2017-11-22 Nr. AB-21684-3-61-3-02966-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2356-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02966-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–13), prašydamas panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) vado R. P. 2016 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 47TE-198 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. P.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta už tai, kad 2016 m. gegužės 11 d. Tarnybos Kauno dalinio teritorijoje pareigūnų atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo metu komisijos narių reikalavo rezultatų tikrinimo taškų suvestinėje įrašyti tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Taisyklės), numatytas elgesio normas.

3. Paaiškino, kad 2016 m. gegužės 11 d. pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų laikymo metu buvo akivaizdūs ir aiškūs organizaciniai trūkumai, t. y. teritorijoje, kurioje pareigūnai laikė normatyvus, vyko darbai – pjaunama žolė ir atliekami kiti žemės tvarkymo darbai, kurių metu periodiškai buvo naudojama žoliapjovė, trimeris bei statybų transportas. Tokios sąlygos neginčijamai prieštaravo saugumo reikalavimams vykdant pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų laikymą. Pareiškėjas, stebėdamas normatyvų laikymą, atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnėms R. M. ir A. J. komisijos pirmininkas G. S. savo asmeniniu sprendimu bei iniciatyva suapvalino 2 000 m bėgimo rezultatą pareigūnių naudai, t. y., R. M. 2 (dviem) sekundėmis, o A. J. 7 (septyniomis) sekundėmis. Remdamasis tuo, pareiškėjas, įvertinęs būtent šiuos komisijos pirmininko G. S. veiksmus, susidarė nuomonę, jog komisija vis dėlto nusprendė atsižvelgti į netinkamas pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų laikymo sąlygas bei jų naudai apvalina rezultatus net iki 7 (septynių) sekundžių, todėl pasibaigus pareiškėjo pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų laikymui, priėjo prie komisijos nario S. R. bei paprašė, kad pareigūno R. B. 1 000 m bėgimo rezultatas taip pat būtų suapvalintas pareigūno naudai 1 (vienos) sekundės ribose, o jam nurodžius, jog šiuo klausimu reikia kreiptis į komisijos pirmininką G. S., pareiškėjas priėjo prie komisijos pirmininko bei mandagiai pakartojo savo prašymą, t. y. paprašė suapvalinti pareigūno R. B. 1 000 m bėgimo rezultatą pareigūno naudai 1 (vienos) sekundės ribose. Pareiškėjas į savo pateiktą prašymą iš komisijos pirmininko sulaukė nepagarbaus atsakymo, jog neva rezultatai nebus klastojami ir kad pareiškėjas netrukdytų komisijai dirbti.

4. 2016 m. gegužės 11 d. apie 11.30 pareiškėjas užėjo į tarnybinį S. R. kabinetą norėdamas susipažinti su visų savo kuopos pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų laikymo rezultatais, tačiau iš karto sulaukė reikalavimo iš G. S. palikti kabinetą ir netrukdyti komisijos darbui. G. S. išėjus iš kabineto, už durų pareiškėjas asmeniškai pasikalbėjo dėl nekorektiško elgesio.

5. 2016 m. gegužės 16 d. atsakovas priėmė įsakymą „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, kuriuo buvo įsakyta J. Š., Tarnybos Vidaus tyrimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiajam specialistui (toliau – ir įgaliotas asmuo atlikti patikrinimą), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų. 2016 m. gegužės 19 d. pareiškėjas gavo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo buvo nurodyta pasiaiškinti dėl galimo tarnybinio nusižengimo. 2016 m. gegužės 20 d. pareiškėjas pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl įvykių Kauno dalinio teritorijoje laikant fizinio pasirengimo normatyvus 2016 m. gegužės 11 d.“ (toliau – ir Paaiškinimas), kuriame nurodė įvykio aplinkybes bei argumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas savo veiksmais dėl nurodyto kaltinimo pareigūno etikai nenusižengė. 2016 m. birželio 2 d. buvo surašyta išvada, kuria buvo siūloma paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Vadovaudamasis pateikta išvada, atsakovas 2016 m. birželio 21 d. įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

6. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai, nes tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, t. y. nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, neapklausti liudininkai. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda paskirta nesant tarnybinio nusižengimo sudėties – pareigūno kaltės. Prašymą apvalinti rezultatus lėmė netinkamos ir nesaugios pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų laikymo metu buvusios sąlygos bei komisijos pirmininko praktika apvalinti rezultatus kitiems pareigūnams. Taip pat nurodė, kad, jeigu būtų nustatyta, jog tarnybinis nusižengimas buvo, tai jis jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, kaltės laipsnis yra labai nedidelis, nulemtas kitų aplinkybių, todėl papeikimo paskyrimas yra neproporcingas padarytam pažeidimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punktas: sprendimas pavesti tirti tarnybinį nusižengimą buvo priimtas ne kitą darbo dieną – 2016 m. gegužės 13 d., kaip numatyta Aprašo 7 punkte, bet 2016 m. gegužės 16 d. Pareiškėjas nurodė, kad pranešimas pateikti paaiškinimą buvo abstraktus, nenurodytos visos reikšmingos aplinkybės, nenurodyta, kokiu faktiniu pagrindu priimtas atsakovo 2013 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 47V-409 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjui nepateikti susipažinimui įrodymai, pateikti paaiškinimus buvo skirta tik viena diena. Atkreipė dėmesį, kad nesutampa jam priskiriamas pažeidimas – kaltinimas reikalavimu pagerinti kelių pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo atitikties reikalavimų rezultatus ar ir neetišku elgesiu su kolegomis, išvada neišsami ir nemotyvuota. Visi šie procedūriniai pažeidimai yra esminiai. Taip pat neaišku, kodėl atsakovas paskyrė tarnybinę nuobaudą papeikimą, o ne pastabą.

7. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 43–45) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. Tarnybos Kauno dalinio teritorijoje pareigūnų atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo metu pareiškėjas komisijos narių reikalavo rezultatų tikrinimo taškų suvestinėje įrašyti tikrovės neatitinkančią informaciją. Šie pareiškėjo tyčiniai veiksmai nesuderinami su jo 1994 m. vasario 28 d. metais duota priesaika. Nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 2.3, 9.1, 9.2, 9.4 punktuose numatytų elgesio normų. Taip pat pareiškėjas pažeidė Tarnybos pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Tarnybos vado 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 47V-210, 5.9, 5.21 ir 8 punktus.

9. Pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai, nešališkai, išsiaiškintos visos tarnybiniam tyrimui svarbios aplinkybės, nustatytas pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas, padarytas dėl pareiškėjo kaltės, ir surašyta teisinga objektyviais duomenimis pagrįsta tarnybinio patikrinimo išvada.

10. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta ne už prašymą suapvalinti, o už reikalavimą suapvalinti ir grasinimą. Nuobauda yra papeikimas, o ne pastaba, nes ne vieną kartą reikalavo ir ne prašė, o reikalavo ir grasino. Tai nustatė iš G. S. tarnybinių pranešimų. Kitų asmenų neapklausė, tik komisijos narius, nes pakako duomenų pareiškėjo tarnybinei nuobaudai patvirtinti.

11. Teismo posėdyje liudininku apklaustas A. J. paaiškino, kad yra 6 kuopos vadas, su pareiškėju yra kolegos, bet vienas kitam nepavaldūs, abu vadovauja savo kuopoms. Parodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. vykdant bendrojo fizinio pasirengimo testus nebuvo laikomasi saugumo reikalavimų, buvo karšta, vyko šienavimo darbai, teritorijoje važinėjo traktorius, žoliapjovė ir trimeris. Pjaunama žolė krito ant bėgančiųjų, oras pilnas dulkių. Linija buvo užbraukta slidžiais aliejiniais dažais. Pareigūnams balai ir taškai, kuriuos jie surenka už pratimus, yra labai svarbūs. G. S. sakė, kad M. ir J. būtų rašomi kitokie rezultatai. Pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą laikymo sąlygomis visai komisijai, ką konkrečiai sakė, neprisimena. Pokalbio, kuris vyko lauke tarp G. S. ir pareiškėjo, negirdėjo. Koridoriuje girdėjo balsus, tačiau neatskyrė, kas ten garsiai šnekėjosi, tonas buvo pakeltas. Pats liudininkas reiškė pretenzijas dėl netinkamų laikymo sąlygų, nes ir balandžio mėnesį laikant fizinio pasirengimo normatyvus buvo tas pats. Matė, kaip bėgo R. B., kaip visa grupė buvo sustojusi dėl to, kad traktorius išvažiavo į bėgimo trasą. Raštu su nusiskundimais niekas nesikreipė, tik žodžiu.

12. Teismo posėdyje liudininkė R. M. parodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. traktorius pjovė žolę, jai dėl to prasidėjo šienligė, dėl ko ji kreipėsi į medikę N. L. Jai buvo suteikta pagalba. Manė, kad netinkamos sąlygos darė įtaką bėgimo rezultatams.

13. Teismo posėdyje N. L. paaiškino, kad yra medikė. Parodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. R. M. skundėsi sloga, akių ašarojimu, jai suteikė pagalbą. Priežasčių, kodėl R. M. kilo alergija, nenustatė. Traktorių matė, bet neprisimena, ką jis ten veikė. Trimerio ir žoliapjovės nematė. Jokio pokalbio tarp pareiškėjo ir G. S. negirdėjo.

14. Teismo posėdyje liudininkas R. B. paaiškino, kad yra pareiškėjo kuopos pareigūnas. Parodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. bėgimo sąlygos buvo netinkamos: žolė pjaunama, dirbo traktorius, kuris buvo užtvėręs bėgimo ruožą, trimeris buvo, pakilus vėjui pjaunama žolė lipo prie prakaituoto veido. Tarp pareiškėjo ir G. S. pokalbio negirdėjo. Perlaikyti testą norėjo, paklausė, ar gali perlaikyti ir kada. Norėjo perlaikyti tą pačią dieną. Raštu nesikreipė.

15. Teismo posėdyje liudininkas S. R. paaiškino, kad yra patikrinimą atlikusios komisijos narys. Parodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. normatyvus laikė pareigūnai, kurie buvo supažindinti su tvarka. Liudininkas matė traktorių, trimerį, nematė žoliapjovės. Nematė, kad traktorius būtų išvažiavęs į teritoriją, sąlygos buvo tinkamos. Pareiškėjas pakeltu tonu pasakė pakelti rezultatus. Vertino šį pasakymą kaip reikalavimą, grasinimų negirdėjo. Pareiškėjas ir G. S. apsižodžiavo, abu kalbėjo lygiaverčiu tonu. Apvalinti prašė tik R. B. rezultatus. Vėliau komisijai būnant kabinete įsiveržė pareiškėjas: nepasibeldė, atlapojo duris, įėjo į kabinetą. Abu su G. S. išėjo už durų, to pokalbio liudininkas negirdėjo.

16. Liudininkas G. S. paaiškino, kad buvo komisijos pirmininkas, pareiškėjui nepavaldus. Parodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. pravedė instruktažą, supažindino su tvarka, padarė apšilimą, pareigūnai laikė įskaitas. Jokių pašalinių dirgiklių tą dieną nebuvo. Negali pasakyti, ar buvo traktorius, trimeris ir žoliapjovė, traktorius tikrai nebuvo įvažiavęs į bėgimo taką. Sąlygos buvo tinkamos. Pareiškėjas priėjo ir davė tiesioginius nurodymus klastoti duomenis. Pareiškėjo žodžius įvertino pagal pobūdį (nurodymas, reikalavimas, nemandagiai – fizinė išvaizda ir pareiškimo tonas) ir turinį (reikės pakoreguoti rezultatus keliems pareigūnams). Liudininkas atsisakė klastoti rezultatus, pagarbiai, griežtai, su šypsena pasiūlė laikyti normatyvus pačiam. Pareiškėjas paklausė liudininko, kas jis toks, kad dalintų nurodymus. Liudininkas prisistatė, įspėjo pareiškėją dėl neigiamų emocijų demonstravimo. Vėliau į kabinetą įsiveržė pareiškėjas, atsisėdo, sakė, kad daro klaidą, liudininkas paprašė palikti kabinetą, už durų pareiškėjas grasino, kad nesisveikins, turės problemų.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Tarnybos vado R. P. 2016 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 47TE-198 ir paskyrė pareiškėjui V. P. švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą. Priteisė pareiškėjui V. P. iš atsakovo Tarnybos 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo (papeikimo) Tarnybos Kauno dalinio 5-osios kuopos vadui V. P.

19. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), Aprašas, Taisyklės, Tarnybos pareigūnų etikos taisyklės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. IV-72 patvirtintas Priėmimo į vidaus tarnybą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

20. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos vado 2016 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 47TE-198 pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą – pažeidęs Taisyklių 2.3, 9.1, 9.4 punktus ir Tarnybos pareigūnų etikos taisyklių 5.9, 5.21, 8 punktus. 2016 m. birželio 2 d. Tarnybos išvadoje Nr. 47D-250 nurodyta, kad 2016 m. gegužės 11 d. Tarnybos Kauno dalinio teritorijoje pareigūnų atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo metu pareiškėjas komisijos narių reikalavo rezultatų tikrinimo taškų suvestinėje įrašyti tikrovės neatitinkančią informaciją. Šie veiksmai atlikti tyčia.

21. Pareiškėjas nesutiko, kad jis reikalavo, teigė, kad prašė rezultatų tikrinimo taškų suvestinėje įrašyti kitus duomenis. Taigi teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog buvo pareikšta pareiškėjo pozicija keisti/tikslinti/apvalinti rezultatus. Ginčas vyksta dėl tokios pozicijos pateikimo formos.

22. Teismas laikė, kad tokio prašymo, kokį suformulavo pareiškėjas – keisti/apvalinti/tikslinti rezultatus, – pateikimas laikytinas tarnybiniu nusižengimu. Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimą nustato Tvarkos aprašas. Jame nėra numatyta galimybė keisti/tikslinti/apvalinti rezultatus dėl tokių priežasčių, kuriomis remiasi pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad jokios aplinkybės nepateisina rezultatų keitimo/tikslinimo/apvalinimo, nes tokia procedūra nenumatyta teisės aktuose. Tvarkos aprašo 101.5 punkte nurodyta, kad bėgimo testas atliekamas bėgant stadione ar kitoje lygioje be didesnių pakilimų trasoje. Rezultatas fiksuojamas vienos sekundės tikslumu. Pasitvirtinus pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo reikalauti nevykdyti normatyvų tikrinimo, nutraukti procesą, o ne keisti/tikslinti/apvalinti rezultatus. Ištyręs aplinkybes, kuriomis vyko atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimas, teismas nustatė, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi: tikrinimo komisijos nariai ir medikė jokių pažeidimų nepaliudijo, pareigūnai, laikę atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimą, 6 kuopos vadas paliudijo pažeidimus buvus, tačiau raštu tikrinimo dieną visi liudytojai pasirašę pretenzijų dėl rezultatų neturintys. Teismas laikė nustatyta aplinkybę, kad atitikties bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo dieną sąlygos nebuvo tinkamos. Pirma, teismas laikė 6 kuopos vado A. J. parodymus patikimais, nes jis neturi suinteresuotumo ginčo baigtimi ir yra nepavaldus pareiškėjui. Antra, teismas laikė patikimu įrodymu, kad R. M. 2016 m. gegužės 11 d. buvo teikta medicininė pagalba dėl šienligės, tai netiesioginis įrodymas, kad 2016 m. gegužės 11 d. normatyvų laikymo metu buvo vykdomi žolės pjovimo darbai. Nepaisant nustatyto fakto, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl pareiškėjo atliktos veikos ne/teisėtumo teismas laikė, kad pareiškėjas privalėjo elgtis pagal teisės aktų reikalavimus, o pastarieji nesuteikia teisės keisti/tikslinti/apvalinti rezultatus dėl to, kad sąlygos buvo netinkamos. Pareiškėjo motyvai elgtis ne pagal teisės aktų reikalavimus nepašalina veikos neteisėtumo. Taigi teismas nustatė vieną iš tarnybinio nusižengimo elementų – neteisėtą veiką.

23. Taip pat teismas pritarė, kad atsakovas teisingai identifikavo pareiškėjo kaltės buvimą – tyčią. Pareiškėjas suprato savo elgesį, jo pasekmes, tokiu savo elgesiu siekė tokių pasekmių – pakeisti/tikslinti/apvalinti rezultatus. Savo poziciją išreiškė ne vieną kartą, kartojo ją net ir sulaukęs neigiamo G. S. atsakymo. To neneigia ir pareiškėjas. Jis klaidingai teigė, kad elgesio motyvai šalina neteisėtą veiką (dėl to teismas jau pasisakė) ir kaltę ar jos formą. Teismas pažymėjo, kad veikos motyvai nepašalina pareiškėjo kaltės buvimo ir kaltės forma atsakovo yra identifikuota tinkamai – tyčia (sąmoningas elgesys, kryptingai siekiant ir suprantant pasekmes, savo elgesį kartojant ne vieną kartą). Taigi teismas laikė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, nes nėra teisės akto, leidžiančio elgtis pareiškėjo nurodytu būdu, priešingai – yra teisės aktai, draudžiantys tokį pareiškėjo elgesį – tai atsakovo nurodyti Taisyklių 2.3, 9.1 punktai ir Tarnybos pareigūnų etikos taisyklių 5.9, 5.21 punktai.

24. Dėl pareiškėjo prašymo pateikimo formos teismas pažymėjo, kad atsakovas tarnybinio tyrimo išvadoje ir įsakyme skirti drausminę nuobaudą nurodė, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų reikalavimus, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas reikalavo, grasino. Teismas pažymėjo, kad laiko nustatyta, jog pareiškėjas elgėsi nemandagiai, tačiau atmetė kaip neįrodyta, kad pareiškėjas grasino. Pirma, atsakovas, priimdamas sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi tarnybiniais pranešimais. Byloje pateikti 2016 m. gegužės 17 d. S. R. tarnybinis pranešimas patvirtina nekorektišką pareiškėjo elgesį, 2016 m. gegužės 17 d. V. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareiškėjas į kabinetą užėjo neatsiklausęs, ar gali užeiti, 2016 m. gegužės 12 d., 2016 m. gegužės 19 d. G. S. tarnybiniai pranešimai nurodo, kad pareiškėjas elgėsi neetiškai, įsiveržė į kabinetą. Teismas laikė, kad pareiškėjo nemandagų elgesį nurodė ne tik konflikte dalyvavęs G. S., tačiau ir kiti girdėję/dalyvavę situacijoje asmenys, todėl laikė šį faktą nustatytu. Antra, liudininkai, kurie girdėjo/dalyvavo pokalbyje (S. R. ir G. S.) patvirtino, kad pareiškėjas elgėsi nemandagiai – kalbėjo pakeltu tonu, savo poziciją dėstė ne vieną kartą, net ir gavęs neigiamą atsakymą, vėliau nepasibeldęs užėjo į kabinetą. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į pareiškėjo darbovietės pobūdį, pareiškėjo užimamas pareigas, pareiškėjui keliami aukšti elgesio reikalavimai. Trečia, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas teikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančią poziciją, t. y. kitas konflikto dalyvis G. S. pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Taigi pareiškėjas buvo nemandagus, nors pats atliko teisės aktams prieštaraujančią veiką. Vis dėlto teismas nustatė, kad G. S. taip pat dalyvavo konflikte. Tą paliudijo liudininkas S. R. (abu kalbėjo tokiu pačiu tonu) ir pats G. S. (su šypsena pasiūlė laikyti normatyvus pačiam).

25. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas grasino G. S. ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą. Pirma, byloje pateiktuose visuose tarnybiniuose pranešimuose, išskyrus G. S., nėra tokios informacijos, kad pareiškėjas grasino G. S. G. S. 2016 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pareiškėjas atsakė G. S., kad jis gali turėti problemų. G. S. 2016 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas pakartojo G. S., kad su juo nesisveikins ir nepaduos rankos. Taigi ginčo pokalbius (lauke pateikiant poziciją keisti/apvalinti/tikslinti rezultatus, kabinete, kur dirbo komisija, bei už durų) girdėję asmenys, be tiesioginių konflikto dalyvių, nepatvirtino grasinimų fakto, todėl teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas grasino G. S. Antra, teismo posėdžio metu G. S. paliudijo, kad pareiškėjas jam grasino, tačiau konkrečiai nurodęs pareiškėjo žodžius, taip pat įvertinęs tarnybiniuose paaiškinimuose G. S. nurodytas frazes, teismas vertino, kad pareiškėjo žodžių kvalifikavimas kaip grasinimo yra subjektyvus liudininko vertinimas, kurį laikė hiperbolizuotu. Teismas pažymėjo, kad jokie kiti įrodymai šio fakto nepatvirtino, atvirkščiai – teismas nustatė, kad abipusiame konflikte dalyvavo ir pareiškėjas, ir G. S.

26. Taigi teismas nustatė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (pateikė neteisėtą prašymą ir nemandagiai elgėsi), todėl šiuo aspektu naikinti Tarnybos vado R. P. 2016 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 47TE-198 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. P.“ nematė pagrindo.

27. Dėl tarnybinio patikrinimo neišsamumo teismas pažymėjo, kad sutinka su paminėtu pareiškėjo argumentu – atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, turėjo informacijos apie įvykio aplinkybes (netinkamas sąlygas laikyti normatyvus), jas nurodė pareiškėjas, buvo akivaizdūs prieštaringi parodymai šiuo klausimu (komisijos narių ir pareiškėjo pozicijų skirtumai), tačiau kitų įrodymų neberinko, apklausė tik vieną pusę (komisijos narius) ir pareiškėją. Šiuo aspektu teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai konstatavo tarnybinį nusižengimą (tam pakako surinktų duomenų), tačiau nepagrįstai neištyrė jo padarymo aplinkybių, kai teisės aktai reikalauja jas nustatyti sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo (Statuto 33 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus.

28. Dėl terminų teismas rėmėsi Aprašo 7 punkto nuostatomis ir, atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus (2016 m. gegužės 12 d. G. S. tarnybinį pranešimą ir 2016 m. gegužės 16 d. Tarnybos vado įsakymą), konstatavo, kad šis teisės aktų reikalavimas buvo pažeistas.

29. Dėl 2016 m. gegužės 19 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą trūkumų teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentus, nes pranešime aiškiai įvardijamas įvykis, jo data, veika, kurią įtariama atliko pareiškėjas, nurodytos teisės normos, kurias galimai pažeidė pareiškėjas. Tarp nurodytų teisės normų yra teisės normos, kurios reglamentuoja pagarbų ir mandagų elgesį. Taigi teismas laikė, kad šių duomenų pagrindu pareiškėjas pakankamai aiškiai turėjo suprasti, apie kokį įvykį kalbama, kokius teisės aktus įtariama jis pažeidęs, ir galėjo tiksliai, išsamiai ir detaliai pateikti savo poziciją. Teismas pažymėjo, kad įvykis, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kurias vidutinis protingas asmuo gali aiškiai suvokti ir gali nesunkiai jas identifikuoti, apibūdinti, paaiškinti. Taip pat teismas pažymėjo, kad su prašymu patikslinti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas į atsakovą nesikreipė, atvirkščiai – pateikė paaiškinimus. Tai rodo, kad pareiškėjas suprato pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinį. Teismas, atsižvelgęs į pranešimo turinį, pareiškėjo elgesį gavus pranešimą (pateikė paaiškinimus), laikė, kad pranešimas nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

30. Dėl įrodymų nepateikimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patvirtino, jog įrodymus gavo po tarnybinio tyrimo išvados paskelbimo (pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu). Taigi šiuo aspektu teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo.

31. Dėl 1 dienos pasiaiškinimui pateikti teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato konkretaus termino pasiaiškinimui pateikti. Kiekvienu konkrečiu atveju tai turi būti protingas terminas. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje pareiškėjui inkriminuojamą teisės pažeidimą (paremtas faktinėmis aplinkybėmis, ne dokumentais, nesudėtingas, aiškus, nereikalauja dokumentų rengimo, skaičiavimų atlikimo ar pan.), taip pat į pasiaiškinimui pateikti nustatytą terminą (1 diena, o ne kelios valandos), teismas laikė, kad 1 dienos terminas yra pakankamai ilgas, protingas ir visapusiškai užtikrinantis pareiškėjo teises pateikti kokybišką, aiškų, nuoseklų pasiaiškinimą. Taigi šiuo aspektu atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

32. Dėl teisės normų, už kurias taikyta atsakomybė, teismas laikė, kad toks atsakovo elgesys – prašyti pasiaiškinti dėl vienų teisės normų, o tyrimo išvadoje pripažinti pažeidus daugiau ir kitų teisės normų – kritikuotinas. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pritaikyti teisės aktai iš esmės numato analogiškas taisykles, t. y. pareigą neveikti neteisėtai ir elgtis mandagiai. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovo elgesys, nors ir nėra preciziškai tikslus, tačiau pareiškėjo teisių nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atsakomybė kilo dėl jo paties neteisėtos veikos esant kaltei, dėl šio epizodo jam buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, o faktas, kad pareiškėjas nurodė daugiau ar mažiau pažeistų teisės normų (kai jos reglamentuoja tas pačias pareigas) pareiškėjo padaryto pažeidimo nei didina, nei mažina. Jeigu būtų nurodytos kitas pareigas nustatančios teisės normos, nebūtų sudaryta galimybė dėl jų pasiaiškinti ir pan., atsakovo elgesys galimai pažeistų teisės normų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje to nenustatyta.

33. Dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo teismas rėmėsi Statuto 33 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad šio teisės akto reikalavimo – atsižvelgti į išvardintus kriterijus – atsakovas neįvykdė. Pirma, atsakovas tarnybinio tyrimo išvadoje apskritai nenurodė jokių papeikimo skyrimą pateisinančių aplinkybių. Antra, teismo posėdyje nurodytų priežasčių atveju, atsakovas neįrodė, kad pareiškėjas grasino G. S., todėl į šią aplinkybę atsižvelgta be pagrindo. Trečia, atsakovas neatsižvelgė į kitus teisės aktuose įvardintus kriterijus, t. y. tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys (pareigūnai normatyvus laikė netinkamomis sąlygomis, pareiškėjas veikė ne dėl savanaudiškų paskatų), aplinkybes (nors konfliktą pradėjo pareiškėjas, konfliktas buvo abipusis), padarinius (jokių neigiamų padarinių nekilo), į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (byloje pateikta puiki pareiškėjo charakteristika, nėra duomenų apie ankstesnes pareiškėjo drausmines nuobaudas, atvirkščiai – nurodoma, kad pareiškėjas buvo skatinamas). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui turėjo būti parinkta švelnesnė drausminė nuobauda. Griežtesnės drausminės nuobaudos parinkimą patvirtina pareiškėjo kaltė (tyčia). Tačiau teismas vertino aplinkybių visumą, todėl laikė, kad atsakovas be pagrindo nenustatinėjo tarnybinei nuobaudai parinkti reikšmingų kriterijų ir į juos neatsižvelgė. Nustatęs ir įvardijęs visus drausminei nuobaudai skirti reikšmingus kriterijus, įvertinęs jų visumą, teismas laikė, kad papeikimas yra per griežta tarnybinė nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą. Dėl to teismas laikė, kad pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda turi būti keičiama į švelnesnę.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir jam paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) pakeista švelnesne nuobauda – pastaba (Statuto 33 straipsnio 2 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, jog tarnybinis nusižengimas padarytas, tačiau dėl procedūrinių tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimų (neišsamus tyrimas, nemotyvuotas ir netinkamas tarnybinės nuobaudos parinkimas) pareiškėjui skirta nuobauda yra per griežta.

35. Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, pateiktais dokumentais, kurie patvirtina, jog pareiškėjas patyrė 500 Eur skundo teismui parengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų už advokato teikiamas paslaugas ir, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 250 Eur patirtų išlaidų atlyginimą.

III. 36. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 162–173), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas savo poziciją dėl rezultatų koregavimo išreiškė ne vieną kartą, kartojo ją ir sulaukęs neigiamo atsakymo, nes neįsigilino į bylos aplinkybes ir rėmėsi tik G. S. tarnybiniais pranešimais.

37.2. Apelianto suformuluotas prašymas pakoreguoti pareigūno rezultatus jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl jo veiksmuose vieno iš tarnybinio nusižengimo elementų – neteisėtos veikos, akivaizdžiai nėra, dėl to nebuvo ir pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę – paskirti tarnybinę nuobaudą. Pirma, apeliantas kaip kuopos vadas, privalėjo tiesioginės kontrolės būdu užtikrinti, kad minėto pareigūnų fizinio pasirengimo atitikties normatyvų laikymo metu būtų griežtai laikomasi saugumo taisyklių reikalavimų ir kitų teisės normų, kadangi tai sudaro tiesiogines jo tarnybines pareigas ir lemia jo atsakomybę už kontroliuojamą veiklą. Antra, atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai buvo priversti fizinio pasirengimo normatyvus laikyti netinkamomis sąlygomis (ką faktiškai konstatavo pats teismas), taip pat į komisijos pirmininko neobjektyvų ir neteisingą rezultatų fiksavimą, apeliantas kreipėsi į pareigūną G. S. su prašymu – patikslinti pareigūno R. B. rezultatus, kadangi buvo akivaizdu, jog dėl netinkamų bėgimo sąlygų jie nebuvo teisingi. Trečia, apeliantas sutinka su teismo nurodytomis aplinkybėmis dėl to, jog Apraše nėra numatyta galimybė keisti/tikslinti/apvalinti rezultatus dėl tokių priežasčių, kuriomis remiasi apeliantas. Apeliantas kartu pažymi, kad Apraše apskritai nėra numatytas rezultatų keitimas/tikslinimas/apvalinimas, kaip ir nėra numatyta, jog esant netinkamoms fizinio pasirengimo normatyvų laikymo sąlygoms, apeliantas turėjo prašyti procesą nutraukti. Duomenų, apie tai, kad kiti teisės aktai reglamentuotų minėtus klausimus, nėra. Taigi, įvertinus tai, jog nei Aprašas, nei kiti teisės aktai minėtų klausimų ir situacijos nereglamentuoja, darytina išvada, jog asmenims, vykdantiems fizinio pasirengimo normatyvų laikymą, yra palikta teisė patiems spręsti susiklosčiusią situaciją vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir/ar taikant kitų teisės aktų ar teisės analogiją. Ketvirta, pažymėtina, jog apeliantas, kaip kuopos vadas, turi teisę pagal esamą situaciją teikti įvairius prašymus siekiant užtikrinti pareigūnų saugumą bei jų gerovę užimant pareigūno pareigas ir ši jo teisė nėra apribota jokiais teisės aktais. Todėl vien tai, kad apelianto pateikto prašymo turinys buvo tokio turinio, kokio nenumato Aprašas, negali būti traktuojama kaip neteisėti apelianto veiksmai.

37.3. Teismas, vertindamas apelianto elgesį, vadovavosi liudytojų rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, kurie yra subjektyvūs, netikslūs, prieštaringi. Pirma, teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog apelianto nemandagų, nekorektišką elgesį patvirtina 2016 m. gegužės 17 d. S. R. tarnybinis pranešimas. Įvertinus minėto tarnybinio pranešimo turinį, jokių duomenų apie tai, kad Apelianto elgesys buvo nemandagus, nekorektiškas nėra. Kartu svarbu pažymėti, kad pareigūno S. R. duoti paaiškinimai apskritai yra itin subjektyvūs bei prieštaringi, kadangi pirminiai duoti paaiškinimai gerokai skiriasi nuo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų. Antra, teismas taip pat visiškai nepagrįstai nurodė, jog apelianto nemandagų, nekorektišką elgesį patvirtina 2016 m. gegužės 17 d. V. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog apeliantas į kabinetą užėjo neatsiklausęs, ar gali užeiti, bei G. S. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad apeliantas elgėsi neetiškai, įsiveržė į kabinetą. Pažymėtina, jog vien fakto, kad V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog apeliantas į kabinetą užėjo nepasibeldęs, nepakanka konstatuoti, kad apelianto elgesys buvo nemandagus ir nekorektiškas, bei už tokį elgesį paskirti tarnybinę nuobaudą. Pareigūnų G. S., S. R. ir V. P. duoti paaiškinimai, jų netikslumas, prieštaringumas rodo, jog duoti paaiškinimai yra neobjektyvūs, šališki ir galimai melagingi, todėl teismas tokius paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai ir nesivadovauti jais priimdamas sprendimą. Be to, įvertinus minėtų pareigūnų duotus paaiškinimus, susidaro įspūdis, jog pareigūnai dalyvavę tame pačiame įvykyje, girdėjo visiškai skirtingus pokalbius tarp apelianto ir pareigūno G. S. ir tai patvirtina jų duoti tiek rašytiniai, tiek žodiniai paaiškinimai.

37.4. Teismas neturėjo jokio pagrindo nurodyti, jog atsakovas pagrįstai konstatavo tarnybinį nusižengimą (tam pakako surinktų duomenų). Dar kartą pažymi, jog, tik išsiaiškinus visas nusižengimo padarymo aplinkybes, galima konstatuoti vienokio ar kitokio pobūdžio išvadą bei asmeniui taikyti tarnybinę atsakomybę. Be to, teismas sprendime dėl minėto pažeidimo reikšmės absoliučiai nepasisakė ir neįvertino, nors, apelianto nuomone, privalėjo tai padaryti ir nurodyti priimdamas sprendimą. Tokia teismo išvada neatitinka suformuotos teismų praktikos ir yra ydinga.

37.5. Teismas, nustatęs Aprašo 7 punkto pažeidimą, nepasisakė dėl jo reikšmingumo nagrinėjant bylą. Įvertinęs tai, apeliantas mano, jog teismas, priimdamas sprendimą, aplaidžiai įvertino visas aplinkybes ir nepagrįstai neatsižvelgė į esančius padarytus pažeidimus.

37.6. Įvertinus pranešimo turinį, matyti, jog apeliantas yra įtariamas nusižengimo padarymu, kuris yra susijęs su tuo, jog jis reikalavo pakoreguoti rezultatus. Aplinkybių, apie tai, kad apelianto elgesys buvo galimai nemandagus, nekorektiškas, nėra. Tačiau, apeliantui susipažinus su priimta išvada ir visa tyrimo medžiaga, paaiškėjo, jog tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo daug platesnis ir buvo aiškinamasi ne tik dėl apelianto reikalavimo pakoreguoti rezultatus, bet ir dėl jo nemandagaus ir nekorektiško elgesio, nors pranešime dėl tarnybinio nusižengimo to nebuvo nurodyta. Kartu pažymėtina, jog apeliantas visiškai nesutinka su teismo padaryta išvada, jog apeliantas iš pranešime nurodytų teisės aktų nuostatų, kurios reglamentuoja pagarbų ir mandagų elgesį, galėjo aiškiai suprasti, apie kokį įvykį kalbama, kokius teisės aktus įtariama jis pažeidęs, ir galėjo tiksliai, išsamiai ir detaliai pateikti savo poziciją. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, kadangi pranešime nurodytos teisės aktų normos, reglamentuojančios mandagų ir pagarbų elgesį, galėjo būti taikomos ir dėl galimai padaryto nusižengimo, susijusio su reikalavimu pakeisti rezultatus.

37.7. Apeliantas sutinka su teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog teisės aktai nenustato konkretaus termino paaiškinimui pateikti ir kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti protingas terminas. Tačiau apeliantas nesutinka su išvada, jog nagrinėjamu atveju vienos dienos terminas buvo pakankamai ilgas, protingas ir visapusiškai užtikrinantis apelianto teises pateikti kokybišką, aiškų, nuoseklų pasiaiškinimą.

37. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 180–181), prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas. Apeliaciniame skunde dar kartą analizuojamos faktinės aplinkybės ir kita bylos medžiaga, tačiau nepateikiama naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

40. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareigūnui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinę valstybės tarnybos sampratą, be kita ko, pažymėjo, kad valstybės tarnyba turi veikti paklusdama tik Konstitucijai ir teisei. Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą valstybės tarnybos santykius reguliuoti, o valstybės tarnybos sistema turi veikti taip, kad ne tik būtų nustatyta atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus pažeidimus, bet ir kad asmenys, padarę pažeidimus valstybės tarnyboje, būtų iš tikrųjų traukiami atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–1958/2008 ir 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje A4–678/2004). Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3372/2011). Atsiradę padariniai yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, tai yra į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą.

44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

45. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad tokio prašymo, kokį suformulavo pareiškėjas – keisti objektyviai užfiksuotus rezultatus – pateikimas byloje nustatyta forma laikytinas tarnybiniu nusižengimu. Pareiškėjas neabejotinai suprato, kad patenkinus jo prašymą yra iškreipiami duomenys ir iš esmės yra paneigiama bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo sistema, nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. IV-72. Kokiais motyvais pareiškėjas tai atliko, esminės reikšmės neturi. Teismas, nurodęs, kad pareiškėjo motyvai elgtis ne pagal teisės aktų reikalavimus nepašalina veikos neteisėtumo, pagrįstai nustatė vieną iš tarnybinio nusižengimo elementų – neteisėtą veiką.

46. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, teismas detaliai išdėstė nustatytus faktus, vertino prieštaravimus tarp įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas būtų padaręs kokias nors įrodymų vertinimo klaidas. Nei įstatymai, nei teismų praktika nenumato, kad turi būti surenkami visi įmanomi įrodymai, kai surinktų įrodymų pakanka išvadoms padaryti. Apelianto nurodomi kai kurie pareigūnų G. S., S. R. ir V. P. paaiškinimų ir parodymų netikslumai yra neesminiai, kilę dėl didelio laiko tarpo praėjusio po tarnybinio patikrinimo atlikimo ir teismo posėdžio. Apelianto teiginiai, kad pareigūnų G. S., S. R. ir V. P. duoti paaiškinimai yra neobjektyvūs ir šališki, neįrodyti.

47. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo atidžiai ir objektyviai – patikslino neteisėta pripažintos veikos apibūdinimą pažymėdamas, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas grasino G. S. ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą.

48. Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (pateikė neteisėtą prašymą ir nemandagiai elgėsi), todėl šiuo aspektu naikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 47TE-198 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. P.“ nėra pagrindo, atspindi byloje esančius įrodymus ir yra pagrįsta.

49. Byloje nėra duomenų, kad trumpas paaiškinimo dėl galimo pažeidimo terminas būtų turėjęs kokią nors reikšmę ginčijamo įsakymo pagrįstumui ir būtų iš esmės apribojęs pareiškėjo teises.

50. Esminių procedūrinių pažeidimų skiriant tarnybinę nuobaudą teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde apeliantas dar kartą analizuoja faktines aplinkybes ir kitą bylos medžiagą, tačiau nepateikia naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs teismas arba dėl kurių nebūtų pasisakęs savo sprendime.

51. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas atmetamas, taigi apelianto prašymas dėl teismo išlaidų netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan