Legislator Case Law & Legislation
59ae1c13-3602-4b6d-bf26-eee540708f36 AI generated

59ae1c13-3602-4b6d-bf26-eee540708f36 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 59ae1c13-3602-4b6d-bf26-eee540708f36
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : V. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis, V. K., po tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimÄ , pradėjęs visÄ paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas V. K. bei jo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Legislator headnote

AI generated

59ae1c13-3602-4b6d-bf26-eee540708f36 · Kauno apylinkės teismas: PraÅ¡o patenkinti pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2YT-7082-359-2020 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00179-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 5 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas Gintautas Kaulakis, sekretoriaujant Miglei Tamkutonytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K., jo atstovui advokato padėjėjui J. L., dalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. K., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : V. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis, V. K., po tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimÄ , pradėjęs visÄ paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas V. K. bei jo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas yra pirmosios eilės paveldėtojas pagal įstatymÄ . Jis nurodė, kad po tėvo mirties nei jis, nei brolis G. K., pas notarÄ nesikreipė dėl nežinojimo. Po tėvo mirties likęs turtas: ½ dalis buto su rÅ«sių, viso 33,90 kv. m. ploto, įregistruoto nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ä®pėdiniai yra jis ir brolis G. K. Po tėvo mirties jis aktyviais veiksmais perėmė visÄ likusį ir jo užgyventÄ turtÄ : priėmė tėvo butÄ , moka mokesčius, prižiÅ«ri butÄ , ten gyvena, perėmė tėvo namų apyvokos daiktus, asmeninius tėvo daiktus, baldus.

Jis visÄ turtÄ tvarkė kaip savo. Esant tėvui gyvam prižiÅ«rėjo tėvÄ , padėjo prižiÅ«rėti butÄ , mirus tėvui padėjo palaidoti. Taigi, pareiÅ¡kėjas priėmė visÄ mirusiam tėvui priklausančiÄ palikimo dalį ir valdė, ir disponavo visu turtu. Tėvas testamento sudaręs nebuvo, o po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. PareiÅ¡kėjas mano, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas turi bÅ«ti nustatytas plikimo priėmimo tikslu. Suinteresuotas asmuo G. K. į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime pateiktame teismui nurodo, kad neprieÅ¡tarauja tokio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui ir paaiÅ¡kina, kad po tėvo mirties visÄ tėvo turtÄ iÅ¡ karto priėmė brolis V. K. ir šį turtÄ prižiÅ«ri ir naudojasi ir Å¡iuo metu. Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad po jos vyro J. K. mirties (duomenys neskelbtini) vyro turtÄ paveldėjo sÅ«nus V. K., nes ji jau buvo iÅ¡situokusi su vyru J. K. V. K. ir gyvena minėtame bute, kurio dalis priklauso mirusiajam.

PraÅ¡o patenkinti pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus.

Pagal nurodytÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnis). Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis).

Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ . Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. K. yra J. K. sÅ«nus (b.l. 10). PareiÅ¡kėjo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). IÅ¡ Valstybės įmonės registrų centras duomenų bazės informacijos 2019-11-04 (b.l.

14) matyti, kad A. K. vardu yra registruotas turtas: butas su rÅ«siu, 33,90 kv.m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi, kurį ji įgijo kartu su sutuoktiniu J. K. IÅ¡ byloje esančio iÅ¡tuokos liudijimo (b.l.9) matyti, kad J. K. ir A. K. nutraukė santuokÄ (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). IÅ¡ byloje esančios (duomenys neskelbtini) apylinkės seniÅ«nijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mirusysis J.

K. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b.l.7). KaiÅ¡iadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro (duomenys neskelbtini) liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po J. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas (b.l. 9 ). Taigi byloje nustatyta, kad po mirusiojo V. J. K. mirties yra likęs turtas ½ dalis buto su rÅ«siu, 33,90 kv.m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.14). Taigi, po pareiÅ¡kėjo tėvo J.

K. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymÄ teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi ir 5.13 straipsniu, paveldint pagal įstatymÄ , pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo sutuoktinė ir vaikai. PareiÅ¡kėja ir mirusysis vaikų neturėjo. Po mirties pareiÅ¡kėja, jos pačios raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir byloje pateiktais dokumentais, tvarkė sutuoktinio paliktÄ turtÄ : prižiÅ«rėjo namus, žemės sklypÄ , gyveno ir gyvena nurodytame name, perėmė namų apyvokos daiktus, baldus bei priėmė visus mirusiojo asmeninius bei buities daiktus.

Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ). IÅ¡ byloje duotų pareiÅ¡kėjo V. K. ir suinteresuoto asmens A. K. paaiÅ¡kinimų teisme, byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų: pareiÅ¡kėjo V. K. raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo ir suinteresuotų asmenų G.

K. ir A. K. raÅ¡ytinių atsiliepimų bei kitų bylos duomenų nustatyta, kad po J. K. mirties jo sÅ«nus V. K. - iÅ¡ karto priėmė palikimÄ aktyviais veiksmais – faktiÅ¡kai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkas: prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi likusiu butu, jame gyveno ir gyvena, moka mokesčius, naudojasi buities daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais ir kitais tėvo paliktais asmeniniais daiktais. Ä®vertinus visus byloje esančius irodymus bei paveldėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, darytina iÅ¡vada, jog V.

K. po savo tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytÄ terminÄ (tris mėnesius) priėmė jo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ . Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V. K. pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti.

Å is sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėjas Gintautas Kaulakis