2024-03-27 Nr. AB-5014-3-61-3-03745-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-339-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03745-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 30.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skundus atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dainavos elektra“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su 2021 m. lapkričio 18 d. patikslintu skundu administracinėje byloje Nr. eI4-1339-566/2022 bei su 2021 m. lapkričio 22 d. skundu administracinėje byloje Nr. eI4-1629-860/2022 (toliau kartu – ir skundas), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir VERT, Taryba, atsakovas) 2021 m. spalio 15 d. nutarimą Nr. O3E-1306 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2022 metams perskaičiavimo“; 2) panaikinti Tarybos 2021 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 03E-1382 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo“; 3) panaikinti Tarybos 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 03E-1452 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. O3E-1306 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2022 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“; 4) įpareigoti Tarybą iš naujo perskaičiuoti ir patikslinti skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais viršutines kainų ribas 2020-2024 m. laikotarpiui (nekoreguojant viršutinių kainų ribų dedamųjų, dėl kurių nėra ginčo); 5) įpareigoti Tarybą nustatyti visuomeninio tiekimo kainų viršutines ribas 2020-2024 metams (nekoreguojant viršutinių kainų ribų dedamųjų, dėl kurių nėra ginčo); 6) įpareigoti Tarybą, iš naujo perskaičiuojant skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais paslaugos viršutines kainų ribas 2020-2024, iš naujo išspręsti klausimą dėl UAB „Dainavos elektra“ reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertės pripažinimo, nustatant UAB „Dainavos elektra“ reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertę 3 183 783 Eur sumai, iš kurios 1 570 416 Eur priskiriama vidutinei įtampai ir 1 613 367 Eur žemai įtampai; 7) įpareigoti Tarybą iš naujo išspręsti klausimą dėl UAB „Dainavos elektra“ reguliuojamoje veikloje patiriamų išlaidų buhalterinei apskaitai, pripažįstant reguliuojamoje veikloje patiriamas buhalterinių paslaugų sąnaudas 3 000 Eur sumai per mėnesį; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi sujungė minėtas administracines bylas ir sujungtai bylai suteikė numerį eI4-1339-566/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03745-2021-7) (dabartinis bylos Nr. eI4-523-566/2023).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas 2021 m. spalio 15 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-1306 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2022 metams perskaičiavimo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 15 d. Nutarimas), kuriuo nustatė pareiškėjui skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas 2022 metams: vidutinės įtampos tinklais – 1,164 ct/kWh be PVM; žemos įtampos tinklais – 2,275 ct/kWh be PVM. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo elektros energijos skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2022 metams perskaičiavimo, netinkamai vertino pareiškėjo reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto (toliau – ir Turtas) vertę ir nepagrįstai atsisakė pripažinti pareiškėjo faktiškai patiriamas sąnaudas buhalterinei apskaitai, todėl pareiškėjui nustatė nepagrįstai žemas skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutines ribas.

2.2. Pareiškėjas reguliuojamoje veikloje naudojamą Turtą įgijo gavęs apmokėjimą už jo išleistų akcijų emisiją. Akcijos buvo apmokėtos 2018 m. sausio 19 d. akcijų pasirašymo sutartyje (toliau – ir Akcijų sutartis) nurodytu ilgalaikiu turtu, kurio vertė buvo nustatyta nepriklausomo turto vertintojo ir sudarė 3 000 000 Eur. Tačiau VERT, priimdama 2019 m. nutarimus, Turto vertę pakoregavo ir, nustatydama kainų viršutines ribas 2020-2024 metams, nepagrįstai įtraukė planuojamas 2020 metų nusidėvėjimo sąnaudas nuo 634 488 Eur bendros pareiškėjo turto vertės. VERT vertino, jog Akcijų sutarties pagrindu įgyto Turto vertė 2019 m. sausio 1 d. sudaro 95 105 Eur.

2.3. Pareiškėjas 2019 metais pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), prašydamas panaikinti VERT 2019 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 03E-528 „Dėl UAB „Dainavos elektra" skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo“ (toliau – ir 2019 m. spalio 17 d. Nutarimas) bei 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. O5E-624 (toliau – ir 2019 m. lapkričio 7 d. Nutarimas). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2595-968/2021 (toliau – ir LVAT Sprendimas) nusprendė VAAT sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti VERT 2019 m. spalio 17 d. Nutarimą ir 2019 m. lapkričio 7 d. Nutarimą, įpareigoti VERT klausimą dėl UAB „Dainavos elektra“ teikiamų paslaugų kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo išnagrinėti iš naujo.

2.4. VERT 2021 m. spalio 15 d. posėdyje priėmė 2021 m. spalio 15 d. Nutarimą, kuriuo viršutines paslaugų kainų ribas nustatė pripažindama pareiškėjo reguliuojamoje veikloje naudojamą Turtą iš esmės tokia pačia verte (atsižvelgiant į pokyčius dėl nusidėvėjimo ir investicijų) kaip ir nutarimuose, kurie buvo panaikinti LVAT Sprendimu.

2.5. Pareiškėjo Turto vertė yra pagrįsta atsakovui pateiktais dokumentais: 2017 m. rugpjūčio 4 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. KN-17-084, notarine Akcijų sutartimi, ilgalaikio turto sąrašu, kuris patvirtina, kad pareiškėjo pastatų ir statinių įsigijimo savikaina (įvertinus nusidėvėjimą) sudarė 668 011,56 Eur, o mašinų ir įrenginių įsigijimo savikaina (įvertinus nusidėvėjimą) sudarė 2 765 967,76 Eur. Didžiąją dalį pareiškėjo turto sudaro Turtas, įgytas pagal Akcijų sutartį. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimu pripažinti pagrįstomis pareiškėjo buhalterinių paslaugų sąnaudas, apskaičiuotas taikant 300 Eur mėnesinį mokestį, kadangi pareiškėjas už buhalterines paslaugas kiekvieną mėnesį moka 2 479,39 Eur + PVM, t. y. iš viso 3 000 Eur; tokia suma už buhalterines paslaugas yra protinga ir atitinka rinkos sąlygas.

2.6. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priėmė 2021 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 03E-1382 dėl UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo (toliau – ir 2021 m. spalio 29 d. Nutarimas), kuriuo nustatė pareiškėjo skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas 2020-2024 metams: vidutinės įtampos tinklais – 1,067 ct/kWh be PVM ir žemos įtampos tinklais – 2,531 ct/kWh be PVM. Atsakovas taip pat priėmė 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 03E-1452 (toliau – ir 2021 m. lapkričio 5 d. Nutarimas), kuriuo formaliai pakeitė VERT 2021 m. spalio 15 d. Nutarimą, nekeisdamas šiuo nutarimu jau nustatytų kainų viršutinių ribų.

2.7. Šiais 2021 m. spalio 29 d. ir 2021 m. lapkričio 5 d. nutarimais (toliau kartu – ir Nutarimai), spręsdamas dėl pareiškėjo elektros energijos skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų, VERT netinkama suma pripažino pareiškėjo reguliuojamoje veikloje naudojamo Turto vertę ir dėl to nustatė nepagrįstai žemas skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutines ribas 2022 metams.

2.8. Priimdama Nutarimus, VERT rėmėsi Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus pažymomis, kuriose išdėstyti Nutarimų priėmimo motyvai: Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2021 m. spalio 22 d. pažyma Nr. 05E- 1273 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 22 d. Pažyma) ir 2021 m. spalio 29 d. pažyma Nr. 05E-1316 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. O3E-1306 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2022 metams perskaičiavimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2021 m. spalio 29 d. Pažyma). 2021m. spalio 22 d. Pažymoje buvo atkartoti 2021 m. spalio 15 d. pažymos Nr. 05E-1223 (toliau – ir 2021 m. spalio 15 d. Pažyma) argumentai, kuriais remiantis buvo priimtas 2021 m. spalio 15 d. Nutarimas.

2.9. Dujų ir elektros departamento Elektros skyrius 2021 m. spalio 22 d. Pažymoje siūlė VERT atsisakyti pripažinti pareiškėjo nurodomą reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio Turto vertę, kuri pagal 2021 metais pareiškėjo pateiktus atnaujintus duomenis turėjo būti 3 136 420 Eur, o pagal 2019 metų duomenis – 3 385 855 Eur. VERT, vadovaudamasis 2021 m. spalio 22 d. Pažymos argumentais, priėmė 2021 m. spalio 29 d. Nutarimą, kuriuo nustatė nepagrįstai žemas pareiškėjo skirstymo paslaugos viršutines kainų ribas 2020-2024 m. laikotarpiui. 2021 m. spalio 22 d. Pažymoje nurodyta, jog nuo 2020 m. sausio 21 d. įsigaliojusios Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo, patvirtino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03E468 (toliau – ir Aprašas) redakcijos 131 punkte yra apibrėžta, kad, be kita ko, jei perduotas ilgalaikis turtas buvo naudojamas reguliuojamoje veikloje ir jo sąnaudos buvo traukiamos į valstybės reguliuojamas kainas, tokio ilgalaikio turto nudėvimoji vertė yra lygi perdavusio ilgalaikį turtą asmens reguliuojamo turto likutinei vertei perdavimo dieną, atimant Aprašo 13.4.1-13.4.8 ir 13.5.1-13.5.7 papunkčiuose nurodytoms ilgalaikio turto rūšims priskirtų ilgalaikio turto vienetų likutines vertes.

2.10. 2021 m. lapkričio 5 d. Nutarimu buvo formaliai patikslintas Tarybos 2021 m. spalio 15 d. Nutarimas. 2021 m. spalio 29 d. Pažymoje nurodoma, kad VERT 2021 m. spalio 15 d. Nutarimo preambulėje pateiktina nuoroda į vėliau priimtą VERT 2021 m. spalio 29 d. Nutarimą, indikuojant, kad skirstymo paslaugų kainos 2022 metams, yra nustatomos įvertinus 2020-2024 m. reguliavimo periodui nustatytas skirstymo paslaugų kainas. 2021 m. lapkričio 5 d. Nutarimas turi būti naikinamas, nes panaikinus 2021 m. spalio 29 d. Nutarimą, kuriuo yra patvirtintos viršutinės kainų ribos 2020-2024 m. laikotarpiui, turi būti naikinamas ir Tarybos 2021 m. lapkričio 5 d. Nutarimas, kuriuo yra tikslinamos skirstymo paslaugos viršutinės kainų ribos 2022 metams, kurios buvo nustatytos remiantis 2021 m. spalio 15 d. Pažyma.

2.11. VERT, priimdama skundžiamus Nutarimus, netinkamai taikė teisės normas, nesivadovavo LVAT Sprendime pateiktais išaiškinimais, abu Nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. LVAT Sprendime nurodė, jog nustatinėjant pareiškėjo Turto, kuriuo buvo apmokėta pareiškėjo akcijų emisija, vertę, negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), kadangi Turto vertės nustatymas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 45 straipsnio 5 dalies pagrindu nelaikytinas ilgalaikio turto paskirstymu reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams).

2.12. Nagrinėjant šį ginčą taikytini teisės aktai nenumato, kokiu konkrečiu būdu turi būti nustatyta reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertė, turinti reikšmingos įtakos kapitalo kaštų skaičiavimui ir kainų viršutinių ribų nustatymui. VERT, pagrįsdama pareiškėjui nustatytas kainų viršutines ribas, rėmėsi Aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis ilgalaikio turto paskirstymą tiesiogiai verslo vienetams. VERT netinkamai interpretuoja Aprašo 12 punkte, 6.1 ir 13.5 papunkčiuose įtvirtintas teisės normas ir nepagrįstai nurodo, jog Turto pripažinimas pareiškėjo nurodyta įgijimo verte prieštarauja minėtoms Aprašo teisės normoms.

2.13. 2021 m. spalio 22 d. Pažymoje nurodoma, kad UAB „Nexia JK“ (toliau – ir Auditorius) audito išvadoje dėl 2018 m. gruodžio 31 d. elektros energijos reguliuojamos veiklos ataskaitų (toliau – ir Auditoriaus išvada) yra nurodyta, kad turto, susijusio su reguliuojama Bendrovės elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikla, vertė lygi 95 045 Eur, o ne 3 000 000 Eur. Pareiškėjas visuomet laikėsi nuoseklios pozicijos ir tiek 2019 metais, tiek ir vėliau informavo VERT, kad niekuomet neatliko reguliuojamoje veikloje naudojamo Turto perkainojimo, todėl nustatant viršutines kainų ribas turi būti remiamasi pareiškėjo turto įgijimo dokumente (Akcijų sutartyje) numatytomis vertėmis, atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Kilus nesutarimui su Taryba dėl Turto vertės traktavimo, pareiškėjas turėjo reguliuojamos veiklos ataskaitose išskirti tą Turto dalį, nuo kurios Taryba faktiškai skaičiuoja viršutines kainų riba, nes kitu atveju atsirastų reikšmingi neatitikimai apskaitoje. Tačiau tai nereiškia ir negali reikšti, kad Auditoriaus išvada dėl 2018 m. gruodžio 31 d. elektros energijos reguliuojamos veiklos ataskaitų kažkaip keitė nuoseklią pareiškėjo poziciją dėl Turto vertės pripažinimo.

2.14. LVAT Sprendimu panaikintuose VERT nutarimuose buvo nustatytos ne tik skirstymo paslaugos viršutinės kainų ribos, tačiau ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba. VERT, priimdama skundžiamą 2021 m. spalio 29 d. Nutarimą, neperžiūrėjo pareiškėjo visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos. Nors VERT 2020 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 03E-47 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ visuomeninio elektros energijos tiekimo licencijos ir nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimo galiojimo panaikinimo“ pareiškėjui buvo panaikinta išduota elektros energijos visuomeninio tiekimo licencija Nr. L1-11 (VET), tačiau šios licencijos galiojimo laikotarpis patenka į 2020 metus, todėl VERT privalėjo peržiūrėti ir pareiškėjo visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą tinkamai nustatant UAB „Dainavos elektra“ reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio Turto vertę (analogiškai kaip ir skirstymo paslaugos atveju).

3. Atsakovas pateiktuose atsiliepimuose su pareiškėjo skundais nesutiko, prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus bei pateikė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Taryba 2019 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. O3E-568 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020-2024 metais nustatymo“ (toliau – ir 2019 m. spalio 17 d. Nutarimas) ir 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. O3E-691 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3E-568 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020-2024 metais nustatymo“ klaidos ištaisymo“ (toliau – ir 2019 m. lapkričio 8 d. Nutarimas) nustatė pareiškėjui 2020-2024 metams leistinus skirstymo paslaugos pajamų lygius vidutinės įtampos (toliau – ir VĮ) bei žemos įtampos (toliau – ir ŽĮ) tinkluose ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2020-2024 metams.

3.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su VERT sprendimu dėl kitokio Turto dydžio nustatymo, kreipėsi į VAAT su skundu, prašydamas panaikinti Tarybos 2019 m. spalio 17 d. Nutarimą ir 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 05E-624 (toliau – ir 2019 m. lapkričio 7 d. Nutarimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo argumentus dėl licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės pripažinimo, bei, atsižvelgiant į apskaitytą Turto vertę, iš naujo nustatyti elektros energijos skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugų viršutines kainų ribas, nekoreguojant viršutinių kainų ribų dedamųjų. Vykstant teisminiam procesui, pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. 20/10-01 (Nr. R1-13151) skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymui 2021 metams atsakovui pateikė užpildytą Metodikos 2 priedą, o 2020 m. spalio 12 d. el. laišku (Nr. R1-13573) patikslino šį priedą, nurodydamas prognozuojamą Bendrovės reguliuojamos veiklos Turto vertę 2021 m. gruodžio 31 d., kuri sudarė 3 183 783 Eur, iš kurios 1 570 416 Eur priskiriama VĮ ir 1 613 367 Eur – ŽĮ.

3.3. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla nebuvo pasibaigusi, Tarybos 2020 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5E-844 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2021 metams perskaičiavimo“ (toliau – 2020 m. spalio 16 d. Pažyma) pareiškėjo reguliuojamo Turto dydį Taryba nustatė pagal 2020 m. spalio 16 d. Pažymoje nustatytą Bendrovės ilgalaikį turtą, prie jo pridėjus įgyvendintas investicijas ir atėmus 2020 m. apskaičiuotas nusidėvėjimo sąnaudas, t. y. Turto vertė 2020 m. gruodžio 31 d. lygi 620 146 Eur, atitinkamai iš jų 175 175 Eur VĮ ir 44 4971 Eur ŽĮ. Remiantis šiais duomenimis VERT 2020 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. O3E-991 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2021 metams perskaičiavimo“ (toliau – ir 2020 m. spalio 16 d. Nutarimas) nustatė pareiškėjui skirstymo paslaugų kainos viršutinę ribą 2021 metams. Taip pat dėl skaičiavimo klaidos nustatant elektros energijos sąnaudas technologinėms reikmėms ir savoms reikmėms reikalingai elektros energijai pirkti, buvo parengta Elektros skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. O5E-963 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3E-991 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2021 metams perskaičiavimo“ klaidos ištaisymo“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 5 d. Pažyma) ir priimtas VERT 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. O3E-1123 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3E-991 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2021 metams perskaičiavimo“ klaidos ištaisymo“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 12 d. Nutarimas), kuriuo patikslintos Bendrovės skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos 2021 metams.

3.4. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu panaikinus skundžiamus nutarimus, Taryba, atsižvelgusi į teisės aktų reikalavimus, priėmė 2021 m. spalio 15 d. Nutarimą, kuriame įvertino LVAT Sprendimą ir nustatė pareiškėjui skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas 2022 metams.

3.5. Bendrovė nuo 2018 m. birželio 1 d. pradėjo vykdyti licencijuojamą elektros energijos skirstymo ir visuomeninio teikimo veiklą, kurią perėmė iš UAB „Dirbtinis pluoštas“ pagal 2018 m. sausio 15 d. susitarimą Nr. 18/01/15 „Dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklų perėmimo“. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 5 000 Eur, padidinus pareiškėjo įstatinį kapitalą 3 000 000 Eur, UAB „Dirbtinis pluoštas“ už akcijas įnešė nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Perduotas pareiškėjui turtas UAB „Dirbtinis pluoštas“ apskaitoje sudarė 95 000 Eur, o kartu su neperduotu turtu – 390 000 Eur. Įvertinus šią informaciją bei vadovaujantis teisės aktų reikalavimais buvo parengtos 2020 m. spalio 16 d. Pažyma ir 2020 m. lapkričio 5 d. Pažyma, kurių pagrindu VERT priėmė Tarybos 2020 m. spalio 15 d. Nutarimą ir 2020 m. lapkričio 12 d. Nutarimą dėl skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo pareiškėjui 2020-2024 m. laikotarpiui.

3.6. Pagal LVAT Sprendimą UAB „Dirbtinis pluoštas“ (anksčiau vykdęs skirstymo veiklą toje pačioje teritorijoje ir vėliau perleidęs skirstymo veiklos turtą pareiškėjui) nėra subjektas, kurio atžvilgiu turėtų būti taikomas Aprašo 13.4.6 papunktis, kadangi ši bendrovė nėra VERT reguliuojamos skirstymo veiklos subjektas, ji neturi licencijos verstis elektros energijos skirstymo veikla. Tačiau šis Aprašas yra taikomos pačiam pareiškėjui (ir jo reguliuojamos veiklos turtui ir sąnaudoms) kaip skirstymo veiklos licenciją turinčiam, šią veiklą vykdančiam ir VERT reguliuojamam subjektui.

3.7. LVAT Sprendime nenurodė, kad Taryba netinkamai apskaičiavo pareiškėjo reguliuojamo turto vertės dydį, ir neįpareigojo perskaičiuoti viršutinių kainų ribų, įvertinant Bendrovės apskaičiuotą ilgalaikio turto sumą, lygią 3 385 855 Eur. VERT, 2021 m. spalio 15 d. Nutarimu nustatydama pareiškėjo skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas 2022 metams, atsižvelgė į LVAT Sprendimą, pakartotinai įvertino pareiškėjo reguliuojamos veiklos Turto dydį ir pateikė šio dydžio vertinimo motyvus 2021 m. spalio 15 d. Pažymoje.

3.8. Vienas esminių reguliuojamų paslaugų (įskaitant ir skirstymo paslaugos) kainodaros principų yra sąnaudų pagrįstumo principas. VERT, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas. Reguliuojamos paslaugos kaštams priskiriami ekonomiškai pagrįsti kaštai, būtini įmonės reguliuojamai veiklai vykdyti, kurie suprantami kaip kaštai, kurių nepatyrusi įmonė negalėtų saugiai ir efektyviai vykdyti reguliuojamos veiklos bei su ja susijusių teisės aktų įpareigojimų. Nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas svarbu įtraukti ekonomiškai pagrįstus ūkio subjekto patirtus kaštus. Nagrinėjamu atveju ekonomiškai pagrįsti kapitalo kaštai (t. y. nusidėvėjimas ir investicijų grąža), apskaičiuojami nuo turto vertės, todėl svarbu tinkamai ir objektyviai nustatyti reguliuojamai veiklai leistiną priskirti turto vertę.

3.9. Pareiškėjo skirstymo veiklos teritorijoje anksčiau veiklą vykdė UAB „Dirbtinis pluoštas“, kurio įrenginių (turto), reikalingų skirstymo veiklai vykdyti analogiškoje teritorijoje, reguliacinė vertė bendrai sudarė 390 000 Eur, iš jo pareiškėjui perduotas turtas – 95 000 Eur. Pareiškėjas, nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas, prašė įvertinti daugiau nei 30 kartų didesnę turto vertę (3 000 000 Eur). Pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 ( Nr. R1-8685) nurodė, kad reguliuojamo turto vertė yra 95 164,81 Eur, nes ne visas UAB „Dirbtinis pluoštas“ turtas perduotas pareiškėjui. Pareiškėjas neatliko jokių investicijų, dėl kurių būtų padidėjęs reguliuojamo turto dydis iki 3 000 000 Eur, taip pat nepatyrė papildomų sąnaudų, sukuriant reguliuojamos veiklos turtą. Pareiškėjo nurodomas Turtas jau anksčiau dalyvavo reguliuojamoje veikloje ta verte, kuri yra nurodoma UAB „Nexia JK“ išvadoje dėl 2018 m. gruodžio 3 d. elektros energijos reguliuojamos veiklos ataskaitų (95 045 Eur), todėl ši Turto vertė turėtų atsispindėti ir kitais metais nustatant reguliuojamos veiklos kainas. Į reguliuojamas skirstymo paslaugų kainas vartotojams neturėtų būti traukiamos priskaitomos papildomos sąnaudos, kurios nėra pagrįstos realiomis Bendrovės patirtomis sąnaudomis. Skirstymo paslaugų kainose turėtų atsispindėti tik tos būtinosios sąnaudos, kurios atitinkamai atspindėtų ir padengtų įmonės patirtas sąnaudas vykdant veiklą (įskaitant ir turto sukūrimą ar jo įsigijimą), tuo tarpu pareiškėjo nurodoma 3 000 000 Eur vertė neatitinka šių kriterijų, todėl negali būti pripažinta pagrįsta ir vertinama pilna apimti nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.

3.10. VERT, nustatydama skirstymo paslaugų kainas 2019-2021 metams, pagrįstai naudojo Turto likutinę vertę, nustatytą šio Turto perdavimo momentu, ir koreguojama eliminuojant nusidėvėjimą ir pridedant su VERT suderintas investicijas. Šios vertės turi tiesioginę įtaką Turto dydžiui, naudojamam nustatant skirstymo paslaugų kainas 2022 metams. Atsakovui nėra pateiktas patikslintas reguliuojamo Turto dydis ir su šiuo dydžiu susiję kapitalo kaštai, todėl Taryba analogišku principu kaip 2021 metams apskaičiavo Bendrovės reguliuojamo turto dydį ir nusidėvėjimo bei investicijų grąžos sąnaudas. Prognozuojamas turto dydis 2021 m. gruodžio 31 d. nustatomas iš Tarybos 2020 m. spalio 16 d. Pažymoje nustatyto turto dydžio 2021 m. sausio 1 d. (620 146 Eur, iš jų 175 175 Eur VĮ ir 444 971 Eur ŽĮ), eliminuojant nusidėvėjimo sąnaudas už 2021 metus – 14 342 Eur, iš kurių 5 179 Eur VĮ tinkluose ir 9 163 Eur ŽĮ tinkluose. Elektros skyrius suformavo išvadą, kad šiuo atveju būtina vienašališkai nustatyti reguliuojamo turto dydį, naudotiną nustatant kapitalo kaštus 2022 metams, lygų 605 805 Eur, iš jų 169 996 Eur VĮ ir 435 808 Eur ŽĮ.

3.11. Nustatant kainas, VERT vertina praėjusių metų faktinius duomenis, vadovaudamasi nepriklausomomis audito ataskaitomis, naudodama jų duomenis apie patirtas faktines reguliuojamos veiklos išlaidas. Vadovaujantis pareiškėjo pateikta Auditoriaus išvada, turto, susijusio su tuo metu reguliuojama pareiškėjo elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikla, vertė buvo lygi 95 045 Eur.

