59aa243f-32ea-421b-87a5-d24721a8fdb6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-585-852/2018 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02485-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. balandžio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, RÅ«tos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Tamadas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų tesimo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Tamadas“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

L. ir G. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovas UAB „Tomadas“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. L. ir G. K. 3 608,44 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015-11-04 ieškovas su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286.

Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, 2016-06-13 ieÅ¡kovas gavo Vilniaus apskrities VPK pareigÅ«nų iÅ¡kvietimÄ atvykti į įvykio vietÄ priverstinai nuvežti transporto priemonę Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nugabeno jÄ saugojimui į ieÅ¡kovo sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Priverstinai nuvežus automobilį bei priėmus jį saugoti automobilio savininkas V. L. Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus duomenimis nurodytais adresais buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimÄ už paslaugas bei paragintas atsiskaityti (2016-08-11, 2016-10-19 praneÅ¡imai).

Vilniaus apskrities VPK duomenimis pažeidėjas, nubaustas už KET pažeidimus, vairuojant minimÄ automobilį, yra G. K.. Jam buvo siųsti 2016-10-14 ir 2016-12-06 praneÅ¡imai. Nepaisant raginimų nei vienas iÅ¡ atsakovų Å¡iai dienai vis dar nėra atsiskaitęs su ieÅ¡kovu už automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . IeÅ¡kovas įsiskolinimÄ paskaičiavo už automobilio saugojimÄ nuo 2016-06-13 (automobilio priverstinio nuvežimo) iki ieÅ¡kinio parengimo 2017-05-18, t.y. 340 dienų, vienos paros saugojimo kainÄ skaičiuojant pagal sutarties priedÄ Nr. 1 yra 10,51 Eur (PVM įskaitytas), transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina – 35,04 Eur (PVM įskaitytas).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad sutartis dėl iÅ¡vežimo sudaryta konkurso bÅ«du. IeÅ¡kovas pasiÅ«lė mažiausiÄ saugojimo įkainį. IeÅ¡kovas saugojimo aikÅ¡telę nuomoja. IeÅ¡kovo pasiÅ«lyta kaina 10,51 Eur su PVM už vienÄ saugojimo parÄ . Ä® saugojimo įkainį įskaičiuota ir dalis transportavimo iÅ¡laidų. Pagal sutartį ieÅ¡kovas įsipareigojęs po pusės metų užsiklausti komisariato apie bÅ«tinybę toliau saugoti automobilį.

Transporto priemonė ieÅ¡kovui buvo pristatyta, pažeidus KET 14 p. reikalavimus. Buvo pateiktas transporto priemonės nuvežimo aktas. Tai yra sulaikymo pagrindas. Jame yra informacija, bet ji dažnai keičiasi. Per 7 dienas nuo nutempimo savininko neinformavo. KainÄ už nutempimÄ Ä¯vykus nusikalstamai veikai pasiÅ«lė ieÅ¡kovas, ji berods 0,87 Eur. Kainų skirtumas yra, nes ikiteisminio tyrimo transporto priemonės yra saugomos ženkliai didesnį laikotarpį nei administracine tvarka sulaikytos. Atsakovo pareiga sumokėti už paslaugÄ numatyta CK 6.233 str., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d.

Automobilis buvo saugomas 340 dienų.

2. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad G. K. 2016-06-13 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,78 prom. girtumas, kai asmeniui 2015-07-01 pagal ATPK 129 str., 123 str. 1 d., 5 d., 2015-10-08 pagal ATPK 127 str. 3 d. jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Tokiais savo veiksmais G. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1302 str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-07-07 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1081-834/2016). Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas paslaugas trečiam asmeniui teikia pagal 2015-11-04 Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286, sudarytÄ vadovaujantis 2015-08-05 skelbto supaprastinto atviro konkurso rezultatais, vertinant pasiÅ«lymus buvo taikytas mažiausios kainos kriterijus.

Pagal Sutarties įkainius, už transporto priemonės priverstinio pakrovimo ir nuvežimo paslaugas yra imamas 35,04 Eur mokestis, o už transporto priemonės saugojimo paslaugas už kiekvienÄ parÄ â€“ 10,51 Eur. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-07-07 priėmė nutarimÄ , kuriuo nutarė už G. K. padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirti jam administracinį areÅ¡tÄ , o automobilio Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuoti. Nutarimas įsiteisėjo 2016-07-27.

Vilniaus aps. VPK ieÅ¡kovÄ apie transporto priemonės procesinį statusÄ raÅ¡tu informavo 2016-07-25.

3. Atsakovai atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas V. L. nurodė, kad jis yra automobilio savininkas. Automobilį davė atsakovui G. K.. Jis pats automobilio sulaikyme nedalyvavo. Automobilio nepasiėmė, nes buvo teismas ir negalėjo pasiimti. Nesikreipė dėl automobilio grÄ Å¾inimo. Jokių laiÅ¡kų dėl automobilio pasiėmimo nėra gavęs, tik prieÅ¡ porÄ mėnesių buvo gavęs laiÅ¡kus apie tai, jog reikia mokėti už aikÅ¡telę. G. K. yra kaimynas. Jam automobilį pardavė už 500 Eur, raÅ¡ytinės sutarties nesudarė.

Atsakovas G. K. į teismo posėdį neatvyko. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies; priteisti ieÅ¡kovui UAB „Tomadas“ solidariai iÅ¡ atsakovų V. L. ir G. K. 365,04 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 365,04 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017-06-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis 8,19 Eur (aÅ¡tuonis eurus 19 ct) žyminio mokesčio, t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 4,10 Eur, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

5. Teismas nustatė, kad 2015-11-04 ieÅ¡kovas UAB „Tomadas“ su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudarė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-286 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutartis įsigaliojo nuo 2015-11-09 ir pagal Sutarties 16 punktÄ galiojo vienerius metus, o 2016-10-17 susitarimu buvo pratęsta iki 2017-05-10.

Å iÄ sutartį surašė trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir kartu su ieÅ¡kovu pasirašė. Atsakovai nėra Å¡ios sutarties Å¡alis. Å ios sutarties 2.1 punktas skelbia, kad už priverstinį automobilių saugojimÄ turi sumokėti automobilio savininkas ir/ar valdytojas. Sutarties 7.6 punktas („Vykdytojo įsipareigojimai“) sako, kad ieÅ¡kovas įsipareigoja „imtis visų priemonių, kad transporto priemonės bÅ«tų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomÄ automobilį, vietÄ , saugojimo įkainius bei pareigÄ jį atsiimti.

Sutarties priedo Nr. 3 12 punkte sutarta, kad „gavęs informacijÄ apie transporto priemonių procesinį statusÄ , vykdytojas (ieÅ¡kovas) ne vėliau kaip per 7 dienas, savo lėšomis siunčia registruotus praneÅ¡imus transporto priemonių savininkams su informacija apie transporto priemonių saugojimo vietÄ ir atsiskaitymÄ už transporto priemonių transportavimÄ ir saugojimÄ . To paties priedo 15 punkte sutarta, kad pagal sutarties priedo Nr. 2 įkainius sumoka Vilniaus apskr. VPK, o „pagal sutarties priedo Nr.1 įkainius su Vykdytoju atsiskaito transporto priemonių savininkas ir/ar valdytojas solidariai“.

Sutarties Priede Nr. 1 sutarties šalimis nustatoma, kad „paslaugos aprašytos sutarties 2.1 punkte – nuvežimo įkainis – 35,04 Eur; saugojimo įkainis – 10,51 Eur (abu su įskaitytu PVM). Sutarties priede Nr. 2 sutarties šalimis nustatoma, kad paslaugos aprašytos sutarties 3.1-3.4 punktuose – nuvežimo įkainis – 11,89 Eur; saugojimo įkainis – 0,97 Eur (abu su PVM).

6. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas G. K. buvo pripažintas kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1302 straipsnyje, 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d., ir jam paskirta nuobauda – 20 parų administracinis areštas be transporto priemonės konfiskavimo, nes jis 2016-06-13 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 3,78 prom. girtumas, kai asmeniui 2015-07-01 pagal ATPK 129 str., 123 str. 1 d., 5 d., 2015-10-08 pagal ATPK 127 str. 3 d. jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilis 2016-06-13 buvo priverstinai nuvežtas į ieškovo saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

7. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia CK 6.233 str. nuoroda į jo iÅ¡laidų atlyginimÄ , Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nuostatose numatyta sÄ lyga ir LAT civiline byla Nr. 3K-3-436/2009. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nuostatose numatyta, jog iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Å ios iÅ¡laidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti iÅ¡laidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais bÅ«dais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iÅ¡ transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telės.

8. Teismas laikė, kad atsakovai turi sumokėti ieÅ¡kovui už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ . Tai yra kildinama iÅ¡ vieÅ¡ojo intereso, kuris liečia visus LR piliečius ir mÅ«sų valstybėje esančius transporto priemonių savininkus ar valdytojus, kurie pažeidžia administracines normas ar baudžiamojo įstatymo ginamas normas. Todėl ieÅ¡kovo sutartis su trečiuoju asmeniu, kurioje Å¡ios Å¡alys nustato pareigas ne sutarties Å¡aliai yra ginčo dalykas dėl jų sÄ Å¾iningumo ir paslaugos kainos dydžio.

