599d646d-da31-40a5-af1d-e55a77906298 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-780-198/2014                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00986-2014-3                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 35.5; 42.10;121.18             (S)                                                                                                                                                                                                   PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų:

Zinos MickevičiÅ«tės ir Ramunės Čeknienės,                                 vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų asociacijos „Panevėžio futbolo klubas „Ekranas““, A. L. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1811-828/2014 pagal ieÅ¡kovų A. V., A. A. ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo atsakovams asociacijai Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“, A.

L., n u s t a t ė:  ieÅ¡kovas A. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ bei subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. L. 19 725,00 Lt skolÄ , iÅ¡ atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ 1078,12 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, kad 2012 m. liepos 15 d.

įsipareigojimu dėl piniginės prievolės sumokėjimo atsakovas asociacija Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ įsipareigojo iki 2013 m. sausio 10 d. sumokėti ieÅ¡kovui 19 725,00 Lt dydžio piniginę premijÄ už sportininko sportinius rezultatus, o atsakovas A. L. prisiėmė subsidiariÄ atsakomybę už prievolę jos neįvykdymo atveju. Ä®sipareigojimo atsakovai nevykdo.   IeÅ¡kovas A. V. ieÅ¡kinyje taip pat reikalavo priteisti skolas iÅ¡ atsakovų, tačiau 2014-05-13 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo.

   Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovo A. V. atsisakymÄ nuo jo pareikÅ¡tų reikalavimų ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė. IeÅ¡kovo A. A. reikalavimus tenkino visiÅ¡kai. Priteisė ieÅ¡kovui A. A. iÅ¡ atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ bei subsidiariai iÅ¡ atsakovo A. L. 19 725 skolÄ . Priteisė ieÅ¡kovui A. A. iÅ¡ atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ 1 078,12 Lt palÅ«kanų bei penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ â€“ 20 803,12 Lt – nuo 2014 m. vasario 14 d. (bylos iÅ¡kėlimo teisme) iki visiÅ¡ko Å¡io teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisė ieÅ¡kovui A. A. iÅ¡ atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ ir A. L. po 221 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ 376 Lt, iÅ¡ atsakovo A. L. 304 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.   Teismas atmetė atsakovų argumentus dėl privalomos iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, nurodė, kad įstatyme nėra numatyta privaloma byloje nagrinėjamo ginčo sprendimo ne teisme tvarka, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę su reikalavimu kreiptis tiesiogiai į teismÄ ir šiÄ teisę realizavo nagrinėjamu ieÅ¡kiniu.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovo reikalaujama vykdyti atsakovų prievolė, nurodyta 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojime neįėjo į 2013-07-15 susitarimo turinį ir nėra įvykdyta, kadangi 2013-07-15 susitarimo tekstÄ paruošė Klubas, jame neiÅ¡skirdamas ir neaptardamas 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojimo. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad realiai iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojime nurodytas sumas, kitokiu bÅ«du įvykdė nurodytÄ prievolę, o ieÅ¡kovas priėmė galimÄ kitokį įvykdymÄ , taip pat nepateikė duomenų apie ieÅ¡kovo tariamo atsisakymo nuo atsakovų prievolės motyvus.

Kadangi atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ prievolė yra užtikrinta, todėl kyla 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojime numatyta subsidiari atsakovo A. L. atsakomybė už prievolės įvykdymÄ .              Apeliaciniu skundu atsakovai asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ ir A. L. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimÄ dalyje dėl A. A. priteistų sumų panaikinti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , ieÅ¡kovo A.

A. ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtÄ bei priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog teismas 2014-07-17 priėmė neobjektyvų, nemotyvuotÄ sprendimÄ . Teisėjas be Å¡ios civilinės bylos nagrinėjo dar dvi panaÅ¡ias bylas atsakovų atžvilgiu, o skundžiamas teismo sprendimas priimtas po dviejų dienų nuo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, todėl atsakovų nuomone, teisėjas neįsigilino į bylos medžiagÄ . Nurodo, jog ieÅ¡kovo reikalavimai neįrodyti, o teismo teiginiai yra nemotyvuoti ir iÅ¡samiai neiÅ¡tirti.

Atsakovams pateikus ieÅ¡kovo paraÅ¡u patvirtinančius dokumentus apie prievolės įvykdymÄ , ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, jog prievolė nebuvo įvykdyta. Nurodo, jog teismas privalėjo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nes ieÅ¡kovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytoms iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi Å¡alių sudarytoje sporto veiklos sutartyje nurodyta, jog jei nepavyksta kilusio ginčo iÅ¡spręsti taikiai, ginčas vienos Å¡alies iniciatyva perduodamas LFK jos nustatyta tvarka.

Nepripažinus Å¡ios nuostatos kaip nustatančios privalomÄ ikiteisminį bylos nagrinėjimÄ , Å¡i nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip arbitražinė iÅ¡lyga. Teismas privalėjo sustabdyti bylÄ iki bus gauta LFF iÅ¡vada dėl galimo ieÅ¡kovo dalyvavimo sutartose varžybose ir/ar nelegalių lažybų veikloje, kadangi tyrimo sprendimas dėl ieÅ¡kovo dalyvavimo/nedalyvavimo sutartose varžybose ar nelegaliose lažybose Å¡iai bylai turėtų prejudicinę galiÄ . Å iuo atveju teismas apsunkino atsakovų teisę savo teises ginti ateityje, kadangi galima situacija, jog atsakovai neturės galimybės susigrÄ Å¾inti pagal teismo sprendimÄ iÅ¡mokėtų premijų.

             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog laikotarpis nuo 2014-07-14 iki 2014-07-17 laikytinas protingu ir pakankamu iÅ¡nagrinėjus bylÄ , teismui priimti ir paskelbti galutinį sprendimÄ . CPK 250-215 str. nurodyta, jog įrodymų tyrimas vyksta nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje, todėl atsakovų motyvai, jog byloje pateikti įrodymai yra tiriami po bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, yra nepagrįsti. Teismas spręsdamas ar 2012-07-15 prievolė neįėjo į 2013-07-15 susitarimÄ , padarė motyvuotÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , todėl atsakovų argumentai yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas ankstesnėse nutartyse vertindamas analogiÅ¡kus Klubo argumentus nurodė, jog Klubo teiginys, jog pagal sutartis Å¡alims buvo privalomas ikiteisminis ginčo sprendimas LF Federacijoje, kadangi pagal CPK 22 str. iÅ¡ankstinė ginčo ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali bÅ«ti nustatyta tik įstatymais, bet ne poįstatyminiais aktais ar sutartimis. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertindamas analogiÅ¡kÄ nuostatÄ sportinės veiklos sutartyje, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys nebuvo sudariusios arbitražinio susitarimo dėl ginčų arbitražinio nagrinėjimo.

Mano, jog Klubas, norėdamas, kad iÅ¡ sutarties kylantys ginčai bÅ«tų nagrinėjami arbitražine tvarka, turėjo tai aiÅ¡kiai suderinęs su ieÅ¡kovu nurodyti sutartyje. Nurodo, jog reikalavimas sustabdyti bylÄ iki bus gauta LFF iÅ¡vada nebuvo keliamas nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, todėl Å¡is reikalavimas neturėtų bÅ«ti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad įsipareigojimų 6 punktas Klubo žaidėjų reikalavimams nebėra reikÅ¡mingas, kadangi terminai, per kuriuos turėjo bÅ«ti priimti atitinkamų institucijų sprendimai jau yra praėję.

Apelianto nurodyti motyvai nesudaro nei privalomo nei neprivalomo pagrindo teismui stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ . LFF duomenų apie galimÄ Klubo žaidėjų dalyvavimÄ sutartose varžybose ar nelegalių lažybų veikloje neturi.                  Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326str.1d.1p).                  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

                   Byloje nustatyta, kad Å¡alys buvo sudarę sporto veiklos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (sportininkas) A. A. įsipareigojo rengtis sporto varžyboms ir dalyvauti jose, laikytis nustatytos tvarkos, o atsakovas asociacija Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ (toliau - Klubas), įsipareigojo mokėti sportininkui atlyginimÄ , premijas už sportinius pasiekimus ir užtikrinti sÄ lygas pasirengti ir dalyvauti varžybose (b.l. 6-18). 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojimu dėl piniginės premijos sumokėjimo atsakovas asociacija Panevėžio futbolo klubas „Ekranas“ įsipareigojo iki 2013 m. sausio 10 d. sumokėti ieÅ¡kovui A.

A. 19 725,00 Lt dydžio piniginę premijÄ už ieÅ¡kovo sportinius pasiekimus, įvykusius iki Å¡io įsipareigojimo suraÅ¡ymo dienos, o atsakovas A. L. prisiėmė subsidiariÄ atsakomybę už atsakovo asociacijos Panevėžio futbolo klubas „Ekranas““ prievolę (b.l. 19).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų.Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ dėl tikrosios bylos esmės neatskleidimo.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog byla iÅ¡nagrinėta pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neatskleidžiant tikrosios bylos esmės.Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad abejonių teisėjo pakankamu įsigilinimu į bylos medžiagÄ atsakovui kelia tai, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas po dviejų dienų nuo bylos iÅ¡nagrinėjimo teismo posėdyje.

Civilinio proceso kodekso 268 str. 1 dalyje numatyta, kad sprendimas priimamas tuoj pat po bylos iÅ¡nagrinėjimo, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus. Tačiau teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , gali nutarti sprendimÄ priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt dienų. Å iuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimas priimamas per teismo nustatytÄ terminÄ , o sprendimo paskelbimo data laikoma priėmimo data. Sprendimui priimti ir paskelbti taikomi CPK 268 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju teismas pasinaudojo CPK 269 straipsnyje numatyta teise ir atidėjo sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ iki 2014-07-17.

Taigi, laikotarpis nuo 2014-07-14 iki 2014-07-17 laikytinas protingu ir pakankamu iÅ¡nagrinėjus bylÄ , teismui priimti ir paskelbti galutinį sprendimÄ . CPK 250-251 straipsniuose nurodyta, jog įrodymų tyrimas vyksta nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje, tai yra prasideda prasidėjus bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės ir baigiasi pasibaigus bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad byloje pateikti įrodymai yra tiriami po bylos nagrinėjimo teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas padarė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimÄ , nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas pasisakė dėl visų reikÅ¡mingų nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti aplinkybių, iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalaujama CPK 183 ir 185 straipsniuose. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad iÅ¡vadÄ , jog 2013-07-15 susitarimas dėl sporto veiklos sutarties nutraukimo nepatvirtina ieÅ¡kovo byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo įvykdymo, teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai 2012-07-15 įsipareigojime nurodytos prievolės neįvykdė, o 2013-07-15 susitarimo raÅ¡ytinis tekstas (turinys) patvirtina, kad susitarimas sudarytas bÅ«tent dėl sporto veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, jame minima tik Å¡i sutartis, taigi ir tik Å¡ioje sutartyje numatyti įsipareigojimai bei mokėjimai.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindė kitu pagrindu - 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojimu. 2013-07-15 susitarimo tekstÄ paruošė Klubas, jame neiÅ¡skirdamas ir neaptardamas 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojimo. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad realiai iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 2012 m. liepos 15 d. įsipareigojime nurodytas sumas, kitokiu bÅ«du įvykdė nurodytÄ prievolę, o ieÅ¡kovas priėmė galimÄ kitokį įvykdymÄ . Todėl pagrįsta pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalaujama vykdyti atsakovų prievolė, nurodyta 2012 m. liepos 15 d.

įsipareigojime neįėjo į 2013-07-15 susitarimo turinį ir nėra įvykdyta (CPK 12, 178, 185 str.).Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, jog prievolė nebuvo įvykdyta. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, teigdamas, kad atsakovas pilnai neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti 19 725,00 Lt dydžio piniginės premijos už sportininko sportinius rezultatus, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindÄ , tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Atsižvelgiant į tokiÄ atsakovui (skolininkui) tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ , ji turi bÅ«ti suinteresuota tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktÄ , kad galėtų apsisaugoti nuo nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovo (kreditoriaus) reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai.

Atsakovas apeliaciniame skunde vienu iÅ¡ argumentų nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , kadangi ieÅ¡kovas nesilaikė sutartyje numatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, taip pat, jog sutartyje numatyta nuostata, kad tarp klubo ir žaidėjo kilusius ginčus nagrinėja LFF yra laikytina arbitražine iÅ¡lyga, bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylÄ iki bus gauta LFF iÅ¡vada dėl galimo ieÅ¡kovo dalyvavimo sutartose varžybose ir/ar nelegalių lažybų veikloje.Pagal CPK 22 straipsnį, iÅ¡ankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali bÅ«ti nustatyta tik įstatymais, bet ne poįstatyminiais aktais ar sutartimis, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ieÅ¡kovas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymuose, o ne tarp Å¡alių sudarytose sutartyse, nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmos instancijos teismas darė, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡iuo aspektu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad LFF Žaidėjų statuso ir perėjimo iÅ¡ klubo į klubÄ reglamento 23 punktas suteikia teisę žaidėjams ir klubams sporto veiklos sutartyse iÅ¡ anksto susitarti ir numatyti iÅ¡ankstinę ginčų sprendimo ne teisme (LFF drausminiuose organuose) tvarkÄ , kuri Å¡alims bÅ«tų privaloma. Atsakovas netinkamai aiÅ¡kina reglamento 23 punktÄ , kadangi Å¡is punktas nustato, jog ginčai, kylantys dėl kontraktų, darbo sutarčių ar kitų savo esme su darbine veikla susijusių klausimų, įskaitant, bet neapsiribojant kontraktų, darbo sutarčių vykdymu, nutraukimo, besikreipiančiosios Å¡alies pasirinkimu gali bÅ«ti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose arba drausminiuose organuose LFF nustatyta tvarka, t. y. suteikia besikreipiančiajai sutarties Å¡aliai teisę pasirinkti: kreiptis į teismÄ ar į LFF drausminius organus, tačiau ne sutartį sudarantiems asmenims susitarti dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo stadijos.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos futbolo federacija nagrinėja drausminius pažeidimus, sutarčių su sportininkais nutraukimo, tam tikrais atvejais - apmokėjimo už treniruotes klausimus, o kilęs ginčas yra dėl vienaÅ¡alio klubo įsipareigojimo sumokėti piniginę premijÄ nevykdymo, t. y. finansinio pobÅ«džio.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismui nepripažinus, jog sutarčių 15.2 punktas yra nuostata, nustatanti privalomÄ ikiteisminį bylos nagrinėjimÄ , Å¡i nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip arbitražinė iÅ¡lyga.

Nagrinėjamu atveju sudarydami sportinės veiklos sutartis, atsakovas ir ieÅ¡kovas 15.2 punktu susitarė, kad kilę ginčai perduodami spręsti Lietuvos futbolo federacijai jos nustatyta tvarka. Jau minėta, kad LFF Žaidėjų statuso ir perėjimo iÅ¡ klubo į klubÄ reglamento 23 punktas nurodo, jog ginčai, kylantys dėl kontraktų, darbo sutarčių ar kitų savo esme su darbine veikla susijusių klausimų, įskaitant, bet neapsiribojant kontraktų, darbo sutarčių vykdymu, nutraukimo, besikreipiančiosios Å¡alies pasirinkimu gali bÅ«ti sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose arba drausminiuose organuose LFF nustatyta tvarka.

Taigi pačios Lietuvos futbolo federacijos priimti aktai ginčų sprendimui leidžia pasirinkti alternatyvÄ : arba teisme, arba LFF drausminiuose organuose, todėl teigti, kad ieÅ¡kovai su atsakovu aiÅ¡kiai susitarė paÅ¡alinti teismo jurisdikcijÄ nagrinėjant ginčus, kylančius iÅ¡ sporto veiklos sutarties, ir jÄ perduoti arbitražui, negalima. AiÅ¡kinant sutartis, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji Å¡alių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.). IÅ¡ aptariamo 15.2 punkto matyti, kad Å¡alys susitarė kilusius tarpusavio ginčus perduoti spręsti LFF jos nustatyta tvarka, o pagal LFF nustatytÄ tvarkÄ besikreipianti Å¡alis turi teisę pasirinkti, ar kreiptis į LFF, ar į teismÄ .

Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti sutartyse buvus arbitražinę iÅ¡lygÄ atsisakyti ginčus nagrinėti teisme. Sutiktina ir su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakytais argumentais, jog Lietuvos futbolo federacija nėra nuolatinė arbitražo institucija, jos įstatuose ar kituose dokumentuose nėra nustatytos funkcijos kurias atlieka arbitražo institucijos – organizuoti, administruoti arbitraÅ¾Ä , taip pat iÅ¡ sutarčių turinio negalima pripažinti Å¡alis susitarus sudaryti ad hoc arbitraÅ¾Ä .

Arbitražinis susitarimas dėl visų ginčų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nagrinėjimo galėtų bÅ«ti laikomas sudarytu tik tuo atveju, jeigu LFF nustatytoje tvarkoje bÅ«tų įtvirtinta aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta arbitražinė iÅ¡lyga visus ginčus tarp klubų ir žaidėjų nagrinėti arbitražine tvarka. Vien tik nuoroda sportinės veiklos sutartyse, kad ginčai tarp klubo ir žaidėjo perduodami spręsti LFF jos nustatyta tvarka, nesudaro pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys buvo sudariusios arbitražinį susitarimÄ dėl visų ginčų arbitražinio nagrinėjimo.

Nesant arbitražinės iÅ¡lygos sudarytose sutartyse, kurių pagrindu kilo Å¡alių ginčas, teismas pagrįstai ieÅ¡kinio nepaliko nenagrinėto, o bylÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės. Ä®statyme numatytų pagrindų stabdyti nagrinėjamÄ bylÄ nėra.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais. Taip pat Å¡iame kontekste pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v.UAB “Baltijos laikas”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v.

UAB “Litforina”, bylos Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                       Ramunė Čeknienė                                                                                                      Birutė Jonaitienė                                                                                                                                                 Zina MickevičiÅ«tė                                                                   Â