3.12. VERT 2021 m. spalio 15 d. Pažymoje nurodoma, jog atsakovas pripažįsta pagrįstomis pareiškėjo buhalterinių paslaugų sąnaudas, apskaičiuotas taikant 300 Eur mokestį per mėnesį. Atsakovui pareikalavus papildomų įrodymų pareiškėjo sąnaudoms ir jų padidėjimui pagrįsti, pareiškėjas 2021 m. spalio 13 d. elektroniniu laišku rašte Nr. R1-13630 VERT pateikė tik Bendrovės prašomus įvertinti dydžius (įskaitant didesnes buhalterines sąnaudas už 2019 metus), tačiau nepateikė pagrindžiančių dokumentų dėl jų didėjimo.

3.13. Pareiškėjas buvo informuotas apie VERT poreikį gauti papildomą informaciją sąnaudų padidėjimams įvertinti, o jos nepateikus VERT neturėjo pagrindo vertinti nepagrįstų sąnaudų skirstymo paslaugų kainų viršutinėse ribose. Nėra pagrindo daryti išvados, jog 2021 m. spalio 15 d. Nutarimas dėl skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo 2022 metams yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo 2021 m. lapkričio 18 d. patikslintą skundą ir 2021 m. lapkričio 22 d. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. UAB „Dainavos elektra“ (buvusi UAB „Mažasis energijos skirstymo operatorius“) nuo 2018 m. birželio 1 d. pradėjo vykdyti licencijuojamą elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklą, kurią perėmė iš UAB „Dirbtinis pluoštas“ pagal 2018 m. sausio 15 d. susitarimą Nr. 18/01/15 „Dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklų perėmimo“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja iki 2018 m. vasario 12 d. pateikti prašymą Tarybai dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijų galiojimo išdavimo; iki 2018 m. sausio 20 d. sudaryti sutartį su UAB „Dirbtinis pluoštas“ dėl elektros energijos skirstymo veikloje naudojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perėmimo ir iki 2018 m. vasario 8 d. sudaryti su UAB „Dirbtinis pluoštas“ ilgalaikę elektros skirstomojo tinklo (elektros tinklo) sutartį bei prisiimti kitus įsipareigojimus.

5.2. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo UAB „Verslavita“ 2017 m. rugpjūčio 4 d. Turto vertinimo ataskaitos duomenimis, UAB „Dirbtinis pluoštas“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalies rinkos vertė yra 3 000 000 Eur. Pagal 2018 m. sausio 19 d. Akcijų sutartį su UAB „Dirbtinis pluoštas“ pareiškėjas padidino savo įstatinį kapitalą turtiniu įnašu 3 000 000 Eur vertės (iki padidinimo įstatinis kapitalas buvo lygus 5 000 Eur), UAB „Dirbtinis pluoštas“ už akcijas įnešus dalį jai priklausiusių statinių ir įrenginių. Ilgalaikio turto sąraše nurodyta, jog pareiškėjo pastatų ir statinių įsigijimo savikaina (įvertinus nusidėvėjimą) sudarė 668 011,56 Eur, o mašinų ir įrenginių įsigijimo savikaina (įvertinus nusidėvėjimą) sudarė 2 765 967,76 Eur. Didžiąją dalį pareiškėjo turto sudaro turtas, įgytas pagal Akcijų sutartį.

5.3. Pareiškėjui kreipusis į teismą dėl 2019 m. spalio 17 d. Nutarimo ir 2019 m. lapkričio 7 d. Nutarimo panaikinimo, LVAT Sprendimu panaikino minimus nutarimus ir įpareigojo atsakovą klausimą dėl UAB „Dainavos elektra“ teikiamų paslaugų kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo išnagrinėti iš naujo.

5.4. VERT, spręsdama pareiškėjo skirstymo paslaugos viršutinių ribų 2022 metams perskaičiavimo klausimą, priėmė 2021 m. spalio 15 d. Nutarimą, kuriame viršutines paslaugų kainų ribas nustatė pripažindama pareiškėjo reguliuojamoje veikloje naudojamą Turtą iš esmės analogiška verte, kaip buvo nurodyta LVAT Sprendimu panaikintuose nutarimuose.

5.5. Apie VERT 2021 m. spalio 15 d. 13.00 val. vyksiantį posėdį pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. R2-(VV)-6140, o 2021 m. spalio 15 d. Pažyma buvo atsiųsta elektroniniu paštu 2021 m. spalio 15 d. 8.45 val. Pareiškėjas kreipėsi į VERT, prašydamas atidėti posėdį, kad galėtų išsamiau susipažinti su 2021 m. spalio 15 d. Pažyma. 2021 m. spalio 15 d. VERT posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavo ir pasisakė pareiškėjo atstovas T. M..

5.6. VERT 2021 m. spalio 15 d. posėdyje priėmė 2021 m. spalio 15 d. Nutarimą nustatyti UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas 2022 metams: vidutinės įtampos tinklais – 1,164 ct/kWh be PVM; žemos įtampos tinklais – 2,275 ct/kWh be PVM.

5.7. VERT priėmė 2021 m. spalio 29 d. Nutarimą nustatyti UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas 2020-2024 metams: vidutinės įtampos tinklais – 1,067 ct/kWh be PVM ir žemos įtampos tinklais – 2,531 ct/kWh be PVM, atsižvelgdama į 2021 m. spalio 22 d. Pažymoje nurodytus duomenis. VERT priėmė 2021 m. lapkričio 5 d. Nutarimą, kuriuo formaliai pakeitė Tarybos 2021 m. spalio 15 d. Nutarimo preambulę, nekeisdama šiuo nutarimu jau nustatytų kainų viršutinių ribų.

5.8. Pareiškėjas ir UAB ‚Aneka“ 2017 m. lapkričio 6 d. sudarė Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, o 2018 m. birželio 1 d. papildomu susitarimu pareiškėjui teikiamų buhalterinių paslaugų kaina buvo padidinta nuo 300 Eur iki 3 000 Eur per mėnesį, o pareiškėjo ir UAB „Aneka“ 2019 m. sausio 2 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartimi išplėstas vykdytojo atliktinų darbų (paslaugų) kiekis, paliekant 3 000 Eur mokestį už buhalterines paslaugas.

5.9. Pareiškėjui nesudarius balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, privalomos pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 15 ir 41 straipsnius, VERT 2020 m. sausio 8 d. nutarime Nr. O3E-12 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ visuomeninio elektros energijos tiekimo licencijos ir nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimo galiojimo sustabdymo“ konstatavo minėtą pažeidimą ir sustabdė leidimą tiekti elektros energiją. Pareiškėjui nepašalinus nurodyto pažeidimo iki 2020 m. sausio 13 d., VERT 2020 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 03E-47 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ visuomeninio elektros energijos tiekimo licencijos ir nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimo galiojimo panaikinimo“ leidimas ir licencija tiekti elektros energiją pareiškėjui buvo panaikinti.

6. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 19 straipsnio 2 dalies, Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 69 straipsnio 1 dalies, Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo nuostatomis ir pažymėjo, kad Taryba, realizuodama savo diskrecijos teisę, reguliuojamojoje veikloje privalo vadovautis ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais, į reguliuojamos veiklos sąnaudas (atitinkamai, ir į kainas vartotojams) įtraukdama tik tas sąnaudas, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti. Tarybai nustatant valstybės reguliuojamų paslaugų kainas ji privalo vadovautis esminių būtinų sąnaudų (sąnaudų pagrįstumo) principu.

7. Teismas nurodė, kad Taryba yra institucija, nustatanti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas. Priimdama nutarimus, VERT remiasi Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus parengtomis pažymomis, kuriose yra išdėstytos faktinės aplinkybės, nutarimo priėmimo motyvai ir teisiniai pagrindai. Pažymos yra neatsiejamos VERT nutarimų dalys.

8. Teismas, įvertinęs 2021 m. spalio 15 d. Pažymos duomenis dėl pareiškėjo reguliuojamos veiklos turto dydžio ir kapitalo kaštų, konstatavo, kad Taryba, nustatydama Bendrovės reguliuojamo Turto dydį, pagrįstai vadovavosi tais pačiais teisiniais pagrindais, kaip ir 2021 m. spalio 15 d. Pažymoje, nustatant viršutines kainų ribas 2020-2024 penkerių metų laikotarpiui. VERT nustatė, kad Bendrovės reguliuojamos veiklos turto dydis skirstymo paslaugos veikloje 2019 m. gruodžio 31 d. dienai lygus 634 488 Eur.

9. Teismas, įvertinęs bylos šalių susirašinėjimą, nurodė, kad atsakovas, nustatydamas Bendrovės buhalterinių sąnaudų dydį, ne kartą prašė papildomų dokumentų, pagrindžiančių paslaugų apimtis, tą padaryti buvo siūloma ir teisme. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktas buhalterinių paslaugų teikimo sutartis ir papildomus susitarimus, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (sąskaitų, atliktų darbų aktų, pažymų ir pan.) apie faktiškai atliekamų buhalterinių paslaugų apimtis, konstatavo, jog pateiktų dokumentų nepakanka padidintam 3 000 Eur mokesčiui už buhalterines paslaugas pagrįsti. Teismas padarė išvadą, kad VERT Bendrovei nustatytos 300 Eur per mėnesį buhalterinės sąnaudos yra teisingos ir pagrįstos.

10. Teismas pažymėjo, kad VERT 2020 m. sausio 8 d. Nutarimu Nr. O3E-12 pareiškėjui buvo sustabdytas nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimas, Bendrovė jau nuo 2020 m. sausio 1 d. neatitiko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo reikalavimų, be to, VERT 2020 m. sausio 20 d. Nutarimu Nr. 03E-47 panaikino visuomeninio elektros energijos tiekimo licenciją ir nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimą, todėl spręsti dėl pareiškėjo elektros energijos tiekimo paslaugos viršutinės ribos kainos 2020 metams nebuvo pagrindo. Teismas konstatavo, kad VERT, priimdamas skundžiamą 2021 m. spalio 29 d. Nutarimą, pagrįstai nenustatė pareiškėjo visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos bei sprendė, kad 2021 m. spalio 29 d. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nustatydamas Turto vertę, pagrįstai ir teisingai taikė Metodikos 20 punkto, Aprašo 6, 12, 131 punktų nuostatas, nurodė aiškius motyvus, dėl kurių nesivadovauja Bendrovės turto vertintojo nurodyta Turto verte ir tinkamai nustatydamas Turto vertę, vykdė įstatymais nustatytas funkcijas bei veikė savo kompetencijos ribose, todėl skundžiami nutarimai, kuriuose nustatytos skirstymo paslaugos viršutinės kainų ribos, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

12. Teismas konstatavo, kad skundžiami atsakovo nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl atmetė išvestinius skundo reikalavimus, susijusius su turto vertės ir buhalterinių sąnaudų nustatymu sprendžiant elektros energijos skirstymo ir elektros energijos tiekimo paslaugų viršutinių kainų klausimus reguliuojamoje veikloje.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundus sujungtoje byloje tenkinti pilna apimtimi, bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

14.1. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovas teisingai nustatė Turto vertę ir teisingai taikė aktualų teisinį reglamentavimą, iš esmės pritarė atsakovo argumentams, išdėstytiems Pažymose, bet neanalizavo nei vieno pareiškėjo argumento, kuriuo buvo grindžiamas skundžiamų atsakovo nutarimų neteisėtumas bei dėl šių argumentų nepasisakė, taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

14.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl nepagrįstai paliko galioti skundžiamus VERT nutarimus.

14.3. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas neteisinga interpretavo Auditoriaus išvadą, kad Turto vertė 95 045 Eur (pagal UAB „Dirbtinis pluoštas“ buhalterinės apskaitos duomenis), o ne 3 000 000 Eur, nes ši išvada buvo surašyta dėl 2018 m. gruodžio 31 d. reguliuojamos veiklos ataskaitų, kuriose Turtas išskaidytas į dvi dalis: 1) VERT pripažįstama Turto vertė (tuo metu 95 045 Eur); 2) likusioji Turto vertės dalis, dėl kurios vertinimo vyko nesutarimai. Atitinkamai reguliuojamos veiklos ataskaitose buvo skaidomos ir sąnaudos bei nusidėvėjimas. Pareiškėjas niekada nepripažino VERT vienašališkai nustatytos Turto vertės, tą patvirtina gausus pareiškėjo susirašinėjimas su atsakovu. Be to, Auditorius 2022 m. spalio 11 d. rašte išdėstė poziciją, kad pareiškėjo įgytas ilgalaikis turtas, juo apmokėjus naujai išleistas įmonės akcijas (pagal Akcijų sutartį), į įmonės balansą pateko nepriklausomų turto vertintojų nustatyta verte (t. y. 3 000 000 Eur verte). Pirmosios instancijos teismo sprendime atkartojamas VERT argumentas, jog Auditoriaus išvadoje pripažinta Turto vertė lygi 95 045 Eur, nėra pagrįstas.

14.4. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, jog VERT 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(E)-2079 prašė pareiškėjo pateikti įrenginių įvedimo į eksploataciją datą bei istorinę įsigijimo vertę, o pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 (reg. Nr. R1-8685), kuriuo buvo tikslinamas skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų projektas pagal VERT pastabas, nurodė, kad reguliuojamo turto vertė yra 95 164,81 Eur, nes ne visas UAB „Dirbtinis pluoštas“ turtas perduotas pareiškėjui, vadovavosi byloje nesančiais (atsakovo nepateiktais) dokumentais, nors neturėjo tam pagrindo. Be to, minimas Tarybos raštas patvirtina, jog atsakovas nuolat teigė, kad pareiškėjas atliko Turto perkainojimą, tačiau pareiškėjas nuosekliai laikosi pozicijos, kad Turto perkainavimo neatliko, tai patvirtinta ir LVAT Sprendime. Atsakovas, nustatydamas pareiškėjo Turto vertę, nepagrįstai vadovavosi istoriniais duomenimis iš ankstesnio Turto savininko ataskaitos, kadangi Turto vertė turi būti nustatyta turto įgijimo verte (3 000 000 Eur).

14.5. Ginčui aktualūs teisės aktai nenumatė galimybės, nustatant Turto vertę, remtis istorinėmis turto vertėmis, buvusiomis ankstesnių turto savininkų apskaitose, kadangi ginčijamiems administraciniams aktams yra aktualios teisės normos, galiojusius 2019 metais. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2020 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 03E-46 patvirtinti Aprašo pakeitimai naujai reguliuoja Turto vertės nustatymą įmonės įstatinio kapitalo didinimo atveju, tačiau tokio reguliavimo iki 2020 m. sausio 21 d. nebuvo, t. y. teisės normose, kurios turėjo būti taikomos priimant skundžiamus Nutarimus, nebuvo įtvirtinta specialioji teisės norma dėl Turto vertės nustatymo įmonės įstatinio kapitalo didinimo atveju.

14.6. VERT netinkamai taikė teisės normas ir pažeidė jam suteiktą diskreciją, todėl skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad VERT veikė savo kompetencijos ribose ir tinkamai taikė teisės normas.

14.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė teisės normas. EĮ19 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog nustatant valstybės reguliuojamas kainas turi būti įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti nuosavybės grąža. Pareiškėjo Turto nepriklausomo turto vertintojo nustatyta vertė yra 3 000 000 Eur, todėl turto nuvertinimas, VERT nustatant kainų viršutines ribas, iki maždaug 95 000 Eur, akivaizdžiai neatitinka EĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto protingumo principo ir iš esmės paneigia pareiškėjo įstatyminę teisę gauti nuosavybės grąžą. Pareiškėjas visuomet aktyviai siekė inicijuoti protingo kompromiso paieškas ginčo dėl Turto vertės klausimu, tačiau VERT biurokratiškai ignoruoja pareiškėjo iniciatyvas ir nesutinka net pradėti diskusijų dėl Turto vertės koregavimo. Skundžiamame teismo sprendime, pateikiant nuorodas į EEĮ, yra ignoruojama aplinkybė, jog EEĮ 68 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato VERT vadovaudamasi, be kita ko, Energetikos įstatymu, taigi, ir protingumo principu (EĮ 19 str. 2 d.).

14.8. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjo išsamių argumentų, susijusių su sąnaudų pagrįstumo principo taikymu ir Metodikos taikymu. Sprendime nurodomos teisės normos nesudaro pagrindo teigti, kad sąnaudų pagrįstumo principas (kurio rėmėsi VERT, priimdama skundžiamus nutarimus) galėtų būti vertinamas kaip absoliutus ir vienintelis taikytinas principas nustatant kainų viršutines ribas. Turtą pareiškėjas įgijo specifinio sandorio pagrindu – gaudamas apmokėjimą už išleistą paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų emisiją. Akcijų apmokėjimo turtu sandoris yra civilinis sandoris, reglamentuojamas, be kita ko, ABĮ 45 straipsnyje įtvirtintų teisės normų, kurios imperatyviai numato, kad turto kuriuo apmokamos akcijos vertė turi būti nustatyta atliekant nepriklausomą turto vertinimą (rinkos kaina).

