N-575-685-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-685/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05560-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 48.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimo I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 25 d. surašė I. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2010 m. spalio 10 d., apie 19.00 val., jos nepilnametė dukra Ž. K. lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teritorijoje sumušė nepilnametę J. S., už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 175 straipsnyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 6 d. nutarimu I. K. už ATPK 175 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 75 Lt baudą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad I. K. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą įrodyta. Pažymėjo, jog, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti šiuos požymius: nepilnamečio nuo 14 iki 16 metų tyčinius veiksmus, sudarančius nedidelio chuliganizmo ar chuliganizmo turinį, arba tyčinius veiksmus žeminant suaugusiųjų garbę ir orumą bei tai, ar traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo atitinka bendruosius bei specialiuosius šio pažeidimo subjekto požymius, t. y. ar jis yra sulaukęs ATPK 12 straipsnyje numatyto amžiaus, nuo kurio galima administracinė atsakomybė, yra pakaltinamas bei yra nepilnamečio tėvas, motina, rūpintojas arba globėjas.

Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad byloje esantys duomenys bei asmenų paaiškinimai patvirtina, jog I. K. yra nepilnametės Ž. K. mama, ji yra sulaukusi ATPK 12 straipsnyje numatyto amžiaus, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad ji nepakaltinama, todėl darytina išvada, jog I. K. yra tinkamas nagrinėjamo pažeidimo subjektas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nedidelio chuliganizmo sąvoka pateikiama ATPK 174 straipsnyje, kuris numato, jog nedidelis chuliganizmas – tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Tai įvertinęs, teismas pabrėžė, kad esminis nedidelio chuliganizmo objektyvusis požymis yra tai, jog šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju konfliktas dėl asmeninių santykių tarp Ž. K. ir J. S. vyko viešoje vietoje – lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ką teismo posėdžio metu patvirtino tiek administracinėn atsakomybėn patraukta I. K. ir jos dukra Ž.

K., tiek nukentėjusioji J. S. bei jos įstatyminis atstovas, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Be to, pabrėžė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina ir tai, jog Ž. K. bei J. S. konflikto metu mušėsi, stumdėsi, kabinosi viena kitai į plaukus, šaukė viena ant kitos, o šio konflikto metu J. S. buvo sužalota. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas atkreipė dėmesį, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju kilus konfliktui Ž.

K. savo veiksmais bei pasirinktu santykių aiškinimosi būdu netiesiogiai parodė nepagarbą visuomenei, kadangi jos pasirinktas santykių aiškinimosi būdas nėra priimtinas visuomenei ir pažeidžia viešąją tvarką bei rimtį, t. y. Ž. K. veika atitinka nedidelio chuliganizmo sudėties požymius, todėl jos mamos I. K. veikoje yra ATPK 175 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę ir tai, kad nebuvo nustatytos jos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta I. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas, kadangi teismas visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo padarytas būtinosios ginties būklėje, t. y. ginantis nuo nukentėjusiosios, kadangi būtent ji pradėjo konfliktą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė ir jos netyrė. Nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiosios ir jos iniciatyva kviestų liudytojų parodymais, tačiau kitų asmenų, galėjusių nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes, neapklausė. Taip pat atkreipia dėmesį, kad konflikto metu buvo sutrikdyta ir Ž. K. sveikata, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Be to, pabrėžia, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas klaidingas pažeidimo padarymo laikas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu I. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 175 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 175 straipsnyje įtvirtinta, kad nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytas nedidelis chuliganizmas arba chuliganizmas, taip pat tyčinis suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimas užtraukia baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo 50 Lt iki 100 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. K. veikoje yra ATPK 175 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos I. K. nepilnametė dukra Ž. K. viešoje vietoje – lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teritorijoje – konflikto dėl asmeninių santykių su nepilnamete J. S. metu mušėsi, stumdėsi, kabinosi viena kitai į plaukus ir šaukė viena ant kitos. Be to, iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1698/10 (03) (b. l. 38-40) matyti, kad minėto konflikto metu J. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sužalojimai atitinka jos nurodytą įvykio laiką ir įvykio aplinkybes. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-73/2006, 2007 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1280/2007, 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2800/2010, 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-1092/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Ž. K. veika atitinka nedidelio chuliganizmo sudėties požymius, todėl I. K. veikoje yra ATPK 175 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju Ž. K. veiksmai nevertintini kaip būtinoji gintis. ATPK 18 straipsnis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ž. K. veika neatitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Kaip minėta, nagrinėjamo įvykio metu J. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl galvos smegenų sukrėtimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šio įvykio metu būtų sutrikdyta ir Ž. K. sveikata. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginys, jog nagrinėjamas pažeidimas buvo padarytas būtinosios ginties būklėje, t. y. ginantis nuo nukentėjusiosios, atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net ir egzistuojant visoms būtinosios ginties sąlygoms, kai besikėsinančiajam padaroma aiškiai didesnė žala negu vertos teisės ir interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, ir pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos, gynyba pripažįstama neatitinkančia kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, t. y. laikoma, jog buvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas klaidingas pažeidimo padarymo laikas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bei išanalizavęs byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo abejoti protokole nurodyto pažeidimo padarymo laiko tikslumu. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė visų liudytojų, galėjusių nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl I. K. kaltės daryti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

I. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius