599d5fd6-422b-4a0b-86f0-ced9bed347ea · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-354/2015                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-36-3-00010-2013-0                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                            1.2.8.1.1; 2.4. (S)                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei, Renatai Kovierei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R.

M. ir jo atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,iÅ¡teisintajai V. G. ir jos gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 str. 1 d. iÅ¡teisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiojo R.

M. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.IÅ¡ R. M. V. G. priteista 2000 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :              V. G. buvo kaltinama tuo, kad ji 2013 m. rugsėjo 26 d. Raseinių rajono apylinkės teisme, vieÅ¡ame teismo posėdyje, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-204-237/2013 pareiÅ¡kė: „...bet grasinimų daug bÅ«davo ir iÅ¡eidavau į kitÄ butÄ . Paskutiniu metu buvo Å¡audoma, grasinama, bijodavau bÅ«ti namuose, paskutiniu metu net peilis ir Å¡autuvas prieÅ¡ mane buvo nustatyti.

AÅ¡ žinojau, kas jis per žmogus, ir atsargai pasiraÅ¡iau, reketuodavo mane...“, taip vieÅ¡oje erdvėje paskleidė apie R. M. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , paniekinančiÄ ir pažeminančiÄ jį, pakertančiÄ pasitikėjimÄ juo, t. y. apÅ¡meižė R. M. ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 154 str. 1 d.Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu V. G. pagal BK 154 str. 1 d. iÅ¡teisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. M. praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas.Skunde apeliantas nurodo, jog V. G. atkakliai neigia teismų sprendimais nustatytÄ faktinę aplinkybę, kad jis ir V. G. buvo sugyventiniai. Apelianto nuomone, tokia V. G. pozicija sukelia abejonių ir dėl kitų jos teiginių teisingumo, tačiau pirmosios instancijos teismas į minėtÄ aplinkybę nekreipė dėmesio.Be to, skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, bet ji privalo remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kraipant duomenų.

Anot apelianto, Å¡ių nuostatų teismas nesilaikė – nesirėmė faktais, duomenys buvo pateikti sÄ moningai iÅ¡kraipyti. Apelianto manymu, sunkiai galima patikėti, kad ne tokiu jau smulkiu verslu užsiiminėjanti V. G., vieÅ¡ai kaltindama jį grasinimais, Å¡audymu, peilio ir Å¡autuvo naudojimu prieÅ¡ jÄ , jos reketavimu, nesuvokė tokių Å¡ios informacijos savybių – neatitikties tikrovei, žeminančio, t. y. Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio. R. M. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visÄ dėmesį sutelkė į neva buvusį Å¡audymÄ kieme, nekreipdamas dėmesio į tokias svarbias aplinkybes, kaip Å¡autuvo ir peilio neva nukreipimÄ Ä¯ V.

G..Apelianto nuomone, Raseinių rajono apylinkės teismas iÅ¡imtinai rėmėsi pačios V. G. paaiÅ¡kinimais ir jos pasikviestų liudytojų – V. K., V. A., A. A., iÅ¡ kurių dvi pastarosios yra V. G. giminaitės, parodymais, kurie yra palankÅ«s V. G. ir atitinka jos užimtÄ pozicijÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje neanalizuojami liudytojų E. B., I. G., A. A. parodymai. Anot R. M., jais nesiremiama, nes jie nėra palankÅ«s V. G..Be to, pasak apelianto, byloje esantys jo pateikti oficialÅ«s dokumentai – Raseinių rajono policijos komisariato 2004 m. rugpjūčio 12 d., 2009 m. liepos 21 d. suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai, 2009 m. birželio 10 d.

R. M. charakteristika, 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos – ne tik nepatvirtina V. G. iÅ¡sakytų teiginių, tačiau juos ir paneigia. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, kad nė viena iÅ¡ liudytojų – V. K., V. A. ir A. A. pačios nematė, kad jis bÅ«tų atlikęs V. G. nurodytus faktiÅ¡kai nusikalstamus veiksmus. Apeliantas pažymi, kad V. G., priskirdama jam tokias konkrečias savybes (veiksmus), kaip Å¡audymÄ , grasinimÄ , peilio, Å¡autuvo naudojimÄ prieÅ¡ jÄ , jos reketavimÄ , kurios baudžiamojo įstatymo kvalifikuojamos kaip nusikalstamos veikos ir yra uždraustos, akivaizdžiai žemina jo garbę ir orumÄ , formuoja jo, kaip smurtautojo, nusikaltėlio įvaizdį, pakerta žmonių pasitikėjimÄ juo (apeliantas yra buvęs policijos pareigÅ«nas, vieÅ¡as asmuo).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ V.

G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžio panaikinimo atmesti ir priteisti iÅ¡ apelianto R. M. jos naudai 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) turėtų iÅ¡laidų už atsikirtimų į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir advokato atstovavimÄ Å iaulių apygardos teisme. V. G. nuomone, teismo nuosprendis yra visiÅ¡kai pagrįstas, iÅ¡samiai motyvuotas ir teisėtas. Atsiliepime V. G. nurodo, kad R. M. jai pateiktÄ kaltinimÄ suformulavo iÅ¡ jos parodymų, duotų civilinėje byloje, konteksto ir pabrėžia, kad ji buvo teismui prisiekusi, privalėjo sakyti ir sakė tiktai tiesÄ , dėstydama faktines aplinkybes ir reikÅ¡dama savo nuomonę apie Å¡ias aplinkybes.

V. G. pažymi, kad, duodama teismui parodymus, jokiu bÅ«du nesiekė kitÄ Å¡alį Å¡meižti.V. G. atkreipia dėmesį, kad negalavimų ir sveikatos sutrikimų R. M. turėjo dar iki jai teisme duodant parodymus, todėl jo bandymas įrodyti, kad visi jo sveikatos sutrikimai atsirado dėl jos parodymų, vertintinas kaip įžūlus siekis pasipelnyti jos sÄ skaita.Atsiliepime taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo, kurie jos parodymuose iÅ¡sakyti teiginiai yra vertinami kaip faktai ir kurie teiginiai vertinami kaip nuomonė.

V. G. nurodo, jog jos pasakyti žodžiai, kad „paskutiniu metu buvo Å¡audoma“ ir „bijodavau bÅ«ti namuose“, teismo buvo įvertinti kaip faktai, atitinkantys tikrovę. Anot V. G., skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad „šaudymas pneumatiniu ginklu galėjo V. G. sukelti baimę, nepasitikėjimÄ .“ V. G. taip pat pažymi, kad nuolatinį R. M. reikalavimÄ pinigų, vertimÄ apmokėti už įvairius jo pirkinius bendrai pavadino „reketavimu“ ir taip iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę dėl tokio jo elgesio.V.

G. teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas neįvertino jos teiginio apie Å¡autuvo ir peilio nukreipimÄ prieÅ¡ jÄ . Anot V. G., nors nuosprendyje Å¡i aplinkybė ir nėra tiesiogiai nurodyta, tačiau teismas pažymėjo, kad „nors administracinė teisena nebuvo pradėta pagal V. G. pareiÅ¡kimÄ , bet V. G. nebuvo nubausta administracine tvarka už melagingÄ praneÅ¡imÄ . IÅ¡ to seka, kad dalis pareiÅ¡kime nurodytu aplinkybių tyrėjui abejonių nekėlė.“ Taigi, V.

G. manymu, teismas pagrįstai jos teiginio apie Å¡autuvo ir peilio nukreipimÄ prieÅ¡ jÄ nelaikė Å¡meižtu.Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, laikantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų, yra nurodyti visų teisme apklaustų liudytojų parodymai. Anot V. G., akivaizdu, kad nė vienas liudytojas negali žinoti, kokie santykiai tarp jos ir apelianto buvo iÅ¡ tiesų, todėl, atsižvelgiant į tai, jog apelianto pakviesti liudytojai jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nepatvirtino ir nepaneigė, teismas pagrįstai nesirėmė Å¡ių liudytojų parodymais (BPK 20 str. 3 d.).Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal BK 154 str. 1 d. atsako asmuo, paskleidęs apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Tikrovės neatitinkanti informacija – tai melagingos žinios, ir kaltininkas tai suvokia. Taigi, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobÅ«dį), nori taip veikti ir siekia paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ . Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 str. taip pat svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar V.

G. iÅ¡sakyti teiginiai atitinka tikrovę, ar gali bÅ«ti vertinami kaip nuomonė, analizavo visus V. G. civilinės bylos nagrinėjimo metu iÅ¡sakytus teiginius, kuriais, kaip teigia apeliantas, yra formuojamas jo kaip smurtautojo įvaizdis.2013 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio protokole (3–14 b. l.) užfiksuota, kad V. G. civilinės bylos nagrinėjimo metu pasakė: „..grasinimų bÅ«davo daug ir iÅ¡eidavau į kitÄ butÄ . Paskutiniu metu buvo ir Å¡audoma, grasinama, bijodavau bÅ«ti tuose namuose...“.

Å iuos teiginius pirmosios instancijos teismas įvertino kaip faktus, atitinkančius tikrovę. V. G. nurodė, kad R. M. dažnai Å¡audydavo sodelyje ir jai buvo nejauku, kai jis taip elgėsi. Liudytoja V. A. paliudijo, kad matė kieme taikinį, į jį buvo Å¡audoma, taikinyje likdavo skylės, o ant žemės mėtėsi Å¡ratukai. 2014 m. liepos 18 d. teisiamojo posėdžio protokole (87–92 b. l.) užfiksuota, kad R. M. paaiÅ¡kino, jog jis turėjo ne tik trumpavamzdį pistoletÄ , bet ir pneumatinį ginklÄ , kuriuo Å¡audė, kai niekas nematė.

Taigi, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad pats R. M. patvirtino, jog turėjo įsigijęs ginklÄ , kuriam iÅ¡duotas leidimas, ir kitÄ â€“ pneumatinį – ginklÄ , kuriuo Å¡audė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡audymas pneumatiniu ginklu galėjo V. G. sukelti baimę, nepasitikėjimÄ , todėl ji iÅ¡eidavo į kitÄ butÄ . Minėtame protokole užfiksuota, kad liudytoja V. A. patvirtino, jog jai skambindavo V. G., praÅ¡ydama leisti jai permiegoti jos (V. A.) namuose, nes R.

M. Å¡vaistosi ginklu. Be to, liudytoja A. A. nurodė, kad V. G. buvo nuolat gÄ sdinama, R. M. mokėjo taip jÄ moralizuoti, kad ji pastarojo bijotų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog posėdžio metu iÅ¡sakytas teiginys – „paskutiniu metu buvo Å¡audoma“, atitinka tikrovę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su R. M. teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas visÄ dėmesį sutelkė į neva buvusį Å¡audymÄ kieme, nekreipdamas dėmesio į tokias svarbias aplinkybes, kaip Å¡autuvo ir peilio neva nukreipimÄ Ä¯ V.

G.. Iš 2013 m. rugsėjo 26 d. posėdžio protokolo (3–14 b. l.) matyti, kad V. G. civilinės bylos nagrinėjimo metu pasakė: „...paskutiniu metu net peilis ir šautuvas prieš mane buvo nustatyti“. V. G. privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo metu (87–92 b. l.) paaiškino, kad R. M. su ginklu ir peiliu ėjo link jos, tada ji nuėjo pas kaimynę V. K., paskambino dukterėčiai ir A. A., nes policija tuo metu ragelio nekėlė. Tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: V.

K., V. A., A. A.. V. K. nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje pas jÄ atbėgo iÅ¡sigandusi V. G., sakydama, kad R. M. pradėjo kvailioti, ir papasakojo jai, kad bÅ«damas neblaivus R. M. jai (V. G.) grasindavo peiliu ir ginklu. V. A. paliudijo, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jai paskambino susijaudinusi V. G., kuri pasakė, kad R. M. puola jÄ su ginklu. A. A. taip pat patvirtino, kad 2010 m. vasaros pabaigoje jai paskambino susijaudinusi V. G., kuri papasakojo apie kilusį konfliktÄ . Posėdžio metu V.

G. nurodė, kad R. M. per tÄ laikÄ iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Tada ryte ji parašė pareiÅ¡kimÄ , kad R. M. jai grasino peiliu ir Å¡autuvu. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad V. G. kreipėsi į Raseinių rajono policijos komisariatÄ dėl 2010 m. rugpjūčio 24 d. vykusio konflikto, nurodydamas, kad, nors vėlesniame paaiÅ¡kinime ji (V. G.) paneigė dalį pradinės informacijos, su R. M. buvo profilaktiÅ¡kai pasikalbėta ir jis buvo įspėtas dėl neleistino ir prieÅ¡ingo visuomenės interesams elgesio, pakartotinai supažindintas su Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, jam iÅ¡aiÅ¡kinta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už netinkamÄ elgesį su ginklu.

IÅ¡ 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimo (17–18 b. l.) matyti, kad V. G. iÅ¡ tiesų vėlesniame paaiÅ¡kinime paneigė dalį pradinės informacijos, nurodydama, kad tarp jos ir R. M. jokio konflikto nebuvo. Tačiau 2014 m. rugsėjo 30 d. protokole (95–103 b. l.) užfiksuota, kad pats R. M. pripažino, kad konfliktas vis dėlto įvyko, nurodydamas, kad apsibarė su V. G. darbo kambaryje. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nors pagal V. G. pareiÅ¡kimÄ administracinė teisena nebuvo pradėta, bet V. G. nebuvo nubausta administracine tvarka už melagingÄ praneÅ¡imÄ .

Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad minėti duomenys liudija, jog dalis V. G. pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių tyrėjui abejonių nekėlė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. G. teiginys: „paskutiniu metu net peilis ir Å¡autuvas prieÅ¡ mane buvo nustatyti“ skundžiamame nuosprendyje yra iÅ¡analizuotas ir pagrįstai pripažintas atitinkančiu tikrovę.IÅ¡ 2013 m. rugsėjo 26 d. civilinės bylos posėdžio protokolo (3–14 b. l.) matyti, kad V.

G. posėdžio metu taip pat pasakė: „..reketuodavo mane.“ Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. G. minėtais žodžiais iÅ¡sakė savo nuomonę. R. M. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, bet ji turi remtis faktais ir bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kraipant duomenų. Tačiau, anot apelianto, Å¡ių nuostatų pirmosios instancijos teismas nesilaikė – teismas nesirėmė faktais, duomenys buvo pateikti sÄ moningai iÅ¡kraipyti.

Apelianto manymu, sunkiai galima patikėti, kad ne tokiu jau smulkiu verslu užsiiminėjanti V. G. nesuvokė savo iÅ¡sakytų teiginių neatitikties tikrovei, žeminančio pobÅ«džio. 2014 m. rugsėjo 30 d. protokole (95–103 b. l.) užfiksuota, kad R. M. nurodė, jog reketas – tam tikrų pinigų sumos reikalavimas (turto prievartavimas) už nebÅ«tas, t. y. nepraÅ¡omas ir nesuteikiamas paslaugas, panaudojant psichologinį ar fizinį smurtÄ , Å¡antaÅ¾Ä , taip pinigų ar maisto atiminėjimas. 2014 m. birželio 20 d. taikinamojo posėdžio protokole (62–64 b. l.) užfiksuotas V.

G. paaiÅ¡kinimas, kad reketu ji pavadino vaistų pirkimÄ , R. M. praÅ¡ymus įrengti sesers butÄ , maisto pirkimÄ . 2014 m. liepos 18 d. protokole (87–92 b. l.) užfiksuota, kad V. G. paaiÅ¡kino, jog reketas pasireiÅ¡kė tuo, kad nuolat buvo perkami vaistai, kuras, atliekama techninė apžiÅ«ra iÅ¡ jos pinigų. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad V. G. apmokėjo už R. M. telefonÄ , pirko vaistus, apmokėjo už V. M. sesers buto renovacijÄ . Tai ji darė iÅ¡ savo pinigų ir tokius veiksmus įvertino kaip reikalavimÄ , vertimÄ tai padaryti.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, R. M. Å¡ių apmokėjimo faktų nepaneigė, bet teigė, kad tai buvo daroma iÅ¡ jam priklausančių pinigų, kurie buvo pas V. G.. Taigi, V. G., duodama parodymus, dėstė faktines aplinkybes (maisto, vaistų pirkimÄ , praÅ¡ymus įrengti sesers butÄ ), kurių neneigė ir pats apeliantas. ReikÅ¡dama savo nuomonę apie minėtus faktus, V. G. nurodytus veiksmus pavadino reketu, tačiau ne kaltindama R. M. nusikaltimu, o pavartodama pasakymÄ â€žreketas“ kaip buitinės kalbos žodį.

MinėtÄ terminÄ ji pavartojo pagal savo supratimÄ , gyvenimo patirtį, suvokdama jį taip, kaip jis vartojamas buityje, t. y. žymiai plačiau nei tiesioginė Å¡io žodžio reikÅ¡mė. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad V. G. 2013 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu iÅ¡sakė savo nuomonę, kuri rėmėsi faktais ir buvo pateikta sÄ moningai neiÅ¡kraipant duomenų.Be to, apelianto nuomone, Raseinių rajono apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes iÅ¡imtinai rėmėsi pačios V.

G. paaiškinimais ir jos pasikviestų liudytojų – V. K., V. A., A. A. parodymais, nuosprendyje neanalizuodamas kitų liudytojų – E. B., I. G., A. A. – parodymų. Anot R. M., jais nesiremiama, nes jie nėra palankūs V. G.. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nė viena iš liudytojų – V. K., V. A. ir A. A. nematė, kad R. M. būtų atlikęs V. G. nurodytus faktiškai nusikalstamus veiksmus. Dėl tokių apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2014 m. liepos 18 d. teisiamojo posėdžio protokole (87–92 b. l.) užfiksuota, jog posėdžio metu buvo apklausti visi R.

M. apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai: V. K., V. A., A. A., E. B., I. G., A. A.. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, nurodyti visų teisme apklaustų liudytojų parodymai. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. 2014 m. liepos 18 d. teisiamojo posėdžio protokole (87–92 b. l.) užfiksuota, kad liudytoja E. B. teigė, jog V.

G. ir R. M. buvo graži Å¡eima, liudytoja A. A. nurodė, kad V. G. ir R. M. gražiai sutardavo, liudytoja I. G. teigė, kad ji mažai pažįstama su V. G., yra tik keletÄ kartų buvusi pas R. M.. Taigi, minėti liudytojai nurodė, kad iÅ¡ Å¡alies V. G. ir R. M. santykiai atrodė geri, tačiau, kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundÄ , akivaizdu, kad nė vienas liudytojas negali žinoti, kokie santykiai tarp jos (V. G.) ir apelianto buvo iÅ¡ tiesų. Darytina iÅ¡vada, kad minėti liudytojai jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nepatvirtino ir nepaneigė, prieÅ¡ingai, nei V.

G. pakviesti liudytojai. Apeliantas teisingai nurodo, kad nė viena iÅ¡ liudytojų – V. K., V. A. ir A. A. pati nematė, kad jis bÅ«tų atlikęs V. G. nurodytus faktiÅ¡kai nusikalstamus veiksmus, tačiau minėtos liudytojos patvirtino kitas bylai svarbias aplinkybes: V. G. praÅ¡ymus pernakvoti V. A. namuose, tai, kad R. M. Å¡audė sodelyje, V. G. bėgimÄ pas kaimynę V. K. dėl iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė ginklo ir peilio nukreipimas prieÅ¡ jÄ (V. G.). Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog apelianto pakviesti liudytojai, prieÅ¡ingai, nei V.

G. pakviesti liudytojai, jokių bylai reikšmingų aplinkybių nepatvirtino ir nepaneigė, teismas pagrįstai nesirėmė minėtų liudytojų parodymais.Be to, skunde apeliantas teigia, kad byloje esantys jo pateikti oficialūs dokumentai – Raseinių rajono policijos komisariato 2004 m. rugpjūčio 12 d., 2009 m. liepos 21 d. surašyti tarnybiniai pranešimai, 2009 m. birželio 10 d. R. M. charakteristika, 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos – ne tik nepatvirtina V.

G. iÅ¡sakytų teiginių, tačiau juos ir paneigia. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagoje nėra Raseinių rajono policijos komisariato 2004 m. rugpjūčio 12 d., 2009 m. liepos 21 d. tarnybinių praneÅ¡imų, nors R. M. savo skunde nurodo, kad juos pateikė. Kaip matyti iÅ¡ 2009 m. birželio 10 d. R. M. charakteristikos (15 b. l.), ji buvo suraÅ¡yta dar iki 2010 m. rugpjūčio 24 d. įvykio. Be to, 2014 m. liepos 18 d. protokole (87–92 b. l.) užfiksuotas V. G. paaiÅ¡kinimas, jog pratęsiant ginklo laikymo terminÄ charakteristikos tekstÄ surašė pats R.

M., o ji (V. G.) jÄ tik pasirašė. 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos (17–18 b. l.) nurodyta, kad V. G. pareiÅ¡kime teigė, jog iÅ¡ pažiÅ«ros neblaivus jos (V. G.) sugyventinis demonstravo savigynai laikomÄ pistoletÄ , sukeldamas pareiÅ¡kėjai baimę. Vėliau V. G. nurodė, kad tarp jos ir R. M. jokio konflikto nebuvo, R. M. ginklu jai negrasino. Tačiau, kaip jau minėta, iÅ¡ 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimo matyti, kad su R. M. buvo profilaktiÅ¡kai pasikalbėta ir jis buvo įspėtas dėl neleistino ir prieÅ¡ingo visuomenės interesams elgesio, pakartotinai supažindintas su Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, jam iÅ¡aiÅ¡kinta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už netinkamÄ elgesį su ginklu.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. G. nebuvo nubausta administracine tvarka už melagingÄ praneÅ¡imÄ , dėl to manytina, kad dalis V. G. pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių atitinka tikrovę. Taigi, apeliantas neteisus teigdamas, kad apelianto pateikti dokumentai nepatvirtina V. G. iÅ¡sakytų teiginių.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, jog V. G. atkaklus neigimas teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis ir V. G. buvo sugyventiniai, sukelia abejonių ir dėl kitų jos teiginių teisingumo, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio.

Pažymėtina, kad visi V. G. civilinės bylos nagrinėjimo metu išsakyti teiginiai, kuriais, anot apelianto, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, buvo ištirti teisiamajame posėdyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas analizavo, kurie V. G. išsakyti teiginiai atitinka tikrovę ir kurie vertinami kaip nuomonė. Posėdžio metu buvo nustatyta, kad V. G. išsakytus teiginius patvirtina apklaustų liudytojų duoti parodymai, kiti byloje esantys įrodymai. Todėl R. M. skunde pateiktas motyvas, kad teismas nekreipė dėmesio į abejones dėl V.

G. teiginių teisingumo, laikytinas nepagrįstu.Pažymėtina, kad Å¡meižimas yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir sÄ moningai tai daro.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad V. G.2013 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu buvo motyvuota sÄ moningo ketinimo pažeminti R. M., pakenkti jo, kaip buvusio policijos pareigÅ«no, autoritetui. Skundžiamame nuosprendyje nurodytus teiginius V. G.pasakė atsakydama į posėdžio pirmininkės klausimus. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ V. G. pažymėjo, kad teismui buvo prisiekusi ir sakė tiktai tiesÄ . Taip pat paaiÅ¡kino, kad, duodama teismui parodymus, ji dėstė faktines aplinkybes, reiÅ¡kė savo nuomonę apie Å¡ias aplinkybes ir jokiu bÅ«du nesiekė kitos Å¡alies Å¡meižti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. G. iÅ¡sakytais teiginiais buvo siekiama ne pažeminti nukentėjusįjį, bet atskleisti civilinės bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes, kurios padėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti V. G. ir R. M. tarpusavio santykius. Taigi byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų V. G. tiesioginę tyčiÄ paskleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir pažeminti R. M.. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais, teisingai įvertintais įrodymais, nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisinių argumentų jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas. IÅ¡ pateikto kvito LAT Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iÅ¡teisintoji V. G. advokato, dalyvavusio byloje kaip jos gynėjo, paslaugoms apmokėti patyrė 1500 Lt iÅ¡laidų, todėl minėta suma priteistina iÅ¡ privataus kaltintojo R.

M. iÅ¡teisintosios V. G. naudai.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., n u t a r i a :           Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. M. apeliacinį skundÄ atmesti.           Priteisti iÅ¡ R. M. V. G. 434,43 Eur (1500 Lt) iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                    Nijolė Matuzevičienė Teisėjai                                                                                                            Boleslovas Kalainis                                                                                                                         Virginija Žindulienė                                                                                                                        Â