14.9. Sąnaudų pagrįstumo principas nereguliuoja atvejų ir negali būti taikomas, kuomet turtas įgyjamas didinant įstatinį kapitalą (apmokant akcijų emisiją turtu), be to, ginčui aktualios teisės normos nenumatė specialių taisyklių kaip turi būti nustatoma Turto vertė įstatinio kapitalo didinimo atveju, o sąnaudų pagrįstumo principas netaikytinas įstatinio kapitalo didinimo atvejais, taigi, turto įgijimas įstatinio kapitalo didinimo būdu šio principo nepažeidžia.

14.10. VERT ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad civilinėje apyvartoje turto įgijimas yra galimas ne tik pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir ne tik sukuriant turtą, ir toks požiūris yra nesuderinamas su teisine realybe, nes civilinėje teisinėje apyvartoje turtas yra įgyjamas ne tik pirkimo-pardavimo sandoriais (ir ne tik turtą sukuriant).

14.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad VERT tinkamai taikė Metodikos 20 punkto nuostatas, kadangi Turto vertės apskaičiavimui turėjo būti taikoma formulė, įtvirtinta Metodikos 20.2.1 punkte, tačiau VERT vietoje formulės taikymo vadovavosi abstrakčiu bendruoju sąnaudų pagrįstumo principu ir šio principo interpretacijomis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog Turto vertė turėtų būti prilyginama likutinei šio turto vertei ankstesnio savininko apskaitoje (tai dienai, kai šis turtas buvo perduotas pareiškėjui).

14.12. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad, priimdamas skundžiamus nutarimus, VERT be pagrindo taikė teisės normas, reglamentuojančias turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams, taip pat neatsižvelgė į LVAT Sprendime pateiktą išaiškinimą, jog pareiškėjo Turto vertės nustatymas ABĮ 45 straipsnio 5 dalies pagrindu nelaikytinas ilgalaikio turto paskirstymu reguliuojamiems „verslo vienetams ir paslaugoms (produktams). Tarybos Pažymose (kurių pagrindu priimti skundžiami nutarimai) nurodomas teisinis reguliavimas, be kita ko, Aprašo 6.1 papunktis, 12 punktas, 13.5 papunktis, reglamentuojantys ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomi.

14.13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Bendrovė neatliko jokių investicijų, dėl kurių būtų padidėjęs Turto dydis, taip pat nepatyrė papildomų sąnaudų sukuriant Turtą (VERT duomenimis Turto apimtis nepakito), tačiau byloje aktualus klausimas yra teisingas Turto vertės nustatymas pareiškėjo reguliavimo laikotarpio pradžioje, kuri turi būti nustatyta remiantis Turto neperkainota grynąja buhalterine verte, bet ne Turto vertės padidinimas investicijoms.

14.14. Pareiškėjas Juridinių asmenų registre yra įregistruotas 2017 m. spalio 26 d., po to pareiškėjas išleido papildomą akcijų emisiją. UAB „Dirbtinis pluoštas“ pasirašė 3 000 000 vnt. naujai išleistų pareiškėjo akcijų, kurių kiekvienos emisijos kaina (ir nominali vertė) buvo 1 euras. Akcijos buvo apmokėtos Akcijų sutartyje nurodytu ilgalaikiu turtu, kurio vertė – 3 000 000, 00 Eur. Ginčo turtas į pareiškėjo apskaitą įtrauktas būtent Akcijų sutartyje nurodyta įgijimo verte, taigi nustatinėjant Turto dydį pareiškėjo reguliuojamos veiklos laikotarpio pradžiai, akivaizdu, kad VERT turėjo remtis būtent šia verte.

14.15. Turto įgijimas įstatinio kapitalo didinimo metu nereiškia turto „neatlygintino gavimo“, taigi net ir tuo atveju, jeigu VERT manė, kad sąnaudų pagrįstumo principas turi būti taikomas, Turto vertė bet kuriuo atveju turėjo būti nustatyta Turto įgijimo verte. Pagal ABĮ 45 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, akcijų emisijos apmokėjimas nepiniginiu įnašu yra finansine prasme iš esmės analogišką rezultatą sukuriantis sandoris, kaip ir akcijų apmokėjimas pinigais. Tiek akcijų apmokėjimas turtiniu įrašu pagal ABI 45 straipsnio 5 dalį, tiek ir akcijų emisijos apmokėjimas pinigais, už kuriuos vėliau įsigyjamas turtas, sukelia tą patį ekonominį-finansinį-investicinį efektą, tačiau VERT, nustatydamas pareiškėjo Turto vertę, šį aspektą ignoravo. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepatyrė papildomų sąnaudų sukuriant reguliuojamos veiklos turtą, esamu atveju nėra reikšminga ir negali sudaryti pagrindo palikti galioti skundžiamus VERT nutarimus, kurie buvo priimti VERT netinkamai taikant ir aiškinant teisės normas.

14.16. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad VERT nustatytos 300 Eur per mėnesį buhalterinės sąnaudos yra teisingos ir pagrįstos, kadangi pareiškėjo pateikta Buhalterinių paslaugų teikimo sutartis ir su ja susiję dokumentai patvirtina, kad UAB „Aneka“ teikia pareiškėjui pilną aptarnavimą, susijusį su buhalterine apskaita. Pareiškėjo reguliuojamos veiklos ataskaitose nurodytas detalus buhalterinių paslaugų kainos paskirstymas tarp visų pareiškėjo vykdomų veiklų, taip pat atsakovui buvo pateiktas detalus išlaidų buhalterinės apskaitos paslaugoms pagrindimas, taip pat paaiškinimas, pagrindžiantis buhalterinių paslaugų apimties ir paslaugų kainos padidėjimą. Pareiškėjui visas buhalterines paslaugas teikia pasamdyta buhalterinė įmonė. Pareiškėjas pagrindė, kad jo patiriamos išlaidos buhalterinei apskaitai yra protingos ir pagrįstos, taigi VERT, nustatydamas kainų viršutines ribas, nepagrįstai atsisakė šias sąnaudas pripažinti.

14.17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie faktiškai atliekamų buhalterinių paslaugų apimtis, kadangi teikiamos paslaugos yra detaliai apibrėžtos buhalterinių paslaugų sutartyje su pakeitimas; mokėjimai už buhalterinės apskaitos paslaugas yra vykdomi kas mėnesį pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras fiksuotai sumai. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas faktiškai patiria 3 000 Eur išlaidas per mėnesį buhalterinei apskaitai, tačiau keliamas klausimas, ar pareiškėjo sąnaudos nėra nepagrįstai didelės ir ar pareiškėjas pakankamai pagrindė tokių išlaidų poreikį (bet ne išlaidų faktą).

14.18. LVAT Sprendimu panaikintuose Tarybos nutarimuose buvo nustatytos ne tik skirstymo paslaugos viršutinės kainų ribos, tačiau ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba. Atsakovas, viršutinių kainų ribų nustatymo klausimą spręsdamas iš naujo ir priimdamas skundžiamus nutarimus, nustatė tik skirstymo paslaugos viršutines kainų ribas, o visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba liko nenustatyta. Nors šiuo metu pareiškėjas neužsiima visuomeninio elektros energijos tiekimo veikla, tačiau šią veiklą vykdė 2020 metų laikotarpiu, todėl VERT, priimdamas nutarimą dėl kainų viršutinių ribų nustatymo 2020 – 2024 m. laikotarpiui, privalėjo išspręsti klausimą ir dėl visuomeninio elektros energijos tiekimo kainos viršutinės ribos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl poreikio perskaičiuoti ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutines ribas.

15. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

15.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas nemotyvuotas, kadangi teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nurodė, kodėl skundžiami atsakovo nutarimai yra pagrįsti ir teisėti, o aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

15.2. Atsakovas, pasisakydamas dėl Auditoriaus išvadoje nurodytos Turto vertės, pažymi, jog pagal Metodiką, nustatydama kainas Taryba vertina praėjusių metų faktinius duomenis. Pagal Auditoriaus išvadą dėl 2018 m. gruodžio 31 d. elektros energijos reguliuojamos veiklos ataskaitų, turto, susijusio būtent su tuo metu reguliuojama pareiškėjo elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikla, Turto vertė buvo lygi 95 045 Eur.

15.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Taryba, nustatydama skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas 2022 metams, turėjo naudoti pareiškėjo užpildyto Metodikos 2 priedo duomenis dėl Turto dydžio (~3 000 000 Eur (2019 m. gruodžio 31 dienai.)). Taryba, nustatydama reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas, patikrina reguliuojamų įmonių pateiktus duomenis ir reguliuojamų paslaugų kainose įvertina tik tas sąnaudas, kurios yra pagrįstos ir būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti, kaip tai numato Elektros energetikos įstatymas ir Metodika. Pareiškėjas nepatyrė sąnaudų sukuriant pareiškėjo deklaruojamą, daugiau kaip 3 mln. Eur siekiantį turtą, neatliko jokių investicijų tokia apimtimi, todėl reguliuojamų paslaugų kainose turėtų dalyvauti tokio dydžio turtas, kuris atspindėtų realią patirtų sąnaudų apimtį šį turtą sukuriant ir vėliau perleidžiant eksploatuoti pareiškėjui, t. y. 95 164,81 Eur 2019 m. sausio 1 d. Turtas pareiškėjo nurodyta apimtimi patenka į Bendrovės finansinę apskaitą, tačiau Taryba visų reguliuojamų ūkio subjektų, tarp jų – ir pareiškėjo, kainas nustato pagal reguliuojamos veiklos apskaitą (reguliuojamos veiklos ataskaitas), o pareiškėjo pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. KN-17-084 patvirtinta, kad turto vertinimas buvo atliekamas finansinių ataskaitų, o ne reguliuojamos veiklos ataskaitų, sudarymo tikslais.

15.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi dokumentais, kurie nebuvo pateikti į bylą (VERT 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(E)-2079 ir pareiškėjo 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 Nr. R1-8685), kadangi šiuos dokumentus teismas paminėjo nurodydamas 2021 m. spalio 22 d. Pažymoje nustatytas aplinkybes.

15.5. Sprendžiant klausimą dėl reguliuojamo turto vertės nustatymo, yra vadovaujamasi tiek bendraisiais reguliuojamų paslaugų kainodaros principais, tiek ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydis svarbus nustatant kapitalo kaštus – nusidėvėjimą ir investicijų grąžą, kurių dydis yra įtraukiamas skaičiuojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas. Vienas esminių reguliuojamų paslaugų (įskaitant ir skirstymo paslaugos) kainodaros principų yra sąnaudų pagrįstumo principas, įtvirtintas Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme ir Metodikoje, kuriuo turi vadovautis atsakovas.

15.6. Pareiškėjas klaidingai traktuoja būtinųjų sąnaudų principą, teigdamas, kad reguliuojamoje veikloje turėtų būti pripažįstama 3 mln. Eur turto vertė bei kapitalo kaštų dydis nuo šios turto vertės, kadangi nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas svarbu įtraukti ekonomiškai pagrįstus ūkio subjekto patirtus kaštus. Nagrinėjamu atveju ekonomiškai pagrįsti kapitalo kaštai (t. y. nusidėvėjimas ir investicijų grąža), apskaičiuojami nuo turto vertės, todėl svarbu tinkamai ir objektyviai nustatyti reguliuojamai veiklai leistiną priskirti turto vertę. Reguliuojamo turto vertės už ankstesnius metus (2018-2020 m.) nebuvo perskaičiuojamos / keičiamos. Taryba, nustatydama skirstymo paslaugų kainas 2019-2021 metams, pagrįstai naudojo Turto likutinę vertę, nustatytą šio Turto perdavimo momentu, ir koreguojama eliminuojant nusidėvėjimą ir pridedant su Taryba suderintas investicijas. Šios vertės turi tiesioginę įtaką turto dydžiui, naudojamam nustatant skirstymo paslaugų kainas 2022-iems metams.

15.7. Skundžiamais nutarimais nustatant reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas 2020-2024 m. laikotarpiui ir perskaičiuojant jas 2022 metams, nebuvo vadovaujamasi Aprašo redakcija, kuri įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., bet buvo vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, numatančiomis, kad reguliuojamo turto dydis ir atitinkamai kapitalo kaštai turi būti pagrįsti, susiję su įmonės patirtomis išlaidomis sukuriant ar įsigyjant turtą, taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo vadovaujamasi neaktualiais teisės aktais.

15.8. Pareiškėjas klaidingai traktuoja ir supranta reguliavimą, susijusį su turto ir jo sąlygojamų sąnaudų paskirstymu / priskyrimu reguliuojamai veiklai. Taryba yra įpareigota laikytis įstatymo leidėjo suformuluotų valstybės reguliuojamų kainų nustatymo kriterijų, kurių taikymas yra būtinas, atsižvelgiant į valstybės saugomus energijos vartotojų interesus bei derinant šiuos interesus su tiekėjų strateginiais interesais.

15.9. LVAT Sprendime pagrįstai nurodė, kad Taryba UAB „Dirbtinis pluoštas“ turtui negalėjo taikyti Aprašo 13.4.6 punkte įtvirtintos nuostatos, tačiau tai savaime nereiškia, kad Taryba, siekdama tinkamai įgyvendinti LVAT Sprendimą ir priimdama skundžiamus nutarimus, neturėjo teisės taikyti kitų Aprašo nuostatų, susijusių su reguliuojamo turto vertės vertinimu.

15.10. Pareiškėjas klaidingai aiškina Metodikos nuostatų taikymą, teigdamas, jog remiantis Metodikos 20.2.1 papunktyje nurodyta formule, Taryba turėjo pripažinti pareiškėjo pageidaujamą reguliuojamo turto vertę 2019 m. gruodžio 31 d., lygią 3 387 678 Eur. Metodika reglamentuoja reguliuojamų paslaugų kainų viršutinių ribų apskaičiavimo logiką ir skaičiavimus (formules), tačiau kokios reguliuojamos įmonės pajamos, sąnaudos ir ilgalaikis turtas gali būti priskirti reguliuojamai veiklai, apibrėžia įstatymai ir Aprašas. Metodikos 20.2.1 papunktyje esanti formulė apibrėžia, kaip matematiškai apskaičiuojamas turto dydis, t. y. kokios dedamosios sumuojamos arba atimamos apskaičiuojant turto dydį, bet neapibrėžia, kaip šios dedamosios yra nustatomos, sprendžiant dėl formulėje esančių dedamųjų dydžių (t. y. kaip jos nustatomos) vadovaujamasi Elektros energetikos įstatymu ir Aprašu. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Metodikos 20.2.1 papunkčio pagrindu turėtų būti įskaičiuojamas pareiškėjo pageidaujamas reguliuojamo turto (〖RAB〗_(t-1)),) dydis. Taryba, nustatydama skirstymo paslaugų kainas, vadovavosi Metodikoje įtvirtinta formule ir pagrįstai bei tinkamai ją pritaikė aptariamu atveju. Taryba taip pat tinkamai pritaikė Metodikos nuostatas ir nustatė pagrįstą pareiškėjo investicijų grąžos dydį.

15.11. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Taryba nepagrįstai ignoruoja pareiškėjo pagrindimus dėl Turto vertės nustatymo ir piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais, kadangi pareiškėjai negali būti taikomas kitoks reguliavimas, nei taikomas kitiems reguliuojamiems ūkio subjektams. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Tarybos piktnaudžiavimo įgaliojimais pateikiant pareiškėjui susipažinimui medžiagą dėl skirstymo paslaugų kainų nustatymo, ir pažymi, jog tą lėmė paties pareiškėjo veiksmai (pavėluotas reikiamų dokumentų atsakovui teikimas).

15.12. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad sąnaudų pagrįstumo principas nėra skirtas taikyti įstatinio kapitalo didinimo atvejais, ir Turto vertė bet kuriuo atveju turėjo būti nustatyta Turto įgijimo verte, kadangi reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydis ir jo sąlygojami kapitalo kaštai turi būti pagrįsti, pagrįstai priskiriami reguliuojamai veiklai ir susiję su įmonės patirtomis išlaidomis sukuriant ar įsigyjant turtą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatliko jokių investicijų, dėl kurių būtų padidėjęs reguliuojamo turto dydis, taip pat nepatyrė papildomų sąnaudų sukuriant reguliuojamos veiklos turtą. Reguliuojamų paslaugų kainose negali būti įvertinta didesnė turto vertė, nei kad kainavo šį turtą sukurti ar įsigyti, todėl atitinkamai reguliuojamų paslaugų kainose turėtų būti naudojama ta turto vertė, kuri figūravo jį sukuriant ir vėliau perleidžiant šį turtą kitam analogišką veiklą planuojančiam vykdyti subjektui įvertinus kiek turtas yra nusidėvėjęs, t. y. naudojama perleidžiamo reguliuojamo turto likutinė vertė perleidimo dieną.

