59a103df-ea1e-438a-970f-861a60fd4e2e · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-493-656/2022 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00128-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.4.2.12.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Å iÅ¡kinos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ (toliau UAB„Lelija“) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) negatorinį ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Lelija“ dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, ir atsakovės UAB „Lelija“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl servituto nustatymo ir kompensacijų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su negatoriniu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę savo lėšomis: 1) atlaisvinti valstybinės žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 1), t. y. paÅ¡alinti iÅ¡nykusio pastato – poliklinikos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likučius ir iÅ¡lyginti buvusių pamatų duobes, paÅ¡alinti tvorÄ , unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡registruoti minėtus daiktus ir daiktines teises, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 2) atlaisvinti valstybinės žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas Nr. 2), t. y. paÅ¡alinti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡registruoti minėtus daiktus ir daiktines teises, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, 3) paÅ¡alinti įvažiavimÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ simboliu „a“, kuris patenka į valstybinės žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtÄ simboliu „b2“, kuri patenka į valstybinės žemės sklypÄ Nr. 2, tako, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pažymėtÄ simboliu „b1“, kuri patenka į valstybinės žemės sklypÄ Nr. 2, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡registruoti minėtus daiktus ir daiktines teises, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

2. NŽT kreipėsi į teismÄ su reikalavimu dėl Poliklinikos ir Aukciono žemės sklypų atlaisvinimo, ieÅ¡kovei siekiant užtikrinti valstybinės žemės naudojimÄ pagal teisės aktuose numatytÄ paskirtį, kadangi NŽT nuomone iÅ¡nykusio Poliklinikos pastato likučių laikymas bei antraeilių daiktų – Tvorų, Tako, AikÅ¡telės, Ä®važiavimo buvimas, laikymas ir naudojimas kitai paskirčiai (Siuvimo cecho aptarnavimui) neatitinka visuomenės interesų.

3. NŽT 2017 metais nutraukė Poliklinikos žemės sklypo ir Aukciono žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis. Apeliantė nesutiko su minėtų žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimu ir Å¡iuos nuomos sutarčių nutraukimus apskundė teismui, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-153-880/2018 (toliau - 2018-01-29 Apylinkės teismo sprendimas), kurį Vilniaus apygardos teismas 2020-04-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-5-560-2020 (toliau - 2020-04-02 Apygardos teismo nutartis), paliko nepakeistÄ , atmetė Apeliantės ieÅ¡kinį NŽT dėl įsakymų, kuriais nutrauktos žemės sklypų nuomos sutartys, panaikinimo.

4. NŽT pareikalavo, kad Apeliantė ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d., atlaisvintų Poliklinikos ir Aukciono žemės sklypus, nusikeliant iš valstybinės žemės sklypų statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius statinius, pašalinant visus Apeliantės laikomus (sandėliuojamus) ir/ar Apeliantei priklausančius daiktus. Šalims nesutarus dėl žemės sklypų atlaisvinimo tarp šalių vyko derybos dėl žemės sklypų atlaisvinimo, tačiau šalims nepavyko taikiai susitarti.

5. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašo:

1) nustatyti servitutÄ Å¾emės sklype Nr. 2, (duomenys neskelbtini), pagal matininko F. S. parengtÄ servitutų nustatymo žemės sklype planÄ , nustatant, kad 499 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S1“, nustatomas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; 51 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S2“, nustatomas kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku; 566 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S3“, nustatomas servitutas aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; 2) nustatyti servitutÄ Å¾emės sklype Nr. 1, (duomenys neskelbtini), pagal matininko F. S. parengtÄ servitutų nustatymo žemės sklype planÄ , nustatant, kad 338 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S1“, nustatomas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku;

3) jeigu teismas spręstų, kad dalis arba visas ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas, už nugriaunamus statinius priteisti kompensacijÄ atsižvelgiant į Å¡ių statinių vertę – poliklinika (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), takas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), aikÅ¡telė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įvažiavimas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 43 815,78 Eur.

