599e15ef-e115-46c5-b7dc-8ee065031a33 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-294-811/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02762-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2; 28; 74(S)                                                                                       VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS   SPRENDIMAS     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2015 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos Ž.

J. atstovui advokato padėjėjui Aurimui Baniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Ž. J. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo,               n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėja Ž. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1-7), kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti Energetikos ministerijos 2013-06-18 Leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1866 (toliau – Leidimas gaminti) dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ 2013-06-18 Leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1866 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,93 Lt/kWh už pareiÅ¡kėjai Ž. J. priklausančios integruoto tipo saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti iš atsakovų Energetikos ministerijos ir Lietuvos valstybės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas;

5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 6 str. nuostata ta apimtimi, kuria ji taikoma ir tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 str. 2 d., 70 str. 1 d. ir konstituciniams teisinės valstybės principui (b. l. 60-66).

PareiÅ¡kėja nurodė, kad LeidimÄ plėsti energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-14003 (toliau – ir Leidimas plėsti) gavo 2012-12-27, vadovaujantis tuometinės 2012-06-21 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEÄ®) redakcijos, galiojusios nuo 2012-07-01 iki 2013-02-01 nuostatomis. Leidimas gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1866 pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas 2013-06-18, t. y. po naujos AIEÄ® redakcijos įsigaliojimo (2013-02-01). PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad 2012-06-21 AIEĮ buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijÄ gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. 2012 m. elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW galiojo 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas 2012-02-06 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) nutarimu Nr. O3-23.

Tačiau nuo 2013-02-01 įsigaliojusio 2013-01-17 AIEÄ® 20 str. 6 d. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu numatyta, kad VKEKK ne dažniau kaip ketvirtį peržiÅ«ri fiksuoto tarifo didžiausius galimus dydžius, kurie yra taikomi tiems gamintojams, kurių elektrinėms Leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, t.y. buvo pakeistas fiksuoto tarifo nustatymo momentas. Todėl asmenims, iki 2012-12-31 pateikusiems praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybÄ ir iki 2012-01-31 negavusiems leidimo gaminti elektros energijÄ , yra taikoma 2013-01-17 AIEÄ® 20 str. dalis, kai elektros energija iÅ¡ gamintojo superkama 12 metų laikotarpiui tarifu, kuris galios Leidimo gaminti elektros energijos iÅ¡davimo dienÄ .

Nuo 2013-04-01 iki 2013-06-30 elektros energijoms jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra didesnė nei 10 KW, bet mažesnė nei 100 kW, galioja 2013-02-28 VKEKK nutarimu O3-58 nustatytas fiksuotas tarifas 0,87 Lt/kWh.PareiÅ¡kėja LeidimÄ plėsti gavo dar 2012-12-27 (galiojant 2012-06-21 AIEÄ® redakcijai) ir pagrįstai tikėjosi, kad jai 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 m. galiojęs 1,80 Lt/kWh fiksuotas tarifas, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjai buvo taikomas 0,87 Lt/kWh fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo gaminti iÅ¡davimo metu (2013-06-18).

Todėl pareiÅ¡kėja mano, kad Leidimo gaminti nuostata, jog „Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ ir pareiÅ¡kėjai nustatant Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ galiojantį tarifÄ , įstatymas yra taikomas atgal, pakeičiant 2012-06-21 AIEÄ® nustatytÄ reguliavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjai nepagrįstai ir neteisėtai fiksuotas tarifas yra sumažinamas 0,93 Lt/kWh. PareiÅ¡kėjos manymu, 2013-02-01 AIEÄ® redakcijos nuostatos galėjo bÅ«ti pradėtos taikyti tik nuo 2013-02-01 ir negalėjo bÅ«ti taikomos jokiems santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01.

Tačiau Leidimo gaminti dalyje „leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos“ yra nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Å i Leidimo gaminti sÄ lyga reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai taikomi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi pagal 2013-02-01 AIEÄ® redakcijoje nustatytÄ tvarkÄ , t.y. remiantis Leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo metu galiojančiais tarifais. Tačiau Leidimo plėsti, kurio pagrindu pareiÅ¡kėja atliko investicijas į saulės elektrines, iÅ¡davimo metu galiojanti AIEÄ® redakcija numatė, kad peržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumas iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų dienos, t.y. elektros energijos supirkimų tarifų nustatymas buvo susietas su Leidimo plėsti iÅ¡davimo momentu.

Todėl Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ gaminti, pareiÅ¡kėjos ginčijamoje dalyje, neteisėtai jau susiklosčiusiems santykiams pritaikė 2013-02-01 AIEÄ® redakcijos nuostatas ir tuo pažeidė konstitucinį lex retro non agit, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir sÄ Å¾iningumo principus. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad jai buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, kad iÅ¡pildžius numatytas sÄ lygas (pastačius elektrinę ir gavus LeidimÄ gaminti) visÄ 12 metų laikotarpį, jai bus taikomas tas pats tarifas.

Be to, pareiÅ¡kėjas mano, kad Energetikos ministerija, iÅ¡duodama pareiÅ¡kėjai LeidimÄ gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , akivaizdžiai elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo. Energetikos ministerija, neatsižvelgusi į tai, jog pareiÅ¡kėja turėjo pagrįstus teisėtus lÅ«kesčius, kad visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas ir jis nebus keičiamas, iÅ¡davusi LeidimÄ gaminti, pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėja mano, kad Leidimo gaminti dalis, kuria nustatyta, jog elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų , galiojančių energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir terminais, yra neteisėta ir turi bÅ«ti panaikinama kaip prieÅ¡taraujanti lex retro non agit, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, ir sÄ Å¾iningumo principams bei aukÅ¡tesnės teisinės galios aktams.PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų ji patiria žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp Leidimo plėsti ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t.y. 0,93 Lt/kWh už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB Lesto parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę.

PareiÅ¡kėja teigia, kad nuostolius patirs iki teisės pažeidimo paÅ¡alinimo. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos patiriamų nuostolių dydis priklauso nuo faktiÅ¡kai pagamintos ir parduotos elektros energijos kiekio ir pažeidimo termino. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,93 Lt/kWh už kiekvienÄ pareiÅ¡kėjos pagamintÄ ir AB Lesto parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę nuo Leidimo gaminti iÅ¡davimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Atsakovės Energetikos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atsiliepimuose (b. l. 18-21; 46-49) prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) buvo parengtas siekiant užtikrinti sklandų AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo nuostatų įgyvendinimÄ . Ä®gyvendinimo įstatymo rengėjų nuomone, bÅ«tina imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. Be to, nurodė, kad Energetikos įstatyme numatyta, kad energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių skatinimas bÅ«tų taikomas atsižvelgiant į ekonominio pagrįstumo, mažiausių sÄ naudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus.

Ä®statymų leidėjas turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo. PaaiÅ¡kino, kad lex retro non agit principas nėra absoliutus, jo ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. Pažymėjo, kad Konstitucijoje yra įtvirtinta valstybės priedermė siekti bendros tautos gerovės, Å¡ios sÄ vokos turinys kiekvienu atveju atskleidžiamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius bei kitus svarbius veiksnius.

Atsakovo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį ir faktÄ . Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėja privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį, ir priežastinį ryšį su neįteisėto kalto asmens veiksmais, tačiau to nepadarė. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos Leidimas gaminti elektros energijÄ yra parengtas vadovaujantis teisės aktais. Tuo tarpu Energetikos ministerijai virÅ¡ijus savo kompetencijÄ Â bei atlikus kitokius veiksmus negu imperatyviai reikalauja AIEÄ® bÅ«tų pažeisti bendrieji vieÅ¡ojoje teisėje veikiantys teisinio reglamentavimo principai.

Atsižvelgdamos į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovės praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas prašė skundÄ tenkinti, savo pozicijÄ grįsdamas skunde iÅ¡dėstytais motyvais. Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ turinio teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2012-11-10 užpildė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b.l. 23-34).

Leidimas plėsti elektros energijÄ pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas 2012-12-27. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-05-30 iÅ¡davė pažymÄ Nr. 14Ä®P2-43018, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos saulės elektrinė sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 8). PareiÅ¡kėja 2013-04-22 užpildė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b.l. 35). Energetikos ministerija 2013-06-18 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė leidimÄ Â gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1866, kuriame nurodytos leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos:

„vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas. Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“ (b. l. 45).PareiÅ¡kėja buvo viena iÅ¡ subjektų, kuriems taikomos atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės. Ä® skatinimo priemonių sÄ raÅ¡Ä pateko ir fiksuoto tarifo taikymas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas (AIEÄ® 3 str. 2 d. 1, 2 p.).

Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (AIEÄ® 20 str. 7 d. 2011-05-12 redakcija). BÅ«tent galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡duotas Leidimas plėsti.

Tuo tarpu nuo 2013-02-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (AIEÄ® 20 str. 6 d. 2013-01-17 redakcija). Taigi pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ plėtoti elektros energijos gavybÄ pateikė galiojant vienoms teisinėms nuostatoms, o LeidimÄ gaminti gavo jau galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui.Ä®statymų leidėjas Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui, jokių iÅ¡imčių dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo neįtvirtino, taigi naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.) buvo taikomas net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013-02-01.PareiÅ¡kėja ginÄÄ iÅ¡ esmės kelia dėl to, jog naujasis teisinis reguliavimas bei Leidime gaminti įtvirtinta ginčijama nuostata suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų nei ji tikėjosi, pradėdama vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ .

Pasak pareiÅ¡kėjos, naujuoju reguliavimu buvo pažeisti jos teisėti lÅ«kesčiai, be to, jai buvo padaryta turtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta.Kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų.

Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus;

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ ). Pagal principÄ lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus).Ä®statymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos AIEÄ®, 2010-02-18 Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.), remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo vystymÄ si atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių.

Å ie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti AIEÄ® įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW.Pagal 2011-05-12 AIEÄ® redakcijos 20 str. 1, 7, 8 d. elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Å is tarifas taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos.

Fiksuotus tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Ä®vertinus minėtas teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013-02-01, tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus.

Iki 2013 m. vasario 1 d. gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo), jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs reikÅ¡mingų nuostolių. Pirmiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į jos įgyvendinimÄ Ä¯gijo ir pareiÅ¡kėja, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog ji minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė.

Å i pareiÅ¡kėjos teisė sietina su jos nuosavybės teise, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad gavusi leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pareiÅ¡kėja atliko investicijas ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų.Pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Teismo vertinimu, byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.).

Kaip matyti iÅ¡ Pakeitimo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Pažymėtina, jog valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei). Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti.

Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus).Nagrinėjamu atveju byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas. Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas.

Toks Å¡ios srities pobÅ«dis, be kita ko, suponuoja itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius. Visa tai lemia, jog AIEÄ® siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ .Todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimÄ ).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 yra išaiškinusi, jog įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.Nagrinėjamu atveju skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiškėjos atžvilgiu nebuvo visiškai panaikintas.

Nustatytas fiksuotas tarifas pareiÅ¡kėjai taikomas dvylikos metų laikotarpiu (AIEÄ® 20 str. 6, 7 d.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjos pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio ji siekė įgydama leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Taigi nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjos, remiantis iki 2013-02-01 galiojusia AIEÄ® redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. Atsižvelgiant į Å¡ios bylos faktines aplinkybes ir prieitÄ iÅ¡vadÄ , teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .Pažymėtina ir tai, jog naujosios redakcijos AIEÄ® 20 str. 6 d. pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ .

LeidimÄ gaminti pareiÅ¡kėja gavo jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčijama Leidimo gaminti dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimus panaikinti Leidimo gaminti elektros dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, bei įpareigoti Energetikos ministerijÄ Leidime gaminti nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžių dalimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, nėra teisinio pagrindo.PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti jai turtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė kaip pajamos, negautos dėl naujos redakcijos AIEÄ® taikymo jos atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Å ios sÄ lygos savo pobÅ«džiu yra egzistuojančios kartu, todėl nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Atsižvelgdamas į tai, kad nėra pagrindo naikinti pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoto Leidimo gaminti dalies, kurioje įtvirtina sÄ lyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, nes pareiÅ¡kėjai pagrįstai taikomas mažesnis elektros supirkimo tarifas ir toks tarifo sumažinimas nepažeidžia proporcingumo principo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, taigi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjai ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos Ž. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                  Violeta Petkevičienė Milda Vainienė Donatas Vansevičius