9. Teismo vertinimu, aiÅ¡kinat byloje esančios sutarties tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sÄ lygas, kai Å¡i sutartis liečia ginčo atveju ne sudarytos sutarties Å¡alį – atsakovus, kurie neformaliai tampa „paslaugos gavėjais“, t.y. jie iÅ¡ esmės tampa vartotojais, todėl tokiu atveju bÅ«tina remtis Europos SÄ jungos Direktyva 93/13/EEB – „Su vartotojais sudarytose sutartyse esančios nesÄ Å¾iningos sÄ lygos“, kaip teisės analogija dėl nesÄ Å¾iningos sutarties sÄ lygos sampratos pagrindimÄ aiÅ¡kinant sutartį tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens.

Direktyvos 3 straipsnio 1 dalis numato: „Ta sutarties sÄ lyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesÄ Å¾ininga, jeigu pažeidžiant sÄ Å¾iningumo reikalavimÄ dėl jos atsiranda ryÅ¡kus neatitikimas tarp iÅ¡ sutarties kylančių Å¡alių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.“ Direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Valstybės narės nustato, kad nesÄ Å¾iningos sÄ lygos, naudojamos sutartyje, kuriÄ pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebÅ«tų privalomos vartotojui ir kad sutartis ir toliau bÅ«tų Å¡alims privaloma tomis sÄ lygomis, jei ji gali iÅ¡likti be nesÄ Å¾iningų nuostatų.“ Pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalį:

„Valstybės narės užtikrina, kad vartotojų ir konkurentų naudai egzistuotų pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios keliÄ nuolatiniam nesÄ Å¾iningų sÄ lygų naudojimui sutartyse, pardavėjų ar tiekėjų sudaromose sutartyse.“ VieÅ¡ojo intereso, kuriuo remiasi apsauga, kuriÄ direktyva užtikrina vartotojams, pobÅ«dis ir svarba pateisina, kad nacionalinis teismas turėtų savo iniciatyva įvertinti nesÄ Å¾iningÄ sutarties sÄ lygos pobÅ«dį ir taip atsverti tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo esantį pusiausvyros nebuvimÄ .

10. Teismas konstatavo, kad sutartis tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta iÅ¡imtinai trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo interesais, neatsižvelgiant į sutarties 2.1 punkte nurodomo subjekto – automobilio savininko ar valdytojo interesus. Trečiasis asmuo, turėdamas pareigÄ garantuoti lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo principus ne tik pirkime dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, bet ir sÄ Å¾iningumo, nediskriminavimo ir teisingumo principus visų LR piliečių ir valstybėje esančių asmenų atžvilgiu, kai objektyviai galėjo įtakoti – mažinti iki rinkos kainos priede Nr. 2 nurodomÄ ieÅ¡kovo automobilio saugojimo kainÄ , bet to nepadarė.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad buvo sudaryta nesÄ Å¾ininga sutartis, liečianti 2.1 sutarties punkto subjektus, kurie savo ruožtu net nebuvo sutarties Å¡alimi. Teismas pažymėjo, kad palyginimui mėnesinis mokestis už automobilio saugojimÄ dengtoje stovėjimo aikÅ¡telėje Vilniuje, priklausomai nuo aikÅ¡telės vietos, yra 25-35 eurai UNIPARK aikÅ¡telėse (www.unipark.lt). Kaip pavyzdys dėl kainų nelogiÅ¡kumo yra net tas, kad bet koks asmuo gali iÅ¡sinuomoti sau nakvynę Vilniuje parai su visais elementariais patogumais, kurių automobilis net negali turėti ir jų automobiliui nereikia, bet tai yra akivaizdžios sÄ naudos papildomai be pačios nakvynės vietos sÄ naudų įvertinimo (patalynė, duÅ¡as, internetas ir t.t.) už 5-6-7-8 eurus (5,00 Eur Hostel Vilniuje, Baltupių svečių namai, www.fortunahostels.lt, ir t. t.), kas yra pigiau už automobilio stovėjimÄ ieÅ¡kovo nuomojamoje nedengtoje saugojimo aikÅ¡telėje Vilniaus pakraÅ¡tyje (duomenys internete –(duomenys neskelbtini) (CPK 179 str. 3d.)).

Teismo vertinimu, sunku suvokti, kad 315,30 Eur už automobilio saugojimÄ per 30 dienų yra teisingas, sÄ Å¾iningas ir atitinkantis jo savininko ar valdytojo interesus mokestis (CK 6.233 str.). Be to akivaizdu, kad esant tokioms sÄ lygoms, po 2-3 mėnesių automobilio vertė gali bÅ«ti jau mažesnė už automobilio rinkos kainÄ . Teismo vertinimu, Å¡ioje situacijoje ieÅ¡kovas veikia iÅ¡imtinai savo interesais ir tokia veikla nėra suderinama su CK 6.233 str. prasme. Todėl ginti ieÅ¡kovo interesus pilna apimtimi nėra ir teisinio, ir moralinio pagrindo.

11. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo nurodomoje LAT byloje Nr. 3K-3-436/2009 buvo konstatuota, kad 10 Lt dydžio (2,90 Eur) tarifas už kiekvienÄ pasaugos parÄ taikomas tuo atveju, kai pasaugos sutartį sudaro Å¡alys (davėjas ir saugotojas). Minėta, kad Å¡iuo atveju pasaugos santykiai atsirado ne Å¡alių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu. Pasaugos sutarties sudarymas, apibrėžiant jo terminÄ dienomis, reiÅ¡kia, kad Å¡i sutartis nesudaroma ilgam laikui. Taigi 10 Lt dydžio tarifo už kiekvienÄ pasaugos parÄ taikymas tuo atveju, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgÄ laikÄ , reikÅ¡tų nepagrįstÄ saugotojo praturtėjimÄ dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo.

Teisėjų kolegija laikė, kad Å¡iuo atveju bÅ«tų galima taikyti 90 Lt (26 Eur) tarifÄ už kiekvienÄ pasaugos mėnesį.“ Taigi, jau seniai LAT praktiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡ esmės tokioje sutartyje turėjo bÅ«ti numatyta mėnesinė saugojimo kaina, o ne dienos laikymo kaina. Teismas pastebėjo, kad ieÅ¡kovui yra žinoma Å¡i LAT praktika, kuria pats ieÅ¡kovas nesivadovauja. Å ioje byloje pasaugos sutartis buvo sudaryta analogiÅ¡kai, t.y. tarp juridinio asmens ir paslaugÄ užsakančio asmens – trečiojo asmens.

Iš esmės tai kas nurodomoje LAT byloje ir šioje byloje yra analogiška situacija.

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas paskaičiavo atsakovo įsiskolinimÄ už transporto priemonės saugojimÄ už laikotarpį nuo 2016-06-13, t. y. nuo dienos, kai transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta saugoti į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, iki 2017-05-18, t. y. ieÅ¡kinio parengimo, už vienÄ transporto priemonės saugojimo parÄ paskaičiuodamas po 10,51 Eur. Tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai ir prieÅ¡ savininko interesus laikė automobilį savo nuomojamoje aikÅ¡telėje tokį ilgÄ laiko tarpÄ už tokiÄ neproporcingai didelę kainÄ .

Nors tiek Sutarties, tiek ir įstatymo nuostatos ieÅ¡kovui suteikia teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimÄ , pervežimÄ ir saugojimÄ savarankiÅ¡kai iÅ¡ transporto priemonės savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti saugojimo iÅ¡laidas pagal nustatytus įkainius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas, teismo vertinimu, nepagrįstai ilgai delsė informuoti atsakovus apie įsiskolinimÄ ir automobilio atsiėmimÄ , net pusė metų laiko nuo paskutinio raginimo iÅ¡siuntimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , kas iÅ¡plaukia iÅ¡ paties ieÅ¡kovo pareigos (CK 6.229 str. 3 d.), ir atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nurodomÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡koje situacijoje ir byloje, todėl už automobilio saugojimÄ (kito asmens reikalų tvarkymÄ ) ieÅ¡kovui priteista suma mažintina.

Teismas laiko, kad protinga laikyti automobilį saugojimo aikÅ¡telėje už 30,00 Eur mėnesinį mokestį. Todėl, kad ieÅ¡kovas sudarė su trečiuoju asmeniu nesÄ Å¾iningÄ sutartį, pats sÄ moningai ilgai delsė praneÅ¡ti atsakovui apie automobilio atsiėmimo galimybę, dirbtinai „augino“ paslaugos kainÄ , veikė ne atsakovų interesais, ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteistina suma už transporto priemonės saugojimÄ (kito asmens reikalų tvarkymÄ ) ieÅ¡kovo aikÅ¡telėje mažintina iki 365,04 Eur (30,00 Eur x 11 saugotų mėnesių + 35,04 Eur už transporto priemonės nuvežimÄ ).

13. Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovas V. L. teisme paaiÅ¡kino, kad automobilį buvo pardavęs atsakovui G. K., tačiau Å¡ių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, todėl vien žodiniais paaiÅ¡kinimais teismas nesivadovavo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. IeÅ¡kovas UAB „Tomadas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

15. Apeliantas nurodo, kad byloje ginčo dėl atsakovų prievolės, kaip tokios, atsiskaityti su apeliantu nėra. Tenkindamas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (t. y., priteisdamas apelianto naudai ženkliai mažesnę sumÄ ), skundžiamo Sprendimo motyvacinėje dalyje teismas pasisakė dėl „nesÄ Å¾iningos“ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, sudarytos tarp VPK ir Apelianto, „lupikiÅ¡kų“ paslaugos pagal Sutartį įkainių bei „dirbtinai iÅ¡augintos“ ieÅ¡kinio sumos, kuriÄ skundžiamu Sprendimu sumažino. Su tokia subjektyvia, nepagrįsta, itin siaura bei iÅ¡einančia už ieÅ¡kinio ribų teismo nuomone apeliantas nesutinka. Apelianto įsitikinimu, 2015-11-04 VieÅ¡ojo pirkimo sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-286 dalyje dėl paslaugų įkainių, atsakovų atžvilgiu nėra ir negali bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾ininga ar lupikiÅ¡ka.

16. Apeliantas pažymi, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡omo priteisti įsiskolinimo sumÄ iÅ¡ esmės nulėmė ne paslaugos įkainis, bet pačių atsakovų neveikimas bei visiÅ¡kas situacijos ignoravimas netgi prasidėjus ginčo civilinės bylos nagrinėjimui. Bylos duomenys patvirtina, jog teismo procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti asmeniÅ¡kai (taigi apie bylÄ ir jos dalykÄ atsakovams buvo žinoma), tačiau atsakovai ne tik nepateikė atsiliepimų į ieÅ¡kinį, tačiau taip pat nesiėmė jokių veiksmų bent jau dalinai atsiskaityti su apeliantu. Be to, patys atsakovai niekada nėra pareiÅ¡kę pretenzijų dėl apelianto teikiamų paslaugų įkainių ar įsiskolinimo dydžio. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio objektyvaus teisinio pagrindo mažinti apelianto naudai priteistinÄ atsakovų įsiskolinimo sumÄ argumentuojant „lupikiÅ¡ku“ paslaugos įkainiu.

17. Apelianto teigimu, nepaisant to, jog atsakovai nėra Sutarties Å¡alimi, Sutartis teisines pasekmes sukelia ir atsakovams. Sprendime teismas ne kartÄ akcentavo, jog Atsakovai nėra ir nebuvo Sutarties Å¡alimi, todėl negalėjo įtakoti paslaugų kainos, pažeisti Sutarties ir kt. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju apeliantas neprivalėjo sudaryti jokios atskiros pasaugos sutarties tiesiogiai su atsakovais. Automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusio SEAKÄ® 33 str. 1 d. nuostatos aiÅ¡kiai nustatė, jog „Priverstinai transporto priemonė gali bÅ«ti nuvežama į Å«kio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia Å«kine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus“.

Nuosekliai formuojama teismų praktika aiÅ¡kiai patvirtina, jog nurodytu atveju susiklosto priverstinės pasaugos santykiai. CK 6.850 str. nustatyta, jog sutartinius pasaugos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.830 – 6.849 str.) taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymÄ , jeigu įstatymas nenustato ko kita. Apeliantas paaiÅ¡kina, kad Sutartis yra sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo pagrindu, todėl IeÅ¡kovas paslaugų kainos su atsakovais derinti neprivalėjo. Sutartis sudaryta vadovaujantis VPK skelbto supaprastinto atviro konkurso rezultatais, vertinant pasiÅ«lymus buvo taikytas mažiausios kainos kriterijus, o apelianto pasiÅ«lymas pripažintas laimėjusiu pirkimÄ (t. y., mažiausia pasiÅ«lyta kaina).

Dėl Å¡ios priežasties nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nuomonė dėl „lupikiÅ¡kų“, diskriminacinių paslaugos įkainių. Juolab – teismo teiginiai dėl Sutarties „nesÄ Å¾iningumo“, kai nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei kitos valdžios įstaigos/institucijos niekada nėra pareiÅ¡kę jokių dvejonių, yra aiÅ¡kiai nepagrįsti.

18. Pirmosios instancijos teismas, lygindamas „lupikiÅ¡kus“ įkainius su tariama „rinkos“ kaina, nepagrįstai sulygino iÅ¡ esmės skirtingas paslaugų rÅ«Å¡is. Skundžiamo sprendimo motyvacinėje dalyje dėl paslaugos „lupikiÅ¡ko“ įkainio pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „<...> palyginimui mėnesinis mokestis už automobilio saugojimÄ dengtoje stovėjimo aikÅ¡telėje Vilniuje, priklausomai nuo aikÅ¡telės vietos, yra 25-35 eurai UNIPARK aikÅ¡telėse <...>.

Bet koks pilietis gali iÅ¡sinuomoti sau nakvynę Vilniuje parai su visais elementariais patogumais, kurių automobilis net negali turėti ir jų automobiliui net nereikia, bet tai yra akivaizdžios sÄ naudos papildomai be pačios nakvynės vietos sÄ naudų įvertinimo (patalynė, duÅ¡as, internetas ir t.t.) už 5-6-7-8 eurus <...>, kas yra pigiau už automobilio stovėjimÄ ieÅ¡kovo nuomojamoje nedengtoje saugojimo aikÅ¡telėje Vilniaus pakraÅ¡tyje <...>“. Su tokia teismo nuomone apeliantas nesutinka.

Pirma, siekdamas palyginti teikiamos paslaugos įkainius pirmosios instancijos teismas privalėjo lyginti tapačios paslaugos, esančios rinkoje, įkainius. Skundžiamo sprendimo atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas lygino apskritai tarpusavyje nesuderinamas paslaugas bei jų įkainius (pvz., kaip pavyzdį pateikdamas paros nakvynės žmogui kainÄ Vilniaus mieste neidentifikuotoje apgyvendinimo įstaigoje, kai tuo tarpu ginčo bylos atveju apeliantas teikia transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, vykdomo įstatymo pagrindu pagal vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du sudarytÄ Sutartį, paslaugas).

Dar daugiau, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas remiasi Vilniaus oro uosto teritorijoje veikiančios UNIPARK automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įkainiais, kai Å¡ios aikÅ¡telės paskirtis apskritai yra skirtinga nuo apelianto teikiamos specializuotos paslaugos. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui suteikta paslauga yra specializuota, kylanti iÅ¡ įstatyminio reglamentavimo bei radikaliai besiskirianti nuo paslaugos, kuriÄ subjektas perka savo laisva valia ir iÅ¡skirtinai savo patogumui. Å iuo atveju Apelianto teikiama paslauga yra numatyta įstatymo, o paslaugos teikėjas – vieÅ¡ojo konkurso nugalėtojas, turi atitikti griežtus perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus, be kita ko, keliamus ir automobilių saugojimo aikÅ¡telėms, apsaugai ir t. t.

Å iuo atveju į tokiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę transporto priemonės patenka ne laisva asmenų valia, tačiau priverstinai – įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai, ir pačios teikiamos paslaugos kaina nėra ir negali bÅ«ti identiÅ¡ka paslaugos, kuriÄ teikia pavienės automobilių saugojimo aikÅ¡telės privatiems subjektams, kainai. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismo nurodoma UAB „STOVA“, valdanti UNIPARK automobilių stovėjimo aikÅ¡teles, apskritai nedalyvavo VPK organizuotame vieÅ¡ajame pirkime, kurio pagrindu buvo sudaryta Sutartis.

Juolab – šis privatus juridinis asmuo apskritai nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti, kadangi šioje srityje nesispecializuoja. Be to, skundžiamame Sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog UNIPARK automobilių stovėjimo aikštelės mėnesinis mokestis, priklausomai nuo vietos, sudaro 25-35 Eur. Iš paties UNIPARK automobilių stovėjimo aikštelės tinklalapio matyti, jog vienos paros paslaugos įkainis Vilniaus oro uosto teritorijoje bet kokiu atveju sudaro 17,40 Eur (t.y., praktiškai 2 kartus didesnis, nei Apelianto teikiamos specializuotos paslaugos įkainis, teismo įvardintas „lupikišku“).

Dar daugiau, iÅ¡ SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ internetinio tinklalapio matyti, jog parkavimo Vilniaus mieste kaina, priklausomai nuo zonos, gali kainuoti apskritai 0,50 Eur vos už 12 min arba 525,00 Eur/mėn. Nurodytų aplinkybių visuma aiÅ¡kiai patvirtina, jog rinkoje egzistuoja ženkliai didesni transporto priemonių parkavimo paslaugos mokesčiai, kai tuo tarpu apeliantas apskritai teikia specializuotÄ paslaugÄ , kylančiÄ iÅ¡ įstatymo – priverstinį transporto priemonių nuvežimÄ ir saugojimÄ , VPK perkamÄ vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du pagal mažiausios kainos kriterijų, o dalyvaujantys pirkime tiekėjai turi atitikti itin griežtus kvalifikacinius ir techninius reikalavimus.

19. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai siekia reguliuoti rinkÄ . Pažymėtina ir tai, jog skundžiamu Sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ėmėsi faktiÅ¡kai reguliuoti rinkoje esančios priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugos kainÄ , kas nėra reglamentuojama net valstybiniu lygmeniu. Pirmosios instancijos teismas atvirai nurodo, jog „Teismas laiko, kad protinga laikyti automobilį saugojimo aikÅ¡telėje už 30 eurų mėnesinį mokestį“.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvacinėje dalyje dėl Sutarties „nesÄ Å¾iningumo“ nepagrįstai rėmėsi Europos SÄ jungos Direktyva 93/13/EEB, AtsakovÄ prilygindamas vartotojui direktyvos kontekste. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog direktyvos taikymo sritis Å¡iuo atveju neapima paslaugų, kylančių iÅ¡ įstatymo bei teikiamų vieÅ¡ojo pirkimo Sutarties pagrindu. Juolab – atsakovai neatitinka direktyvoje apibrėžiamos „vartotojo“, o apeliantas – „pardavėjo ar tiekėjo“ sÄ vokų.

20. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvacinėje dalyje dėl „protingo“ paslaugos įkainio nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009. Atkreipia dėmesį, jog teismo cituota nutartis, kiek tai tiesiogiai liečia paslaugos įkainį, yra priimta iÅ¡ esmės skirtingomis aplinkybėmis, nei ginčo civilinės bylos atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas cituojamoje 2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 yra pažymėjęs, jog paslaugos įkainio dydžiui gali turėti reikÅ¡mės tiek pareigÅ«nų, priėmusių sprendimÄ priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai, tačiau konkreti saugojimo iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimo formulė nepateikta.

21. Apeliantas taip pat pažymi, kad visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė tik 11 mėnesių automobilio priverstinio saugojimo laikotarpį, kai bylos duomenys patvirtina, jog automobilis nuo jo nuvežimo priverstiniam saugojimui apelianto dispozicijon (2016-06-13) buvo priverstinai saugojamas iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2017-06-01). Maža to, automobilis priverstinai tebesaugojamas ir Å¡iai dienai, kadangi atsakovai, netgi žinodami apie ginčo civilinę bylÄ , ir toliau nesiima jokių veiksmų automobilio atsiėmimui.

Apeliantas, atitinkamai, yra priverstas ir toliau saugoti automobilį nepaisant akivaizdaus atsakovų piktnaudžiavimo. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, jog nėra duomenų apie tai, kad atsakovams apelianto siųsti aukščiau nurodyti praneÅ¡imai buvo įteikti, atkreiptinas dėmesys, jog ginčo civilinės bylos procesiniai dokumentai, siųsti atsakovams deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kaip ir Apelianto praneÅ¡imai, Atsakovams įteikti asmeniÅ¡kai. Apeliantas su skundu papildomai pateikia raÅ¡ytinius įrodymus – AB „Lietuvos paÅ¡tas“ registruotosios paÅ¡to korespondencijos siuntų sÄ raÅ¡us, patvirtinančius, jog 2016-08-11 bei 2016-10-19 Apelianto praneÅ¡imai neabejotinai buvo siųsti Atsakovui 1 2016-08-12 ir 2016-10-20 (siuntų numeriai, atitinkamai, RN288808152LT bei RN29527952LT) bei 2016-10-14 ir 2016-12-06 apelianto praneÅ¡imai neabejotinai buvo siųsti Atsakovui 2 2016-10-20 ir 2016-12-20 (siuntų numeriai, atitinkamai, RN295279535LT ir RN336951791LT).

22. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog visa registruotoji paÅ¡to korespondencija yra ir buvo įteikta atsakovams. Be to, apie Automobilio priverstinį nuvežimÄ Atsakovui 2 neabejotinai buvo žinoma jau Automobilio priverstinio nuvežimo akto sudarymo metu, nes kaip minėta, Atsakovas 2 jį pasirašė. Nepaisant to, skundžiamame Sprendime pirmosios instancijos teismas dienomis skaičiuoja terminus nuo automobilio priverstinio nuvežimo saugojimui apelianto dispozicijon iki VPK praneÅ¡imo apeliantui apie automobilio savininko duomenis pateikimo bei apelianto atsakovams pateiktų praneÅ¡imų (kas, tariamai, turėtų patvirtinti apelianto delsimÄ ), toks teismo terminų skaičiavimas yra objektyviai niekuo nepagrįstas.

Kadangi atsakovai nereagavo į apelianto siunčiamus praneÅ¡imus, nedalyvavo ginčo civilinės bylos nagrinėjime nepaisant to, jog teismo procesiniais dokumentai atsakovams buvo įteikiami (asmeniÅ¡kai ar per darbovietę), pirmosios instancijos teismo teiginiai apie apelianto neveikimÄ yra aiÅ¡kiai nepagrįsti.

23. Atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepimų nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

24. Å ioje byloje yra kilęs ginčas dėl atlygio priteisimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimÄ . Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, jog automobilis Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugabentas į ieÅ¡kovo saugojimo aikÅ¡telę dėl to, jog Å¡io automobilio vairuotojas 2016-06-13 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), jį vairavo neblaivus.

25. Kasacinis teismas vertindamas panašias situacijas ir pasisakydamas dėl tokių santykių teisinės kvalifikacijos yra pažymėjęs, kad pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialiosios viešosios teisės normos – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. – pagrindu (redakcija, galiojusi automobilio nuvežimo metu, ir galiojanti šiuo metu, tačiau įtvirtinta įstatymo 33 str. 8 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, nutarties 25 pastraipa).

26. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan.

Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų bÅ«ti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiÅ¡kų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panaÅ¡ioje) vietovėje tuo pačiu (ar panaÅ¡iu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiÅ¡kų paslaugų įkainius, turėtų bÅ«ti įvertinti panaÅ¡ių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panaÅ¡ioje) vietovėje tuo pačiu (ar panaÅ¡iu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti bÅ«tinas papildomas iÅ¡laidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimÄ .

Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu vieÅ¡ojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams vieÅ¡osios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali bÅ«ti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomÄ už automobilio saugojimÄ atitinkamÄ laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019, nutarties 36 pastraipa).

27. Paminėti iÅ¡aiÅ¡kinimai Å¡iai bylai yra reikÅ¡mingi tiek, kiek, pirma, - paneigia ieÅ¡kovo argumentus, kad atlyginimo dydis už transporto priemonės saugojimÄ turi bÅ«ti nustatytas pagal įkainius, numatytus 2015-11-04 VieÅ¡ojo pirkimo sutartyje Nr. 10-ST2-286 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo, sudarytos tarp ieÅ¡kovo UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir antra, - kasacinis teismas yra nurodęs reikÅ¡mingas aplinkybes ir kriterijus, pagal kuriuos atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti nustatytas.

28. Pastebėtina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atliko tam tikrÄ transporto priemonių saugojimo paslaugos rinkos vertinimÄ pagal vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ (www.unipark.lt), ir taikė protingumo bei teisingumo kriterijus (teismo sprendimo 19 punktas). Tačiau teismas neinformavo proceso dalyvių apie aplinkybes, kurias vertins ir remsis sprendime, o ieÅ¡kovas, be kita ko, apeliaciniame skunde remiasi tuo, kad rinkos kaina ir teisingumo bei protingumo kriterijai yra pritaikyti netinkamai, o teismo vertintos paslaugos nėra analogiÅ¡kos ieÅ¡kovo suteiktoms paslaugoms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad toks teismo sprendimas ieÅ¡kovui yra siurprizinis, o pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra įvertintos taip, kaip Å¡iuo metu yra reikalaujama teismų praktikoje.

29. Apeliantas, tikėtina, pagrįstai abejoja teismo taikytais teisingumo ir protingumo kriterijais, nes teismo nustatyta ir priteista transporto priemonės saugojimo paslaugos kaina yra mažesnė net už ieÅ¡kovo taikomÄ saugojimo kainÄ Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pagal paminėtÄ sutartį, kuri buvo sudaryta atlikus vieÅ¡Ä pirkimÄ .

30. Nors atsakovai byloje buvo pasyvÅ«s ir neteikė įrodymų apie paslaugos rinkos kainas, tačiau įrodyti atlyginimo dydį, kaip ieÅ¡kinio pagrindÄ , privalo ieÅ¡kovas. Todėl teismas turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ ir labiau reikalauti, kad ieÅ¡kovas jÄ vykdytų.

31. Byloje reikia rinkti įrodymus ir atlikti reikÅ¡mingų aplinkybių vertinimÄ naujais aspektais. Todėl byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p. ir 327 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: IeÅ¡kovo UAB „Tamadas“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė RÅ«ta Petkuvienė Andrius Verikas