6. Atsakovė nurodė, kad teisėtai nutraukus žemės nuomos sutartį, tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti pastatų, statinių ir įrenginių savininkÄ savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypÄ , bÅ«tų paneigiama pastatų, statinių ir įrenginių nuosavybės teisės esmė – Å¡ie teisėtai suformuoti ir įregistruoti nuosavybės teisės objektai nustotų egzistavę. Nurodė, kad atsakovės turimais buhalteriniais duomenimis, poliklinikos pastato balansinė vertė kartu su ant žemės sklypo esančiais įrengimais yra – 43815,78 Eur, poliklinikos tvoros – 2334,56 Eur, t. y. bendra nurodytų statinių balansinė vertė yra 46 150,34 Eur, kuri nugriovus statinius turėtų bÅ«ti kompensuojama NŽT.

O ieškovės argumentas, kad atsakovei kompensacija negali būti priteista, kadangi visi aukščiau išvardinti statiniai pastatyti neteisėtai, yra nepagrįsta ir atmestina. Visi aukščiau aptarti statiniai, kuriuos NŽT prašo nugriauti ir atlaisvinti ginčo žemės sklypus, yra pastatyti ir registruoti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, jų teisėtumas nėra nuginčytas ar paneigtas teisės aktuose nustatyta tvarka. II. Teismo sprendimo esmė 7. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės UAB „Lelija“ priešieškinį tenkinti iš dalies, įpareigoti atsakovę UAB „Lelija“ (įm. kodas 122234918) savo lėšomis:

1) atlaisvinti valstybinės žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), t. y. paÅ¡alinti iÅ¡nykusio pastato – poliklinikos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likučius ir iÅ¡lyginti buvusių pamatų duobes, paÅ¡alinti tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡registruoti minėtus daiktus ir daiktines teises, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo;

2) atlaisvinti valstybinės žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), t. y. paÅ¡alinti tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡registruoti minėtus daiktus ir daiktines teises, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nusprendė kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Nustatyti servitutÄ Å¾emės sklype, (duomenys neskelbtini), pagal matininko F. S. parengtÄ servitutų nustatymo žemės sklype planÄ , nustatant, kad 499 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S1“, nustatomas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; 51 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S2“, nustatomas kelio servitutas su teise naudotis pėsčiųjų taku; 566 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S3“, nustatomas servitutas aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.

Nustatyti servitutÄ Å¾emės sklype, (duomenys neskelbtini), pagal matininko F. S. parengtÄ servitutų nustatymo žemės sklype planÄ , nustatant, kad 338 kv. m. plotui, plane pažymėtam „S1“, nustatomas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Teismas priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Lelija“ 5 032 Eur kompensacijÄ už naudojimÄ si servitutais, prieÅ¡ieÅ¡kinį priteisti kompensacijÄ atsižvelgiant į paÅ¡alinamų statinių vertę – 43 815,78 Eur atmetė.

8. Teismas nusprendė, kad yra tenkinamos abi negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos:

1) ieÅ¡kovė yra turto savininkė (patikėtinė) ir 2) jos teisės yra pažeistos.Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 1 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad 2017-04-25 ir 2017-05-16 NŽT atliko iÅ¡nuomoto žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ ir patikrinimo aktuose užfiksavo, kad žemės sklype poliklinikos pamatų nėra, jie yra iÅ¡montuoti, pietrytinėje dalyje yra likusi buvusių pamatų duobė, Å¡alia jos yra sukrauti pamatų blokai ir perdangos plokÅ¡tės, aplink duobę yra savaime želiančių medžių ir krÅ«mų, o likęs žemės sklypo plotas užlygintas ir nuÅ¡ienautas.

Valstybinės žemės sklype Nr. 1 esančios pastato poliklinikos liekanos (pamatų blokų ir perdengimo plokščių krÅ«vos užfiksuotos ir ieÅ¡kovės 2020-05-04 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, taip pat 2021-10-08 teismo iÅ¡važiuojamajame posėdyje, kurio metu užfiksuota, kad žemės sklypas Nr. 1 aptvertas segmentine tvora, nuÅ¡ienautas, matyti pamatų blokai, perdangos, taip pat į krÅ«vÄ suversti blokai, dalis sklypo nelygiu pavirÅ¡iumi, matyti duobės, statybos atliekos.

Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡is žemės sklypas, kuriame turėjo bÅ«ti, bet nebuvo pastatytas poliklinikos pastatas, buvo naudojamas ne pagal paskirtį, o tik formaliai prižiÅ«rimas, Å¡ienaujamas, kas niekaip nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė vykdė pastato poliklinikos eksploatacijÄ , priežiÅ«rÄ , kadangi jokio pastato toje vietoje nėra. Ir Å¡iuo atveju teismui remiantis Å¡iame punkte nustatytomis aplinkybėmis, neturi reikÅ¡mingos įtakos atsakovės nurodyto ir byloje pateikto 2017-10-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

9. Teismas nurodė, kad atsakovė byloje patyrė 2 855 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 992 Eur žyminis mokestis ir 1 863 Eur išlaidos už teisines paslaugas. Priešieškinio reikalavimas buvo susijęs su servitutų nustatymu, o kilęs ginčas galėjo būti išspręstas ir ne teismo tvarka, nes ieškovė būtų sutikusi su servitutų nustatymu, jei būtų tinkamai kompensuota. Tuo tarpu su kompensavimu, kuris šiuo teismo sprendimu priteistas, nesutiko pati atsakovė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 10. Atsakovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ pakeisti ir priteisti UAB „Lelija“ iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos už nugriaunamus statinius kompensacijÄ atsižvelgiant į Å¡ių statinių vertę – bendroje sumoje – 43 815,78 Eur bei priteisti bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Apeliantė nurodė, kad skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.105 straipsnio nuostatas, tokiu bÅ«du priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje nepriteisdama apeliantei kompensacijos už nugriaunamus statinius. Apeliantė į bylÄ pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad Poliklinikos pastato balansinė vertė kartu su ant žemės sklypo esančiais įrengimais yra - 43 815,78 Eur, Poliklinikos tvoros - 2334,56 Eur. T. y. bendra nurodytų statinių balansinė vertė yra 46 150,34 Eur, kuri, nugriovus statinius, turėtų bÅ«ti kompensuojama NŽT.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas, kadangi apeliantė turi teisę Poliklinikos tvorÄ ir Poliklinikos pastatÄ nusikelti ir iÅ¡sivežti. Vadovaujantis sprendimu apeliantė bÅ«tų priversta nekilnojamo turto objektus - Poliklinikos pastatÄ , Poliklinikos tvorÄ ir TvorÄ iÅ¡siardyti dalimis ir iÅ¡sivežti, o už nekilnojamojo turto objekto sunaikinimÄ apeliantei nebÅ«tų atlyginama rinkos kaina. Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principas.

12. Pirmos instancijos teismas selektyviai vertindamas įrodymus byloje pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas spręsdamas dėl NŽT reikalavimų ir apeliantės prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų patenkinimo turėjo pareigÄ Ä¯vertinti ir pasisakyti dėl 2017 m. spalio 2 d. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo FA-0008-17-190 ir jame užfiksuotų faktinių aplinkybių. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad žemės sklypas, kuriame turėjo bÅ«ti, bet nebuvo pastatytas poliklinikos pastatas, buvo naudojamas ne pagal paskirtį, o tik formaliai prižiÅ«rimas, Å¡ienaujamas, kas niekaip nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė vykdė pastato poliklinikos eksploatacijÄ , priežiÅ«rÄ , kadangi jokio pastato toje vietoje nėra, todėl neturi reikÅ¡mingos įtakos atsakovės nurodyto ir byloje pateikto 2017-10-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir teismas plačiau apie tai nepasisako.

13. Apeliantė nurodė, kad teismas skundžiamu sprendimu nors ir patenkino dalį apeliantės priešieškinio, tačiau nepriteisė apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad priešieškinio reikalavimas buvo susijęs su servitutų nustatymu, o kilęs ginčas galėjo būti išspręstas ir ne teismo tvarka, nes NŽT būtų sutikusi su servitutų nustatymu, jei būtų tinkamai kompensuota. Tuo tarpu su kompensavimu, kuris priteistas, nesutiko apeliantė, todėl apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Faktinė situacija patvirtina, kad taikus ginčo sprendimas vykstant ginčui buvo nepasiektas būtent dėl NŽT veiksmų, todėl šioje dalyje apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintam reikalavimui turėjo būti priteistos.

14. IeÅ¡kovė NŽT atsiliepime prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir nurodė, kad, kaip nustatyta, pastato poliklinikos faktiÅ¡kai nėra, laikytinas nepagrįstu atsakovės reikalavimas dėl pastato vertės kompensavimo. Atsakovė įpareigojama ne nugriauti pastatÄ (kurio nėra), o atlaisvinti žemės sklypÄ nuo laikomų pastato likučių, kuriuos atsakovė turės galimybę realizuoti. Å iuo atveju, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pastatui poliklinikai, todėl iÅ¡nykus pagrindiniam daiktui - poliklinikai, antraeilis daiktas - tvora taip pat turi bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ valstybinės žemės. PrieÅ¡ingu atveju, Å¡io statinio palikimas bÅ«tų neracionalus ir netikslingas.