15.13. Pareiškėjas nepateikė papildomas buhalterines sąnaudas pagrindžiančių dokumentų skirstymo paslaugų kainų 2022 metams nustatymo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie faktiškai atliekamų buhalterinių paslaugų apimtis, o pateiktų duomenų nepakanka padidintam 3 000 Eur mokesčiui už buhalterines paslaugas pagrįsti.

15.14. Atsakovas, pasisakydamas dėl reikalavimo nustatyti viršutinių kainų ribas elektros energijos tiekimo paslaugai, pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 20 d. buvo panaikinta visuomeninio elektros tiekimo veiklos licencija, nėra tikslinga teikti turto dydžio ir su juo susijusių kapitalo kaštų vertinimo šiai veiklai, kurios Bendrovė jau nebevykdo (ši veikla sustabdyta 2020 m. sausio 8 d.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga, vadovaujantis Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, yra vienas iš energetikos veiklos tikslų.

17. Tarnyba, remdamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 6 punktu, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą.

18. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 18 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.

19. Remiantis Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taryba elektros energijos skirstymo paslaugų teikėjams nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.

20. Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis. Taryba, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas.

21. Šios nutarties 17-20 punktuose minimas teisinis reguliavimas įtvirtina būtinų sąnaudų (sąnaudų pagrįstumo) principą, kurį aiškindama Taryba pagrįstai nurodo, kad atsakovas, vykdydamas įstatymais nustatytas funkcijas, yra įpareigotas vadovautis ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais, į reguliuojamos veiklos sąnaudas (atitinkamai, ir į kainas vartotojams) įtraukdama tik tas sąnaudas, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti.

22. Vadovaujantis Metodikos, galiojusios Bendrovės 2019-2020 m skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo metu, 19 punktu, įmonių reguliuojamų paslaugų kainų viršutinės ribos nustatomos 5 metų reguliavimo laikotarpiui. Šių įmonių leistinas metinis pajamų lygis nustatomos susumavus ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kaštus konkrečiai paslaugai teikti.

23. Taigi, reguliuojamos paslaugos kaštams yra priskiriami tik ekonomiškai pagrįsti kaštai, būtini įmonės reguliuojamai veiklai vykdyti, t. y. tokie kaštai, kurių nepatyrusi įmonė negalėtų efektyviai vykdyti reguliuojamos veiklos, laikantis teisės aktų reikalavimų.

24. Šiuo atveju ginčas kilęs dėl finansinės-investicinės veiklos kaštų priskyrimo / nepriskyrimo prie reguliuojamos veiklos kaštų pagrįstumo bei teisėtumo.

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo įstatinis kapitalas Tarybos 2018 m. kovo 23 d. duomenimis buvo 5 000 Eur. UAB „Dirbtinis pluoštas“ padidino pareiškėjos įstatinį kapitalą 3 000 000 Eur, už akcijas įnešdamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t. y. dalį UAB „Dirbtinis pluoštas“ priklausiusių įrenginių. Pareiškėjui perduotas turtas UAB „Dirbtinis pluoštas“ reguliacinėje apskaitoje sudarė 95 000 Eur, o kartu su neperduotu turtu – 390 000 Eur. Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(E)-2079 prašė Bendrovės pateikti įrenginių įvedimo į eksploataciją datą bei istorinę įsigijimo vertę, t. y. neperkainotą vertę. UAB „Dainavos elektra“ 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 (reg. Nr. R1-8685), kuriuo buvo tikslinamas skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų projektas pagal Tarybos pastabas, nurodė, kad reguliuojamo turto vertė yra 95 164,81 Eur, nes ne visas UAB „Dirbtinis pluoštas“ turtas perduotas pareiškėjui.

26. Remiantis Metodikos 20 punktu, ekonomiškai pagrįsti kapitalo kaštai nustatomi atsižvelgiant į nusidėvėjimo kaštų dydį ir investicijų grąžos dydį, kurie nustatomi nuo paslaugai ir (ar) produktui priskirtino reguliuojamo turto vertės. Pagal Metodikos 20.2.1 papunktį šis turto dydis nustatomas įvertinus reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydį bei atliktas investicijas.

27. Nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu konstatuotina, kad reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydis ir dėl to atsirandantys kapitalo kaštai turi būti pagrįsti ir tiesiogiai susiję su įmonės patirtomis išlaidomis sukuriant ar įsigyjant tą turtą. Ginčo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas atliko investicijas, dėl kurių būtų padidėjęs reguliuojamo turto dydis, taip pat byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų patyręs papildomų sąnaudų sukuriant reguliuojamos veiklos turtą.

28. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovo argumentais, kad į reguliuojamas skirstymo paslaugų kainas vartotojams neturi būti įtraukiamos sąnaudos, kurios nėra pagrįstos realiomis Bendrovės patirtomis sąnaudomis. Nustatant skirstymo paslaugų kainas, reikšmingos tik tos būtinosios sąnaudos, kurios padengtų įmonės patirtas sąnaudas vykdant reguliuojamą veiklą, tarp jų – sąnaudos turto sukūrimui ar jo įsigijimui.

29. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas pagrįstai bei teisėtai nustatė, kad pareiškėjo reguliuojamos veiklos turto dydis skirstymo paslaugos veikloje 2019 m. gruodžio 31 d. lygus 634 488 Eur.

30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimais dėl atsakovo nustatyto Bendrovės buhalterinių sąnaudų dydžio. Byloje neįrodyta: nepateiktos sąskaitos, atliktų darbų aktai, pažymos ir pan., apie faktiškai atliekamų buhalterinių paslaugų apimtis, kurios lėmė mokesčio už buhalterines paslaugas padidėjimą nuo 300 Eur iki 3 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovo pareiškėjui nustatytos 300 Eur per mėnesį buhalterinių paslaugų sąnaudos yra pagrįstos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.).

31. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skundžiamo atsakovo 2021 m. spalio 29 d. Nutarimo, kuriuo nenustatyta pareiškėjo visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba, pripažinimo pagrįstu bei teisėtu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog nėra teisinių pagrindų kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes, nei jas įvertino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

31.1. Byloje nustatyta, kad VERT 2020 m. sausio 8 d. Nutarimu Nr. O3E-12 pareiškėjui sustabdė nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimą. Pareiškėjui nuo 2020 m. sausio 1 d. nesudarius privalomos balansavimo elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties ir nuo 2020 m. sausio 8 d. sustabdžius elektros energijos tiekimo leidimo galiojimą, Bendrovė nuo 2020 m. sausio 1 d. neatitiko reikalavimų, keliamų nepriklausomam elektros energijos tiekėjui.

31.2. VERT 2020 m. sausio 20 d. Nutarimu Nr. 03E-47 pareiškėjui panaikinus visuomeninio elektros energijos tiekimo licenciją ir nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimą, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimų dėl pareiškėjo elektros energijos tiekimo paslaugos viršutinės ribos kainos 2020 m. nustatymo.

32. Pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą remtis atsakovo pažymose nurodytomis aplinkybėmis, kurios nepaneigtos pareiškėjo pateiktų įrodymų pagrindu, todėl pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi dokumentais, kurie nebuvo pateikti į bylą (VERT 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(E)-2079 ir pareiškėjo 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 Nr. R1-8685), atmestini. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, priimdamas byloje ginčijamus nutarimus, nepaisė LVAT 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-2595-968/2021, pateikiamo faktų vertinimo ir teisės aiškinimo. Atsakovas, priimdamas ginčijamus nutarimus, nustatytų faktinių aplinkybių teisiniam kvalifikavimui netaikė teisės normų, kurių taikymo teisėtumas buvo paneigtas nurodytame LVAT sprendime, o taikydamas šioje teisėjų kolegijos nutartyje nurodytas teisės normas, priėmė pagrįstus bei teisėtus skundžiamus nutarimus.

33. Dėl teisėjų kolegijos šioje nutartyje pateikiamo faktų vertinimo ir teisės aiškinimo bei taikymo motyvų kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

34. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis