2021-04-28 Nr. AB-9057-3-61-3-00742-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1201-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00742-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 28-742 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2S-680 „Dėl nuteistojo J. R. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN bausmę atlieka nuo 2011 m. vasario 11 d., nuo bausmės atlikimo pradžios buvo charakterizuojamas teigiamai, dirbo, ne kartą buvo skatintas, nepasitaikė jokių nesklandumų. Pareiškėjas Vilniaus PN administracijos 2018 m. lapkričio mėnesio pradžioje paprašė perkelti į atvirąją koloniją, kad lengviau galėtų integruotis į visuomenę. Po kreipimosi į administraciją dėl perkėlimo pareiškėjui buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir Vilniaus PN nutarimu 2018 m. lapkričio 26 d. paskirta nuobauda už tai, kad pareiškėjas, būdamas 1-ojo būrio tvarkiniu, ėjo į valgyklą iš maisto išdavimo patalpos pasiimti maisto 1-ojo būrio nuteistiesiems.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 1-ojo būrio tvarkiniu dirbo jau nuo 2015 m. sausio 26 d., jo nuolatinės pareigos buvo prižiūrėti 1-ojo būrio švarą, tvarką ir to būrio nuteistiesiems atnešti maistą iš Vilniaus PN valgyklos maisto išdavimo patalpos į būrio valgyklą. Pareiškėjas tvirtino, kad jo pareigos buvo susijusios su lankymusi įkalinimo įstaigos valgyklos maisto išdavimo patalpoje, tačiau nesuprato, kodėl nuo 2015 m. sausio 26 d. nebuvo skiriamos nuobaudos už lankymąsi maisto išdavimo patalpoje arba nebuvo įspėtas dėl to, kad pažeidinėja nustatytą tvarką.

4. Pareiškėjo teigimu, Nutarimu jam paskirta nuobauda nepagrįsta ir paskirta vien dėl to, kad pareiškėjas nebūtų perkeltas į atvirąją koloniją. Dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjas 2018 m. lapkričio 26 d. parašė skundą pataisos įstaigos direktoriui, tačiau vėliau parašė prašymą dėl skundo nenagrinėjimo, nes Vilniaus PN pareigūnas pranešė, kad jei pareiškėjas atsiims minėtą skundą, bus panaikinta paskirta nuobauda ir pareiškėjas bus perkeltas į atvirąją koloniją. Tačiau pareiškėjas buvo apgautas – nuobauda nebuvo panaikinta, pareiškėjas į kitą pataisos įstaigą neperkeltas.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ne kartą kreipėsi į Socialinės reabilitacijos skyriaus (toliau – ir SRS) viršininką ir siekė išsiaiškinti, ar jis turėjo teisę lankytis Vilniaus PN valgyklos maisto išdavimo patalpoje ir ar nereikia Vilniaus PN direktoriaus leidimo. SRS viršininkas pareiškėjui paaiškino, jog į jo pareigas įeina ir pareiga nešioti nuteistiesiems maistą iš valgyklos maisto išdavimo patalpos į 1-ojo būrio valgyklą ir dėl to, kad lankosi maisto išdavimo patalpoje, pareiškėjui nereikia papildomo leidimo. Pareiškėjo manymu, atsakovo administracijos veiksmai prieštaringi, nes jis nuo 2015 m. sausio 26 d. dirbo Vilniaus PN 1-ojo būrio tvarkiniu ir nešiojo maistą iš valgyklos maisto išdavimo patalpos, bet nebuvo baudžiamas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad ir jo teiktame 2018 m. lapkričio 24 d. paaiškinime ir skundžiamuose Vilniaus PN ir Departamento sprendimuose konstatuota, jog pareiškėjas Vilniaus PN valgyklos maisto išdavimo patalpoje 2018 m. lapkričio 24 d. lankėsi būtent dėl to, kad paimtų vakarienę 1-ojo būrio nuteistiesiems, o šios aplinkybės niekas neginčijo. Todėl teismas, vertindamas paskirtos nuobaudos pagrįstumą, turėtų išsiaiškinti, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo leidžiama lankytis įkalinimo įstaigos valgyklos maisto išdavimo patalpoje, o vėliau jis buvo nubaustas. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o tik sąžiningai vykdė savo pareigas. Į pagrindinį pareiškėjo prieštaravimą, kodėl jis buvo nubaustas, kai nuo 2015 m. sausio 26 d. galėjo lankytis Vilniaus PN valgyklos maisto išdavimo patalpoje, neatsakyta nei Nutarime, nei Sprendime, todėl šie individualūs administraciniai aktai nepagrįsti ir naikintini.

7. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), priimtas atsižvelgiant į jo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, fiksuotą 2018 m. lapkričio 24 d. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto tarnybiniame pranešime Nr. 43-989. Šiuo pranešimu Vilniaus PN pareigūnas informavo pataisos įstaigos direktorių apie tai, kad 2018 m. lapkričio 24 d. 16 val. 1-ajame gyvenamajame korpuse, nuteistųjų valgykloje, maisto ruošimo ir išdavimo patalpose buvo pastebėtas ir sulaikytas 1-ojo būrio nuteistasis (pareiškėjas), kuris ten nedirba ir negyvena.

9. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 73.11 punkto reikalavimus.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 3 d. dirbo Vilniaus PN Ūkio skyriaus tvarkiniu. Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3-203 patvirtintame Vilniaus PN Ūkio skyriaus tvarkinio pareigybės aprašyme (toliau – ir Tvarkinio pareigybės aprašymas) nustatytos šias pareigas einančio nuteistojo funkcijos – valyti tualetų patalpas, išnešti šiukšles, valyti bendrojo naudojimo koridorius. Atsakovo vertinimu, Tvarkinio pareigybės aprašyme šias pareigas atliekantiems nuteistiesiems nenustatyta funkcija nešioti maistą iš bendros Vilniaus PN valgyklos į nuteistųjų būrius. Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo ir garsinių signalų bei komandų jai vykdyti“ nustatytą dienotvarkę nuteistųjų vakarienė poilsio ir švenčių dienomis numatyta nuo 19 val. iki 20 val. Pareiškėjui nuobauda skirta už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 24 d. 16 val. buvo pastebėtas nuteistųjų valgyklos maisto ruošimo ir išdavimo patalpose poilsio dieną (šeštadienį). Pagal patvirtintą dienotvarkę pareiškėjas neturėjo teisės 16 val. būti vietoje, kurioje buvo sulaikytas. Vilniaus PN valgyklos vedėjas paaiškino, jog pareiškėjas buvo pastebėtas ir sulaikytas valgyklos maisto ruošimo ir išdavimo patalpoje, kurioje būti nuteistiesiems, ne valgyklos darbuotojams, griežtai draudžiama.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo J. R. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas V. P. (V. P.) 2018 m. lapkričio 24 d. pataisos įstaigos direktoriui pateikė Tarnybinį pranešimą apie nuteistojo (pareiškėjo) drausmės pažeidimą, kadangi pareiškėjas 2018 m. lapkričio 24 d. 16 val. buvo pastebėtas ir sulaikytas 1-ajame gyvenamajame korpuse, nuteistųjų valgykloje, maisto ruošimo ir išdavimo patalpose, nors ten nedirba ir negyvena; pareiškėjas tą pačią dieną raštu paaiškino, jog užėjo į valgyklos patalpas paimti maistą vakarienei; Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktu, 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 28–742 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui uždraudė vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

13. Vertindamas pareiškėjo paaiškinimus, kad jis nuo 2015 m. sausio 26 d. dirbo tvarkiniu ir turėjo prižiūrėti 1-ojo būrio švarą ir tvarką, būrio nuteistiesiems atnešti maistą iš Vilniaus PN valgyklos maisto išdavimo patalpos į būrio valgyklą, teismas pažymėjo, kad Tvarkinio pareigybės aprašyme nurodytos pareigybės charakteristikos matyti, jog pastaroji reikalinga palaikyti tvarką ir švarą tam tikrame plote. Teismas nurodė, kad tvarkinio pareigas einančio nuteistojo funkcijos yra šios: valyti tualetų patalpas, bendro naudojimo koridorius, išnešti šiukšles. Teismo vertinimu, Tvarkinio pareigybės aprašyme nenumatyta pareiga atnešti maistą iš Vilniaus PN valgyklos maisto išdavimo patalpos į būrio valgyklą.

14. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo paaiškinimus, kad jis 16 val. užėjo paimti maistą iš valgyklos maisto išdavimo patalpos. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad nuteistiesiems vakarienė darbo dienomis tiekiama 18.40–19.30 val., poilsio ir švenčių dienomis – 19–20 val., o nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, vakarienė teikiama 17.20–18 val. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas valgykloje sulaikytas tuo metu, kada nuteistieji dar nebuvo maitinami, t. y. žymiai anksčiau, nei nustatytas vakarienės pateikimo laikas. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo lankymasis be įstaigos direktoriaus leidimo neabejotinai pažeidė nustatytą kalinimo įstaigos vidaus tvarką.

15. Teismas pažymėjo, kad Departamentas Sprendimu atmetė pareiškėjo 2018 m. gruodžio 3 d. skundą dėl Nutarimo; šiame skunde pareiškėjas buvo nurodęs, kad buvo nubaustas už tvarkinio darbą, nes maitino 1-ajame būryje gyvenančius nuteistuosius, dirbančius valgykloje ir ūkio skyriuje, trejus metus tai darė ir niekas nereiškė pretenzijų. Pažymėjęs, kad Vidaus tvarkos taisyklių 73 punkte nustatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, taip pat ir nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia (Vidaus tvarkos taisyklių 73.11 p.), teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jam būrio viršininkas davė tokio pobūdžio pavedimą.

16. Apibendrindamas teismas darė išvadą, jog nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų, ji adekvati padarytam pažeidimui, todėl nenustatė teisinio pagrindo naikinti Nutarimą ir Sprendimą. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas nurodė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą, todėl netenkino prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas netenkino.

III. 17. Pareiškėjas J. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, neapklausė būrio viršininkų, kurių nurodymus pareiškėjas vykdė. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad su paskirta nuobauda nesutinka, kadangi jokio realaus drausmės pažeidimo nepadarė, o tik vykdė SRS viršininko nurodymus. Teismas savo sprendime konstatavo, kad Ūkio skyriaus tvarkinio pareigybės aprašyme nenustatyta pareiga atnešti maistą iš Vilniaus PN valgyklos maisto išdavimo patalpos į būrio valgyklą. Teismas taip pat nenustatė, kad tokius pavedimus pareiškėjui davė 1-ojo būrio viršininkas, kurio nurodymus pareiškėjas privalėjo vykdyti, kadangi byloje nebuvo šiuos faktus patvirtinančių įrodymų.

19. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal BVK 12 straipsnio reikalavimus nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kurie 1-ojo būrio viršininkai davė jam nurodymus, kad jis gali užeiti į Vilniaus PN valgyklos gamybines patalpas. Būrio viršininkai nebuvo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti, o jie, pareiškėjo įsitikinimu, būtų patvirtinę, kad pareiškėjui buvo duotas nurodymas nešioti maistą į būrio virtuvėlę.

20. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN Ūkio skyriaus tvarkinio pareigybės aprašyme yra nurodyta, kad tvarkinys vykdo būrio viršininko tiesioginius nurodymus, ką pareiškėjas ir atliko. Jeigu nuteistasis nevykdytų pareigūnų įsakymų ir nurodymų, jis būtų baudžiamas, tačiau pareiškėjas baudžiamas už tai, kad vykdė visus reikalavimus.

21. Pareiškėjas nurodo, kad prie apeliacinio skundo prideda Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 42-2749 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, kuriame išvardytos tvarkinio pareigas einančio asmens funkcijos ir nurodyta, kad šias pareigas einantis nuteistasis tiesiogiai pavaldus Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui (būrio viršininkui).

22. Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir bylos duomenis įvertino tinkamai. Apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde, tačiau nėra jokių objektyvių argumentų dėl priimto teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Vilniaus PN nuomone, teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Departamentas nurodo, kad teismas nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir konstatavo, kad skundžiama nuobauda yra teisėta ir motyvuota. Todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą, remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Bylos esminis dalykas – atsakovo Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 28-742, kuriuo pareiškėjui J. R. paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Departamento 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2S-680, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuobauda paskirta vadovaujantis BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vidaus tvarkos taisyklių, galiojusių iki 2020 m. sausio 22 d., 73.11 punktu, nes pareiškėjas 2018 m. lapkričio 24 d. (poilsio dieną) 16 val. be įstaigos direktoriaus leidimo lankėsi 1-ajame gyvenamajame korpuse esančioje nuteistųjų valgykloje, maisto ruošimo ir išdavimo patalpose, nors ten nedirba ir negyvena ir tokiu būdu pažeidė nustatytą kalinimo įstaigos vidaus tvarką.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, kuriais remdamasis pareiškėjas prašė panaikinti Nutarimą, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, akcentuoja, jog jis vykdė 1-ojo būrio viršininko, kurio nurodymus privalėjo vykdyti, nurodymą.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo l40 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos, o Vidaus tvarkos taisyklių, galiojusių iki 2020 m. sausio 22 d., 73.11 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji privalo nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.

30. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

32. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčijo jam Nutarimu paskirtą nuobaudą, teigdamas, kad jis atsakovo nurodyto pažeidimo nepadarė, nes jis nuo 2015 m. sausio 26 d. dirbo tvarkiniu ir turėjo prižiūrėti 1-ojo būrio švarą ir tvarką, būrio nuteistiesiems atnešti maistą iš Vilniaus PN valgyklos maisto išdavimo patalpos į būrio valgyklą ir dėl to turėjo lankytis įstaigos valgyklos maisto išdavimo patalpoje.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, šių pareiškėjo argumentų nepripažino pagrįstais, nes iš Vilniaus PN Ūkio skyriaus tvarkinio pareigybės aprašymo nustatė, jog pareiškėjo, ėjusio tvarkinio pareigas, funkcijos buvo šios: valyti tualetų patalpas, bendrojo naudojimo koridorius, išnešti šiukšles, ir nebuvo nurodyta privaloma vykdyti funkcija atnešti maistą iš Vilniaus PN valgyklos maisto išdavimo patalpos į būrio valgyklą. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas buvo sulaikytas poilsio dieną (šeštadienį) 16 val., kai pagal nuteistųjų dienotvarkę vakarienė poilsio ir švenčių dienomis – 19–20 val., o pagal nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, dienotvarkę šiems nuteistiesiems vakarienė teikiama 17.20–18 val., ir darė išvadą, pareiškėjas valgykloje sulaikytas tuo metu, kada nuteistieji dar nebuvo maitinami, t. y. žymiai anksčiau, nei nustatytas vakarienės pateikimo laikas.

35. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų ir logiškų argumentų, susijusių su tuo, jog jis 1-ojo būrio viršininko nurodymu maisto ruošimo ir išdavimo patalpoje turėjo lankytis 16 val., nors nuteistieji tokiu metu nėra maitinami.

36. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo argumentus, jog jis (pareiškėjas) vykdė 1-ojo būrio viršininko nurodymą nuteistiesiems atnešti maistą iš Vilniaus PN valgyklos maisto išdavimo patalpos į būrio valgyklą, ir nustatė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nenustatė, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, jog 1-ojo būrio viršininkas (-ai) buvo davęs tokį nurodymą pareiškėjui.

37. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į teismo posėdį neiškvietė ir neapklausė 1-ojo būrio viršininkų, kurie davė jam nurodymus. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nenustatė, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs konkrečius asmenis, kurie turi būti iškviesti į teismo posėdį ir apklausti. Peržiūrėjus ir išklausius 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio vaizdo ir garso įrašą nenustatyta, kad pareiškėjas teismo posėdyje prašė iškviesti ir apklausti konkrečius asmenis (liudytojus). Pažymėtina, kad pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių liudytojų, kuriuos jis prašė iškviesti ir apklausti teismo posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neiškvietė ir neapklausė.

38. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė