2017-10-25 Nr. AB-19256-3-61-3-03231-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-916-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03231-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė) dėl neteisėtų veiksmų, neveikimo pripažinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) išspręsti ginčą, kurį sukėlė viešojo administravimo subjektai – ikiteisminio tyrimo įstaiga ir atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra, atsakovas) savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu, vilkinimu, įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimu, imituojant darbą, neatliekant būtinų ieškomo asmens ir ieškomų daiktų paieškos priemonių, pripažinti atsakovo neveikimą ir vilkinimą, netinkamą viešąjį administravimą ir piliečių aptarnavimą viešojo administravimo institucijoje nagrinėjant pareiškėjo pareiškimus, prašymus ir skundus bei įpareigoti tam tikrą viešojo administravimo subjektą – Generalinę prokuratūrą – per nustatytą teismo laiką priimti tam tikrą sprendimą;

2) pripažinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) ir jam pavaldžių prokurorų piktnaudžiavimą ir įgaliojimų viršijimą, prokuroro kompetencijai priklausančių funkcijų ir pareigų neatlikimą, neteisėtus veiksmus ir neveikimą, proceso ir ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-31301-17, Nr. 01-1-01613-17 tinkamo ir visapusiško tyrimo vilkinimą ir nedelsiant reaguoti į prokuroro (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 35 str. prasme) organizavimo, vadovavimo ir kontrolės funkcijų bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 118 straipsnyje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, BPK ir kituose įstatymuose nustatytų funkcijų ir pareigų neatlikimą, nutartimi įpareigoti imtis greitų veiksmų, atlikti kokybišką, išsamų ir visapusišką ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01613-17, imtis visų įmanomų paieškos priemonių kaltų asmenų ir ieškomų daiktų paieškai bei kitų būtinų veiksmų, nustatytų BPK ir kituose įstatymuose;

3) priimti nutartį, kurioje būtų priimtas procesinis sprendimas įpareigoti Generalinį prokurorą ir jam pavaldžius prokurorus užtikrinti tinkamą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros veiklą ir prokurorų kompetencijai priklausančių veiksmų, įgaliojimų, funkcijų ir pareigų atlikimą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi užtikrinti aukštesniojo prokuroro statusą bei įstatymų ir teisės normų, reglamentuojančių aukštesnio prokuroro statusą, įgaliojimų, funkcijų ir pareigų realų įgyvendinimą;

5) imtis tinkamų ir greitų, visų reikalingų baudžiamojo proceso veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31301-17, kad prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai imtųsi realių paieškos priemonių nustatyti asmens V. J. (V. J.) buvimo vietą, jį apklausti ir rasti neteisėtai užvaldytus daiktus ir juos grąžinti pareiškėjui, kaip šių daiktų savininkui, ir spręsti atsakomybės klausimą;

6) imtis tinkamų veiksmų, kad būtų išspręstas turtinės ir neturtinės žalos ir kitų nuostolių atlyginimo klausimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. P. skundą ir išaiškino pareiškėjui teisę dėl netinkamų prokurorų veiksmų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnyje, 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu (2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Generalinės prokuratūros veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-31301-17 ir Nr. 01-1-01613-17. Teismo vertinimu, iš esmės pareiškėjo skundo aplinkybės yra susijusios su baudžiamosios teisės reguliuojamais teisiniais santykiais, kurie turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir BPK nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes pareiškėjo skundo aplinkybės nėra susijusios su viešojo administravimo teisiniais santykiais (ABTĮ 18 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad yra pagrindas skundą atsisakyti priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes pareiškėjas, nesutikdamas su prokurorų veiksmais ikiteisminiuose tyrimuose, gali skundą paduoti bendrosios kompetencijos teismui.

III. Pareiškėjas T. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir pripažinti viešojo administravimo subjekto Generalinės prokuratūros neveikimą bei vilkinimą.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo įgaliojimų, funkcijų ir pareigų, atėmė iš pareiškėjo teisę į teisingą, greitą, nepriklausomą ir nešališką teismą, teisę į teisminę gynybą, teisę į tinkamą teismo procesą, toleravo ir nuslėpė tai, jog viešojo administravimo subjektas Generalinė prokuratūra, Generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai bei kiti viešojo administravimo subjektai, kurių tinkamą veiklą privalėjo užtikrinti Generalinė prokuratūra, tinkamai neveikė, piktnaudžiauja ir viršija suteiktus įgaliojimus, tinkamai neatlieka Generalinei prokuratūrai ir prokurorų kompetencijai priklausančių veiksmų, įgaliojimų, funkcijų ir pareigų. Pareiškėjo teigimu, neteisėtais veiksmais ir neveikimu, piktnaudžiavimu ir įgaliojimų viršijimu, funkcijų ir pareigų neatlikimu pirmosios instancijos teismas ir Generalinė prokuratūra toleravo ir nuslėpė ikiteisminio tyrimo įstaigos, ikiteisminio tyrimo viršininko ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą) ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-31301-17 ir Nr. 01-1-01613-17. Pareiškėjas nurodo, kad tokiais valdžios pareigūnų neteisėtais veiksmais ir neveikimu pareiškėjui ir kitiems asmenims yra padaryta didelė materialinė ir nematerialinė žala.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundas yra įrodymas, jog viešojo administravimo subjektas Generalinė prokuratūra šiurkščiai pažeidė T. P., kaip pareiškėjo, civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo, bei kitų nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų procesines ir konstitucines teises. Skunde buvo nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, įrodančios viešojo administravimo subjekto Generalinės prokuratūros ir kitų subjektų neteisėtus veiksmus, neveikimą ir vilkimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis savo turiniu ir priėmimo tvarka iš esmės prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams, kitiems teisės aktams, nes pažeidžia konstitucines asmenų teises, valstybės ir viešąjį interesą, teisingumą, todėl teismas ir Generalinis prokuroras bei kiti asmenys privalo imtis neatidėliotinų veiksmų ginti asmens teises, valstybės ir viešąjį interesą ne tik ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-31301-17 ir Nr. 01-1-01613-17, tačiau ir šioje administracinėje byloje tam, jog būtų nustatytas teisingumas, apgintos asmens teisės, valstybės ir viešasis interesas bei atlyginta padaryta žala.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra absoliučiai neteisėta, neteisinga, nepagrįsta, neargumentuota ir nemotyvuota. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusi teisėja šiurkščiai pažeidė Konstituciją, tarptautines sutartis, įstatymus, kitus teisės aktus, nes užvilkino teisingumą šioje administracinėje byloje, nuo trečiųjų suinteresuotų asmenų nuslėpė viešojo administravimo subjekto Generalinės prokuratūros neteisėtus veiksmus ir neveikimą, vilkinimą atlikti Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuslėpė suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešąjį administravimą ir netinkamą piliečių aptarnavimą viešojo administravimo institucijoje nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus, toleravo priimtus neteisėtus administracinius aktus ir administracinės procedūros sprendimus, įskaitant neteisėtą, nepagrįstą ir nemotyvuotą Generalinės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 8 d. aktą Nr. 17.2.-7155. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai bei kiti asmenys šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir tai įrodo ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-31301-17 ir Nr. 01-1-01613-17 medžiaga bei pareiškėjo prokurorams adresuoti skundai.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas privalo spręsti šį ginčą, kuris kilo viešojo administravimo srityje, skunde yra išsamiai nurodyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų teisės normų pažeidimai. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pasielgė šališkai ir neobjektyviai, nes ignoravo skundo argumentus, kad Generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai bei kiti asmenys šiurkščiai pažeidė pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą ir teisę į tinkamą piliečių aptarnavimą viešojo administravimo institucijose nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus, neteisėtai atsisakė nagrinėti skundą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo ir vilkinimo atlikti jo kompetencijai priklausančius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad yra padarytas nusikaltimas, kuriuo pareiškėjui ir kitiems asmenims yra padaryta didelė materialinė ir nematerialinė žala, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei Generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, kiti asmenys savo neveikimu ir vilkinimu atlikti jų kompetencijai priklausančius veiksmus šią žalą padidino. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos tinkamai, greitai ir operatyviai reaguoti į pareiškėjo skundą, kuriame pranešta apie nusikaltimus ir viešojo administravimo subjekto, atsakingo už nusikaltimų ištyrimą, neveikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administraciniuose teismuose, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje kiekvienam suinteresuotam subjektui laiduojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka – paduodant skundą teismui, kuris kompetentingas nagrinėti pareikštus reikalavimus, laikantis įstatyme nustatytų terminų skundui pateikti, skundas turi būti tinkamos formos ir turinio.

Gavus skundą teisme, sprendžiamas jo priėmimo klausimas. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš aukščiau nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Be to, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, akivaizdu, kad jis skundžia prokurorų veiksmus, susijusius su atliekamais ikiteisminiais tyrimais baudžiamosiose bylose, netinkamu jų organizavimu, kontrole ir priežiūra. Tokius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, o kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šios išvados nenuneigia ir prokuratūros atsakymuose į pareiškėjo skundus minimos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių, todėl nenagrinėtinas administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Nors skunde ir atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad Generalinė prokuratūra ir teismas visiškai neatsakė į tam tikrus jo pateiktus argumentus, pažymėtina, kad šie argumentai vėlgi yra susiję su baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų tinkamu / netinkamu aiškinimu ir taikymu, t. y. nėra susiję su viešuoju administravimu.

Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su nepakankamu pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011 ir kt.). Nustačius, kad ginčas nėra kilęs iš administracinių teisinių santykių, atsakymai į kitus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus nebeturi pakankamos teisinės reikšmės.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta pareiškėjui kelio ginti savo interesus Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, paduodant skundą aukštesniems prokurorams ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokia savo teise, kaip matyti iš prie pareiškėjo skundo pridėtų dokumentų, T. P. taip pat naudojasi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas