2022-04-26 Nr. ANB-704-4-45-3-00374-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-52-495/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00374-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 15 d. nutarimu G. J. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur dydžio bauda paskirta už tai, kad jis 2020 m. balandžio 18 d. 17.02 val. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas), metu viešoje vietoje, t. y. prekybos centro (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vaikščiojo nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai – nesilaikė Nutarimo 3.1.10.3 punkto reikalavimų.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 15 d. nutarimas paliktas nepakeistas, G. J. skundas netenkintas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. apeliacinis skundas netenkintas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 15 d. nutarime G. J. suformuluotas kaltinimas patikslintas, nurodant, kad pažeistas ne „2020 m. balandžio 18 d., o 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 reikalavimas“. Kitos nutarimo ir nutarties dalys nepakeistos.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. J. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 15 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatui. Prašyme pareiškėjas nurodo:

5.1. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo padarytas ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimas. Turi būti įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto konkretaus asmens veika sukėlė realų pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai; to nenustačius, administracinis nusižengimas turi būti perkvalifikuojamas iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį.

5.2. Kadangi COVID-19 ligą sukeliantis SARS-CoV-2 virusas nuo žmogaus žmogui yra perduodamas tik sąlyčio su sergančiu asmeniu metu, nėra pagrindo pripažinti, kad konkretaus asmens padaryta veika (ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimas) sukėlė pavojų išplisti užkrečiamajai ligai COVID-19, jeigu byloje neįrodyta, jog: 1) konkretus, priešingą teisei veiką padaręs asmuo pažeidimo padarymo metu buvo užkrečiamąją ligą sukeliančio viruso nešiotojas; 2) su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu pažeidimo vietoje buvę kiti asmenys pažeidimo metu buvo užkrečiamąją ligą sukeliančio viruso nešiotojai. Byloje neįrodyta, kad G. J. savo veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai COVID-19, pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir ŽULPKĮ) 9 straipsnį jis laikytinas negalinčiu kelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai asmeniu.

5.3. Kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti ir įrodyti, kad tuo atveju, jei pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, t. y. jei G. J. kaukę būtų dėvėjęs, pavojus išplisti užkrečiamajai ligai nebūtų kilęs. Tačiau kaukės dėvėjimas tik sumažina riziką užsikrėsti COVID-19 liga, bet ligos plitimo pavojaus neeliminuoja. Pavojus išplisti COVID-19 ligai egzistuoja ir tada, kai asmuo kaukę dėvi. Taigi įrodinėjimo našta byloje buvo perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nenustatyta G. J. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.

5.4. Tiek apylinkės, tiek apygardos teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui; ANK 45 straipsnio 4 dalį, nes nenustatė būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – kad asmens veika sukėlė realų pavojų išplisti užkrečiamajai ligai; ANK 569 straipsnio 4 dalį, nes visapusiškai neįvertino reikšmingų bylai aplinkybių; ANK 652 straipsnio 1 dalį, nes neatsakė į vieną iš esminių apeliacinio skundo argumentų – jei yra tvirtinama, kad kaukės nedėvėjimas sukelia pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, ar byloje įrodyta, kad kaukės dėvėjimas pavojų išplisti užkrečiamajai ligai apskritai eliminuoja, bei ANK 45 straipsnio 4 dalį, nes G. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, nenustačius visų administracinio nusižengimo sudėties požymių.

6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato viršininkė Daiva Britovienė prašo G. J. prašymo netenkinti, nurodydama, kad 2020 m. gegužės 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies taikymo

8. Asmuo pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką – visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytoms karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi atsakomybė už šių teisės norminių aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla esant dviejų sąlygų visumai: 1) veika sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jos padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

9. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, nepaprastosios padėties, karantino ir kt. situacijai. Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą – tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei pagal tai konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

10. Pažymėtina ir tai, kad jei pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga sukėlė asmuo, jau būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, tokia veika kvalifikuotina pagal BK 277 straipsnio 1 dalį; realių pasekmių sukėlimo atveju, t. y. jeigu dėl sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės taisyklių pažeidimo išplito liga ar kilo epidemija, veika kvalifikuotina pagal BK 277 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).

11. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.

12. Iš bylos matyti, kad G. J. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, jog jis karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu – 2020 m. balandžio 18 d. viešoje vietoje, t. y. prekybos centre „Norfa“, vaikščiojo nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. kovo 14 d. siūlymą, nutarta paskelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį, karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, patvirtinti karantino režimą, nustatant, kad karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki 2020 m. balandžio 27 d. 24.00 val. G. J. inkriminuotas Nutarimo 3.1.10.3 punkto pažeidimas – karantino režimo turinio dalis, nustatanti įpareigojimą asmenims viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).

14. G. J. pripažįsta 2020 m. balandžio 18 d. viešoje vietoje nedėvėjęs nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės karantino metu. Tačiau jis ginčija teismų sprendimus dėl to, kad jo veiksmuose nebuvo nustatytas ANK 45 straipsnio 4 dalies požymis – pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, taip pat teigia, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė procesinių normų pažeidimų (ANK 567 straipsnio 3 dalis, 569 straipsnio 4 dalis, 652 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo pateiktais argumentais.

15. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai pavojaus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai (COVID-19) sukėlimo požymį nustatė įvertinę ne tik G. J. padarytą visuomenės sveikatos srities teisės akto (Vyriausybės nutarimo 3.1.10.3 punkto) pažeidimą, tačiau nurodė ir teisinius argumentus, pagrįstus konkrečiu pareiškėjo elgesiu ir įvykio situacija, rodančius realiai sukeltą pavojų ypač pavojingai užkrečiamajai ligai (COVID-19) plisti. Pažeidimas padarytas paskelbto karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu, viešoje vietoje – parduotuvėje, t. y. uždaroje patalpoje, kurioje paprastai lankosi neapibrėžtas žmonių skaičius, saugaus atstumo tarp asmenų laikymasis šioje vietoje kelia papildomų iššūkių. G. J., suprasdamas savo elgesio ribas, sąmoningai pažeidė teisės akto reikalavimus. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad COVID-19 virusinė infekcija tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės, liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys, asmuo gali užsikrėsti šia infekcija ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Taigi bet kuriuo atveju asmens subjektyvus manymas, kad jis neserga ypač užkrečiama liga, neatleidžia jo nuo teisės aktais nustatytų saugumo reikalavimų laikymosi. G. J. veika rodo jo sąmoningą abejingumą teisės aktų reikalavimams. Teismai, inkriminuodami ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyto ir prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ginčijamo požymio buvimą, atsižvelgė tiek į konkrečią situaciją, tiek ir į mokslines žinias apie ypač pavojingą užkrečiamąją ligą.

16. Pareiškėjas savo prašyme nurodo ir ANK 567 straipsnio 3 dalies, 569 straipsnio 4 dalies, 652 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, negalima įrodinėjimo pareigos perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir parodymų smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tačiau pareiškėjas, nurodydamas ANK 569 straipsnio 4 dalį, kaip galimą esminį procesinį pažeidimą, cituoja ANK 569 straipsnio 5 dalį (teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu). Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad teismai, nagrinėdami G. J. administracinio nusižengimo bylą, būtų įrodinėjimo pareigą perkėlę pačiam G. J. ar neišsamiai išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo tik deklaratyviai nurodomos proceso teisės normos, nepateikiant absoliučiai jokių teisinių argumentų. Tai, kad teismų sprendimai ne tokie, kokių tikėjosi administracine nuobauda nubaustas asmuo, nereiškia, kad jie yra neteisėti, nepagrįsti ar neišsamūs. Teismų teisinis šios situacijos vertinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-23-511/2022, 2AT-25-719/2022, 2AT-33-628/2022 ir kt.).

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės ir apygardos teismai, pripažindami, jog G. J. veika atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, esminių proceso ir materialiosios teisės pažeidimų nepadarė (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl nėra pagrindo tenkinti G. J. prašymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2020 m. gegužės 15 d. nutarimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistus.

Teisėjai Artūras Ridikas

Alvydas Pikelis

Daiva Pranytė-Zalieckienė