2013-08-28 Nr. AB-4379-3-63-3-00366-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-549/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00366-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 8-16) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2013 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. A1-292 (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą atkurti Daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui UAB „Palangos butų ūkis“ paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. A1-4.1.-549 2 punktu, 163 punkto galiojimą.

Pareiškėjas taip pat prašė iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Įsakymo galiojimą. To nepadarius, o teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų sunkiai įmanomas, nes butų ir kitų patalpų savininkai per bylinėjimosi laikotarpį įpratę prie kito administratoriaus, emociškai negatyviai priimtų dar vieną administratoriaus pasikeitimą. Teigė, kad pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo atveju prieš tai buvusio įsakymo teisinė galia savaime nebūtų atkuriama, todėl pareiškėjas liktų neapibrėžtoje teisinėje padėtyje, be to, įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo. Pareiškėjo manymu, Įsakymo sustabdymas tikslingas dar ir dėl to, kad atsakovas nesiimtų tapačių neteisėtų įsakymų priėmimo pareiškėjo atžvilgiu dėl kitų jo administruojamų namų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71, 92 straipsnius, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatavo, kad laikinai sustabdyti ginčijamą aktą galima tik su sąlyga, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas tuo atveju, jei teismas patenkintų skundą ir panaikintų ginčijamą aktą. Pažymėjo, kad Įsakymu pareiškėjas neteko teisės administruoti tik vieną daugiabutį gyvenamąjį namą. Nurodė, kad pareiškėjas įrodymais nepagrindė teiginio, jog nesustabdžius Įsakymo galiojimo, jam galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju nebūtų įmanoma atkurti buvusios padėties. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdis byloje paskirtas po kelių savaičių (2013 m. gegužės 13 d.), o Įsakymu pareiškėjas įpareigotas kitam administratoriui perduoti objektą, nepanaudotas sukauptas lėšas ir kt. per 30 kalendorinių dienų. Darė išvadą, kad dėl to nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų negalimas. Įsakymą pripažinus neteisėtu žala, atsiradusi dėl tokio įsakymo priėmimo, gali būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ atskiruoju skundu (b. l. 36-41) prašo pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir iki sprendimo iškeltoje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. A1-292 galiojimą.

Pareiškėjas tvirtina, kad vien tai, jog pareiškėjas nepateikė pažymos, kurioje būtų konstatuota, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkės teismo sprendimo įvykdymas ar jis taps neįmanomu, nėra pagrindas teigti, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra nepagrįstas. Mano, kad atsakovas Įsakymu pažeidė teisės aktais reglamentuotą administratoriaus keitimo tvarką. Tvirtina, kad nesustabdžius Įsakymo galiojimo pareiškėjui kyla neigiamos pasekmės – jo daugiabučio namo administravimo veikla yra sutrikdyta. Nurodo, kad suėjus teisių perdavimo terminui – 2013 m. gegužės 17 d., pareiškėjas nebegalės vykdyti savo kaip administratoriaus įsipareigojimų, dėl to praras pajamas. Pabrėžia, kad nesustabdžius Įsakymo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas gali aiškiai pasunkėti, nes Įsakymo galiojimo metu sukeltos neigiamos pasekmės pareiškėjui jau būtų negrįžtamai kilusios, jų sukeltos žalos dydį būtų labai sunku apskaičiuoti. Paaiškina, kad net ir teismui tenkinus pareiškėjo skundą, Bendrovė dar ilgai patirtų neigiamas pasekmes dėl Įsakymo taikymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes reikėtų iš naujo pradėti administruoti namą, iš naujo susipažinti su jo būkle, vėl susigrąžinti dokumentus, atgauti sukauptas administruojamo namo remontui reikalingas lėšas ir t. t. Atkreipia dėmesį, kad Įsakymas priimtas be daugiabučio namo bendrasavininkų pritarimo, todėl mano, kad Įsakymo galiojimo sustabdymas nepažeistų administruojamo namo bendrasavininkų teisių ir teisėtų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad atskirasis skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, nepateikiami jokie įrodymai dėl prašomų priemonių taikymo būtinumo. Nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 ir 4 dalis, pažymi, kad namo gyventojų sprendimas pasirinkti kitą administratorių neginčijamas, namo gyventojai net neįtraukti į bylos nagrinėjimą, todėl tvirtina, kad yra akivaizdi skundo atmetimo galimybė ir mano, jog nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl atsakovo Įsakymo, kuriuo iš pareiškėjo administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo buvo išbrauktas vienas daugiabutis gyvenamasis namas, jo priežiūrą perduodant trečiajam suinteresuotam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas šį Įsakymą ginčija, kartu prašydamas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio konkretaus ir objektyvaus pagrindo manyti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir vėliau priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, pasunkėtų iki byloje ginčijamo Įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas.

Pareiškėjo argumentai dėl butų savininkų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo sustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimą atmestini. Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto taikymas yra susijęs su negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą arba esminiu jo įvykdymo pasunkėjimu, o ne su galimai kilsiančiu daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų teisių pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-720/2011).

Pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nagrinėjamoje byloje nesuteikia pareiškėjo nurodomos galimai ateityje atsirasiančios papildomos išlaidos ar kiti pareiškėjo nurodomi dėl namo administratoriaus pasikeitimo kilsiantys nepatogumai (būtinybė susipažinti su administruojamo namo būkle, susigrąžinti dokumentus ir pan.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamo sprendimo kilusi žala galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-96/2012).

Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, vertina būtent tai, ar teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, o ne tai, ar prašomų priemonių pritaikymas turės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nepagrindė konkrečiais įrodymais, jo pateikti argumentai vertintini kaip prielaidos, be to, byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju prašomos priemonės taikymas yra būtinas, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintinas. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad ginčijamo Įsakymo galiojimo nesustabdymas šiuo konkrečiu atveju pažeis proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ar viešąjį interesą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė procesinės teisės normas, todėl jo nutartis, kuria atsisakyta šioje byloje pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, pirmosios instancijos teismui išlieka galimybė iš naujo vertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius