5997bb77-69ca-4d5f-8a9f-c8c9da3339af · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2183-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04476-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.; 2.3.2.9.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-524-570/2015 pagal ieÅ¡kovo V. L. ieÅ¡kinį atsakovams R. L., V. L. dėl naudojimosi žemės sklypu ir patalpomis tvarkos nustatymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. L. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriame prašė:

1) nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 757 m2 ploto, esančiu (duomenys neskelbtini): ieÅ¡kovui V. L. skirti naudotis 224 m2 ploto žemės sklypo dalį (plane žymima „A“) pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo padalinimo projektÄ ; atsakovui R. L., skirti naudotis 224 m2 ploto žemės sklypo dalį (plane žymima „B“) pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo padalinimo projektÄ ; tiek ieÅ¡kovui V. L., tiek atsakovui R. L. skirti bendrai naudotis 309 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane žymima „C“) pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo padalinimo projektÄ ;

2) nustatyti naudojimosi tvarkÄ gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 186,01 m2 ploto, esančiu (duomenys neskelbtini): ieÅ¡kovui V. L., skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis R-4 (13,74 m2), II-1 (6,29 m2), II-2 (19,80 m2); atsakovui R. L. skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis R-2 (15,91 m2), 1-6 (13,68 m2), 1-7 (6,77 m2), I-8 (6,40 m2), 1-9 (17,22 m2) pagal pateiktÄ pastato padalinimo projektÄ ; bendrai ieÅ¡kovui ir atsakovui R. L. skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis II-3 (5,04 m2), II-4 (3,80 m2); atsakovei V.

L. skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis 1-2 (7,63 m2), 1-4 (12,77 m2), 1-5 (12,96 m2), R-3 (11,64 m2); bendrai visiems bendraturčiams (V. L., R. L. ir V. L.) skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis R-6 (3,19 m2), R-l (20,86 m2), R-5 (1,74 m2), 1-1 (3,88 m2), 1-3 (2,69 m2) pagal pateiktÄ pastato padalinimo projektÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad jis ir atsakovas R. L. yra broliai ir po tėvo mirties paveldėjo po ½ dalį žemės sklypo bei po 7/20 dalis gyvenamojo namo. Jų motina V. L. yra minėto gyvenamojo namo bendraturtė, kuriai priklauso 3/10 dalys.

Dėl naudojimosi žemės sklypu bei gyvenamuoju namu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo R. L. kyla nuolatiniai ginčai ir nesutarimai. Gyvenamojo namo tokiÄ tvarkÄ siÅ«lo tvirtinti dėl to, kad anksčiau ji tokia faktiÅ¡kai ir buvo nusistovėjusi. Brolis su Å¡eima kol pasistatė namÄ , gyveno antrame aukÅ¡te, jis yra pritaikytas atskirai gyventi antrai Å¡eimai, yra atskiras įėjimas iÅ¡ lauko. IeÅ¡kovas gyvenęs pirmame namo aukÅ¡te, todėl tokiÄ tvarkÄ ir praÅ¡o nustatyti.Atsakovas R. L. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies.

Atsakovas nurodė, kad iÅ¡ esmės sutinka su ieÅ¡kovo pasiÅ«lytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektu, tačiau nesutinka su ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, todėl gyvenamuoju namu siÅ«lė naudotis sekančiai: ieÅ¡kovui V. L. skirti naudotis gyvenamojo namo dalimis 1-6 (13,68 m2), 1-7 (6,77 m2), 1-8 (6,40 m2), 1-9 (17,22 m2), R-2 (15,91 m2) pagal pateiktÄ pastato padalijimo projektÄ ; atsakovui skirti naudotis gyvenamojo namo dalimis II-1 (6,29 m2), II-2 (19,80 m2), R-4 (13,74 m2), R-5 (1,74 m2) pagal pateiktÄ pastato padalijimo projektÄ ; bendrai atsakovui R.

L. ir atsakovei V. L. skirti naudotis gyvenamojo namo dalimis II-3 (5,04 m2) II-4 (3,80 m2) pagal pateiktÄ pastato padalijimo projektÄ ; atsakovei V. L. skirti naudotis gyvenamojo namo dalimis 1-2 (7,63 m2), 1-4 (12,77 m2), 1-5 (12,96 m2), R-3 (11,64 m2), 1-3 (2,69 m2); bendrai ieÅ¡kovui V. L. ir atsakovei V. L. skirti naudotis gyvenamojo namo dalimis R-6 (3,19 m2), R-l (20,86 m2), 1-1 (3,88 m2), R-3 (11,64 m2) pagal pateiktÄ pastato padalijimo projektÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai; nustatė žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 757 m2 ploto ir gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 186,01 m2 ploto, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ pagal VÄ® Registrų centro 2014-08-13 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ ir 2014-07-30 pastato padalinimo projektÄ , nustatant, kad: ieÅ¡kovui V.

L. skiriama naudotis 224 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane žymima „A“) bei gyvenamojo namo patalpomis R-4 (13,74 m2), II-l (6,29 m2), II-2 (19,80 m2); atsakovui R. L. skiriama naudotis 224 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane žymima „B“) pagal pateiktÄ Å¾emės sklypo padalinimo projektÄ bei gyvenamojo namo patalpomis R-2 (15,91 m2), 1-6 (13,68 m2), 1-7 (6,77 m2), 1-8 (6,40 m2), 1-9 (17,22 m2); bendrai ieÅ¡kovui V. L., atsakovui R. L. skiriama naudotis 309 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane žymima „C“), gyvenamojo namo patalpomis II-3 (5,04 m2), II-4 (3,80 m2), atsakovei V.

L. skiriama naudotis gyvenamojo namo patalpomis 1-2 (7,63 m2), 1-4 (12,77 m2), 1-5 (12,96 m2), R-3 (11,64 m2); bendrai visiems bendraturčiams V. L., R. L. bei V. L. skiriama naudotis gyvenamojo namo patalpomis R-6 (3,19 m2), R-l (20,86 m2), R-5 (1,74 m2), 1-1 (3,88 m2), I- 3 (2,69 m2); tvirtino ieÅ¡kovo pateiktÄ VÄ® Registrų centro 2014-08-13 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ ir 2014-07-30 pastato padalinimo projektÄ , kurie galioja kartu su teismo sprendimu; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovų R. L. ir V.

L. lygiomis dalimis, t. y. po 20,50 Eur žyminio mokesčio ir po 87,77 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teismas nurodė, kad V. L. ir R. L. nuosavybės teise valdo po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei po 7/20 dalis gyvenamojo namo, esančio tuo pačiu adresu. Šį turtÄ R. L. ir V. L. įgijo asmeninėn nuosavybėn po tėvo V. L. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu. Byloje nekilo ginčo, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas R.

L. minėtame name negyvena ir neketina gyventi ateityje. Name gyvena jų motina atsakovė V. L., kuri po santuokos nutraukimo su atsakovų tėvu V. L. įgijo nuosavybės teisę į 3/10 gyvenamojo namo ir naudojasi patalpomis, esančiomis pirmame aukšte plane pažymėtomis indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, rūsio patalpomis R-3, R-4, 1/6 patalpos R-1, garažu 3 Gi/9. Esminis ginčas tarp šalių yra kilęs tik pirmame gyvenamojo namo aukšte esančių patalpų – II-1 ir II-2 naudojimosi tvarkos. Ieškovas teigdamas, kad jis yra bedarbis, įsiregistravęs kaip ieškantis darbo biržoje, neturi jokių pajamų ir ateityje ketina namo pirmame aukšte įrengti parduotuvę arba patalpas parduoti, tačiau tokių ketinimų realumo nepagrindė.

Atsakovas R. L. prašė jam paskirti Å¡ias patalpas Å«kinei komercinei veiklai vykdyti – buitinės technikos remonto dirbtuvėms įsirengti, tačiau taip pat nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad jeigu atsakovas iki Å¡iol tokių dirbtuvių neįsirenginėjo savo namų valdoje ar kitose patalpose, nėra jokių įrodymų, kad jis jas įsirenginėtų ginčo name, todėl atsakovo argumentus, kad jis serga sÄ narių ligomis, į antrÄ aukÅ¡tÄ vaikščioti ir priėminėti klientus jam bÅ«tų nepatogu, teismas atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

Įėjimas į antrÄ aukÅ¡tÄ yra atskiras, Å¡i namo dalis izoliuota, pritaikyta gyventi atskirai Å¡eimai, į jÄ patekti galima per žemės sklypÄ , priskirtÄ tam asmeniui, kuris ir naudotųsi antru namo aukÅ¡tu. Pirmame namo aukÅ¡te esanti patalpa II-1 yra kaip veranda ir per jÄ patenkama į didžiausiÄ kambarį II-2, todėl Å¡ios patalpos patogios atskirai naudoti Å«kinei komercinei veiklai. Å alia esančios patalpos 1-5, I-4 yra atsakovės V. L.. Pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ planÄ ieÅ¡kovui atitektų naudotis mažesnis namo plotas, t. y. 55,04 m2, atsakovui – 65 m2, V.

L. – 55,79 m2 ploto. Tačiau ieÅ¡kovui atitektų patrauklesnės patalpos pirmame aukÅ¡te, kadangi jose bÅ«tų galima vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , įsirengti parduotuvę ar pan. Tokia naudojimosi tvarka nepažeistų ir atsakovės V. L. interesų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pateiktas žemės, gyvenamojo namo ir rÅ«sio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektas parengtas atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ir atsakovo turimas gyvenamojo namo idealiÄ sias dalis, faktinį naudojimÄ iki iÅ¡sikraustant į savo nuosavus bÅ«stus, naudojimo patogumÄ , atitinkantis visų bendraturčių interesus, Å¡is planas nepažeidžia nei ieÅ¡kovo, nei atsakovų interesų, nereikalauja daugiau pertvarkymų ir užtikrina tokiÄ patalpų naudojimosi tvarkÄ , kuriai esant Å¡alių kontaktai bÅ«tų minimalÅ«s. Be to, tokia naudojimosi tvarka nedaro žalos daikto paskirčiai, bendraturčiai turės priėjimus prie visų bendrÄ ja daline nuosavybe valdomų daiktų, naudosis daikto izoliuotomis dalimis.

Atsakovo pasiÅ«lytas planas yra artimas ieÅ¡kovo pasiÅ«lytam planui, tik iÅ¡siskiria tuo, kad atsakovas pageidauja naudotis gyvenamojo namo pirmuoju aukÅ¡tu lygiai taip kaip ir ieÅ¡kovas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas yra bedarbis, iÅ¡situokęs, gyvena daugiabučio namo bute, registruotas Darbo biržoje ir gavęs pasiÅ«lymus ar paramÄ individualiai veiklai vykdyti, jis galėtų Å¡iomis patalpomis pasinaudoti užsidirbti pragyvenimui. Tuo tarpu atsakovas R. L. gyvena netoliese esančiame nuosavame name su Å¡eima ir jo materialinė padėtis yra geresnė.

Todėl atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visetÄ , vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas nustatydamas naudojimosi tvarkÄ tvirtino ieÅ¡kovo pateiktÄ pasiÅ«lymÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas R. L. apeliaciniame skunde (b. l. 123-130) praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-22 sprendimo dalį, kuria nustatyta Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo naudojimosi tvarka pagal ieÅ¡kovo parengtÄ pasiÅ«lymÄ , ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , patvirtinant apelianto (atsakovo) atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytÄ gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas nurodo Å¡iuos argumentus:1.Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ bei įrodymų vertinimÄ , nukrypo nuo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Teismas neįvertino tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių, rėmėsi tik dalimi liudytojų parodymų, pažeidė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principus. Teismo nustatyta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka nėra racionaliausia, nėra labiausiai atitinkanti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jų poreikių ir interesų, nėra patogi bendraturčiams, netarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui ir neÅ¡alinanti konfliktų tarp Å¡alių kilimo galimybes.2.

Teismo teiginys, kad ieÅ¡kovo pateiktas žemės, gyvenamojo namo ir rÅ«sio patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo projektas parengtas atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ir atsakovo turimas gyvenamojo namo idealiÄ sias dalis, faktinį naudojimÄ iki iÅ¡sikraustant į savo nuosavus bÅ«stus, yra klaidingas. IeÅ¡kovas niekada nėra gyvenęs pirmajame namo aukÅ¡te. Å iÄ faktinę aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai R. D. bei A. S., kurie nurodė, jog atsakovas nuo 1992 m. gyveno ir vertėsi individualia veikla pirmame namo aukÅ¡te esančiose patalpose II-2 ir II-1.3.