Ir nors kaip matyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija buvo davusi sutikimÄ aptverti pastato poliklinikos liekanas tvora, tačiau iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2015-04-23 raÅ¡to turinio darytina iÅ¡vada, kad toks sutikimas buvo duotas, kai ruoÅ¡iantis miesto Å¡ventei buvo siekiama užtikrinti miesto tvarkÄ ir gyventojų saugumÄ .Tvora yra segmentinė, todėl nesudėtingai gali bÅ«ti perkeliama, panaudojama kitoje vietoje ar tiesiog realizuojama rinkoje. Dėl žemės sklypo Nr. 2, pažymėtina, kad Å¡iame valstybinės žemės sklype nuomos sutartyje numatytas siuvimo fabrikas taip pat nebuvo pastatytas, dėl ko valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta.

Bylos duomenys patvirtina, kad valstybinės žemės sklype Nr. 2 yra įregistruota tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, dalis, aikštelės, kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, dalis, tako, kuris priklauso pastatui siuvimo cechui, dalis įvažiavimo, kuris priklauso ir pastatui poliklinika. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype Nr. 2 pastatų nėra, o minėti atsakovės įregistruoti statiniai iš esmės skirti aptarnauti pastatui siuvimo cechui, esančiam atsakovės nuomojamame žemės sklype Nr.

3. Nurodyti statiniai nebuvo numatyti ir žemės sklypų nuomos sutartyse. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė servitutus, iš valstybinės žemės sklypo Nr. 2 turi būti pašalinta tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso pastatui siuvimo cechui, dalis.

15. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino apeliantės nurodyto įrodymo (2017-10-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, o SkundžiamÄ sprendimÄ priėmė įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetÄ , be to, įrodinėjamas aplinkybes teismas nustatė ir faktiÅ¡kai 2021-10-08 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡is įrodymas reikÅ¡mingos įtakos neturi ir dėl jo teismas plačiau nepasisakė.

16. Prejudicinę galiÄ turinčiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendime be kita ko konstatuota, kad privažiavimas ir aikÅ¡telė yra bÅ«tini atsakovės veiklai vykdyti, todėl atsakovė gali kreiptis dėl servitutų po keliu ir aikÅ¡tele nustatymo. Bylos duomenys patvirtina, kad Å¡alys iÅ¡ esmės buvo suderinusios kelio servitutų ribas, plotus ir turinį (UAB „Sanora“ parengti servitutų nustatymo žemės sklype planai), tačiau atsakovė nesutiko atlyginti už kelio servitutus.

17. IeÅ¡kovės nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kovei nepriteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios susidarė tik dėl apeliantės veiksmų. 992 Eur žyminis mokestis, yra sumokėtas ne už servituto nustatymo reikalavimus, bet už apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinio turtinį reikalavimÄ 46 150,34 Eur. Apeliantės tripliko/prieÅ¡ieÅ¡kinio 54 punkte nurodyta, kad už reikalavimÄ dėl servituto nustatymÄ yra sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Apeliantės pateiktame taikos sutarties pasiÅ«lyme vykstant teisminiam ginčui nebuvo pasiÅ«lyta prisiimti bylinėjimosi iÅ¡laidų, net ir sutinkant atlyginti valstybei už servituto nustatymÄ .

IeÅ¡kovės nuomone, tokio taikos sutarties pasiÅ«lymo svarstymas tik užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , nes Å¡ie klausimai buvo svarstyti ikiteisminio ginčo metu, tačiau apeliantė kategoriÅ¡kai nesutiko su servituto atlygintinumu. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas buvo susijęs su servitutų nustatymu, o kilęs ginčas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas ir ne teismo tvarka, nes ieÅ¡kovė bÅ«tų sutikusi su servitutų nustatymu, jei bÅ«tų tinkamai kompensuota.

Tuo tarpu su kompensavimu, kuris Å¡iuo teismo sprendimu priteistas, nesutiko pati atsakovė. Dėl servitutų nustatymo sÄ lygų (įskaitant servitutų ribų, plotų nustatymÄ , servitutų atlygintinumo) NŽT su apeliante derėjosi apie metus. Apeliantė kategoriÅ¡kai nesutiko atlyginti už servituto nustatymÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl statinių vertės priteisimo 19. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimų ir apeliantės prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų patenkinimo turėjo pareigÄ Ä¯vertinti ir pasisakyti dėl 2017 m. spalio 2 d.

Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo FA-0008-17-190 ir jame užfiksuotų faktinių aplinkybių. Pirmos instancijos teismui sprendime nurodžius, kad nebuvo vertintas į bylÄ pateiktas oficialus raÅ¡ytinis įrodymas ir dėl jo nebuvo pasisakyta.

20. Teisėjų kolegija sutinka su NŽT argumentu, kad pirmos instancijos teismas įvertino apeliantės nurodyto įrodymo (2017-10-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, o sprendimÄ priėmė įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetÄ , be to, įrodinėjamas aplinkybes apie faktinę ginčo sklypų bÅ«klę teismas nustatė ir faktiÅ¡kai 2021-10-08 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu. Apeliantės nurodytas įrodymas (2017-10-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) buvo tiriamas ir įvertintas ankstesnėje civilinėje byloje, turinčioje prejudicinę galiÄ (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendime, kurį Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs UAB „Lelija“ apeliacinį skundÄ , 2020-04-02 nutartimi paliko nepakeistÄ ). Nustatyta, kad ginčo sklypuose sudėti pamatų blokai, o dalis jų suversta į krÅ«vÄ , sklypo pavirÅ¡ius nelygus.

21. Nurodytuose sprendime ir apeliacinės instsncijos teismo nutartyje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lelija“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, dėl įsakymų, kuriais nutrauktos žemės sklypų nuomos sutartys, panaikinimo konstatuota, kad ieškovo su atsakovu sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse yra įvardintos konkrečios ir aiškios žemės sklypų paskirtys, kurios nurodė, kokiam tikslui ieškovui yra išnuomojami valstybiniai žemės sklypai.

Ieškovas neneigia fakto, jog nei poliklinikos pastato, nei siuvimo fabriko ginčo žemės sklypuose nėra. Apeliantas teigia, kad terminas „siuvimo fabrikas“ turi būti suprantamas plačiai ir ginčo žemės sklypas yra kaip kompleksas su kitu žemės sklypu, kuriame yra pastatytas siuvimo fabrikas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutiko, bei pažymėjo, jog apeliantas išsinuomojo valstybinės žemės sklypus, kurie buvo išnuomoti konkrečiam tikslui ir konkrečių pastatų statybai.

Aplinkybės, jog žemės sklype ieÅ¡kovas yra nutiesęs keliÄ , įrengęs automobilių stovėjimo vietų aikÅ¡telę, pastatęs tvorÄ ir pan. nereiÅ¡kia, jog galima laikyti, kad Å¡iame žemės sklype yra pastatytas siuvimo fabrikas. Taigi, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė sklypus naudojo ne pagal tiksline paskirtį (nėra pastačiusi pastatų) iÅ¡spręsta įsiteisėjusiais prejudiciniais sprendimais.

22. Teisėjų kolegijas, susipažinusi su prie 2017-10-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtomis fotonuotraukomis, konstatuoja, kad dalis blokų netvarkingai sudėta į krÅ«vÄ , o dalis blokų iÅ¡dėliota ant žemės ir ant jų uždėtos perdengimo plokšės (be riÅ¡ančios medžiagos). Blokai yra seniau naudoti ir paimti iÅ¡ iÅ¡ardyto statinio. Matosi, kad blokai sudėti į nesenai iÅ¡kastas duobes (matosi iÅ¡kastas neapaugęs žole gruntas). Todėl spręsti, kad ginčo sklype yra pastatas nėra pagrindo.

23. Nekilnojamieji daiktai yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai (taip pat ir statiniai), kurie negali bÅ«ti perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , nepakeitus jų paskirties ir iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 straipsnio 2 dalis). Statinys apibrėžiamas kaip nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

24. Taigi, aplinkybė, kad sklypuose nėra pastatų, kurių vertę prašo kompensuoti ieškovė, įrodyta visiškai. Be to, vien atsakovės nurodyta balansinė vertė negali būti pagrindas konstatuoti faktinę pastatų vertę.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš atskirų segmentų sumontuota tvora be jos vertės sumažėjimo gali būti išmontuota ir perkelta. Tvoros perkėlimas jos vertės iš esmės nesumažina.

26. Apeliantės teigimu, nutraukus žemės nuomos sutartį, tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti pastatų, statinių ir įrenginių savininkÄ savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypÄ , bÅ«tų paneigiama pastatų, statinių ir įrenginių nuosavybės teisės esmė – Å¡ie teisėtai suformuoti ir įregistruoti nuosavybės teisės objektai nustotų egzistavę, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat ir Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų.

Pirmos instancijos teismui iÅ¡ dalies patenkinus NŽT ieÅ¡kinį, ginčo teisiniams santykiams turėtų bÅ«ti taikytinos CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypÄ , atlyginama ant Å¡io žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu bÅ«du naudotis žemės sklypu.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentas dėl CK 4.105 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nepagrįsta, nes, kaip minėta, teismas pripažino, kad sklypuose esantys blokai ir perdangos nėra statiniai, todėl gali būti išgabenti. Tvora taip pat gali būti tvora be esminio jos vertės sumažėjimo gali būti išmontuota ir perkelta. Dėl bylinėjimosi išlaidų 28. Apeliantė iš viso patyrė 2 855 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 992 Eur žyminis mokestis bei 1 863 Eur išlaidos už teisines paslaugas.

Pirmos instancijos teismui iÅ¡ dalies patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį atitinkamai turėjo bÅ«ti paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliantė nurodė, kad apeliantės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų neiÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusio asmens - Nacionalinės žemės tarnybos - Å¡iuo atveju reiÅ¡kia apeliantės teisės į teisminę gynybÄ pažeidimÄ . Apeliantė teigė, kad vykstant ginčui Å¡alys vedė derybas ir apeliantė siÅ«lė Nacionalinei žemės tarnybai dalį ginčo, kurioje apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo patenkintas, baigti taikos sutartimi, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė tartis ginčo dalyje.

Taikus ginčo sprendimas vykstant ginčui buvo nepasiektas būtent dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, todėl šioje dalyje apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintam reikalavimui turėjo būti priteistos.

29. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

30. Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kovei nepriteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios susidarė dėl apeliantės veiksmų. 992 Eur žyminis mokestis, yra sumokėtas ne už servituto nustatymo reikalavimus, bet už atmestus apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinio turtinį reikalavimÄ 46 150,34 Eur, o už reikalavimÄ dėl servituto nustatymÄ yra sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis 31. Pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas, dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkÄ .

Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

32. Prejudicinę galiÄ turinčiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-01-29 sprendime be kita ko konstatuota, kad privažiavimas ir aikÅ¡telė yra bÅ«tini atsakovės veiklai vykdyti, todėl atsakovė gali kreiptis dėl servitutų po keliu ir aikÅ¡tele nustatymo. Teisėjų kolegija susipažinusi su Å¡alių susiraÅ¡inėjimu iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo (ieÅ¡kinio priedais) nustatė, kad Å¡alys iÅ¡ esmės buvo suderinusios kelio servitutų ribas, plotus ir turinį (UAB „Sanora“ parengti servitutų nustatymo žemės sklype planai), tačiau atsakovė nesutiko (neatsakė į ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ ) atlyginti už kelio servitutus.

33. Be to nustatyta, kad apeliantės pateiktame taikos sutarties pasiÅ«lyme vykstant teisminiam ginčui nebuvo pasiÅ«lyta prisiimti bylinėjimosi iÅ¡laidų, net ir sutinkant atlyginti valstybei už servituto nustatymÄ . IeÅ¡kovė pagrįstai nurodė, kad tokio taikos sutarties pasiÅ«lymo svarstymas tik užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , nes Å¡ie klausimai buvo svarstyti ikiteisminio ginčo metu, tačiau apeliantė nesutiko su servituto atlygintinumu. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas buvo susijęs su servitutų nustatymu, o kilęs ginčas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas ir ne teismo tvarka, nes ieÅ¡kovė bÅ«tų sutikusi su servitutų nustatymu, jei bÅ«tų tinkamai kompensuota. Tuo tarpu su kompensavimu, kuris Å¡iuo teismo sprendimu priteistas, nesutiko pati atsakovė.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ bylos dalyje dėl servitutų nustatymo lėmė pačios apeliantės nebendradarbiavimas su ieÅ¡kove.

35. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 226 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina