Legislator Case Law & Legislation
59976a0f-1392-4dea-afcb-3980fae90d4e AI generated

59976a0f-1392-4dea-afcb-3980fae90d4e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 59976a0f-1392-4dea-afcb-3980fae90d4e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas V Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-130/2013Teisėja Irena Stefanovič                                  Teisminio proceso Nr. 87-1-382-07         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3;        1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.9.1;        1.1.9.2; 1.2.25.4.5; 2.1.15.3.3.2. (S)                V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S 2013 m. vasario 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Stasio Punio,sekretoriaujant Ingridai Ablačinskaitei, Teresai Darulienei, Irmai Znatavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,nukentėjusiesiems P. M. (P. M.), S. S., L.

Legislator headnote

AI generated

59976a0f-1392-4dea-afcb-3980fae90d4e · Vilniaus apygardos teismas: Teismo iÅ¡vada apie automobilių susidÅ«rimo vietÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsta, neparemta bylos medžiaga, nes teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, kurios galėjo iÅ¡ esmės įtakoti teismo iÅ¡vadas. Pažymi, kad liudytojai S. S., O. J. ir A. J., kurių parodymais rėmėsi teismas, patys eismo įvykio nematė, jų pamÄ stymai apie galimÄ susidÅ«rimo vietÄ tėra subjektyvaus pobÅ«džio, todėl negali turėti jokios įrodomosios reikÅ¡mės priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas V Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-130/2013Teisėja Irena Stefanovič                                  Teisminio proceso Nr. 87-1-382-07         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3;        1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.9.1;        1.1.9.2; 1.2.25.4.5; 2.1.15.3.3.2. (S)                V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S 2013 m. vasario 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Stasio Punio,sekretoriaujant Ingridai Ablačinskaitei, Teresai Darulienei, Irmai Znatavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,nukentėjusiesiems P. M. (P. M.), S. S., L.

P., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei (Dulevičienei),ekspertams Vytautui Å akėnui, Irmantui Granskui, Vitalij Matusevič, Valentinui Mitunevičiui,nuteistajam R. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK)    281 str. 5 d. laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., R. D. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.Iš UADB „Ergo Lietuva“ L. P. naudai priteista 307,98 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje L. P. ieškinys UADB „Ergo Lietuva“ ir R. D. dėl turtinės žalos priteisimo atmestas.Iš R. D. L. P. naudai priteista 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje L. P. ieškinys R. D., taip pat ieškinys UADB „Ergo Lietuva“dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.Iš R.

D. P. M. naudai priteista 70 000,00 Lt, I. M. naudai priteista 100 000,00 Lt, S. S. naudai priteista 50 000,00 Lt, M. R. naudai priteista 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Likusioje dalyje P. M., S. S. ieškinys R. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat P. M. ieškinys R. D. dėl 467,06 Lt turtinės žalos atlyginimo, S. S. ieškinys UADB „Ergo Lietuva“ ir R. D. dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.Iš R. D. P. M. priteista 1000,00 Lt bei S. S. priteista 1000,00 Lt išlaidų dalyvavusio byloje advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. D. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio trys žmonės žuvo, keturiems žmonėms buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir vienam žmogui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y.    2007 m. rugsėjo 4 d., apie 13.00 val., kelio Trakai-RÅ«diÅ¡kės-PivaÅ¡iÅ«nai-Alytus 27,6-me kilometre R. D., vairuodamas automobilį “Subaru Legacy”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas ne mažesniu kaip 120 km/h greičiu, tuo virÅ¡ydamas leistinÄ ne gyvenvietėse 90 km/h greitį ir techniniu požiÅ«riu priimtinÄ eismo įvykio vietoje 58 km/h greitį, siaurame kelyje neteko techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su prieÅ¡prieÅ¡ai važiavusiu automobiliu „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 172 p., įpareigojančio vairuotojÄ važiuoti nevirÅ¡ijant leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, reikalavimus, bei KET 175.1 punkto, įpareigojančio ne gyvenvietėse važiuoti lengvaisiais automobiliais kituose keliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, reikalavimus, padarė eismo įvykį, dėl kurio dėl kÅ«no sumuÅ¡imo su daugybiniais skeleto kaulų lūžiais žuvo automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja I.

B., žuvo dėl kūno sumušimo su vidaus organų sužalojimais šio automobilio keleivė V. B., žuvo dėl kūno sumušimo su galvos smegenų sužalojimu bei kairio šlaunikaulio lūžiu minėto automobilio keleivė E. S., šio automobilio keleivei L. P. buvo padarytos muštinės žaizdos kairės alkūnės ir kairio kelio srityse, kairės plaštakos 4-to piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje, t.y. nesunkiai sutrikdyta sveikata, minėto automobilio keleivei I.

M., gim. 1999 m. rugpjūčio 23 d., buvo padarytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje su pilnu 2-o viršutinio kairės pusės danties išnirimu, galvos smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata, automobilio “Subaru Legacy” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei D. L. dėl kairio šlaunikaulio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, minėto automobilio keleivei L.

L. dėl deÅ¡inio žastikaulio didžiojo gumburo lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei Å¡io automobilio keleiviui J. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai apie kairę akį, muÅ¡tinė žaizda smakro srityje, galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaÅ¡takos V-to pamatinio pirÅ¡takaulio lūžis, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata.Apeliaciniu skundu R. D. praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo   18 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis nepagrįstai pripažintas kaltu. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos apylinkės teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Anot apelianto, nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog, bÅ«tent, jo veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.R. D. nuomone, nustatydamas priežastinį ryšį, teismas formaliai rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės instituto specialisto Vitalij Matusevič iÅ¡vada, kurioje teigiama, kad jo veiksmai - važiavimas ne mažesniu kaip 120 km/h greičiu, tuo virÅ¡ijant leistinÄ ne gyvenvietėse 90 km/h greitį ir techniniu požiÅ«riu priimtinÄ eismo įvykio vietoje 58 km/h greitį, techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Teismas nuosprendyje nepasisakė dėl Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumo, jos neanalizavo, o jos iÅ¡vadas vertino kaip savaime suprantamÄ akivaizdžiÄ tiesÄ . Pažymi, kad tokia specialisto iÅ¡vada prieÅ¡tarauja objektyviems byloje esantiems duomenims, tai yra kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei jo prieduose, autoavarijos vietos plane ir fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotiems po eismo įvykio likusiems pėdsakams.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis virÅ¡ijo leistinÄ ne gyvenvietėse 90 km/ greitį ir važiavo ne mažesniu kaip 120 km/h, kadangi Å¡i teismo iÅ¡vada yra neparemta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais.

Atkreipia dėmesį į tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius parodymus, kad važiavo apie 90 km/h greičiu, tai patvirtino ir kartu su juo važiavę D. L., L. L. bei J. L., tačiau teismas Å¡iuos jo ir nukentėjusiųjų parodymus nepagrįstai įvertino kritiÅ¡kai. Pažymi, kad iÅ¡vadÄ apie jo važiavimo greitį teismas iÅ¡ esmės padarė tik remdamasis automobilio „Audi 80“ keleivės nukentėjusiosios L. P. parodymais bei 2008 m. gegužės 26 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto Vitalij Matusevič išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Anot apelianto, būtent nukentėjusioji L. P. yra suinteresuota bylos baigtimi tiek finansine prasme, kaip pareiškusi civilinį ieškinį, tiek kaip automobilio Audi 80 vairuotojos I. B. giminaitė.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje, siekiant nustatyti, ar apelianto vairuojamo automobilio „Subaru Legacy“ važiavimo greitis turėjo įtakos eismo įvykio kilimui buvo būtina kuo tiksliau nustatyti kurioje kelio vietoje važiuojamosios dalies ilgio ir, ypatingai, pločio atžvilgiu įvyko jo vairuojamo automobilio „Subaru Legacy“ ir automobilio „Audi 80“ susidūrimas.

Teismo iÅ¡vada apie automobilių susidÅ«rimo vietÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsta, neparemta bylos medžiaga, nes teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, kurios galėjo iÅ¡ esmės įtakoti teismo iÅ¡vadas. Pažymi, kad liudytojai S. S., O. J. ir A. J., kurių parodymais rėmėsi teismas, patys eismo įvykio nematė, jų pamÄ stymai apie galimÄ susidÅ«rimo vietÄ tėra subjektyvaus pobÅ«džio, todėl negali turėti jokios įrodomosios reikÅ¡mės priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad važiuodamas dideliu greičiu, jis atėmė iÅ¡ automobilio „Audi 80“ vairuotojos I. B. galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes dėl didelio greičio nesugebėjo pats atlikti manevro - pasitraukti deÅ¡inėn ir nepaliko tokios galimybės I. B.. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino autoavarijos vietos plane užfiksuoto apelianto automobilio „Subaru Legacy“ priekinio kairio rato slydimo pėdsako reikÅ¡mės, nustatant automobilių susidÅ«rimo vietÄ kelio pločio ir ilgio atžvilgiu.

Skunde nurodoma, kad Valentino Mitunevičiaus 2008 m. rugpjūčio 18 d. specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) teigiama, jog remiantis automobilio „Subaru“ priekinio kairiojo rato pėdsako pradžios lokalizavimu bei automobilių tarpusavio padėtimi pirminio kontakto metu, techniniu požiÅ«riu galima teigti, kad automobilis „Audi“ betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu „Subaru“ buvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ (kuria tuo metu važiavo automobilis „Subaru“) per apytiksliai pusę savo gabaritinio pločio, tai yra apie 0,8 metro, todėl automobilio „Audi 80“ vairuotojos veiksmai - iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ prieÅ¡ automobilį „Subaru Legacy“, traktuojami kaip sÄ lygoję Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡io autoavarijos vietos plane užfiksuoto automobilio „Subaru Legacy“ priekinio kairio rato slydimo pėdsako reikÅ¡mės, nustatant automobilių susidÅ«rimo vietÄ kelio pločio ir ilgio atžvilgiu, ir su Å¡ia aplinkybe susijusios specialisto Valentino Minutevičiaus iÅ¡vados dalies savo nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizavo. Anot apelianto, jo vairuojamo automobilio „Subaru Legacy“ ir automobilio „Audi 80“ susidÅ«rimas įvyko jo važiavimo krypties eismo juostoje, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra nustatyta, jog automobilio „Audi 80“ vairuotojos I.

B. veiksmai techniniu požiÅ«riu bÅ«tų turėję priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu ir, kad pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo jo pasirinktas nesaugus važiavimo greitis yra neparemta bylos medžiaga ir paneigta aukščiau Å¡iame skunde aptartais įrodymais, todėl jo padarytoje veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., sudėties.Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtos bausmės vykdymo.

PraÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymÄ jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, yra priskiriamas prie neatsargių, ankščiau jis neteistas, nėra piktybiÅ¡kas ar sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi. Be to, apeliantas nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo, kad per daugiau nei dvejus metus neatlygino nė kiek žalos nei vienam nukentėjusiajam. Pažymi, kad jis buvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl už jį visÄ nukentėjusiesiems padarytÄ turtinę žalÄ ir net dalį neturtinės žalos atlygino draudimo kompanija „ERGO Lietuva“.

Skiriant bausmę, prašo atsižvelgti į tai, jog turi tris mažamečius vaikus, taip pat į tai, kad pats po nuo šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra neįgalus, šiuo metu nustatytas tik 40% darbingumas. Taip pat skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikė Lietuvos Respublikos BK 68 str. ir uždraudė jam naudotis specialia teise, tai yra vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Pirmosios instancijos teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo visiškai neargumentavo.

Atkreipia dėmesį į tai, jog po Å¡io eismo įvykio patirtų sužalojimų iki Å¡iol sunkiai juda, todėl galimybė vairuoti transporto priemonę jam itin reikalinga. Skunde taip pat teigiama, kad iÅ¡ apelianto priteista visiems nukentėjusiesiems neturtinės žalos suma sudaro 330 000,00 Lt, kuri savo dydžiu akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Pažymima, jog Å¡iuo metu esant ekonominei bei finansinei krizei, priteista suma turi bÅ«ti mažinama. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismo posėdyje apeliacine tvarka, 2011 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė nuteistojo R.

D. apeliacinį skundÄ . Nagrinėjant bylÄ kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi minėtÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. ir 332 str. 3 ir 5 d. d. nuostatas, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo praÅ¡oma nuteistojo apeliaciniame skunde, nes nepateikė iÅ¡samių motyvuotų iÅ¡vadų dėl esminių Å¡io skundo argumentų.

Konstatuoti pažeidimai pripažinti esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , jų sukeltos teisinės pasekmės taisytinos iÅ¡ naujo bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusieji bei jų atstovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numato, kad nutartyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo, o vadovaujantis Å¡io straipsnio 5 d. atmetant apeliacinį skundÄ yra nurodomi motyvai, paaiÅ¡kinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo nustatytam eismo įvykio mechanizmui, nurodo prieÅ¡taravimus tarp dviejų specialistų, tyrusių eismo įvykio priežastis, iÅ¡vadų ir kelia priežastinio ryÅ¡io tarp teismo konstatuotų nuteistojo R.

D. KET pažeidimų ir eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių buvimo klausimÄ . Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone, ginčijamas civilinio ieÅ¡kinio dydis.Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo tiriami įrodymai, dėl ko paskirta ir atlikta papildoma komisijinė eismo įvykio ekspertizė bei teisiamojo posėdžio metu apklausti ekspertai Vytautas Å akėnas, Irmantas Granskas, Valentinas Mitunevičius ir Vitalij Matusevič.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas Vitalij Matusevič parodė, kad 2008 m. gegužės 26 d. duotÄ iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) palaiko pilnai. Kalbėdamas apie autoavarijos vietos plane 16 pozicija pažymėtÄ automobilio „Subaru Legacy“ kairiojo rato pėdsakÄ jis nurodė nenustatęs, kad tai yra vieno iÅ¡ automobilių dalyvavusių autoįvykyje pėdsakai, bet matyt, kad vietos apžiÅ«ros protokole buvo nurodyta, kam tas pėdsakas priklauso, todėl ekspertas vadovavosi įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir schema.

Net nebuvo keliamas klausimas, kad tÄ pėdsakÄ galėjo palikti ne automobilis „Subaru Legacy“. Pačiam ekspertui taip pat nekilo abejonių, nes įvykio vietos fotonuotraukos buvo atspausdintos. Taip pat ekspertas Vitalij Matusevič teisiamojo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad užfiksuotas pėdsakas lemiamos įtakos neturėjo jo pateiktai iÅ¡vadai, nes nebuvo užfiksuota jokių pėdsakų, kurie nurodytų tiksliÄ automobilių susidÅ«rimo vietÄ . „Audi 80“ buvo labai smarkiai sugadintas ir akivaizdu, kad automobilis tam tikrÄ atstumÄ slydo Å¡onu, buvo nutrauktas variklis su pavarų dėže, iÅ¡muÅ¡ta visa priekinė dalis.

Po eismo įvykio turėjo bÅ«ti tam tikri pėdsakai, turėjo bÅ«ti įbrėžimai, bet tų pėdsakų įvykio vietoje užfiksuota nebuvo, todėl automobilio „Subaru Legacy“ greitis buvo nustatytas pagal apytikrę susidÅ«rimo vietÄ . Ekspertas, kalbėdamas apie iÅ¡vados dalį, kurioje nurodyta, kad ties nustatyta automobilių „Subaru Legacy“ ir „Audi 80“ susidÅ«rimo vieta (važiuojamojoje dalyje ar kelkraščiuose) nebuvo užfiksuota jokių pėdsakų, apibÅ«dinančių tikslų automobilių „Subaru Legacy“ ir „Audi 80“ iÅ¡sidėstymÄ kelio pločio atžvilgiu jų pradiniu tarpusavio kontakto momentu, nurodė, kad iÅ¡ esmės automobiliai susidÅ«rė automobiliui „Subaru Legacy“ neprivažius prie įvykio vietoje užfiksuoto pėdsako ir dėl to nebuvo galima nustatyti tikslios susidÅ«rimo padėties kelio pločio atžvilgiu.

Apie susidÅ«rimo vietÄ ekspertas nurodė sprendęs pagal radiatorių, kokia detalė buvo arčiausiai prieÅ¡ tÄ detalę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas Valentinas Mitunevičius paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vados pateikimui jam buvo pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, eismo įvykio schema, automobilių nuotraukos, eismo įvykio vietos nuotraukos, protokolas. Eksperto vertinimu, tos medžiagos buvo pakankamai, jis apžiÅ«rėjo abu automobilius, kad galėtų atsakyti į pateiktus klausimus.

Nurodė, kad apžiūrėjus automobilį „Audi 80“ natūroje, aiškiai matosi kiek deformuota užpakalinė automobilio dalis ir vienareikšmiškai su tokiu sugadinimu automobilis važiuoti negalėjo. Tie sugadinimai, eksperto vertinimu, susidarė dėl pakankamai stipraus kontakto su standžiu kūnu. Būtų galima manyti, kad sugadinimai galėjo susidaryti, jei automobilis dideliu greičiu atsitrenktų į betoninius kelio elementus ir tik tada galėtų susidaryti tokio lygio sugadinimai. Tačiau įvykio vietoje yra kelias ir šalikelis ir ten nieko nėra, betono elementų taip pat.

Å laitas taip pat ne betoninis, turėjo bÅ«ti standus kÅ«nas su kuriuo susidarė tie sugadinimai ir tai leidžia daryti prielaidÄ , kad galėjo bÅ«ti kito, t. y. trečio nenustatyto automobilio atsitrenkimas į automobilio „Audi 80“ galÄ , dėl ko automobilis „Audi 80“ buvo iÅ¡stumtas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Dėl kontakto su Å¡laitu sunkiai įsivaizduojama, kad tokie sugadinimai galėjo susidaryti, nes deformacija siekė užpakalinę ašį ir yra grynai automobilio apačioje.

SusidÅ«rimo vietÄ nustatė pagal automobilio „Audi 80“ judėjimo kryptį, t. y. susidÅ«rimas turėjo įvykti arčiau, negu galutinė Å¡io automobilio padėtis. Tai sprendžiama pagal pirmÄ nuotraukÄ , nes Å¡iÄ nuotraukÄ padidinus kompiuterio pagalba matosi, kad automobilio „Audi 80“ detalės skriejo kryptimi, einančia link fotografavusio asmens, taigi, po susidÅ«rimo automobilis „Audi 80“ judėjo ta kryptimi. Be to, dėl automobilių susidÅ«rimo „Subaru Legacy“ priekinis kairysis ratas buvo užblokuotas ir jis turėjo palikti slydimo pėdsakÄ .

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad 16-oje pozicijoje pėdsakas, pažymėtas bÅ«tent automobilio „Subaru Lagecy“ priekinio kairio rato. Kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotas pėdsakas yra automobilio „Subaru Legacy“ priekinio kairio rato pėdsakas, duomenys neprieÅ¡tarauja ir atitinka automobilio „Subaru Legacy“ sugadinimo pobÅ«dį ir jo judėjimo trajektorijÄ . 16-a pozicija pažymėtas pėdsakas ir nurodo, kad susidÅ«rimo vieta yra prieÅ¡ tÄ pėdsakÄ , žiÅ«rint pagal automobilio „Subaru Legacy“ judėjimo kryptį, kadangi pėdsakas susidarė, kai ratas po susidÅ«rimo buvo užblokuotas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad automobilių susidÅ«rimo vieta yra tarp sustojusio automobilio „Audi 80“ ir 16-a pozicija pažymėto pėdsako, kelio iÅ¡ilginių matmenų atžvilgiu. Kelio skersinių matmenų atžvilgiu, yra akivaizdu, kad automobilis „Subaru Legacy“ judėjo pakankamai dideliu greičiu po susidÅ«rimo, kadangi dar slydo didelį atstumÄ ir jo judėjimo kryptis yra beveik iÅ¡ilgai kelio. Tai leidžia manyti, kad susidÅ«rimo metu automobilis „Subaru Legacy“ buvo maždaug ties kelio viduriu ir tada žiÅ«rint pagal automobilių sugadinimus, pagal jų persidengimÄ , buvo nustatytos automobilių padėtys susidÅ«rimo metu.

Pagal įvykio vietos apžiÅ«ros metu padarytas nuotraukas matosi, kad tas pėdsakas nukreiptas link galutinės automobilio „Subaru Legacy“ padėties, t. y. automobilio priekinis kairysis ratas po smÅ«gio buvo užblokuotas ir jis turėjo palikti pėdsakÄ . Tokių duomenų visuma leidžia manyti, kad užfiksuotas pėdsakas priklauso automobiliui „Subaru Legacy“ ir tas pėdsakas iÅ¡ esmės atspindi vietÄ , kurioje po susidÅ«rimo priekinis kairys ratas užblokuotas pradėjo kontaktuoti su keliu.

Kiti trys ratai nebuvo užblokuoti ir jų pėdsakų neliko, kiti trys ratai galėjo suktis.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas Vytautas Å akėnas palaikė savo iÅ¡vadÄ bei nurodė, kad atlikdamas tyrimÄ , nesirėmė jau atliktomis ir byloje esančiomis iÅ¡vadomis. TyrimÄ atliko pagal teismo nutartyje pateiktus klausimus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilio pėdsakas, užfiksuotas įvykio vietoje, nėra susijęs su Å¡iuo eismo įvykiu. Kalbėdamas apie baudžiamosios bylos medžiagoje esančiÄ fotonuotraukÄ (t.1, b. l.

10) ekspertas nurodė, kad joje užfiksuotas pėdsakas negali bÅ«ti priskirtas lengvajam automobiliui. Toks ekspertų sprendimas buvo padarytas pagal pėdsako plotį ir pagal matomus požymius, pagal protektoriaus raÅ¡tÄ , nes ten turėjo bÅ«ti iÅ¡ilginiai grioveliai. Nuotraukose matomas pėdsakas yra didesnis negu lengvojo automobilio, ten yra dviejų ratų pėdsakas, tik vienas ant kito „užsiklojęs“. Tikėtina, jog tai yra krovininio automobilio rato pėdsakas. Vertinant abiejų automobilių sugadinimus, automobilio „Audi 80“ priekinės dalies sugadinimai žiÅ«rint pagal plotį, yra mažiau negu žibinto plotis, o automobilio „Subaru Legacy“ sugadinimai turėjo bÅ«ti daugiau negu žibinto plotis.

Automobilio „Audi 80“ yra sugadintas kampas, po to visas smūgis gilėja link automoblinio kairio šono. Automobilio „Subaru Legacy“ sugadinimo didelė apimtis yra pagal priekinę automobilio dalį. Palyginus automobilio „Audi 80“ variklio dangčio ir automobilio „Subaru Legacy“ variklio dangčio sugadinimus, matosi, kad „Subaru Legacy“ sugadinimų apimtis yra žymiai didesnė, t. y. automobilio „Subaru Legacy“ priekinės dalies kairės pusės sugadinimo apimtis, matuojant pagal plotį, yra didesnė negu automobilio „Audi 80“.

Bandant atkurti eismo įvykio eigÄ , automobilių susidÅ«rimo eiga yra nurodyta ekspertizės akto 4 paveikslėlyje, t. y. automobilis „Audi 80“ sukasi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, slenka galine dalimi, kontaktuoja su Å¡laitu ir verčiasi per stogÄ , automobilio virtimo metu iÅ¡krentant varikliui. O automobilis „Subaru Legacy“ po kontakto pradeda suktis prieÅ¡ laikrodžio rodykle ir sukdamasis nuvažiuoja į deÅ¡inę kelio pusę. Neįtikėtina, kad galėjo nelikti automobilio „Subaru Legacy“ pėdsakų ant kelio.

IÅ¡ nuotraukų, darytų įvykio vietoje matyti, kad ant kelio yra kažkokie pėdsakai, kurie galėjo priklausyti automobiliui „Subaru Legacy“, tačiau jie nebuvo užfiksuoti. Tikėtina, kad po susidÅ«rimo vyko automobilio „Subaru Legacy“ Å¡oninis slydimas ir jis sukosi, apie kÄ byloja kairėje kelio pusėje rastos nuolaužos ir kada automobilis po smÅ«gio vienas sukosi ir slydo, automobilis „Subaru Legacy“ judėjo sukdamasis prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir jokio tiesaus slydimo nebuvo, t. y. jis nejudėjo linijine trajektorija.

Po susidÅ«rimo abu automobiliai sukosi. Manytina, kad po susidÅ«rimo pilnai buvo užblokuotas automobilio „Subaru Legacy“ priekinis kairysis ratas, dėl to jis negalėjo palikti tiesaus pėdsako. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis „Audi 80“ po susidÅ«rimo iÅ¡ilgine kelio kryptimi ženkliai nepasislinko, t. y. susidÅ«rimo metu, kada automobiliai sugilėjo, jis pradėjo suktis prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, sukantis trenkėsi į Å¡laitÄ ir iÅ¡kart vertėsi. Kad automobilis „ Audi 80“ pradėjo slysti deÅ¡iniu Å¡onu ir vertėsi pasitvirtina ir tuo, jog netoli automobilio, gulinčio ant stogo, matyti iÅ¡kritusio variklio pėdsakai.

Tai yra automobilio vertimosi metu iÅ¡krito jo variklis ir automobilis atsigulė ant stogo. Variklis nepasiliko toje vietoje kur iÅ¡krito. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad susidÅ«rimas įvyko ties kelio deÅ¡iniu pakraščiu, nes automobilio „Audi 80“ vairuotoja buvo sureagavusi ir buvo pasukusi automobilį link kelkraščio, susidÅ«rimo momentu automobilis „Audi 80“ buvo deÅ¡inėje kelio pusėje žiÅ«rint link Trakų pusės. Jeigu daryti prielaidÄ , kad automobiliai bÅ«tų susidÅ«rę kelio kairėje pusėje, tuomet automobilis „Audi 80“ turėtų pradėti suktis važiuojamoje kelio dalyje, tačiau to nebuvo, nes jis buvo prie kelkraščio, todėl ir apsivertė ant stogo.

Taip pat tyrimo metu įvertinus automobilio „Subaru Legacy“ padėtį po eismo įvykio, jo prisislinkimo tokį didelį atstumÄ , taip pat įvertinus kelio dangÄ , Å¡io automobilio galėjo bÅ«ti prie 117 km/h greitis.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas Irmantas Granskas taip pat palaikė 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 128-138) nurodyta, kad eismo įvykio vietoje užfiksuotas 39,9 m ilgio pėdsakas, kuris autoavarijos vietos plane buvo pažymėtas 16 pozicija ir įvardintas kaip automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo rato, negalėjo bÅ«ti paliktas automobilio „Subaru Legacy“ dehermetizuotu priekiniu kairiuoju ratu.

Tikėtina, kad eismo įvykio vietoje buvo užfiksuoti du vienas Å¡alia kito, dalinai vienas ant kito užsiklostę, skirtingų priekabų ratų padangų pėdsakai.Sprendžiant pagal automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėtį po eismo įvykio, automobilių detalių ir jų nuolaužų iÅ¡sidėstymÄ kelio OnuÅ¡kis-Trakai pločio ir ilgio atžvilgiu, tikėtina, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko kelio OnuÅ¡kis-Trakai važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje, buvusiame tarpe tarp apvirtusio automobilio „Audi 80“ ir po eismo įvykio deÅ¡inės pusės Å¡alikelėje rastų automobilio „Subaru Legacy“ grotelių nuolaužų.BetarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis, tikėtina, buvo apie 117 km/h, o automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - apie 60 km/h.Å io eismo įvykio eiga buvo tokia.

Automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. B., važiuodama link Trakų apie 60 km/h greičiu ir automobiliui esant nuo susidūrimo vietos apie 23 m atstumu sureagavo eismo saugumo grėsmei ir nusuko automobilį link dešinio kelkraščio. Automobilis „Audi 80“, judėdamas iš kairės į dešinę smailiu, apie 7? kampu pradžioje priekinio skydo kairiuoju kraštu susidūrė su priešpriešiais link Onuškio kelio važiuojamosios dalies viduriu apie 117 km/h greičiu važiavusio automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R.

D. priekiniu kairiuoju kraÅ¡tu. Tolimesnio kontakto metu automobilis „Subaru Legacy“ priekiniu kairiuoju kampu sugniuždė automobilio „Audi 80“ priekinį kairį sparnÄ , lonžeronÄ , sulaužė priekinio kairiojo rato pakabÄ , deformavo abejas kairės pusės dureles ir galinio kairio sparno priekinę dalį. Po susidÅ«rimo automobilis „Audi 80“ bagažinės dugnu atsitrenkė į Å¡oninį kelio Å¡laitÄ , po to per deÅ¡inį Å¡onÄ apsivertė ant stogo ir liko stovėti padėtyje, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio.Automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairysis Å¡onas, pradedant priekinės dalies kairiu kraÅ¡tu ir baigiant galiniu kairiuoju sparnu, buvo apgadintas automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiuoju kampu dėl to, kad susidÅ«rimo metu tarp automobilio „Audi 80“ kairiojo Å¡ono buvo nedidelis, smailus, apie 7? kampas, atviras link automobilio „Audi 80“ priekinės dalies.

Automobilio „Audi 80“ galinis bamperis buvo nuplėštas ir deformuotas, bagažinės dugnu automobiliui atsitrenkus į iÅ¡orinį Å¡alikelės Å¡laitÄ .Techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo tai, kad automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. D., esant ribotam matomumui važiavimo kryptimi, važiavo apie 117 km/h kelio Trakai-OnuÅ¡kis važiuojamosios dalies viduriu ir prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad saugiai prasilenktų su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu automobiliu „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I.

B..Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį negalėjo vertinti ir vadovautis 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nes jo neturėjo, todėl jį vertina apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo klausimÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Kadangi Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių, t. y. reikia nustatyti, kas – ar nuteistasis R. D., ar žuvusioji automobilio „Audi 80“ vairuotoja I. B. – padarė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir, jei padarė, kuris iÅ¡ padarytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų buvo bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo sÄ lyga.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens kaltės klausimÄ Å¡ios kategorijos bylose itin svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kaip juos suvokė eismo dalyviai, t. y. nustatyti, kokioje vietoje įvyko įvykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams, kaip jie suprato KET reikalavimus ir juos vykdė. Akcentuotina, kad KET paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimÄ , kad bÅ«tų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnio pavojaus Å¡altinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai.

Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ , visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad R. D. pažeidė autoįvykio metu galiojusių KET 172 p. ir 175.1 p. Minėtame KET 172 p. nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 175.1 p. įtvirtintas įpareigojimas ne gyvenvietėse lengvaisiais automobiliais keliuose su asfalto ar betono danga važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad jis virÅ¡ijo leistinÄ ne gyvenvietėse 90 km/h greitį ir važiavo ne mažesniu kaip 120 km/h greičiu, kadangi Å¡i teismo iÅ¡vada yra neparemta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008 m. gegužės 26 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ ekspertas Vitalij Matusevič patvirtino ir teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, yra nurodyta, jog tikėtina, kad R. D. vairuojamas automobilis „Subaru Legacy“ važiavo ne mažesniu kaip 120 km/h greičiu, negalima nustatyti, kokiu greičiu prieÅ¡ eismo įvykį važiavo automobilis „Audi 80“, tačiau jo greitis prieÅ¡ pat eismo įvykį buvo žymiai mažesnis nei automobilio “Subaru Legacy” (t. 1, b. l. 66-73).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme gautame Lietuvos teismo ekspertizės centro    2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 128-138) nurodyta, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis, tikėtina, buvo apie 117 km/h, o automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - apie 60 km/h. Akcentuotina, kad netgi įmonės „Impulsana“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. specialisto, dalyvavusio byloje kaltinamojo praÅ¡ymu, iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 16-35) yra nurodyta, kad kompiuterio programa CART-3 atlikus automobilių „Audi 80“ ir „Subaru Legacy“ susidÅ«rimo modeliavimÄ nustatyta, kad Å¡ių automobilių greičiai susidÅ«rimo metu buvo: automobilio „Audi“ – 57 km/h, o automobilio „Subaru“ – apie 100 km/h.

Å iÄ aplinkybę specialistas patvirtino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 3, b. l. 184). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Å¡iomis ekspertų ir specialistų iÅ¡vadomis. Akcentuotina, kad iÅ¡ dalies Å¡ias specialistų ir ekspertų iÅ¡vadas patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duoti nuoseklÅ«s nukentėjusiosios L. P. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad jie važiavo nedideliu, gal apie 60 km/h greičiu. Matomumas buvo labai geras, buvo sausa, nelijo.

Kai jie pradėjo kilti į kalniukÄ , L. P. pamatė, kad „skrenda“ automobilis, jis važiavo labai greitai, ji net matė Å¡io automobilio dugnÄ ir ratus, ji dar pasakė: „PažiÅ«rėkit, koks durnelis lekia“, - ir pajuto smÅ«gį, jų automobilis apsivertė (t. 1, b. l. 141-143, t. 3, b. l. 83). IÅ¡ dalies Å¡ie nukentėjusiosios parodymus pasitvirtina ir liudytojo O. J. (t. 3, 173-174) teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad tas kelio ruožas - kalnelis, ant kurio įvyko avarija, yra avaringas, matomumas yra blogas iÅ¡ abiejų pusių; važiuojant iÅ¡ Trakų pusės link OnuÅ¡kio ties įvykio vieta, prieÅ¡ kalnelį, visada traukia važiuoti kairiau; važiuojant apie 100 km/h greičiu prieÅ¡ tÄ kalnelį automobilį kilsteli aukščiau.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio, kaltinamasis R.

D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2007 m. rugsėjo 4 d., apie 13.00 val., jis, vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, važiavo iÅ¡ Antakalnio kaimo OnuÅ¡kio kaimo link, nors į spidometrÄ nežiÅ«rėjo, bet tvirtino, kad važiavo apie 90 km/h greičiu. Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamojo giminaitė nukentėjusioji L. L. parodė, kad ji nevairuoja automobilio, kokiu greičiu jie važiavo, nežino, jai atrodė, kad negreitai. IÅ¡ esmės Å¡ios nukentėjusiosios parodymai atitiko jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjusioji D. L., taip pat teisme parodė, kad jie važiavo apie 90 km/h greičiu, bet tiksliai ji pasakyti negali. Kaltinamojo giminaitis nukentėjusysis J. L. parodė, kad jis tiksliai negali pasakyti kokiu greičiu jie važiavo, tačiau negreitai. Jis automobilio nevairuoja, į spidometrÄ nežiÅ«rėjo, bet, jo nuomone, jie važiavo tikrai nedideliu, gal apie 90 km/h greičiu. IÅ¡ nuteistojo ir nukentėjusių duotų parodymų darytina iÅ¡vada, kad jų parodymai nėra kategoriÅ¡ki, nė vienas iÅ¡ jų tikslaus automobilio greičio spidometre iki susidÅ«rimo momento neužfiksavo, o duodami parodymus, vadovavosi tik savo subjektyviu vertinimu, kokiu greičiu galėjo važiuoti automobilis „Subaru Legacy“.

Pažymėtina ir tai, kad D. L. ir J. L. duoti parodymai prieÅ¡tarauja vieni kitiems, nes D. L. parodė, jog R. D. prieÅ¡ susidÅ«rimÄ greičio nesulėtino, o J. L. parodė, kad R. D. nebuvo padidinęs greičio, jis sulėtino greitį prieÅ¡ susidÅ«riant su automobiliu „Audi 80“. Be to, tiek D. L., tiek J. L. nurodė, jog viskas įvyko labai greitai. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis J. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis automobilį „Audi 80“ pamatė gal deÅ¡imties metrų atstumu iki susidÅ«rimo, o ekspertas Vitalij Matusevič, teisiamajame posėdyje komentuodamas šį nukentėjusiojo teiginį nurodė, kad važiuojant ne mažesniu kaip 120 km/h greičiu, automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojas per deÅ¡imties metrų atstumÄ nespėtų net sureaguoti savo automobilio stabdymu, kas patvirtinama ir kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriam nurodyta, kad stabdymo žymių nebuvo (t. 1, b. l. 5-18).

Nuteistojo ir palankius nuteistajam parodymus davusių nukentėjusiųjų parodymų, susijusių su nuteistojo važiavimo greičiu, nepatvirtino jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos metu apklausti specialistai ir ekspertai, todėl jie pagrįstai yra vertintini kritiÅ¡kai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, įmonės „Impulsana“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. specialisto iÅ¡vadÄ (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008 m. gegužės 26 d. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu ekspertų ir specialistų duotus parodymus konstatuotina, kad susidariusioje eismo situacijoje R.

D. turėjo elgtis itin atsargiai ir laikytis KET 172 bei 175.1 p. reikalavimų – važiuoti ne tik nevirÅ¡ydamas leistino 90 km/h greičio, bet ir pasirinkti dar mažesnį važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. KET 172 p. nurodyta, kad vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, todėl automobilio vairuotojo R. D. pasirinktas važiavimo greitis – betarpiÅ¡kai didesnis nei 90 km/h – eismo įvykio metu buvusiomis kelio sÄ lygomis buvo nepriimtinas ir nesaugus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikslus automobilio „Subaru Legacy“ greitis Å¡iuo atveju nenustatytas, tačiau atsižvelgiant į byloje esančias specialistų iÅ¡vadas bei ekspertizės akto rezultatus, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus vienareikÅ¡miÅ¡kai darytina iÅ¡vada, kad įvykio metu automobilio „Subaru Legacy“ greitis buvo didesnis nei 90 km/h, o tuo pačiu žymiai didesnis ir už techniniu požiÅ«riu priimtinÄ eismo įvykio vietoje 58 km/h greitį.

Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad automobilio „Subaru Legacy“ varuotojas R. D. įvykio metu pažeidė KET 172 p. bei 175.1 p. reikalavimus, kÄ nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008 m. gegužės 26 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytu techniniu požiÅ«riu priimtino greičio dydžiu, juo labiau, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga bei liudytojų parodymai, kuriuose apibÅ«dinami to kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis ypatumai.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R.

D., vairuodamas automobilį “Subaru Legacy”, važiavo ne mažesniu kaip 120 km/h greičiu, t. y. virÅ¡ydamas leistinÄ ne gyvenvietėse 90 km/h greitį ir techniniu požiÅ«riu priimtinÄ eismo įvykio vietoje 58 km/h greitį, taip pažeisdamas KET reikalavimus. Å iÄ aplinkybę teismas nustatė atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 26 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu atlikus eismo įvykio ekspertizę, 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis, tikėtina, buvo apie 117 km/h.

Taigi, šios ekspertizės metu buvo nustatytas kiek mažesnis (3 km/h) šio automobilio greitis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad toks greičio viršijimo skirtumas niekaip neturi įtakos R. D. veikos kvalifikacijai, apeliacinės intancijos teismas nekeičia skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių dėl automobilio Subaru Legacy“ greičio viršijimo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nustatyta, jog žuvusiosios I.

B. veiksmai techniniu požiūriu būtų turėję priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. 2008 m. gegužės 26 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „Audi 80“ greitis prieš pat eismo įvykį buvo žymiai mažesnis nei automobilio “Subaru Legacy” greitis, t. y. ne didesnis kaip 58 km/h. Jau minėta, kad įmonės „Impulsana“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) taip pat yra nurodyta, kad automobilio „Audi 80“ greitis susidūrimo metu buvo 57 km/h.

Akcentuotina, kad ir 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog I. B. važiavo apie      60 km/h greičiu. Kaip parodė nukentėjusysis P. M., I. B. vairavimo stažas buvo apie penkeri metai, ji visada labai atsargiai ir lėtai važiuodavo. Nukentėjusioji L. P. taip pat parodė, kad I. B. šis kelias buvo žinomas, ji dažnai juo važiuodavo, kad I. B. važiavo nedideliu, gal apie 60 km/h greičiu. Nuteistasis bei nukentėjusieji L. L., D. L. bei J. L. savo parodymuose taip pat nenurodė, kad automobilis „Audi 80“ iki susidūrimo būtų važiavęs dideliu greičiu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nuteistojo ir nukentėjusiųjų, betarpiÅ¡kai dalyvavusių eismo įvykyje ir jį mačiusių parodymus, konstatuotina, kad eismo įvykio metu automobilio „Audi 80“ greitis buvo žymiai mažesnis už automobilio „Subaru Legacy“ greitį ir lygus arba artimas techniniu požiÅ«riu priimtinam eismo įvykio vietoje 58 km/h greičiui. Å i apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai atitinka pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotas aplinkybes.Apeliacinį skundÄ nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė įmonės „Impulsana“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini)iÅ¡keltÄ versijÄ apie trečiojo nenustatyto automobilio dalyvavimÄ eismo įvykyje.

Pažymėtina, kad ir 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog automobilio „Audi 80“ galinės dalies sugadinimai atsirado dėl to, kad susidÅ«rimo metu automobilis „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukosi prieÅ¡ laikrodžio rodyklę ir galine dalimi buvo bloÅ¡kiamas link kelio OnuÅ¡kis-Trakai deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Po susidÅ«rimo automobilis „Audi 80“, judėdamas atbulas, bagažinės dugnu trenkėsi į kelio OnuÅ¡kis-Trakai deÅ¡inės Å¡alikelės iÅ¡orinį Å¡laitÄ , dėl ko buvo nuplėštas galinis bamperis bei deformuotas bagažinės dugnas, po to per deÅ¡inį Å¡onÄ , kada deÅ¡inės pusės ratai ir, tikėtina, slenkstis įsirausė į kelkraščio gruntÄ vertėsi aukÅ¡tyn ratais į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

Kadangi apeliaciniame skunde Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nuteistasis neginčija, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisakys. Vis dėlto, apeliaciniame skunde remiamasis 2008 m. rugpjūčio 18 d. specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kurioje teigiama, jog remiantis automobilio „Subaru“ priekinio kairiojo rato pėdsako pradžios lokalizavimu bei automobilių tarpusavio padėtimi pirminio kontakto metu, techniniu požiÅ«riu galima teigti, kad automobilis „Audi 80“ betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu „Subaru Legacy“ buvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ (kuria tuo metu važiavo automobilis „Subaru Legacy“) per apytiksliai pusę savo gabaritinio pločio, tai yra apie 0,8 metro, todėl automobilio „Audi 80“ vairuotojos veiksmai - iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ prieÅ¡ automobilį „Subaru Legacy“, traktuojami kaip sÄ lygoję Å¡io eismo įvykio kilimÄ , t. y. tokiu bÅ«du keliama versija, kad I.

B. vairuojamas automobilis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko „Subaru Legacy“ važiuojamosios dalies pusėje. Kaip matyti iÅ¡ minėtos specialisto iÅ¡vados turinio bei eksperto apklausos apeliacinės instancijos teisme, Valentinas Mitunevičius tyrimo, ar tikrai įvykio vietoje esantys automobilio ratų slydimo pėdsakai yra palikti automobilio „Subaru Legacy“ kairiuoju ratu neatliko. To nedarė ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas 2008 m. gegužės 26 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes tiek vienas, tiek kitas specialistas vadovavosi kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir autoavarijos vietos planu, kuriuose neatlikus jokio papildomo tyrimo, vadovaujantis tik juos suraÅ¡iusių pareigÅ«nų subjektyviu vertinimu, buvo nurodyta, kad Å¡iuose dokumentuose užfiksuotas automobilio ratų slydimo pėdsakas yra paliktas automobilio „Subaru Legacy“ kairiojo rato.

Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gautame 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad atlikus tyrimÄ , siekiant nustatyti kaip techniniu požiÅ«riu susiformavo autoavarijos vietos plane 16 pozicija pažymėtas automobilio „Subaru Legacy“ kairiojo priekinio rato pėdsakas, atliktas tyrimas duoda pagrindÄ teigti, kad eismo įvykio vietoje užfiksuotas 39,9 m ilgio pėdsakas, kuris avarijos vietos plane buvo pažymėtas 16 pozicija ir įvardintas kaip automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo rato, negalėjo bÅ«ti paliktas automobilio „Subaru Legacy“, dehermetizuotu priekiniu kairiuoju ratu.

Tikėtina, kad eismo įvykio vietoje buvo užfiksuoti du vienas Å¡alia kito, dalinai vienas ant kito užsiklostę, skirtingų priekabų ratų padangų pėdsakai. Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apklausti ekspertai Vytautas Å akėnas ir Irmantas Granskas visiÅ¡kai palaikė Å¡iÄ savo iÅ¡vadÄ , netikėti ja apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę, nebetenka prasmės ir apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino autoavarijos vietos plane užfiksuoto apelianto automobilio „Subaru Legacy“ priekinio kairio rato slydimo pėdsako reikÅ¡mės, nustatant automobilių susidÅ«rimo vietÄ kelio pločio ir ilgio atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad I. B. vairuojamas automobilis „Audi 80“ eismo įvykio metu nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tačiau apelianto įsitikinimu, jo vairuojamo automobilio „Subaru Legacy“ ir automobilio „Audi 80“ susidÅ«rimas įvyko jo važiavimo krypties eismo juostoje. Å ie nuteistojo argumentai, apeliacinį skundÄ nagrinėjančios kolegijos vertinimu, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad versija, jog automobilio „Subaru Legacy“ ir automobilio „Audi 80“ susidÅ«rimas įvyko „Subaru Legacy“ važiuojamosios krypties eismo juostoje pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡kelta įmonės „Impulsana“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini). Å iÄ versijÄ specialistas grindė ta aplinkybe, kad Å¡is iÅ¡važiavimas galėjo įvykti dėl nenustatyto trečiojo automobilio vairuotojo veiksmų – saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės nesilaikymas.

Apeliacinės instancijos vertinimu, nepasitvirtinus Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡keltai versijai, kad eismo įvykio metu dalyvavo dar vienas automobilis bei 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius, kad paliktos automobilio ratų slydimo žymės nepriklauso automobiliui „Subaru Legacy“, „Impulsana“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. specialisto iÅ¡vados (duomenys neskelbtini) teiginiai apie automobilio „Audi 80“ iÅ¡važiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ yra atmestini.

Pažymėtina, kad nukentėjusieji J. L., L. L. ir D. L., apklausti 2007 m. rugsėjo 7 d., po įvykio praėjus neilgam laiko tarpui, nė vienas nenurodė, kad eismo įvykis būtų įvykęs „Subaru Legacy“ važiuojamosios krypties eismo juostoje. Priešingai, nukentėjusioji D. L. nurodė, kad raudonos spalvos automobilis važiavo savo juosta ir staiga automobilis, kuriuo ji važiavo, metėsi į dešinę pusę (t. 1, 151-152). Nukentėjusysis J. L. apklausos ikiteisminio tyrimo metu negalėjo pasakyti nei kokiu greičiu važiavo jų automobilis, nei kuria puse važiavo automobilis „Audi 80“ (t.

1. b. l. 172-173). Tačiau pirmosios instancijos teisme jis savo parodymus pakeitė ir pradėjo tvirtinti, neva avarija įvyko todėl, kad automobilis „Audi 80“ važiavo ne savo kelio dalimi, susidūrimas įvyko jų (R. D.) kelio eismo juostoje. J. L. teigimu, automobilis „Audi 80“ važiavo viduriu kelio, o jų automobilio ratai važiavo netgi kelkraščiu. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis J. L. taip pat nurodė, kad jokių manevrų vairuodamas prieš įvykį R. D. neatliko.

Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad automobiliai susidūrė kampais (t. 3, b. l 170-171). Savo parodymus pakeitė ir D. L., nes nurodė, kad susidūrimas įvyko jų eismo juostoje, tačiau negalėjo pasakyti ar arčiau kelkraščio, ar arčiau kelio vidurio. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad I. B. važiavo savo eismo juostoje, o susidūrimas įvyko jų (R. D.) eismo juostoje, nukentėjusioji teigė tai mačiusi.Tuo tarpu nukentėjusioji L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, apklausta iš karto po įvykio, tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad I.

B. važiavo nedideliu, gal apie 60 km/h, greičiu, jie nebuvo iÅ¡važiavę į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , be to, nukentėjusioji parodė, jog, kai jos pamatė, kad, kaip iÅ¡sireiÅ¡kė L. P., „skrenda“ automobilis, kuris važiavo labai greitai, I. B. truputį pasitraukė į deÅ¡inę pusę, bet daugiau jai nebuvo kur trauktis, nes ten buvo Å¡laitas (t. 3, b. l. 83).Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis savo pozicijÄ dėl eismo įvykio aplinkybių pakeitė 2008 m. spalio 8 d. vykusios jo kaip įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 43).

Pažymėtina, kad Å¡i apklausa vyko jau po to, kai buvo gauta įmonės „Impulsana“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini) ir minėtos apklausos metu nuteistasis pradėjo tvirtinti, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio „Audi 80“ vairuotojos kaltės, nes ji iÅ¡važiavo į nuteistojo eismo juostÄ , nors prieÅ¡ tai vykusių apklausų metu nuteistasis negalėjo nurodyti tikslios automobilio „Audi 80“ padėties, taip pat nurodė, kad pamatęs kitÄ automobilį nepasitraukė arčiau deÅ¡inio kraÅ¡to, važiuodamas įkalne greičio nesulėtino, važiavo tokiu pačiu greičiu kaip ir prieÅ¡ tai (t. 2, b.l. 7-8).

Nuteistasis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad jis važiavo savo eismo juosta asfaltuotu keliu, važiuodamas į įkalnę pasuko dešiniau, jo automobilio dešinieji ratai buvo ant kelkraščio. Jis negalėjo pasakyti, ar prieš įkalnę mažino greitį, nes neatsimena. Ant kalniuko prieš save jis pamatė raudonos spalvos automobilį, dabar jis jau žino, kad tai buvo “Audi 80”, tuo metu nesuprato, viskas įvyko labai greitai, jis pajuto smūgį, jam nebuvo laiko niekur išsukti, įvyko susidūrimas.

Kito automobilio tame kelyje R. D. nepastebėjo. Kaltinamojo nuomone, 90 km/h greitis toje vietoje, žinant šį keliÄ , yra saugus, o jis žinojo šį keliÄ . Tame kelyje sunku prasilenkti, nes ten labai siaura, todėl jo automobilio deÅ¡inės pusės ratai buvo kelkraÅ¡tyje, nors jis ir nematė prieÅ¡ais atvažiojančio automobilio. Ar I. B. vairuojamas automobilis buvo iÅ¡važiavęs į kaltinamojo eismo juostÄ , jis nežino, bet mano, kad buvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistojo ir nukentėjusiųjų J.

L. bei D. L. parodymai yra vertintini kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad J. L., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, kardinaliai juos pakeitė. Jo parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja ne tik nukentėjusiosios D. L. bet ir kaltinamojo parodymams, duotiems tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. KritiÅ¡kai vertinamų nukentėjusiojo bei nuteistojo parodymų nepatvirtina ir jokia kita bylos medžiaga, iÅ¡skyrus 2008 m. rugpjūčio 18 d. specialisto iÅ¡vadÄ (duomenys neskelbtini), kuri dalyje dėl automobilio „Audi 80“ iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ laikytina nepagrįsta ir klaidinančia.

Be to, nukentėjusysis J. L., nors pirmosios instancijos teisme ir teigė, kad automobilio „Audi 80“ iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ aplinkybes prisiminė praėjus dviem savaitėms nuo įvykio, nepasinaudojo galimybe papildyti savo parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu, kas taip pat kelia pagrįstÄ abejonę nukentėjusiojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų teisingumu. Pažymėtina, kad 2008 m. gegužės 26 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog automobiliai „Audi 80“ ir „Subaru Legacy“ susidÅ«rė ties kelio važiuojamosios dalies viduriu, ne mažiau kaip 10 m neprivažiavus prie eismo įvykyje užfiksuoto automobilio „Audi 80“.

Tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sprendžiant pagal automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padėtį po eismo įvykio, automobilių detalių ir jų nuolaužų iÅ¡sidėstymÄ kelio OnuÅ¡kis-Trakai pločio ir ilgio atžvilgiu, tikėtina, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko kelio OnuÅ¡kis-Trakai važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje, buvusiame tarpe tarp apvirtusio automobilio „Audi 80“ ir po eismo įvykio deÅ¡inės pusės Å¡alikelėje rastų automobilio „Subaru Legacy“ grotelių nuolaužų.

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008 m. gegužės 26 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. D. vairuojamas automobilis „Subaru Legacy“ važiavo nemažesniu kaip 120 km/h greičiu. Riboto matomumo sÄ lygomis važiavo ties kelio važiuojamosios dalies viduriu ir automobilio priekinės plokÅ¡tumos kaire puse, su apie 0,8 m persidengimu kontaktavo su prieÅ¡prieÅ¡iais žymiai lėčiau važiavusio automobilio „Audi 80“, vairuojamo I. B., priekinės plokÅ¡tumos kaire puse.

Pradiniu tarpusavio kontakto momentu automobilių išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „Audi 80“ kairysis šonas, pradedant priekinės dalies kairiu kraštu ir baigiant galiniu kairiuoju sparnu buvo apgadintas automobilio „Subaru Legacy“ priekiniu kairiuoju kampu dėl to, kad susidūrimo metu tarp automobilio „Audi 80“ kairiojo šono buvo nedidelis, smailus, apie 7? kampas, atviras link automobilio „Audi 80“ priekinės dalies.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada Å¡iuo atveju laikytina pagrįsta, nes jÄ patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Nukentėjusioji L. P. patvirtino, kad siekdama iÅ¡vengti susidÅ«rimo I. B. pasitraukė arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to, o tai patvirtina ekspertizės akte nurodyto smailaus, apie 7? kampo, atviro link automobilio „Audi 80“ priekinės dalies susidarymÄ Ä¯vykio metu, kuris ekspertizės akte buvo nurodytas, atsižvelgiant į automobilių „Subaru Legacy“ bei „Audi 80“ sugadinimus.

IÅ¡ dalies 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akto       Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ patvirtina ir nukentėjusiojo J. L. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog automobiliai kontaktavo kampu. Akcentuotina, tai, kad nei 2008 m. gegužės 26 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nei 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad automobiliai susidÅ«rė R. D. važiuojamosios dalies pusėje. Pažymėtina, kad 2011 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog atliktas tyrimas duoda pagrindÄ teigti, kad techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo tai, kad automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojas R.

D., esant ribotam matomumui važiavimo kryptimi, važiavo apie 117 km/h kelio Trakai-OnuÅ¡kis važiuojamosios dalies viduriu ir prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad saugiai prasilenkti su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu automobiliu „Audi 80“, kurį vairavo I. B.. Kaip matyti iÅ¡ 2008 m. gegužės 26 d. iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), jÄ atlikęs ekspertas Vitalij Matusevič taip pat nurodė, kad automobiliai „Audi 80“ ir „Subaru Legacy“ susidÅ«rė ties kelio važiuojamosios dalies viduriu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iomis ekspertų iÅ¡vadomis, kurias iÅ¡ dalies patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.Taigi, teismas konstatuoja, kad I. B. laikėsi KET reikalavimų, važiavo įvykio vietoje techniÅ¡kai priimtinu greičiu, savo eismo juostoje ir bandė atlikti reikalingus veiksmus, siekdama iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus – bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklės nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis. R. D. padaryti KET 172 p. ir 175.1 p. pažeidimai bÅ«tų bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga tuo atveju, jei analogiÅ¡koje situacijoje jam laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.

Iš pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad tuo atveju, jei R. D. būtų neviršijęs leistino 90 km/h greičio, esant blogam matomumui toje kelio atkarpoje, sulėtinęs greitį iki toje vietoje priimtino 58 km/h ar jam artimo greičio, bei pasukdamas automobilį „Subaru Legacy“ arčiau dešiniojo kelkraščio, būtų išvengęs „Subaru Legacy“ susidūrimo su „Audi 80“, juo labiau, kad kaip konstatavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, „Audi 80“ vairuotoja I.

B. bandė atlikti visus susidÅ«rimui iÅ¡vengti reikalingus veiksmus, tačiau dėl didelio automobilio „Subaru Legacy“ greičio, nesuspėjo jų atlikti iki galo. Vadinasi, bÅ«tent R. D. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių – kitų asmenų žūties ir sužalojimo – bÅ«tinoji sÄ lyga ir priežastis. Dėl to konstatuotina, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp R. D. padarytų KET 172 p. ir 175.1 p. pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir jo veikÄ teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojai S. S., O. J. ir A. J., kurių parodymais rėmėsi teismas, eismo įvykio nematė, jų pamÄ stymai apie galimÄ susidÅ«rimo vietÄ tėra subjektyvaus pobÅ«džio, todėl negali turėti jokios įrodomosios reikÅ¡mės priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia apeliacinio skundo nuostata nesutinka. IÅ¡ nurodytų liudytojų parodymų turinio galima spręsti, kad paties įvykio jie nematė, tačiau Å¡ie asmenys matė eismo įvykio vietÄ iÅ¡ karto po įvykio, joje buvo, atliko procesinius veiksmus, todėl Å¡ių liudytojų parodymai atitinka Lietuvos Respublikos BK 20 str. numatyto įrodymų leistinumo principo reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas turėjo teisę jais vadovautis, priimdamas nuosprendį.

Pažymėtina ir tai, kad nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti nukentėjusiosios L. P. parodymų vertę, motyvuojant ta aplinkybe, kad ji gali turėti procesinį suinteresuotumÄ kaip civilinė ieÅ¡kovė ir žuvusiosios I. B. giminaitė, Å¡ie apeliacinio skundo motyvai laikytini nepagrįstais. L. P. betarpiÅ¡kai matė autoįvykį, buvo jo dalyvė, be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė, o tai nekelia abejonių Å¡ios nukentėjusiosios parodymų patikimumu.Lietuvos Respublikos BK 14 str. numato, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik padarius nusikalstamÄ veikÄ tyčia ar dėl neatsargumo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik dėl neatsargumo. Lietuvos Respublikos BK 16 str. nustato, kad nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Pažymėtina, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 18 d. nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytÄ nusikaltimÄ padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Tačiau su Å¡ia pirmosios instancijos teismo nuostata nesutiktina.

Pažymėtina, kad nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai vairuotojas nesuvokia, kad daro pavojingÄ ar rizikingÄ veikÄ , Å¡iuo atveju nesuvokia, kad pažeidžia KET (virÅ¡ija leistinÄ greitį), ir dėl to nenumato, kad dėl pažeidimo gali kilti Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau, turėdamas vairuotojo pažymėjimÄ ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus Å¡altinį), turi ir gali numatyti galimus padarinius ir jų iÅ¡vengti. SÄ moningas KET pažeidimas suponuoja daromos veikos rizikingumo sampratÄ , o tai jau vienas iÅ¡ nusikalstamo pasitikėjimo kaltės požymių, tačiau, kaip matyti iÅ¡ apylinkės teismo nuosprendžio bei apeliacinio skundo motyvų, R.

D. nepripažino pažeidęs KET, taigi jis nesuvokė, kad virÅ¡ijo leistinÄ greitį, o tai reiÅ¡kia, kad jis veikė nusikalstamo nerÅ«pestingumo rėmuose, dėl to konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos BK 75 str. įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimas. Akcentuotina, kad sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsipraÅ¡o nukentėjusiojo, atlygina padarytÄ Å¾alÄ .

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Nustatant, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, nuteistojo asmenybė įvertinama ne tik Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų kontekste (tai, kas bÅ«tina bausmės individualizavimui), bet ir sprendžiant, kad bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė bausmės vykdymo atidėjimo, o skyrė jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. D. padarė neatsargų nusikaltimÄ , anksčiau teistas nebuvo, tačiau jo atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas už veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. D. buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimÄ pagal ATPK 127 str. 2 d., nors Å¡i nuobauda 2007 m. rugsėjo 4 d. autoįvykio metu buvo nebegaliojanti.

Nurodytos aplinkybės neabejotinai neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį. Be to, nuteistasis autoįvykio metu Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus – vairavo automobilį ženkliai virÅ¡ydamas leistinÄ ir techniniu požiÅ«riu priimtinÄ eismo įvykio vietoje greitį, dėl ko siaurame kelyje neteko techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu automobiliu. Akivaizdu, kad jo padaryta nusikalstama veika sukėlė itin sunkius padarinius – žuvo trys žmonės, keturiems žmonėms buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir vienam - mažamečiam vaikui - nežymiai sutrikdyta sveikata.

Pažymėtina, kad žuvusiosios E. S. ir V. B. buvo dar labai jauno amžiaus, E. S. neseniai gimusi dukra liko be motinos, be motinos ir sesers liko nukentėjusioji mažametė I. M., nuteistojo nusikalstama veika iÅ¡ P. M. atėmė jo gyvenimo draugę I. B., bei jo faktinę įdukrÄ V. B., kuriÄ jis kaip savo dukrÄ augino ir auklėjo nuo labai mažo amžiaus. S. S. neteko savo vienturtės dukters. Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ne tik gyvybės neteko trys moterys, bet buvo neatitaisomai paveikti ir Å¡ių moterų artimųjų likimai.

Nukentėjusiajai L. P. taip pat padaryta didžiulė žala, nes jos akyse žuvo jai artimi žmonės. Pažymėtina, jog visuomenė taip pat yra suinteresuota, kad vairuotojai keliuose nevirÅ¡ytų leistino greičio, tam tikslui pasiekti nuolatos vykdomos vieÅ¡o pobÅ«džio akcijos visuomeninėje erdvėje. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jis suprato padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertino savo elgesį. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, nė kiek žalos nė vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų neatlygino, nėra nustatyta nė vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai, kad nuteistasis buvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu ir kompanija „ERGO Lietuva“ nukentėjusiesiems atlygino patirtÄ turtinę bei dalį neturtinės žalos, neeliminuoja R.

D. pareigos visa apimtimi atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ , o taip pat nerodo nuteistojo pastangų paÅ¡alinti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. Pažymėtina, jog po eismo įvykio nuteistasis visÄ savo turėtÄ turtÄ perleido tretiesiems asmenims (t. 3, 32-55), tame tarpe ir savo sugyventinei bei jo vaikų motinai S. U.. Toks nuteistojo elgesys nerodo nei jo noro taisytis, nei įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nei, kad jis suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .

Akcentuotina, kad minėtos aplinkybės turėjo lemiamÄ reikÅ¡mę ne tik sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, bet ir dėl pačios bausmės dydžio. Nors nuteistasis dėl eismo įvykio ir tapo neįgaliu, taip pat augina tris mažamečius vaikus, Å¡ios aplinkybės nėra laikytinos pakankamomis taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimÄ . Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi bÅ«ti atsižvelgta į visuomenės interesÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ , juo labiau dėl Å¡iurkÅ¡taus KET pažeidimo, kurios metu žuvo trys žmonės, padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas, kad bÅ«tų įgyvendinti teisingumo ir protingumo principų reikalavimai.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei Lietuvos Respublikos BK 41 str. turinį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai R. D. atžvilgiu nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, bei neatitaisomas pasekmes, jam yra skirtina didesnė nei nusikalstamos veikos sankcijos vidurkis bausmė. Akcentuotina ir tai, jog Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymas nuteistojo atžvilgiu yra ne bylÄ nagrinėjančio teismo pareiga, bet teisė, todėl nepasinaudojimas Å¡ia teise tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę, nėra laikytinas baudžiamojo įstatymo pažeidimu.Apeliaciniame skunde nuteistasis kvestionuoja ir Lietuvos Respublikos BK 68 str. taikymÄ skiriant jam bausmę.

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, Lietuvos Respublikos BK 68 str. nuteistojo R. D. atžvilgiu uždraudžiant jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytÄ uždraudimo terminÄ , buvo taikytas atsižvelgiant į kaltinamojo veikos padarymo aplinkybes bei jos sukeltas itin sunkias pasekmes. Sutiktina, kad Å¡ie pirmosios instancijos teismo motyvai yra gan lakoniÅ¡ki, tačiau uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis yra teismo teisė, o lakoniÅ¡ki teismo motyvai nebÅ«tinai sÄ lygoja paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neteisėtumÄ .

Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos respublikos BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Be to, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Nors iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja KET, tačiau neabejotina, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatyta nusikalstama veika, kurios padariniai buvo itin skaudÅ«s ir neatitaisomi, buvo padaryta dėl Å¡iurkÅ¡taus KET pažeidimo – leistino greičio didelio virÅ¡ijimo, o tai, apeliacinės instancijos vertinimu, yra pagrindas Lietuvos Respublikos BK 68 str. taikymui nuteistojo atžvilgiu, kÄ , be kita ko, nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Akcentuotina, kad skiriant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam, įvertintinas ne tik siekis pataisyti nuteistÄ jį, bet ir prevencinis Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti keliÄ toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 68 str. taikymas nuteistojo atžvilgiu, uždraudžiant jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones maksimalų įstatyme nustatytÄ laikotarpį, neabejotinai turės taisomÄ jį poveikį nuteistajam, nes padės suvokti Å¡ios teisės turėjimo teikiamus privalumus ir jos vertę, o tuo pačiu ir tokiÄ teisę turinčio asmens atsakomybę, ko, reikia manyti, virÅ¡ydamas leistinÄ greitį nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis akivaizdžiai nesuvokė.

Å iuo atveju, siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti nuteistÄ jį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad dėl įvykio metu atsiradę padariniai jo sveikatai buvo sÄ lygoti bÅ«tent paties nuteistojo nusikalstamo elgesio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu pritaikė Lietuvos Respublikos BK 68 str. ir uždraudė jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkamai ir su iÅ¡ R.

D. nukentėjusiųjų atžvilgiu priteistos neturtinės žalos 330 000,00 Lt dydžiu. Neturtinės žalos sÄ voka ir jos dydžio nustatymo kriterijai iÅ¡dėstyti CK 6.250 str. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Kaip matyti iÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, priteisdamas nukentėjusiosios L.

P. naudai 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, P. M. naudai – 70 000,00 Lt, I. M. naudai – 100 000,00 Lt, S. S. naudai – 50 000,00 Lt ir M. R. naudai – 100 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis. Pažymėtina, kad L. P. dėl eismo įvykio neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimÄ , jai ne tik buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bet taip pat jos akyse žuvo jai artimi žmonės, nukentėjusioji iÅ¡gyveno avarijos sukeltÄ Å¡okÄ .

P. M. dėl eismo įvykio neteko ne tik žmonos, bet ir faktinės savo įdukros, S. S. – vienturtės dukros, I. M. – sesers ir jai artimiausio žmogaus – motinos, M. R. dėl nusikalstamos veikos turės augti be mamos, iÅ¡ jos buvo atimta galimybė net jÄ pažinti, nes motinos netektį ji patyrė dar bÅ«dama kÅ«dikiu. Nuteistojo R. D. kaltė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė nusikalstamu neatsargumu, tačiau tai negali bÅ«ti pagrindas mažinti nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ , nes bÅ«tent R.

D. nusikalstami veiksmai Å¡iuo konkrečiu atveju buvo autoįvykio kilimo sÄ lyga. Nors nuteistasis skunde ir nurodė, kad dėl patirto eismo įvykio neteko dalies darbingumo, augina tris mažamečius vaikus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nėra pagrindas mažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos iÅ¡laidas. Nors apeliantas nurodo, kad panaÅ¡ios neturtinės žalos sumos nukentėjusiesiems buvo priteisiamos ekonominio pakilimo laikotarpiu, o Å¡iuo metu yra krizė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinė žala yra nustatoma atsižvelgiant į dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus, jam padarytÄ moralinę žalÄ , o ne į pasaulinės ekonomikos rodiklius.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgia į tÄ aplinkybę, kad neilgai trukus po eismo įvykio, nuteistasis savo turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perleido tretiesiems asmenims, tame tarpe ir savo sugyventinei. Å i aplinkybė akivaizdžiai rodo piktybinį nuteistojo siekį bet kokiu bÅ«du iÅ¡vengti iÅ¡ dėl jo kaltės kilusio eismo įvykio atsiradusių turtinių prievolių. Be to, nuteistasis savanoriÅ¡kai neatlygino nukentėjusiesiems net nedidelės dalies žalos, nesistengė moraliÅ¡kai jų palaikyti ar bent jau atsipraÅ¡yti.

Nors nukentėjusieji prašė priteisti jų patirtÄ turtinę žalÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas tik L. P. priteisė 307,98 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, nukentėjusiesiems pirmosios instancijos teismas priteisė kur kas mažesnes, nei jų pageidautos, neturtinės žalos sumas, todėl teigtina, kad bendra iÅ¡ nuteistojo R. D. priteista neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteista nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatų.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo    18 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėr teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 326 str.

    1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                    Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                               Daiva Pranytė-Zalieckienė,                                                                                Stasys Punys