Teismas privalėjo tinkamai įvertinti faktinę situacijÄ , byloje esančius įrodymus, nustatyti realius tiek ieÅ¡kovo, tiek apelianto ketinimus bei galimybes pirmÄ jį namo auÅ¡tÄ panaudoti verslo tikslais. Pats teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kovui atitektų patrauklesnės patalpos pirmame aukÅ¡te, kadangi jose bÅ«tų galima vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , įsirengti parduotuvę ar pan. Naudojimasis kuriuo nors namo auÅ¡tu yra vienas esminių tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovo reikalavimų, kadangi bÅ«tent pirmajame namo aukÅ¡te tiek ieÅ¡kovas, tiek apeliantas nori atitinkamai vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ .

Pirmojo namo auÅ¡to naudojimosi tvarkos nustatymas turi esminę reikÅ¡mę Å¡alių ginče.4. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas yra bedarbis, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad apeliantas taip pat ilgai niekur nedirba ir negauna darbo užmokesčio, taip pat neatsižvelgė į apelianto sveikatos bÅ«klę ir į jÄ pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas turi problemų su sÄ nariais, todėl akivaizdu, jog jam vaikščioti į antrÄ namo aukÅ¡tÄ bÅ«tų nepatogu ir tai neabejotinai sukeltų neigiamų padarinių jo sveikatos bÅ«klei.

Teismo motyvas, kad atsakovas su šeima gyvena nuosavame name ir jo materialinė padėtis yra geresnė, suformuotas neatsižvelgiant į byloje esančius VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turte registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose nurodyta, jog atsakovui ir jo žmonai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio namo vidutinė rinkos vertė yra 36202,50 Eur. Akivaizdu, jog teismas rėmėsi tik ieškovo melagingais parodymais, kad namas yra prabangus ir vertė yra 1 000 000 Lt.

Ieškovas apeliantui ir jo sutuoktinei priklausančiame name nesilankė, todėl negali žinoti namo būklės ir vertės.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nustatoma naudojimosi tvarka nepažeistų atsakovės V. L. interesų. Atsakovei nenustatyta naudojimosi tvarka patalpomis II-3 ir II-4 (įskaitant tualetÄ bei voniÄ ), ji sunkiai vaikÅ¡to, todėl toks naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymas akivaizdžiai pažeidžia jos interesus. Bendrai visiems bendraturčiams sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka patalpomis I-1 ir 1-3 pažeidžia atsakovės teisę į privatumÄ ir saugumÄ , kadangi Å¡ios patalpos atskiria jos virtuvę ir svetainę, o patalpas pardavus ar iÅ¡nuomojus tretiesiems asmenims, bÅ«tų suteikta galimybė nekliudomai patekti į V.

L. patalpas. Atsakovas atsiliepime siekė, kad jam bÅ«tų nustatyta teisė naudotis patalpomis II-1 ir II-2, kadangi ten dirbdamas galėtų bÅ«ti arčiau senyvo amžiaus motinos, ja rÅ«pintis bei jai padėti buityje. Teismas į Å¡iÄ aplinkybę neatsižvelgė ir jos nevertino.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad antras namo aukÅ¡tas yra pritaikytas atskiram gyvenimui. Ä® antrÄ namo aukÅ¡tÄ nėra visiÅ¡kai jokio atskiro įėjimo, nėra centrinio Å¡ildymo bei sanitarinio mazgo. Ä® antrÄ namo aukÅ¡tÄ galima patekti tik siaurais maždaug 40 cm pločio laiptais.

Apeliantas teisminio nagrinėjimo metu laikėsi vieningos pozicijos, jog nori verstis televizorių ir buitinės technikos remonto veikla. Tai akivaizdžiai apsunkintų televizorių ir buitinės technikos gabenimÄ Ä¯ antrÄ aukÅ¡tÄ , sukeltų daug nepatogumų, bÅ«tų nepatrauklu potencialiems klientams, visa tai turėtų neigiamos įtakos atsakovo planuojamai vykdyti veiklai bei jos pelningumui.

7. Teismas nesiaiÅ¡kino ir neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovas niekada nevykdė jokios Å«kinės komercinės veiklos, todėl nesuprantama teismo pozicija dėl tikimybės, jog ieÅ¡kovas pirmajame namo aukÅ¡te įkurs parduotuvę ar užsiims kitokia Å«kine komercine veikla. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo parodymų nevienodumÄ ir netvirtÄ pozicijÄ dėl pirmojo namo aukÅ¡to panaudojimo galimybių, neįvertino fakto, jog apeliantas jaunystėje pirmajame namo aukÅ¡te užsiimdavo televizorių bei technikos taisymu.

Be to, apeliantas turi tinkamÄ iÅ¡silavinimÄ tai veiklai, kuria nori užsiimti pirmajame namo aukÅ¡te, tuo tarpu atsakovas, neturėdamas tam specialių žinių ir iÅ¡silavinimo, tik teoriÅ¡kai pasvarstė parduotuvės atidarymo galimybę.IeÅ¡kovas V. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 147-152) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas nurodo Å¡iuos argumentus:1. Apeliantas su Å¡eima 1992 m. iÅ¡ tėvų namo jau buvo iÅ¡sikėlęs į savo namÄ ir buitinę technikÄ taisė savo namo rÅ«syje, todėl liudytojų R.

D. ir A. S. parodymai yra klaidingi ir netikslÅ«s. Ūkinę komercinę veiklÄ galima vykdyti ir antrame namo aukÅ¡te, turint finansinių iÅ¡teklių.

2. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė už ieÅ¡kovo. Atsakovas su Å¡eima pasistatė nuosavÄ namÄ ir jį įsirengė. IeÅ¡kovas lankėsi atsakovo name 2011 m., be to, apie name esančiÄ prabangÄ yra pasakojusi Å¡alių mama. Atsakovas nuo 1987 m. verčiasi padėvėtų automobilių pargabenimo, remonto ir pardavimo verslu. IeÅ¡kovas taip pat turi sveikatos sutrikimų, lankosi pas gydytojus, Å¡iuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje.

3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka pažeistų atsakovės V. L. interesus. Jai naudojimosi namo patalpomis tvarka nustatyta 1995 m. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1901. Ieškovas neketina artimiausiu metu parduoti ar išnuomoti jam priskirtų patalpų, kol nepagerės V. L. sveikata, jis rūpinasi mama jau daug metų.

4. Antrasis namo aukÅ¡tas yra pritaikytas atskiram gyvenimui, jame yra atskiras įėjimas, centrinis Å¡ildymas, įvestas vandentiekis, kriauklė. IeÅ¡kovo nuomone, teismo nustatyta naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka yra racionaliausia ir labiausiai atitinkanti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jų poreikius ir interesus, tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe Å¡alims priklausančio gyvenamojo namo patalpomis nustatymo.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė tas faktines aplinkybes, jog bylos Å¡alims ieÅ¡kovui V. L. ir atsakovui R. L. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), po 7/20 dalis gyvenamojo namo unikl. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų statinių unikl.

Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį Å«kinio pastato unikl. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių tuo pačiu adresu. Šį nekilnojamÄ jį turtÄ V. L. ir R. L. įgijo asmeninėn nuosavybėn po tėvo V. L. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu, tačiau minėtame name nei vienas iÅ¡ jų negyvena ir neketina gyventi ateityje. Å iame name gyvena bendraturtė jų motina V. L., kuri po santuokos nutraukimo su mirusiuoju V. L., (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu įgijo nuosavybės teisę į 3/10 dalis gyvenamojo namo, garaÅ¾Ä 3Gi/9 ir jai gyvenamajame name paskirtos naudotis patalpos, esančios pirmame aukÅ¡te, plane pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, rÅ«sio patalpomis R-3, R-4, 1/6 patalpos R-1.

V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 m. liepos 11 d. sutartimi iš V. S. nuosavybės teise buvo įgijęs 0,0757 ha žemės sklypo unikl. Nr. (duomenys neskelbtini) su 2/5 dalimis vieno aukšto gyvenamojo namo, unikl. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija pažymi, jog CK ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis).

Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkÄ bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiÅ¡kai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å¡i teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iÅ¡ jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iÅ¡ bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas prašė nustatyti naudojimosi bendru turtu (gyvenamuoju namu, žemės sklypu) tvarkÄ : jis pasiÅ«lė nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo 2014-07-30 parengtÄ pastato padalinimo projektÄ ir 2014-08-13 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , o atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį pasiÅ«lė kitÄ naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos variantÄ .

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje buvo neatskleista bylos esmė, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo apimtį. Akcentuotina, kad teismas privalo spręsti ginÄÄ pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo bÅ«dus (iÅ¡skyrus kai kurias įstatyme nustatytas iÅ¡imtis).

Konkrečiu atveju pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkÄ , paskiriant bendraturčiams dalį patalpų naudotis individualiai, dalį – bendrai, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , namo bendro naudojimosi patalpas tarp bendraturčių, o taip pat patvirtino pateiktÄ VÄ® Registrų centro 2014-08-13 parengtÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ ir 2014-07-30 pastato padalinimo projektÄ , kurie galioja kartu su teismo sprendimu, kai toks reikalavimas dėl skirtingo bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do byloje nebuvo reiÅ¡kiamas ir nagrinėjamas, o individualus patalpų naudojimas tarp bendraturčių liko nenustatytas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui iÅ¡ naujo, kadangi padarytų materialinės ir procesinės teisės pažeidimų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taisyti negali (CPK 329 str., 1 d., 330 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ pastato padalinimo projektÄ neįmanoma nustatyti ir įvertinti, kad jo siÅ«loma naudojimosi tvarka nepažeis visetÄ kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje: teisėtumÄ , adekvatumÄ dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taikÄ ir proporcingumÄ , naudojimosi daiktu racionalumÄ (patogumÄ ) ir efektyvumÄ , faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v.

G. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. Å ., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. R. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007; kt.). Pagal Kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis, ginčo gyvenamasis namas yra vieno aukÅ¡to su mansardoje įrengtomis gyvenamosiomis patalpomis. Å alių pateiktų naudojimosi tvarkos variantų esminei konkurencijai pasireiÅ¡kiant dėl patalpų, plane pažymėtų II-1 ir II-2 bei mansardoje įrengtų patalpų, pirmosios instancijos tik pažymėjo, kad ieÅ¡kovui atitenka patrauklesnės patalpos pirmame aukÅ¡te, o atsakovui - didesnio ploto patalpos antrame aukÅ¡te, tačiau pagal bylos duomenis negalima spręsti, kad Å¡alims naudotis tenkančios patalpos pagal savo iÅ¡sidėstymÄ ir naudingumÄ bÅ«tų lygiavertės tai kompensuojant ploto skirtumu.

Tiesėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas ir neatstovauja kitos atsakovės – savo motinos V. L., tačiau jo atkreiptas dėmesys į pirmosios instancijos teismo argumentus, teigiant, kad tokia naudojimosi tvarka nepažeistų ir atsakovės V. L. interesų, yra savalaikis ir pagrįstas, nes pagal pastato padalijimo projektÄ bei skundžiamÄ sprendimÄ , o taip pat ir 1995 m. spalio 30 d. sprendimÄ , garbaus amžiaus V. L. nenustatyta teisė naudotis vonios patalpa II-4. Svarbu, jog dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindinis daiktas neprarastų savo pirminės paskirties, iÅ¡skyrus atvejus, kai bendraturtis siekia naudoti jam paskirtas patalpas pagal kitokiÄ paskirtį ir toks paskirties pakeitimas galimas pagal galiojančius teisės aktus.

AiÅ¡kintinos ir aplinkybės dėl mansardos izoliuotumo bei pritaikymo gyventi atskirai Å¡eimai, kai patalpa II-4 paliekama bendram naudojimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, jog Å¡alys nuosavybės teise turi ne tik gyvenamÄ jį namÄ , dėl kurio naudojimosi tvarkos nustatymo yra suformuluoti tam tikri reikalavimai. Nustatyta, jog Å¡alys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir gyvenamojo namo priklausinius: Å«kinį pastatÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Dėl naudojimosi tvarkos Å¡iais nekilnojamojo turto vienetais Å¡alys pasiÅ«lymų teismui nepateikė, o tai nagrinėjamu atveju yra reikÅ¡minga nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi tvarkÄ gyvenamojo namo patalpomis bei jo priklausiniais, nustatytina ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl kurios ginčo tarp Å¡alių iÅ¡ esmės ir nėra. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs byloje ieÅ¡kovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, privalėjo pasiÅ«lyti Å¡alims Å¡iuos pasiÅ«lymus patikslinti, nurodant detaliÄ naudojimosi visu turimu turtu tvarkÄ , o to nepadaręs, netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo apimtį, dėl ko Å¡alių ginčas naudojimosi bendru turtu buvo iÅ¡spręstas neteisingai.

Taip pat neužtenkant pateiktų įrodymų, teismas galėjo pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus (planinę medžiagÄ , nuotraukas, specialisto iÅ¡vadas ir kt.) ir nustatyti terminÄ jiems pateikti (CPK 179 str. 1 d.). Dėl to teismo sprendimas panaikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos iÅ¡ naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimÄ ir perduoti civilinę bylÄ Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                                              Galina Blaževič                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė Arvydas Žibas