59a3d25c-78e8-400a-8ccc-9eb47f9b9bf7 · Vilniaus apygardos teismas

Atskirasis skundas netenkintinasCivilinė byla Nr. 2S-1580-661/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13055-2014-0                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 4 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K.

J. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo K. J. J. skundÄ dėl antstolio G. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Vilniaus energija“, antstolis G. B..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmėTeisme buvo gautas pareiÅ¡kėjo K. J. J. skundas, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė: „laikyti teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2835-101/2012 pilnai įvykdytu ir antstolio patvarkymus Å¡io teismo sprendimo atžvilgiu panaikinti; raÅ¡tu informuoti gerb.

R. B. (VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus vedėjÄ ) ir gerb. J. (VSDFV užsienio iÅ¡mokų skyriaus direktorių) dėl duotų patvarkymų atÅ¡aukimo vykdomojoje byloje Nr. 0174/13/02165 ir vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0174/13/02165 nutraukti“ (kabutėse pateiktas tekstas netaisytas, jo kalba neredaguota). PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0040/13/02466 iki bus iÅ¡siaiÅ¡kintos grupinio tyčinio nusikaltimo padarymo aplinkybės ir įsiteisės galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas Å¡iais klausimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad, teikdamas teismui praÅ¡ymÄ sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, pareiÅ¡kėjas nemotyvavo poreikio sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, nenurodė teismui reikÅ¡mingų aplinkybių, kurias vertinant bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, bus nepagrįstai pažeisti skolininko interesai.

Byloje aplinkybių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus, bei aplinkybių, kurios bÅ«tų pakankamu ir pagrįstu pagrindu pripažinti esant reikalingu Å¡iuo konkrečiu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenustatė, todėl praÅ¡ymÄ sustabdyti vykdymo veiksmus atmetė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas skolÄ yra sumokėjęs ir jokie vykdymo veiksmai jo atžvilgiu negali bÅ«ti atliekami, be to, teismas, neinformuodamas apelianto apie raÅ¡ytinį teismo posėdį bei nepersiųsdamas antstolio 2014 m. balandžio 9 d. patvarkymo, pažeidė pareiÅ¡kėjo teises. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Teismo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių nebaigtinis sÄ raÅ¡as pateiktas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurio 10, 13 punktai įtvirtina procesinę galimybę teismui imtis tokių prevencinių priemonių ir nagrinėjant skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo – raÅ¡ytinio proceso tvarka sustabdyti vykdymo veiksmus, jeigu teismas pripažįsta tai esant reikalingu (CPK 510 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10, 13 punktai).              Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi apelianto praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame teigia, jog apeliantas skolÄ yra sumokėjęs ir jokie vykdymo veiksmai jo atžvilgiu negali bÅ«ti atliekami, be to, teismas, neinformuodamas apelianto apie raÅ¡ytinį teismo posėdį bei nepersiųsdamas antstolio 2014 m. balandžio 9 d. patvarkymo, pažeidė pareiÅ¡kėjo teises.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto motyvais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iÅ¡ esmės bei atitinkamai netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Pažymėtina, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė - iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas, gali bÅ«ti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumÄ (LR CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Taip pat teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡sprendžia CPK nustatyta tvarka, tai yra tiria ir vertina praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas Å¡ių priemonių taikymo bÅ«tinumas, o ne besÄ lygiÅ¡kai tenkina antstolio veiksmus skundžiančių asmenų praÅ¡ymus ir sustabdo vykdymo veiksmus. Teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigÄ sustabdyti antstolio veiksmus atsižvelgiant į kilusio ginčo esmę, į skunde dėstomas aplinkybes bei kitas klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus argumentus.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinio (skundo) pateikimas pats savaime nesuteikia ieÅ¡kovui (pareiÅ¡kėjui) pranaÅ¡umo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-441/2013).

Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese bÅ«tina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei kitų proceso principų pusiausvyros.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, atsakovas atsiliepime ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas sustabdyti vykdymo veiksmus, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiÅ¡kėjo interesus ir kelia grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus.

Taip pat nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas, teikdamas teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teiginių dėl bÅ«tinumo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepagrindė,Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi jis nepagrindė praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumo, t. y. jog nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių pareiÅ¡kėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar taps neįmanomu (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 3 dalis).

Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.Apeliantas taip pat iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimÄ bÅ«tinu.

Taigi Å¡ia iÅ¡imtimi įstatymas bÅ«tent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę Å¡iuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, ar yra bÅ«tinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Å iuo konkrečiu atveju atskirajam skundui iÅ¡spręsti pakanka civilinėje byloje esančios medžiagos ir asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 334-339,n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Teisėjas                                                                                                         Alvydas Barkauskas