59aa7760-9ad2-48cc-afee-e9eb2a827916 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2588-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-01579-2017-6                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 19 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. M., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas E. M. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4-8). Skunde bei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2013 m. iki 2015-01-24 buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose, kur pareiÅ¡kėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Pažymėjo, jog buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais, nes kiti nuteistieji rÅ«kė gyvenamosiose patalpose.

Be to, trÅ«ko dirbtinio ir natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ sveikatos pablogėjimu, diskomfortu, papildomais nepatogumais. PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytaus PN) atsiliepime (b.l. 11-16) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 15 bÅ«rio 1 miegamÄ jį, kuriame jam teko 3,85 kv. m. ploto.

Atsižvelgtina į tai, kad Alytaus PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo įstaiga, joje nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali laisvai judėti po įstaigos teritorijÄ , sportuoti, užsiimti kita leistina veikla. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Nuteistiesiems rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose draudžiama. Kiekviename bÅ«ryje įrengtos rÅ«kymo vietos lauke, rÅ«komieji pažymėti specialiais ženklais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala.

BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis. Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2015-01-24, o skundÄ teismui pateikė 2017-07-24 (b. l. 9). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos, nenurodė, todėl, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2014-07-24.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN patalpose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sÄ lygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.Bylos duomenimis (b. l. 12, 18-19) nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 15 bÅ«rio 1 miegamÄ jį, kurio plotas- 33,49 kv. m., jame įrengta 9 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,72 kv. m. ploto.

Nors pareiškėjas nurodė, kad minėtu laikotarpiu gyveno su dar dešimčia asmenų, tai patvirtinančių duomenų nepateikia, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovo oficialiai pateikti įrodymai (kompiuterinės programos „Įskaita“ išrašai), kuriuose matyti ginčo patalpų plotai bei miegamųjų vietų skaičius, paneigia abstrakčius ir deklaratyvius pareiškėjo argumentus dėl asmenų skaičiaus gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas taip pat teigia, kad minėta patalpa turėtų būti vertinama kaip kamerų tipo patalpa, kadangi ji buvo rakinama nuo 23 val. iki 7 val.

Atsakovo atstovas nurodo, jog ginčo patalpa yra bendrabučio tipo patalpa, kurioje įrengtas tualetas bei praustuvas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 731 punktÄ , nuteistieji gali bÅ«ti užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus.

Taisyklių 732 punkte nurodyta, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kalinamas nuolat rakinamose patalpose ir neturėjo galimybių dienotvarkėje nustatytu laiku (dienos metu) laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl suteikto per mažo gyvenamojo ploto. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, jog buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte buvo įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Atsakovo atstovas nurodo, kad pataisos namų teritorijoje lauke yra įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos. Tai patvirtina ir atsakovo į bylÄ pateiktas Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 23-25), kuriame užfiksuota, jog nuteistųjų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

BÅ«riuose įrengtos specialios rÅ«kymo vietos. Atsakovo atstovas nurodo, kad patalpose rÅ«kyti draudžiama bei pateikia tai patvirtinančius Alytaus PN direktoriaus įsakymus (b. l. 29-32). PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių savo nurodomas aplinkybes, jog kiti nuteistieji rÅ«ko gyvenamosiose patalpose. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pateikęs praÅ¡ymÄ perkelti jį į kitas gyvenamÄ sias patalpas, kuriose bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis ir Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

Byloje nėra tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rūkančių nuteistųjų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis yra verčiamas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, atmestini kaip neįrodyti.Skunde taip pat teigiama, jog gyvenamosiose patalpose trūko dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Tuo tarpu atsakovo atstovo pateiktuose Alytaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktuose neužfiksuota jokių higienos normos pažeidimų (b. l. 20-25). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, argumentus Å¡ioje dalyje iÅ¡dėstė deklaratyviai ir trumpai, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp minėtos aplinkybės ir skunde nurodomų neigiamų iÅ¡gyvenimų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai nevertintini kaip pakankami neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui,Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų kalinimo sÄ lygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Ä®vertinęs, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog Alytaus PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias skunde nurodomas neigiamas pasekmes. Nenustačius bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteistų veiksmų (neveikimo) bei žalos atsiradimo, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                    Asta Urbonienė