnyba susijusias funkcijas. Pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs prašymų ar reikalavimų dėl asmens duomenų tvarkymo.

Tarnyba 2019 m. liepos 12 d. rašte nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. apie 9.30 val. pareiškėjas išvyko iš Tarnybos ir iki darbo pabaigos negrįžo. Esant VTĮ 16 straipsnio numatytų pareigų pažeidimo požymiams, Lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 buvo sudaryta komisija galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija). Pareiškėjo sutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo buvo gautas 2018 m. rugsėjo 11 d. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Jis buvo supažindintas su visa tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Tarnyba 2019 m. liepos 12 d. raštu nurodė, kad Skyriaus vedėjas buvo pareiškėjo tiesioginis vadovas, atsakingas už Skyriaus uždavinių ir funkcijų vykdymą. Skyriaus vedėjui, kaip duomenų valdytojui pavaldžiam asmeniui, Tarnyba nedavė nurodymų rinkti pareiškėjo asmens duomenų, t. y. 2019 m. vasario 22 d. bei 2019 m. vasario 23 d. skambinti į viešbutį, kuriame buvo apgyvendinti Kongreso nariai ir 2019 m. vasario 25 d. siųsti paklausimą Partijai. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu nurodė, kad Skyriaus vedėjas, 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. kovo 1 d. išsiųsdamas paklausimus Partijai, veikė kaip pareiškėjo tiesioginis vadovas.

Komisija nerinko pareiškėjo asmens duomenų. Skyriaus vedėjas buvo įtrauktas į Komisijos sudėtį. Komisija, vertindama pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, be kita ko, vertino ir Skyriaus vedėjo pateiktus įrodymus. Asmens duomenis, susijusius su ketinimu dalyvauti Kongrese, pareiškėjas pats pateikė Tarnybai 2019 m. vasario 15 d.

7.1. Inspekcija nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. Tarnyba VDAI pateikė Skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas pats pranešė Tarnybai, kad 2019 m. vasario 21–22 d. ketina dalyvauti Kongrese, 2019 m. vasario 15 d. pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo. Nemokamos atostogos pareiškėjui nesuteiktos, nes jam buvo pavesta vykdyti komisijos sekretoriaus funkcijas 2019 m. vasario 22 d. Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų komisijos posėdyje. Skyriaus vedėjas paaiškinime nurodė, kad nurodytą dieną 10 val. 32 min. iš pareiškėjo gavo elektroninį laišką, kad jis prastai jaučiasi ir užsiregistravo konsultacijai pas gydytoją.

Tą dieną pareiškėjas neatvyko į darbą ir nevykdė komisijos sekretoriaus pareigų. Pareiškėjas neinformavo tiesioginio vadovo apie tai, kad gavo nedarbingumo pažymėjimą, tokiu būdu nesilaikė Lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-14 patvirtintų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taikylės) 27 punkto. Skyriaus vedėjas paaiškinime nurodė, kad bandė susisiekti su pareiškėju, nes jo nebuvo darbo vietoje. Nepavykus pakalbėti su pareiškėju, 2019 m. vasario 22 d. (apie 18 val. 30 min.) ir 2019 m. vasario 23 d. (apie 9 val. ryto) Skyriaus vedėjas skambino į viešbučio, kuriame buvo apgyvendinti Kongreso dalyviai, registratūrą.

Registratūros darbuotoja žodžiu patvirtino, kad pareiškėjas yra apsistojęs viešbutyje, peradresavo skambutį į jo viešbučio numerį. Nors į skambučius pareiškėjas neatsiliepė, tačiau nebuvo paneigta abejonė, kad jis darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienį. Skyriaus vedėjas paaiškinime nurodė, kad 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. kovo 1 d. paklausimai Partijai apie dalyvavimą kongrese buvo siųsti ne siekiant rinkti pareiškėjo asmens duomenis, o patvirtinti arba paneigti abejonę, jog jis darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienyje vykstantį renginį.

Skyriaus vedėjas nurodė, kad jis nerinko papildomų pareiškėjo asmens duomenų, kurie iki tol nebuvo žinomi Tarnybai. Pareiškėjas Tarnybai nenurodė renginio, į kurį ketino vykti, viešbučio, kuriame apsistos. Skyriaus vedėjas 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jam yra žinoma, jog renginio, kuriame planavo dalyvauti pareiškėjas, dalyviai apgyvendinti viešbutyje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įvardinta aplinkybė, jog jis pats neinformavo Tarnybos, kuriame viešbutyje bus apsistoję renginio dalyviai, nesudarė pagrindo teigti, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo neteisėtai ir pažeisdamas BDAR nuostatas rinko ir naudojo informaciją apie buvimo vietą.

Tarnyba, vadovaudamasi BDAR 14 straipsnio nuostatomis, informavo pareiškėją apie jo asmens duomenų rinkimą,

8. Inspekcija teigė, kad Tarnybai ir tiesioginiam vadovui buvo žinoma apie pareiškėjo dalyvavimą konkrečioje politinėje veikloje ir pageidavimą dalyvauti Kongrese. Įvertinusi pateiktus Tarnybos atsakymus raštu, Skyriaus vedėjo informaciją, paklausimų Partijai turinį, VDAI priėjo prie išvados, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nesiekė (neturėjo tikslo) rinkti duomenų apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą, tačiau siekė surinkti ir atitinkamai rinko ir naudojo informaciją apie buvimo vietą. Nors Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo asmens duomenis tvarkė remdamasi jo sutikimu ir vadovaudamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu, tačiau VDAI, įvertinusi BDAR nuostatas, darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tvarkant pareiškėjo asmens duomenis turėtų būti taikomas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktas. Skyriaus vedėjas surinktą informaciją pateikė trečiajam suinteresuotajam asmeniui, nenustatyta, kad jis rinko, naudojo šią informaciją kitais tikslais, nesusijusiais su darbo santykiais, todėl atsakovas padarė išvadą, jog Skyriaus vedėjas veikė išimtinai kaip tiesioginis vadovas ir informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą tvarkė teisėtai, esant asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte.

9. Inspekcija sprendė, jog Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kaip pareiškėjo darbdaviui, ir Skyriaus vedėjui, kaip tiesioginiam vadovui, numatyta pareiga užtikrinti, kad darbuotojas laikytųsi Vidaus tvarkos taisyklių, o, gavus informaciją apie jų pažeidimą, būtų sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo. Nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjui 2019 m. vasario 22 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ar ne, atsižvelgdamas į Tarnybos nurodytas aplinkybes, atsakovas padarė išvadą, kad buvo pagrindas rinkti pareiškėjo asmens duomenis. Nedarbingumo pažymėjimas neužkerta kelio asmeniui išvykti iš Lietuvos, nors tai ir gali būti įvertinta kaip teisės aktų pažeidimas. Skyriaus vedėjas, remdamasis pareigybės aprašymu ir Vidaus tvarkos taisyklėmis, kilus įtarimams, jog pareiškėjas darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienyje vykstantį renginį, turėjo teisę rinkti ir naudoti informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą.

10. Inspekcija pažymėjo, jog jokių trečiųjų asmenų, kitų duomenų valdytojų išaiškinimai, nuomonės neįpareigoja institucijos jais vadovautis priimant sprendimus. Pareiškėjo teismui įvardintos aplinkybės nepatenka į šio skundo nagrinėjimo ribas ir neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas įvertino, jog, esant asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte, Tarnyba teisėtai tvarkė (rinko, naudojo) informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą, todėl nevertino BDAR 7 straipsnyje numatytų sutikimo sąlygų, nes jos būtų taikomos tuo atveju, kai asmens duomenys būtų tvarkomi kitu BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu pagrindu (asmens sutikimu).

11. Inspekcija nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti moralinę (neturtinę) žalą yra nepagrįstas.

12. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Tarnyba atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas skunde kelia nepagrįstą reikalavimą dėl Tarnybos ir Skyriaus vedėjo atskiro veiksmų vertinimo. Pareiškėjas informavo Tarnybą apie išvykimą iš darbo vietos pas gydytoją tą pačią dieną el. paštu ir darbo vietoje nepasirodė, apie suteiktą laikiną nedarbingumą dėl ligos Tarnyba sužinojo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) elektroninės duomenų bazės tos pačios dienos 17 val. 37 min., jau pasibaigus darbo laikui. Pareiškėjas nepagrįstai kaltina Tarnybą galimu jo asmens duomenų tvarkymu, kai Tarnyba, veikdama kaip pareiškėjo darbdavys, privalėjo išsiaiškinti visas su jo nebuvimu darbe susijusias aplinkybes. Pareiškėjas nesutiko Tarnybai teikti ir nėra pateikęs savo mobiliojo telefono numerio. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, dėl to yra nepagrįstas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – VDAI Sprendimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą iš naujo bei neturtinės žalos atlyginimo dėl Tarnybos galbūt neteisėtų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

15.1. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 21 d. pateikė skundą Inspekcijai dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjekto teisių pažeidimo (teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą ir teisės nesutikti su duomenų tvarkymu). Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnyba, Skyriaus vedėjas, Komisija neturėjo jokių įgaliojimų rinkti asmens duomenis apie jo buvimo vietą, asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą 2019 m. vasario 22 d., penktadienio vakare, pasibaigus darbo laikui, ir 2019 m. vasario 23 d. (šeštadienį), kai pareiškėjas nedirbo ir jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, neprašė jo sutikimo dėl tokių asmens duomenų rinkimo ir jo negavo, o taip pat neinformavo pareiškėjo apie tokį duomenų rinkimą.

15.2. Atsakovas Raštais kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos pateikimo. Tarnyba 2019 m. liepos 12 d. raštu informavo, kad, tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis, vadovavosi Taisyklėmis, su kuriomis pareiškėjas buvo supažindintas 2018 m. rugsėjo 11 d., nerinko pareiškėjo asmens duomenų, susijusių su jo asmeniniu gyvenimu ar visuomenine (politine) veikla, o visus asmens duomenis pareiškėjas pats pateikė Tarnybai, duomenys buvo tvarkomi įgyvendinant su valstybės tarnyba susijusias funkcijas. Pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs prašymų ar reikalavimų dėl asmens duomenų tvarkymo. Tarnyba 2019 m. liepos 12 d. raštu nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. apie 9.30 val. pareiškėjas išvyko iš Tarnybos ir negrįžo. Esant VTĮ 16 straipsnyje numatytų pareigų pažeidimo požymiams, Lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-14 buvo sudaryta Komisija. Tarnybinis patikrinimas, kaip teisėta pareiškėjo darbdavio funkcija, tiesiogiai sietinas su teisės aktuose darbdaviui įtvirtintomis pareigomis, todėl pareiškėjo sutikimas dėl jo asmens duomenų tvarkymo šiuo tikslu buvo gautas 2018 m. rugsėjo 11 d. Atlikus tyrimą nustatyta, jog pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas buvo supažindintas su visa tyrimo medžiaga. Skyriaus vedėjas yra pareiškėjo tiesioginis vadovas, atsakingas už Skyriaus uždavinių ir funkcijų vykdymą. Skyriaus vedėjui, kaip duomenų valdytojui pavaldžiam asmeniui, Tarnyba nedavė nurodymų rinkti pareiškėjo asmens duomenis, t. y. skambinti į viešbutį ir siųsti paklausimą Partijai.

15.3. 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Tarnyba nurodė, kad Skyriaus vedėjas, 2019 m. vasario 25 d. ir 2019 m. kovo 1 d. išsiųsdamas paklausimus Partijai, veikė kaip pareiškėjo tiesioginis vadovas, t. y. vykdydamas Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme bei Vidaus tvarkos taisyklėse jam pavestas pareigas. Komisija nerinko pareiškėjo asmens duomenų. Kadangi Skyriaus vedėjas buvo įtraukas į Komisijos sudėtį, Komisija, vertindama pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, inter alia vertino ir jo tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus.

Asmens duomenis, susijusius su ketinimu dalyvauti Kongrese, pareiškėjas pats pateikė 2019 m. vasario 15 d. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu pateikė Inspekcijai Skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimą apie tai, jog pareiškėjas pats pranešė, kad 2019 m. vasario 21–22 d. ketina dalyvauti Kongrese, pateikė 2019 m. vasario 15 d. prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, informavo apie savo dalyvavimą konkrečioje politinėje veikloje. Tarnyba nesuteikė pareiškėjui nemokamų atostogų, nes jam buvo pavesta vykdyti komisijos sekretoriaus funkcijas 2019 m. vasario 22 d.

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų komisijos posėdyje. Skyriaus vedėjas paaiškinime nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. 10 val. 32 min. iš pareiškėjo gavo elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad jis prastai jaučiasi ir kreipsis į gydytoją. Tą dieną pareiškėjas darbe nebuvo, nevykdė komisijos sekretoriaus pareigų. Pareiškėjas neinformavo savo tiesioginio vadovo apie suteiktą nedarbingumą. Tokiu būdu jis nesilaikė Vidaus tvarkos taisyklių 27 punkto. Skyriaus vedėjas paaiškinime nurodė, kad bandė susisiekti su pareiškėju, tačiau nepavyko.

Jis 2019 m. vasario 22 d. (apie 18 val. 30 min.) ir 2019 m. vasario 23 d. (apie 9 val. ryto) skambino į viešbučio, kuriame buvo apgyvendinti Kongreso dalyviai, registratūrą. Registratūros darbuotoja peradresavo jo skambutį į viešbučio numerį, kuriame, tikėtina, buvo apsistojęs pareiškėjas. Pareiškėjas į skambučius neatsiliepė, tačiau nepaneigta abejonė, kad jis darbo metu asmeniniais tikslais išvyko į renginį užsienio valstybėje. Skyriaus vedėjas paaiškinime nurodė, kad, siekdamas patvirtinti arba paneigti abejonę, jog pareiškėjas išvyko į užsienyje vykstantį renginį, siuntė paklausimus Partijai dėl pareiškėjo dalyvavimo Kongrese.

Skambindamas į viešbučio registratūrą ir elektroniniu paštu siųsdamas paklausimus Partijai, Skyriaus vedėjas nerinko papildomų pareiškėjo asmens duomenų.

15.4. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad Tarnyba teisėtai, esant asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai BDAR, naudojo, rinko informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą. Skyriaus vedėjas, skambindamas į viešbučio registratūrą ir siųsdamas paklausimus Partijai, veikė ir rinko informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą kaip jo tiesioginis vadovas, siekdamas patvirtinti arba paneigti abejonę, jog pareiškėjas darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienyje vykstantį renginį.

16. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 7 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies, BDAR 4 straipsnio 1–2 punktų, 5–6 straipsnių nuostatomis. Vertindamas pareiškėjo teiginį dėl neteisėtai tvarkytų pareiškėjo asmens duomenų, jam nedavus sutikimo, rėmėsi VTĮ 3 straipsniu, 16 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Vidaus tvarkos taisyklių 27 punktu ir nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. išvyko iš Tarnybos ir negrįžo iki darbo pabaigos, neinformavo savo tiesioginio vadovo apie jam suteiktą nedarbingumo pažymėjimą, nors tai jis privalėjo padaryti nedelsdamas. Teismas pažymėjo, kad, pagal Vidaus tvarkos taisyklių 46 punktą, darbuotojui, pažeidusiam Vidaus tvarkos taisykles, gali būti taikoma tarnybinė ir drausminė atsakomybė, pareiškėjas su Vidaus tvarkos taisyklėmis supažindintas 2018 m. rugsėjo 11 d. Teismas, vadovaudamasis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas neteisėtai rinko duomenis apie jo asmeninį gyvenimą, politinę veiklą. Pareiškėjui neinformavus tiesioginio vadovo apie laikiną nedarbingumą, teismas sprendė, jog Tarnyba turėjo teisinę prievolę rinkti informaciją apie pareiškėjo buvimo vietą. Pareiškėjas 2019 m. vasario 15 d. informavo atsakovą, jog ketina dalyvauti Kongrese 2019 m. vasario 21–23 d., pareiškėjo nebuvo darbo vietoje 2019 m. vasario 22 d., pareiškėjas nesiėmė privalomų veiksmų, numatytų Vidaus tvarkos taisyklėse, todėl teismas vertino, kad Tarnybai kilo pagrįsti įtarimai, jog pareiškėjas darbo metu asmeniniais reikalais išvyko į užsienį. Teismui nekilo abejonių, jog atsakovas teisėtai tvarkė (rinko, naudojo) asmens duomenis apie pareiškėjo buvimo vietą aiškiu ir teisės aktuose įtvirtintu asmens duomenų tvarkymo tikslu.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog Inspekcija nevertino aplinkybės, kad Skyriaus vedėjas 2019 m. vasario 22–23 d. duomenis rinko ir tvarkė ne tarnybos laiku, teismas vadovavosi ADTAĮ 40 straipsniu, VDAI nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156, 1 punktu ir priėjo prie išvados, kad Inspekcija atlieka išimtinai tik duomenų apsaugos priežiūros funkcijas, todėl atlikti vertinimą apie tai, jog tiesioginis vadovas vykdė pareigines funkcijas po darbo valandų, nepriklauso jos kompetencijai. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia darbo fukcijas atlikti po darbo valandų, VTĮ ir DK nustato ir mokėjimą už darbą poilsio dienomis, viršvalandinį darbą. Tarnyba buvo informuota apie pareiškėjo laikiną nedarbingumą 17 val. 37 min., todėl teismas vertino, jog, esant teisiniam pagrindui, t. y. darbuotojui pažeidus Vidaus tvarkos taisyklių 27 punktą, tiesioginis vadovas atliko savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

18. Dėl pažeistų pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių, t. y. teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą, nesutikti su duomenų tvarkymu, teismas rėmėsi BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu, 7 straipsniu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju duomenų tvarkytojas tvarkė duomenis, remdamasis kitu pagrindu, t. y. BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, kai tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė, todėl BDAR 7 straipsnio nuostatos šiuo konkrečiu atveju netaikytinos. Teismas rėmėsi BDAR 14 straipsnio 3 dalies a punktu ir nustatė, kad 2019 m. kovo 12 d. Tarnyba informavo pareiškėją, jog renkami jo asmens duomenys. Teismas vertino, kad Tarnyba nepažeidė pareiškėjo teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą.

19. Vadovaudamasis VAĮ 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.250 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų plačiau neanalizavo.

20. Teismas nusprendė, kad Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas bei atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atmetęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino išvestinių pareiškėjo skundo reikalavimų.

III. 21. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo Skundą iš naujo, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, neištyrė visų skunde pareikštų reikalavimų ir byloje esančių įrodymų visumos, sprendimą grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais ir aplinkybėmis, byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, formaliai, šališkai bei subjektyviai, vienpusiškai rėmėsi tik atsakovo pateikta pozicija ir tuo pažeidė pareiškėjo teisę į nešališką teismą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė dispozityvumo principą, sprendimo konstatuojamojoje dalyje nurodydamas netinkamą bylos subjektą, dėl kurio neteisėtų veiksmų buvo prašoma priteisti žalą. Konstatuojamojoje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra neturtinės žalos atlyginimas dėl Tarnybos galbūt neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nekėlė reikalavimo atlyginti žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, teismas neįtraukė Tarnybos atsakovu byloje. Teismas sprendime nemotyvavo, kokiu pagrindu pareiškėjo žalos atlyginimo reikalavimą iš atsakovo Inspekcijos dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų (VAĮ pažeidimų) jis pakeitė žalos atlyginimo reikalavimu trečiajam suinteresuotam asmeniui Tarnybai dėl trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų. Teismas iš esmės motyvavo sprendimą ne atsakovo, bet trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų vertinimu, dėl atsakovo veiksmų pasisakė fragmentiškai. Nei skunde, nei nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas neteigė, kad atsakovas būtų neteisėtai rinkęs jo asmens duomenis. Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. jis turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose. Teismui pakeitus žalą atlyginantį subjektą, teismo sprendimas tampa nesuprantamas, kadangi teismas atsakovu sprendime vadina tiek atsakovą (Inspekciją), tiek trečiąjį suinteresuotą asmenį (Tarnybą), nenurodo, kada ir kurį atsakovą konkrečiai mini, todėl neaišku, kuris iš šių subjektų neatliko neteisėtų veiksmų ir dėl kurio subjekto teisėto veikimo atmetamas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnio nuostatas dėl netinkamo atsakovo pakeitimo.

24. Pareiškėjas teigia, kad nepagrįsta ir nemotyvuota teismo išvada, jog atsakovo veiksmai atitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas netyrė ir nevertino Inspekcijos veiksmų atitikties VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems principams, nepasisakė dėl Skundo tyrimo proceso, nesiaiškino su jo tyrimu susijusių aplinkybių, todėl pažeidė ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintą pareigą. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas pripažino, kad jis nevertino Tarnybos ir Skyriaus vedėjo veiksmų atitikties BDAR nuostatoms, negali nurodyti, kuo vadovavosi, konstatuodamas Tarnybos ir Skyriaus vedėjo veiksmų atitiktį BDAR 5 straipsnio reikalavimams, kodėl Sprendime iš viso nėra minimas BDAR 5 straipsnis (posėdžio įrašo 32:14–32:33 ir 35:30–36:42 min.), nurodė, kad Sprendimą grindė nepatikrintomis prielaidomis apie Skyriaus vedėjo veiksmus (posėdžio įrašo 36:50–38:19 min.). Vien atsakovo deklaratyvus konstatavimas, jog yra formalus teisinis pagrindas rinkti asmens duomenis, nereiškia, kad automatiškai išpildomos BDAR 5 straipsnyje nustatytos asmens duomenų rinkimo sąlygos ir kad laikomasi procedūrų, kuriomis vadovaujantis turi būti renkami asmens duomenys. Nors pareiškėjas skunde ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje nurodė, kad jo asmens duomenys buvo renkami pažeidžiant BDAR, VTĮ, DK, Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-553/A1-189, (toliau – ir Nedarbingumo pažymėjimų taisyklės), Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Aprašas), Vidaus tvarkos taisyklių ir Taisyklių nuostatas, teismas netyrė įrodymų dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų atitikties šiems teisės aktams, nepasisakė, kodėl atsakovas neturi pareigos pagrįsti Sprendimą objektyviais duomenimis ir Sprendimui priimti reikšmingų teisės aktų normų visuma, kodėl atsakovas neturi pareigos laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, lygiateisiškumo, išsamumo principų. Teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 1 ir 2 dalies, 56 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus.

25. Pasak pareiškėjo, teismas nepasisakė dėl atsakovui ADTAĮ 27 straipsnyje nustatytos pareigos per 5 darbo dienas pranešti pareiškėjui, kad dalis aplinkybių, nurodytų jo Skunde, nepriklauso VDAI kompetencijai ir persiųsti tą Skundo dalį nagrinėti kitai kompetentingai institucijai, netyrė aplinkybių, kodėl atsakovas nevykdė šios pareigos, nepaaiškino, kodėl ši pareiga netaikytina atsakovui, nors prašymas atlyginti žalą dėl netinkamo atsakovo veikimo buvo motyvuojamas ir šiais veiksmais. Nenagrinėjęs šios aplinkybės ir dėl jos nepasisakęs, teismas neturėjo galimybės įvertinti, ar atsakovas nepažeidė pareiškėjo teisių ir nepadarė jam žalos, todėl nepagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

26. Pareiškėjas nurodo, kad tiek atsakovas, tiek teismas nepagrindė, kodėl jie nesivadovavo Nedarbingumo pažymėjimų taisyklių 54 punktu, vertindami Skyriaus vedėjo veiksmus 2019 m. vasario 22 d. 2019 m. vasario 25 d. buvo sudaryta Komisija ištirti, ar nepažeistos Nedarbingumo pažymėjimų taisyklės. Skyriaus vedėjas rinko duomenis apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą, politinę veiklą ir buvimo vietą 2019 m. vasario 22–23 d., kai Komisija nebuvo sudaryta ir kai buvo žinoma, kad pareiškėjui 2019 m. vasario 22 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teismas ir atsakovas nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu tiesioginis vadovas savavališkai ir neinformavęs darbdavio turi teisę nesilaikyti VTĮ bei Nedarbingumo pažymėjimų taisyklių nustatytų reikalavimų ir, nesudarius pagal minėtas taisykles privalomos komisijos, turi teisę rinkti asmens duomenis ar tirti galimą Nedarbingumo pažymėjimų taisyklių pažeidimą.

27. Pareiškėjas pažymi, kad tiek teismas, tiek atsakovas savo sprendimuose nesilaiko teisės aktų hierarchijos. Teismas ir atsakovas nepaaiškino, kokiu pagrindu Tarnybos Skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas turi aukštesnę teisinę galią nei VTĮ 34 straipsnis, Aprašo 4 punktas ir tiesiogiai Nedarbingumo pažymėjimų taisyklių laikymąsi reglamentuojantys teisės aktai, kokiu teisiniu pagrindu padaryta prielaida, kad minėtas pareigybės aprašymas sukuria teisinių normų koliziją ir paneigia VTĮ normas, nepagrindė, kodėl Skyriaus vedėjo veiksmų teisėtumui įvertinti nėra taikomos VTĮ ir Nedarbingumo pažymėjimų taisyklių nuostatos. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, kad laikinojo nedarbingumo metu padarytas Nedarbingumo pažymėjimų taisyklių pažeidimas sukelia teisės aktais numatytas pasekmes – ligos pašalpos nemokėjimą, bet niekaip negali sukelti teisinės pasekmės – konstatavimo, kad valstybės tarnautojas naudojo darbo laiką kitiems tikslams, nes laikinasis nedarbingumas yra neatvykimą į darbą pateisinantis dokumentas (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Teismo teiginys, kad Skyriaus vedėjas, rinkdamas pareiškėjo asmens duomenis 2019 m. vasario 22 d. ir 2019 m. vasario 23 d., nežinojo, ar pareiškėjas turėjo teisėtą priežastį nebūti darbe, ir turėjo išsiaiškinti nebuvimo darbe aplinkybes, yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes pats Skyriaus vedėjas nurodė, kad jam jau prieš renkant pareiškėjo asmens duomenis buvo žinoma, jog 2019 m. vasario 22 d. pareiškėjui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pateisinantis negrįžimą į darbą.

28. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką. Pareiškėjo skundas ir prašymas atlyginti žalą buvo grindžiamas atsakovo padarytais VAĮ, ADTAĮ pažeidimais, netinkamu BDAR taikymu. Teismas, tirdamas bylą, apsiribojo ir susikoncentravo į teisinio pagrindo rinkti asmens duomenis buvimo nustatymą, nors vien šio klausimo išsprendimas niekaip nepagrindžia asmens duomenų rinkimo procedūros teisėtumo. Teismas, nagrinėdamas bylą, neatsakė į klausimus, susijusius su tinkamu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens veikimu, atsakovo įgaliojimų viršijimu, ir nevertino netinkamo atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinių prievolių vykdymo. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, kad tiesioginis vadovas turėjo teisinę prievolę rinkti duomenis apie pareiškėjo buvimo vietą. Teismas sprendime nenurodė motyvų, kokiu pagrindu tokia prievolė darbdaviui galėtų būti taikoma darbuotojo nedarbo dieną – šeštadienį (2019 m. vasario 23 d.). Toks darbdavio elgesys laikytinas grubiu BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatų ir DK 27 straipsnyje įtvirtintos darbuotojo teisės į privatų gyvenimą pažeidimu. Teismas, nurodęs, jog jam nekilo abejonių, jog atsakovas (teismas šioje frazėje atsakovu įvardija ne atsakovą, o trečiąjį suinteresuotą asmenį) teisėtai, aiškiu ir teisės aktuose įtvirtintu asmens duomenų tvarkymo tikslu tvarkė (rinko, naudojo) asmens duomenis apie buvimo vietą, tačiau nenurodęs, kokiais motyvais grindžiamas toks įsitikinimas, pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo Sprendimo, kad pareiškėjo asmens duomenų apie jo asmeninį gyvenimą, politinę veiklą, buvimo vietą jo nedarbo dieną (2019 m. vasario 23 d., šeštadienį) pateikimas Tarnybos Komisijai buvo teisėtas ir atitiko BDAR nuostatas. Lygių galimybių kontrolieriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakyme V-14 Komisijai nesuteikiami įgaliojimai atlikti bet kokius veiksmus dėl pareiškėjo veiksmų šeštadienį, todėl Komisija, gavusi asmens duomenis apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą, politinę veiklą, buvimo vietą 2019 m. vasario 23 d., pažeidė BDAR nuostatas.

29. Pareiškėjas nurodo, jog teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl jis padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisykles. Teismas tiesiog perrašė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose pateiktus deklaratyvius teiginius, kuriuos pareiškėjas ginčijo ir dėl kurių byloje yra kilęs ginčas. Teismas išėjo už bylos dalyko ribų, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą bei ABTĮ 80 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas neturėjo įgaliojimų konstatuoti Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, kadangi, vadovaujantis VTĮ ir Aprašu, sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo turi priimti valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, atlikęs tarnybinio pažeidimo tyrimo procedūrą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tokia procedūra būtų buvusi inicijuota ar atlikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai, atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai. Teismas šiuo aspektu pažeidė įrodymų leistinumo principą, nes byloje nėra darbdavio įsakymo, kuriuo konstatuotas darbo pareigų pažeidimas.

30. Pareiškėjas pažymi, kad teismas netinkamai taikė BDAR nuostatas. Sprendime teismas nepasisakė dėl atsakovo įvykdyto asmens duomenų rinkimo pagrindo pakeitimo atsakovo iniciatyva, nenurodė ir netyrė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas (kontroliuojanti institucija) turi teisę vykdyti trečiajam suinteresuotam asmeniui BDAR nustatytas prievoles bei kaip tai suderinama su VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais objektyvumo ir įstatymo viršenybės principais. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju netaikytinos BDAR 7 straipsnio nuostatos, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas buvo tinkamai Tarnybos informuotas apie jo asmens duomenų rinkimą. Pažymėtina, kad teismas, netyręs ir nevertinęs šios aplinkybės, negalėjo objektyviai įvertinti, ar atsakovo veiksmai atitiko VAĮ nuostatas ir nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą.

31. Anot pareiškėjo, teismas netinkamai taikė darbo santykius ir viešąjį administravimą reglamentuojančius įstatymus. Teismas sprendime pakartojo nepagrįstą atsakovo teiginį, kad teisės aktai nedraudžia darbo funkcijas atlikti po darbo valandų ir nurodė, kad VTĮ ir DK nustato mokėjimą už darbą poilsio dienomis, viršvalandinį darbą, tačiau nepagrindė, kokiais įrodymais ir kokiu pagrindu darė išvadą, kad Skyriaus vedėjui buvo pavesta atlikti darbo funkcijas po darbo valandų ar poilsio dienomis. Tarnyba nebuvo informuota apie Skyriaus vedėjo vykdomą pareiškėjo asmens duomenų rinkimą iki 2019 m. kovo 5 d., byloje nėra jokių duomenų, kuriuo Skyriaus vedėjui būtų pavesta dirbti viršvalandžius 2019 m. vasario 22 d. ar poilsio dieną 2019 m. vasario 23 d. ir kad toks darbas būtų pažymėtas Tarnybos darbo laiko apskaitos dokumentuose. Teismas nepagrindė, kodėl jis, vertindamas šią aplinkybę, nesivadovavo Vidaus tvarkos taisyklių 20, 25, 28 punktais, kurie nustato darbo laiko režimą ir imperatyviai nurodo darbuotojų pareigą jo laikytis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neužtikrino šalių lygiateisiškumo principo, kadangi selektyviai taikė Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir jais remdamasis vertino tik atsakovo pateiktus argumentus, tačiau, vertindamas pareiškėjo argumentus, minėtomis taisyklėmis nesivadovavo ir ignoravo jų nuostatas. Teismas pažeidė įrodymų leistinumo principą.

32. Pareiškėjo įsitikinimu, tai, kad teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną argumentą, nereiškia, kad teismas gali bylą nagrinėti formaliai ir šališkai, ignoruodamas pareiškėjo skunde nurodytus atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens padarytus procedūrinius ir materialiosios teisės normų pažeidimus ir dėl jų nepasisakydamas, nevertinti atsakovo veiksmų atitikties VAĮ. Teismas nesilaikė ABTĮ 10, 80, 87 straipsnių reikalavimų, bylos nagrinėjimo metu neturėjo nei vieno klausimo bylos šalims, nepaisė teismo pareigos bendradarbiauti su bylos šalimis visuose įrodinėjimo proceso etapuose. Bylos tyrimo formalumą, neobjektyvumą ir šališkumą liudija ir tai, kad, priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi tik atsakovo atsiliepimo argumentais, nemotyvuodamas bei visiškai nepasisakydamas dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, sprendime nebuvo pateiktas atsakovo veiksmų vertinimas ir kitų byloje surinktų įrodymų analizė, neapibendrinti įrodymai, nepadarytos atitinkamos išvados dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Administracinių teismų praktikoje konstatuota, kad bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netiria pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmeta nepateikdamas (neišdėstydamas) detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.). Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai. Taigi nemotyvuotas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

33. Atsakovas VDAI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

34. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl dispozityvumo principo pažymi, jog atskirų sakinių iš teismo sprendimo nagrinėjimas ir vertinimas negali sudaryti pagrindo teigti, kad nėra aišku, kada ir kurį atsakovą teismas mini, taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismas vienašališkai pakeitė byloje atsakovą ir tuo pažeidė ABTĮ nuostatas. Tik keliuose pareiškėjo paminėtuose sakiniuose esantys neatitikimai vertintini kaip įsivėlusios techninės klaidos, kurios neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o be to jos netrukdo teismo sprendimo suprasti ir aiškinti. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą, taigi jam yra žinomas šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tai, kad teismas nekeitė atsakovo (-ų).

35. Atsakovas vertina, jog teismas išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas bei atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. VDAI Sprendime buvo nurodyti faktai, pagrįsti įrodymais, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija rėmėsi priimdama sprendimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pareigos pasisakyti dėl visų pareiškėjo teiginių išdėstytų skunde ir (ar) posėdžio metu.

36. Atsakovas teigia, jog Sprendime dėl BDAR 5 straipsnyje nustatytų principų plačiau nepasisakė, nes nenustatė, kad jie būtų pažeisti. VDAI atstovas teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino. Vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktais, pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas); adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). Inspekcija Sprendime nustatė, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo rinkti teisėtais tikslais, konstatavo, kad nebuvo nustatyta, jog asmens duomenys būtų buvo tvarkomi kitais tikslais, taip pat buvo nustatyta, kad buvo rinkti duomenys apie jo buvimo vietą, o nebuvo siekiama rinkti duomenų apie asmeninį gyvenimą ir politinę veiklą, rinkti duomenys buvo reikalingi siekiamu tikslu, todėl ir nenustatė BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimų. Nepaisant to, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nurodė, jog BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu tvarkė pareiškėjo asmens duomenis, Inspekcija, atsižvelgdama į faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad buvo BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas teisinis pagrindas tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis. Sprendime nurodyta, kodėl vertinta, kad buvo kitas teisinis pagrindas. Teisės aktai neriboja VDAI konstatuoti kito teisinio pagrindo buvimą, nei nurodo duomenų valdytojas, jeigu visos faktinės asmens duomenų tvarkymo aplinkybės tai leidžia padaryti ir duomenų valdytojas klysta dėl teisinio pagrindo, numatyto BDAR 6 straipsnio 1 dalyje, taikymo. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai, kad Inspekcija nesivadovavo BDAR nuostatomis, o teismas sprendime nepagrįstai nusprendė, kad Inspekcijos sprendimas atitiko VAI 8 straipsnio nuostatas.

37. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime pažymėjo, jog Inspekcija atlieka išimtinai tik duomenų apsaugos priežiūros funkcijas, todėl jos kompetencijai nepriklauso atlikti vertinamą apie tai, jog tiesioginis vadovas vykdė pareigines funkcijas po darbo valandų,. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisingą sprendimą, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

38. Atsakovas nurodo, kad Sprendime jis norėjo atkreipti pareiškėjo dėmesį, kad VDAI yra kompetentinga vykdyti priežiūros institucijos funkcijas asmens duomenų tvarkymo srityje, tačiau negalinti įvertinti, ar Skyriaus vedėjo pareigybinių funkcijų vykdymas po darbo, nepažeidžia jo paties (Skyriaus vedėjo) interesų. Ši Inspekcijos įvardinta aplinkybė nesudarė pagrindo atsisakyti nagrinėti skundą (arba nutraukti skundo nagrinėjimą) ir perduoti skundą ar jo dalį nagrinėti kitai institucijai (ADTAĮ 27 str. 1 d. 2 p. ir 29 str. 1 d. 2 p.). Inspekcijos nuomone, ši aplinkybė nėra susijusi su pareiškėjo teisėmis, todėl tokie Inspekcijos veiksmai negalėjo sukelti pareiškėjui moralinės žalos. Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštu informavo pareiškėją apie Skundo nagrinėjimo rezultatus, 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo jį pakartotinai ir nurodė, kad, vadovaujantis ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalimi, dėl objektyvių priežasčių pareiškėjo Skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas iki 6 mėnesių nuo Skundo gavimo Inspekcijoje dienos. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo Skundą, ėmėsi visų aktyvių veiksmų, siekdama jį ištirti ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, tačiau vien tik tai, kad pareiškėjo Skundas buvo atmestas ir buvo priimtas Sprendimas ne pareiškėjo naudai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad VDAI veiksmai buvo neteisėti ir (ar) Inspekcija neveikė taip, kaip turėjo veikti. Pareiškėjas skunde nepagrindė ir nepateikė įrodymų dėl galbūt patirtos neturtinės žalos. Vien tik pareiškėjo išdėstyti teiginiai, kad dėl Inspekcijos neveikimo jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, prarado pasitikėjimą valstybės institucijomis, turinčiomis ginti žmogaus teises, jautėsi pažemintas, negali būti vertinami kaip patirta neturtinė žala.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

40. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas netinkamai ir klaidingai aiškina, kad teismas pažeidė dispozityvumo principą, sprendimo konstatuojamojoje dalyje nurodydamas skirtingą bylos subjektą, dėl kurio neteisėtų veiksmų buvo prašoma priteisti žalą. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad teismas apribojo pareiškėjo teisę disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teismas skundžiamo sprendimo konstatuojamoje dalyje nekeitė subjekto, iš kurio pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismo nustatytas dalykas – VDAI Sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, įpareigojimas išnagrinėti pareiškėjo Skundą iš naujo bei neturtinės žalos atlyginimas dėl Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų – apsprendžia ne subjektą, iš kurio pareiškėjas prašo priteisti moralinės žalos atlyginimą, o nustato subjektą, kurio veiksmai bus vertinami, nagrinėjant Inspekcijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Faktas, kad teismas vertino Tarnybos veiksmus, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į teismą, nereiškia, kad buvo pakeistas bylos dalykas. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar pareiškėjas įtrauktų į bylą Tarnybą bendraatsakovu. Teismas, vertindamas Inspekcijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, negalėjo atsiriboti nuo Tarnybos veiksmų vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ne teisinis proceso šalių statusas yra pagrindas nustatyti jų veiksmų vertinimo būtinybę, o proceso šalių (subjektų) veiksmai lemia jų teisinį statusą byloje. Aplinkybė, kad teismas per klaidą supainiojo šalių teisinį statusą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Tarnybą įvardino atsakovu, nereiškia, kad Tarnyba buvo laikoma atsakovu. Iš sakinio konteksto aišku, kad kalbama apie Tarnybos veiksmus. Pareiškėjo argumentai dėl sprendimo dalyko pakeitimo yra sąmoningas apeliacinės instancijos teismo klaidinimas, norint akcentuoti aspektus, kurių, tikėtina, pareiškėjas neakcentavo, teikdamas skundą teismui dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo. Apeliacinis skundas nėra skundo (ieškinio, pareiškimo) papildymas.

41. Tarnyba teigia, jog nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad teismas netyrė ir nevertino Inspekcijos veiksmų atitikties VAĮ 3 straipsnyje nustatytiems principams. Teismas konstatavo, kad VDAI atlieka išimtinai tik duomenų apsaugos priežiūros funkcijas, todėl jos kompetencijai nepriklauso atlikti aplinkybės, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas vykdė pareigines funkcijas po darbo valandų, vertinimą. Pareiškėjas kritikuoja teismo sprendimą ne dėl to, kad jis yra nemotyvuotas, o todėl, kad jis neatitinka, pareiškėjo manymu, tinkamos sprendimo struktūros, kad teismas būtinai privalėjo pasisakyti, kodėl atsakovas neturi pareigos laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, lygiateisiškumo, išsamumo principų priimant sprendimą, įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų atitiktį Nedarbingumo pažymėjimų taisyklių, Aprašo, Vidaus tvarkos taisyklių ir Taisyklių nuostatoms. Pareiškėjas klaidina apeliacinės instancijos teismą, nes teismas įvertino Tarnybos veiksmų atitiktį pareiškėjo nurodytoms teisės aktų nuostatoms.

42. Tarnyba vertina, jog apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi. Viena vertus, pareiškėjas kritikuoja teismo sprendimą dėl to, kad teismas vertino Tarnybos veiksmus, nes pareiškėjas skundė ne Tarnybos, o Inspekcijos sprendimą. Kita vertus, jis kritikuoja sprendimo argumentus dėl to, kad teismas neišsamiai įvertino Tarnybos veiksmus. Teismas nuodugniai įvertino Inspekcijos veiksmus, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti moralinę žalą, ir nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei kilti būtinojo elemento – neteisėtų veiksmų arba neveikimo – nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei.

43. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismo sprendimas, kaip ir Inspekcijos Sprendimas, yra pagrįstas prielaida, jog, rinkdamas pareiškėjo duomenis, Skyriaus vedėjas vykdė savo, kaip tiesioginio vadovo, įgaliojimus, todėl yra nepagrįstas teisės normomis ir joms prieštarauja. Teismas, įvertinęs, kokius duomenis rinko Tarnyba, konstatavo, kad darbdavys yra atsakingas už darbuotojų vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi, todėl, siekdamas nustatyti, ar darbuotojas naudoja darbo laiką darbo tikslais, ar nepadarytas galimas tarnybinis pažeidimas, turi pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes. Pareiškėjui neinformavus tiesioginio vadovo apie laikiną nedarbingumą, Tarnyba turėjo teisinę prievolę rinkti informaciją apie jo buvimo vietą. Apie pareiškėjo laikiną nedarbingumą Tarnyba buvo informuota 2019 m. vasario 22 d. 17 val. 37 min., todėl, esant teisiniam pagrindui, t. y. darbuotojui neįvykdžius Vidaus tvarkos taisyklių 27 punkte nurodytos pareigos, tiesioginis vadovas atliko savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Pažymėtina, kad pareiga kontroliuoti DK, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymąsi įmonėse tenka Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

44. Tarnybos nuomone, teismas neperėmė viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai neatliko administracinės procedūros dėl pareiškėjo elgesio neatitikimo Vidaus tvarkos taisyklių 27 punkte išdėstytai nuostatai. Teismas konstatavo aplinkybę, kurios pareiškėjas nepaneigė. Analizuojant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo, darytina išvada, kad, pareiškėjo manymu, darbdavys visais atvejais, kai nesilaikoma tam tikrų taisyklių, turi atlikti administracinę procedūrą ir, nustatęs pažeidimą, jis turi skirti tarnybinę nuobaudą, o jei darbdavys nenubaudė, vadinasi, darbuotojas nenusižengė. Pasibaigus pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiui, tiesioginis vadovas turėjo pokalbį su pareiškėju, kuriuo metu buvo išreikštas prašymas lakytis Vidaus tvarkos taisyklių nuostatų.

45. Tarnyba kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepaaiškino, kokiu pagrindu laiko nereikšmingomis aplinkybes, kad, trečiajam suinteresuotam asmeniui renkant pareiškėjo asmens duomenis, buvo nesilaikoma BDAR nuostatų, VTĮ, VAĮ, Nedarbingumo pažymėjimų taisyklių, Vidaus tvarkos taisyklių, Taisyklių nuostatų, ir aplinkybę, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nevertino šių aplinkybių. Pareiškėjas išvardino visus teisės aktus, kuriuos, jo manymu, teismas privalėjo įvertinti, tačiau jis nenurodė tų teisės aktų nuostatų, kurias teismas, vertindamas skunde išdėstytas aplinkybes, turėjo išanalizuoti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo deklaratyvaus pobūdžio argumentus, išeina už apeliacinio skundo ribų, perkeldamas įrodinėjimo pareigą teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 3R-1040 (2.13-1) „Dėl M. K. 2019 m. gegužės 21 d. skundo“ pagrįstumo ir teisėtumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

47. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų į skundą argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Inspekcijos Sprendimą pripažino motyvuotu ir pagrįstu ir atmetė pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Inspekciją pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą išnagrinėti iš naujo bei pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažino nepagrįstu.

48. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos dalyką, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, neištyrė visų skunde pareikštų reikalavimų ir byloje esančių įrodymų visumos, sprendimą grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais ir aplinkybėmis, byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, formaliai, šališkai bei subjektyviai, rėmėsi tik atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų argumentais (juos perrašė), nuolat painiojo atsakovą (Inspekciją) ir trečiąjį suinteresuotą asmenį (Tarnybą) bei tuo pažeidė pareiškėjo teisę į nešališką teismą.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

50. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

51. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).

52. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių.

54. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2019 m. gruodžio 25 d. skundu kreipėsi į teismą dėl VDAI Sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimo dalį dėl žalos atlyginimo ir, be kita ko, dėl šios skundo dalies nurodyti tinkamą atsakovą. Pareiškėjas procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu dėl skundo trūkumų pašalinimo, atsakovu nurodė Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą VDAI. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo įžanginėje dalyje, apibrėždamas ginčo dalyką, atsakovu nurodė tik Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, o, motyvuojamoje dalyje, apsibrėždamas administracinės bylos dalyką, nurodė, jog byloje nagrinėjamas Inspekcijos Sprendimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą iš naujo bei neturtinės žalos atlyginimo dėl Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo, juose aiškiai nurodyti trys reikalavimai: 1) panaikinti Inspekcijos Sprendimą; 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą iš naujo; 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad jis nekėlė reikalavimo atlyginti neturtinę žalą iš Tarnybos. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl neturtinės žalos atlyginimo vertino Inspekcijos, o ne Tarnybos veiksmus, tačiau tiek nurodydamas pareiškėjo skundo argumentus, tiek pasisakydamas dėl jų ir / ar dėl Sprendimo pagrįstumo vertinimo, nuolat painiojo atsakovą (Inspekciją) ir trečiąjį suinteresuotą asmenį (Tarnybą), todėl, išdėstydamas savo poziciją tiek dėl Inspekcijos, tiek dėl Tarnybos veiksmų, pateikė neaiškias išvadas, susijusias su galbūt neteisėtai tvarkytais pareiškėjo asmens duomenimis, neteisėtai rinktais duomenimis apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą, politinę veiklą.

55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia pretenzijas dėl neišnagrinėtų jo skundo argumentų, netinkamo įrodymų vertinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors teismų praktikoje ir EŽTT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)), tačiau svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr., pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99)) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3377-261/2017).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl galbūt neteisėto jo asmens duomenų rinkimo, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, susijusių su pareiškėjo (ne)buvimu darbe 2019 m. vasario 22 d., to priežastimi (laikinu nedarbingumu), nedetalizavo, kodėl byloje esant duomenų (Komisijos išvadai, informacijai apie laikiną nedarbingumą), kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė, priėjo prie išvados, jog, darbuotojui (pareiškėjui) pažeidus Vidaus tvarkos taisyklių 27 punktą, tiesioginis vadovas (Skyriaus vedėjas) atliko savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, t. y. 2019 m. vasario 22–23 d. duomenis rinko ir tvarkė ne tarnybos laiku.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareikšto skundo ribose turėjo, be kita ko, patikrinti Spendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, tačiau šiuo aspektu jokio tyrimo neatliko, jokių motyvų nepateikė, tik nusprendė, kad Sprendimas VAĮ reikalavimus atitinka. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą.

Skundžiamo teismo sprendimo argumentavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintinas būtinųjų teismo sprendimo motyvų, nustatytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimu. Šiuo atveju darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir analizuodamas pareiškėjo argumentus, susijusius su atsakovo Spendimo neteisėtumu ir neturtinės žalos atlyginimu, ginčijamame sprendime nepateikė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių įvertinimo BDAR kontekste, neatliko savarankiškos Sprendime nurodytų Tarnybos veiksmų analizės dėl jų atitikties BDAR ir kitiems teisės aktams, nepateikė aiškių motyvų, kodėl, teismo vertinimu, atsakovo priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

56. Apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

57. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė