59976a0f-1392-4dea-afcb-3980fae90d4e · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas V PraneÅ¡Äja Virginija PakalnytÄ-TamoÅ¡iÅ«naitÄ                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-130/2013TeisÄja Irena StefanoviÄ                                  Teisminio proceso Nr. 87-1-382-07         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3;        1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.9.1;        1.1.9.2; 1.2.25.4.5; 2.1.15.3.3.2. (S)                V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S 2013 m. vasario 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs, teisÄjų Daivos PranytÄs-ZalieckienÄs, Stasio Punio,sekretoriaujant Ingridai AblaÄinskaitei, Teresai Darulienei, Irmai ZnataviÄiÅ«tei,dalyvaujant prokurorui KÄstuÄiui Bieliauskui,gynÄjai advokatei Gintarei LeÅ¡keviÄienei,nukentÄjusiesiems P. M. (P. M.), S. S., L.
Legislator headnote
AI generated59976a0f-1392-4dea-afcb-3980fae90d4e · Vilniaus apygardos teismas: Teismo iÅ¡vada apie automobilių susidÅ«rimo vietÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsta, neparemta bylos medžiaga, nes teismas neatsižvelgÄ Ä¯ visas bylos aplinkybes, kurios galÄjo iÅ¡ esmÄs įtakoti teismo iÅ¡vadas. Pažymi, kad liudytojai S. S., O. J. ir A. J., kurių parodymais rÄmÄsi teismas, patys eismo įvykio nematÄ, jų pamÄ stymai apie galimÄ susidÅ«rimo vietÄ tÄra subjektyvaus pobÅ«džio, todÄl negali turÄti jokios įrodomosios reikÅ¡mÄs priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.
Full text
PraneÅ¡Äjas V PraneÅ¡Äja Virginija PakalnytÄ-TamoÅ¡iÅ«naitÄ                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-130/2013TeisÄja Irena StefanoviÄ                                  Teisminio proceso Nr. 87-1-382-07         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3;        1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.9.1;        1.1.9.2; 1.2.25.4.5; 2.1.15.3.3.2. (S)                V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S 2013 m. vasario 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Virginijos PakalnytÄs-TamoÅ¡iÅ«naitÄs, teisÄjų Daivos PranytÄs-ZalieckienÄs, Stasio Punio,sekretoriaujant Ingridai AblaÄinskaitei, Teresai Darulienei, Irmai ZnataviÄiÅ«tei,dalyvaujant prokurorui KÄstuÄiui Bieliauskui,gynÄjai advokatei Gintarei LeÅ¡keviÄienei,nukentÄjusiesiems P. M. (P. M.), S. S., L.
P., nukentÄjusiųjų atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei (DuleviÄienei),ekspertams Vytautui Å akÄnui, Irmantui Granskui, Vitalij MatuseviÄ, Valentinui MituneviÄiui,nuteistajam R. D.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ dÄl Trakų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste â BK)    281 str. 5 d. laisvÄs atÄmimu penkeriems metams, bausmÄ atliekant atviroje kolonijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., R. D. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.IÅ¡ UADB âErgo Lietuvaâ L. P. naudai priteista 307,98 Lt turtinÄs žalos atlyginimo. Likusioje dalyje L. P. ieÅ¡kinys UADB âErgo Lietuvaâ ir R. D. dÄl turtinÄs žalos priteisimo atmestas.IÅ¡ R. D. L. P. naudai priteista 10 000,00 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo. Likusioje dalyje L. P. ieÅ¡kinys R. D., taip pat ieÅ¡kinys UADB âErgo LietuvaâdÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmestas.IÅ¡ R.
D. P. M. naudai priteista 70 000,00 Lt, I. M. naudai priteista 100 000,00 Lt, S. S. naudai priteista 50 000,00 Lt, M. R. naudai priteista 100 000,00 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo.Likusioje dalyje P. M., S. S. ieÅ¡kinys R. D. dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, taip pat P. M. ieÅ¡kinys R. D. dÄl 467,06 Lt turtinÄs žalos atlyginimo, S. S. ieÅ¡kinys UADB âErgo Lietuvaâ ir R. D. dÄl turtinÄs žalos atlyginimo atmestas.IÅ¡ R. D. P. M. priteista 1000,00 Lt bei S. S. priteista 1000,00 Lt iÅ¡laidų dalyvavusio byloje advokato paslaugoms apmokÄti.
Kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä : R. D. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonÄ, pažeidÄ kelių eismo saugumo reikalavimus, dÄl ko įvyko eismo įvykis, dÄl kurio trys žmonÄs žuvo, keturiems žmonÄms buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir vienam žmogui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, t. y.    2007 m. rugsÄjo 4 d., apie 13.00 val., kelio Trakai-RÅ«diÅ¡kÄs-PivaÅ¡iÅ«nai-Alytus 27,6-me kilometre R. D., vairuodamas automobilį âSubaru Legacyâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas ne mažesniu kaip 120 km/h greiÄiu, tuo virÅ¡ydamas leistinÄ ne gyvenvietÄse 90 km/h greitį ir techniniu požiÅ«riu priimtinÄ eismo įvykio vietoje 58 km/h greitį, siaurame kelyje neteko techninÄs galimybÄs iÅ¡vengti susidÅ«rimo su prieÅ¡prieÅ¡ai važiavusiu automobiliu âAudi 80â, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau tekste â KET) 172 p., įpareigojanÄio vairuotojÄ važiuoti nevirÅ¡ijant leistino greiÄio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonÄs ypatumus, jų bÅ«klÄ, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galÄtų suvaldyti transporto priemonÄ, reikalavimus, bei KET 175.1 punkto, įpareigojanÄio ne gyvenvietÄse važiuoti lengvaisiais automobiliais kituose keliuose ne didesniu kaip 90 km/h greiÄiu, reikalavimus, padarÄ eismo įvykį, dÄl kurio dÄl kÅ«no sumuÅ¡imo su daugybiniais skeleto kaulų lūžiais žuvo automobilio âAudi 80â, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja I.
B., žuvo dÄl kÅ«no sumuÅ¡imo su vidaus organų sužalojimais Å¡io automobilio keleivÄ V. B., žuvo dÄl kÅ«no sumuÅ¡imo su galvos smegenų sužalojimu bei kairio Å¡launikaulio lūžiu minÄto automobilio keleivÄ E. S., Å¡io automobilio keleivei L. P. buvo padarytos muÅ¡tinÄs žaizdos kairÄs alkÅ«nÄs ir kairio kelio srityse, kairÄs plaÅ¡takos 4-to pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡takaulio lūžis, poodinÄ kraujosruva kairio smilkinio srityje, t.y. nesunkiai sutrikdyta sveikata, minÄto automobilio keleivei I.
M., gim. 1999 m. rugpjÅ«Äio 23 d., buvo padarytas veido sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, muÅ¡tinÄ Å¾aizda virÅ¡utinÄje lÅ«poje su pilnu 2-o virÅ¡utinio kairÄs pusÄs danties iÅ¡nirimu, galvos smegenų sukrÄtimas, poodinÄ kraujosruva deÅ¡inÄje blauzdoje, t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata, automobilio âSubaru Legacyâ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei D. L. dÄl kairio Å¡launikaulio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, minÄto automobilio keleivei L.
L. dÄl deÅ¡inio žastikaulio didžiojo gumburo lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei Å¡io automobilio keleiviui J. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai apie kairÄ akį, muÅ¡tinÄ Å¾aizda smakro srityje, galvos smegenų sukrÄtimas, kairÄs plaÅ¡takos V-to pamatinio pirÅ¡takaulio lūžis, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata.Apeliaciniu skundu R. D. praÅ¡o Trakų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. kovo   18 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, kadangi jis nepagrįstai pripažintas kaltu. Nuosprendyje iÅ¡dÄstytos apylinkÄs teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Anot apelianto, nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, jog, bÅ«tent, jo veiksmai buvo pagrindinÄ sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.R. D. nuomone, nustatydamas priežastinį ryšį, teismas formaliai rÄmÄsi Lietuvos teismo ekspertizÄs instituto specialisto Vitalij MatuseviÄ iÅ¡vada, kurioje teigiama, kad jo veiksmai - važiavimas ne mažesniu kaip 120 km/h greiÄiu, tuo virÅ¡ijant leistinÄ ne gyvenvietÄse 90 km/h greitį ir techniniu požiÅ«riu priimtinÄ eismo įvykio vietoje 58 km/h greitį, techniniu požiÅ«riu turÄjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.
Teismas nuosprendyje nepasisakÄ dÄl Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumo, jos neanalizavo, o jos iÅ¡vadas vertino kaip savaime suprantamÄ akivaizdžiÄ tiesÄ . Pažymi, kad tokia specialisto iÅ¡vada prieÅ¡tarauja objektyviems byloje esantiems duomenims, tai yra kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole bei jo prieduose, autoavarijos vietos plane ir fotolentelÄje esanÄiose nuotraukose užfiksuotiems po eismo įvykio likusiems pÄdsakams.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis virÅ¡ijo leistinÄ ne gyvenvietÄse 90 km/ greitį ir važiavo ne mažesniu kaip 120 km/h, kadangi Å¡i teismo iÅ¡vada yra neparemta jokiais objektyviais byloje esanÄiais įrodymais.
Atkreipia dÄmesį į tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinÄjimo metu jis davÄ nuoseklius parodymus, kad važiavo apie 90 km/h greiÄiu, tai patvirtino ir kartu su juo važiavÄ D. L., L. L. bei J. L., taÄiau teismas Å¡iuos jo ir nukentÄjusiųjų parodymus nepagrįstai įvertino kritiÅ¡kai. Pažymi, kad iÅ¡vadÄ apie jo važiavimo greitį teismas iÅ¡ esmÄs padarÄ tik remdamasis automobilio âAudi 80â keleivÄs nukentÄjusiosios L. P. parodymais bei 2008 m. gegužÄs 26 d.
Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialisto Vitalij MatuseviÄ iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini). Anot apelianto, bÅ«tent nukentÄjusioji L. P. yra suinteresuota bylos baigtimi tiek finansine prasme, kaip pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, tiek kaip automobilio Audi 80 vairuotojos I. B. giminaitÄ.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje, siekiant nustatyti, ar apelianto vairuojamo automobilio âSubaru Legacyâ važiavimo greitis turÄjo įtakos eismo įvykio kilimui buvo bÅ«tina kuo tiksliau nustatyti kurioje kelio vietoje važiuojamosios dalies ilgio ir, ypatingai, ploÄio atžvilgiu įvyko jo vairuojamo automobilio âSubaru Legacyâ ir automobilio âAudi 80â susidÅ«rimas.
Teismo iÅ¡vada apie automobilių susidÅ«rimo vietÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsta, neparemta bylos medžiaga, nes teismas neatsižvelgÄ Ä¯ visas bylos aplinkybes, kurios galÄjo iÅ¡ esmÄs įtakoti teismo iÅ¡vadas. Pažymi, kad liudytojai S. S., O. J. ir A. J., kurių parodymais rÄmÄsi teismas, patys eismo įvykio nematÄ, jų pamÄ stymai apie galimÄ susidÅ«rimo vietÄ tÄra subjektyvaus pobÅ«džio, todÄl negali turÄti jokios įrodomosios reikÅ¡mÄs priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.
Be to, apeliantas atkreipia dÄmesį į tai, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad važiuodamas dideliu greiÄiu, jis atÄmÄ iÅ¡ automobilio âAudi 80â vairuotojos I. B. galimybÄ iÅ¡vengti susidÅ«rimo, nes dÄl didelio greiÄio nesugebÄjo pats atlikti manevro - pasitraukti deÅ¡inÄn ir nepaliko tokios galimybÄs I. B.. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino autoavarijos vietos plane užfiksuoto apelianto automobilio âSubaru Legacyâ priekinio kairio rato slydimo pÄdsako reikÅ¡mÄs, nustatant automobilių susidÅ«rimo vietÄ kelio ploÄio ir ilgio atžvilgiu.
Skunde nurodoma, kad Valentino MituneviÄiaus 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) teigiama, jog remiantis automobilio âSubaruâ priekinio kairiojo rato pÄdsako pradžios lokalizavimu bei automobilių tarpusavio padÄtimi pirminio kontakto metu, techniniu požiÅ«riu galima teigti, kad automobilis âAudiâ betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu âSubaruâ buvo įvažiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ (kuria tuo metu važiavo automobilis âSubaruâ) per apytiksliai pusÄ savo gabaritinio ploÄio, tai yra apie 0,8 metro, todÄl automobilio âAudi 80â vairuotojos veiksmai - iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ prieÅ¡ automobilį âSubaru Legacyâ, traktuojami kaip sÄ lygojÄ Å¡io eismo įvykio kilimÄ .
TaÄiau pirmosios instancijos teismas Å¡io autoavarijos vietos plane užfiksuoto automobilio âSubaru Legacyâ priekinio kairio rato slydimo pÄdsako reikÅ¡mÄs, nustatant automobilių susidÅ«rimo vietÄ kelio ploÄio ir ilgio atžvilgiu, ir su Å¡ia aplinkybe susijusios specialisto Valentino MinuteviÄiaus iÅ¡vados dalies savo nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizavo. Anot apelianto, jo vairuojamo automobilio âSubaru Legacyâ ir automobilio âAudi 80â susidÅ«rimas įvyko jo važiavimo krypties eismo juostoje, todÄl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nÄra nustatyta, jog automobilio âAudi 80â vairuotojos I.
B. veiksmai techniniu požiÅ«riu bÅ«tų turÄjÄ priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu ir, kad pagrindinÄ sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo jo pasirinktas nesaugus važiavimo greitis yra neparemta bylos medžiaga ir paneigta aukÅ¡Äiau Å¡iame skunde aptartais įrodymais, todÄl jo padarytoje veikoje nÄra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., sudÄties.Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikÄ jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir neatidÄjo jam paskirtos bausmÄs vykdymo.
PraÅ¡o atkreipti dÄmesį į tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymÄ jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, yra priskiriamas prie neatsargių, ankÅ¡Äiau jis neteistas, nÄra piktybiÅ¡kas ar sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidÄjas, galiojanÄių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi. Be to, apeliantas nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo, kad per daugiau nei dvejus metus neatlygino nÄ kiek žalos nei vienam nukentÄjusiajam. Pažymi, kad jis buvo apsidraudÄs privalomuoju civilinÄs atsakomybÄs draudimu, todÄl už jį visÄ nukentÄjusiesiems padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ ir net dalį neturtinÄs žalos atlygino draudimo kompanija âERGO Lietuvaâ.
Skiriant bausmÄ, praÅ¡o atsižvelgti į tai, jog turi tris mažameÄius vaikus, taip pat į tai, kad pats po nuo Å¡io eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra neįgalus, Å¡iuo metu nustatytas tik 40% darbingumas. Taip pat skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai jo atžvilgiu pritaikÄ Lietuvos Respublikos BK 68 str. ir uždraudÄ jam naudotis specialia teise, tai yra vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Pirmosios instancijos teismas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs skyrimo visiÅ¡kai neargumentavo.
Atkreipia dÄmesį į tai, jog po Å¡io eismo įvykio patirtų sužalojimų iki Å¡iol sunkiai juda, todÄl galimybÄ vairuoti transporto priemonÄ jam itin reikalinga. Skunde taip pat teigiama, kad iÅ¡ apelianto priteista visiems nukentÄjusiesiems neturtinÄs žalos suma sudaro 330 000,00 Lt, kuri savo dydžiu akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Pažymima, jog Å¡iuo metu esant ekonominei bei finansinei krizei, priteista suma turi bÅ«ti mažinama. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismo posÄdyje apeliacine tvarka, 2011 m. birželio 11 d. nutartimi atmetÄ nuteistojo R.
D. apeliacinį skundÄ . NagrinÄjant bylÄ kasacine tvarka Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi minÄtÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti apeliacine tvarka. Nutartyje nurodoma, kad apeliacinÄs instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. ir 332 str. 3 ir 5 d. d. nuostatas, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo praÅ¡oma nuteistojo apeliaciniame skunde, nes nepateikÄ iÅ¡samių motyvuotų iÅ¡vadų dÄl esminių Å¡io skundo argumentų.
Konstatuoti pažeidimai pripažinti esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudÄ apeliacinÄs instancijos teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , jų sukeltos teisinÄs pasekmÄs taisytinos iÅ¡ naujo bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis, jo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentÄjusieji bei jų atstovÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numato, kad nutartyje turi bÅ«ti iÅ¡dÄstytos motyvuotos apeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados dÄl apeliacinio skundo, o vadovaujantis Å¡io straipsnio 5 d. atmetant apeliacinį skundÄ yra nurodomi motyvai, paaiÅ¡kinantys, kodÄl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo nustatytam eismo įvykio mechanizmui, nurodo prieÅ¡taravimus tarp dviejų specialistų, tyrusių eismo įvykio priežastis, iÅ¡vadų ir kelia priežastinio ryÅ¡io tarp teismo konstatuotų nuteistojo R.
D. KET pažeidimų ir eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių buvimo klausimÄ . Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone, ginÄijamas civilinio ieÅ¡kinio dydis.PažymÄtina, kad bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme metu buvo tiriami įrodymai, dÄl ko paskirta ir atlikta papildoma komisijinÄ eismo įvykio ekspertizÄ bei teisiamojo posÄdžio metu apklausti ekspertai Vytautas Å akÄnas, Irmantas Granskas, Valentinas MituneviÄius ir Vitalij MatuseviÄ.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklaustas ekspertas Vitalij MatuseviÄ parodÄ, kad 2008 m. gegužÄs 26 d. duotÄ iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) palaiko pilnai. KalbÄdamas apie autoavarijos vietos plane 16 pozicija pažymÄtÄ automobilio âSubaru Legacyâ kairiojo rato pÄdsakÄ jis nurodÄ nenustatÄs, kad tai yra vieno iÅ¡ automobilių dalyvavusių autoįvykyje pÄdsakai, bet matyt, kad vietos apžiÅ«ros protokole buvo nurodyta, kam tas pÄdsakas priklauso, todÄl ekspertas vadovavosi įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir schema.
Net nebuvo keliamas klausimas, kad tÄ pÄdsakÄ galÄjo palikti ne automobilis âSubaru Legacyâ. PaÄiam ekspertui taip pat nekilo abejonių, nes įvykio vietos fotonuotraukos buvo atspausdintos. Taip pat ekspertas Vitalij MatuseviÄ teisiamojo posÄdžio apeliacinÄs instancijos teisme metu nurodÄ, kad užfiksuotas pÄdsakas lemiamos įtakos neturÄjo jo pateiktai iÅ¡vadai, nes nebuvo užfiksuota jokių pÄdsakų, kurie nurodytų tiksliÄ automobilių susidÅ«rimo vietÄ . âAudi 80â buvo labai smarkiai sugadintas ir akivaizdu, kad automobilis tam tikrÄ atstumÄ slydo Å¡onu, buvo nutrauktas variklis su pavarų dÄže, iÅ¡muÅ¡ta visa priekinÄ dalis.
Po eismo įvykio turÄjo bÅ«ti tam tikri pÄdsakai, turÄjo bÅ«ti įbrÄžimai, bet tų pÄdsakų įvykio vietoje užfiksuota nebuvo, todÄl automobilio âSubaru Legacyâ greitis buvo nustatytas pagal apytikrÄ susidÅ«rimo vietÄ . Ekspertas, kalbÄdamas apie iÅ¡vados dalį, kurioje nurodyta, kad ties nustatyta automobilių âSubaru Legacyâ ir âAudi 80â susidÅ«rimo vieta (važiuojamojoje dalyje ar kelkraÅ¡Äiuose) nebuvo užfiksuota jokių pÄdsakų, apibÅ«dinanÄių tikslų automobilių âSubaru Legacyâ ir âAudi 80â iÅ¡sidÄstymÄ kelio ploÄio atžvilgiu jų pradiniu tarpusavio kontakto momentu, nurodÄ, kad iÅ¡ esmÄs automobiliai susidÅ«rÄ automobiliui âSubaru Legacyâ neprivažius prie įvykio vietoje užfiksuoto pÄdsako ir dÄl to nebuvo galima nustatyti tikslios susidÅ«rimo padÄties kelio ploÄio atžvilgiu.
Apie susidÅ«rimo vietÄ ekspertas nurodÄ sprendÄs pagal radiatorių, kokia detalÄ buvo arÄiausiai prieÅ¡ tÄ detalÄ. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklaustas ekspertas Valentinas MituneviÄius paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vados pateikimui jam buvo pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, eismo įvykio schema, automobilių nuotraukos, eismo įvykio vietos nuotraukos, protokolas. Eksperto vertinimu, tos medžiagos buvo pakankamai, jis apžiÅ«rÄjo abu automobilius, kad galÄtų atsakyti į pateiktus klausimus.
NurodÄ, kad apžiÅ«rÄjus automobilį âAudi 80â natÅ«roje, aiÅ¡kiai matosi kiek deformuota užpakalinÄ automobilio dalis ir vienareikÅ¡miÅ¡kai su tokiu sugadinimu automobilis važiuoti negalÄjo. Tie sugadinimai, eksperto vertinimu, susidarÄ dÄl pakankamai stipraus kontakto su standžiu kÅ«nu. BÅ«tų galima manyti, kad sugadinimai galÄjo susidaryti, jei automobilis dideliu greiÄiu atsitrenktų į betoninius kelio elementus ir tik tada galÄtų susidaryti tokio lygio sugadinimai. TaÄiau įvykio vietoje yra kelias ir Å¡alikelis ir ten nieko nÄra, betono elementų taip pat.
Å laitas taip pat ne betoninis, turÄjo bÅ«ti standus kÅ«nas su kuriuo susidarÄ tie sugadinimai ir tai leidžia daryti prielaidÄ , kad galÄjo bÅ«ti kito, t. y. treÄio nenustatyto automobilio atsitrenkimas į automobilio âAudi 80â galÄ , dÄl ko automobilis âAudi 80â buvo iÅ¡stumtas į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ . DÄl kontakto su Å¡laitu sunkiai įsivaizduojama, kad tokie sugadinimai galÄjo susidaryti, nes deformacija siekÄ užpakalinÄ ašį ir yra grynai automobilio apaÄioje.
SusidÅ«rimo vietÄ nustatÄ pagal automobilio âAudi 80â judÄjimo kryptį, t. y. susidÅ«rimas turÄjo įvykti arÄiau, negu galutinÄ Å¡io automobilio padÄtis. Tai sprendžiama pagal pirmÄ nuotraukÄ , nes Å¡iÄ nuotraukÄ padidinus kompiuterio pagalba matosi, kad automobilio âAudi 80â detalÄs skriejo kryptimi, einanÄia link fotografavusio asmens, taigi, po susidÅ«rimo automobilis âAudi 80â judÄjo ta kryptimi. Be to, dÄl automobilių susidÅ«rimo âSubaru Legacyâ priekinis kairysis ratas buvo užblokuotas ir jis turÄjo palikti slydimo pÄdsakÄ .
Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad 16-oje pozicijoje pÄdsakas, pažymÄtas bÅ«tent automobilio âSubaru Lagecyâ priekinio kairio rato. Kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotas pÄdsakas yra automobilio âSubaru Legacyâ priekinio kairio rato pÄdsakas, duomenys neprieÅ¡tarauja ir atitinka automobilio âSubaru Legacyâ sugadinimo pobÅ«dį ir jo judÄjimo trajektorijÄ . 16-a pozicija pažymÄtas pÄdsakas ir nurodo, kad susidÅ«rimo vieta yra prieÅ¡ tÄ pÄdsakÄ , žiÅ«rint pagal automobilio âSubaru Legacyâ judÄjimo kryptį, kadangi pÄdsakas susidarÄ, kai ratas po susidÅ«rimo buvo užblokuotas.
TodÄl darytina iÅ¡vada, kad automobilių susidÅ«rimo vieta yra tarp sustojusio automobilio âAudi 80â ir 16-a pozicija pažymÄto pÄdsako, kelio iÅ¡ilginių matmenų atžvilgiu. Kelio skersinių matmenų atžvilgiu, yra akivaizdu, kad automobilis âSubaru Legacyâ judÄjo pakankamai dideliu greiÄiu po susidÅ«rimo, kadangi dar slydo didelį atstumÄ ir jo judÄjimo kryptis yra beveik iÅ¡ilgai kelio. Tai leidžia manyti, kad susidÅ«rimo metu automobilis âSubaru Legacyâ buvo maždaug ties kelio viduriu ir tada žiÅ«rint pagal automobilių sugadinimus, pagal jų persidengimÄ , buvo nustatytos automobilių padÄtys susidÅ«rimo metu.
Pagal įvykio vietos apžiÅ«ros metu padarytas nuotraukas matosi, kad tas pÄdsakas nukreiptas link galutinÄs automobilio âSubaru Legacyâ padÄties, t. y. automobilio priekinis kairysis ratas po smÅ«gio buvo užblokuotas ir jis turÄjo palikti pÄdsakÄ . Tokių duomenų visuma leidžia manyti, kad užfiksuotas pÄdsakas priklauso automobiliui âSubaru Legacyâ ir tas pÄdsakas iÅ¡ esmÄs atspindi vietÄ , kurioje po susidÅ«rimo priekinis kairys ratas užblokuotas pradÄjo kontaktuoti su keliu.
Kiti trys ratai nebuvo užblokuoti ir jų pÄdsakų neliko, kiti trys ratai galÄjo suktis.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklaustas ekspertas Vytautas Å akÄnas palaikÄ savo iÅ¡vadÄ bei nurodÄ, kad atlikdamas tyrimÄ , nesirÄmÄ jau atliktomis ir byloje esanÄiomis iÅ¡vadomis. TyrimÄ atliko pagal teismo nutartyje pateiktus klausimus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilio pÄdsakas, užfiksuotas įvykio vietoje, nÄra susijÄs su Å¡iuo eismo įvykiu. KalbÄdamas apie baudžiamosios bylos medžiagoje esanÄiÄ fotonuotraukÄ (t.1, b. l.
10) ekspertas nurodÄ, kad joje užfiksuotas pÄdsakas negali bÅ«ti priskirtas lengvajam automobiliui. Toks ekspertų sprendimas buvo padarytas pagal pÄdsako plotį ir pagal matomus požymius, pagal protektoriaus raÅ¡tÄ , nes ten turÄjo bÅ«ti iÅ¡ilginiai grioveliai. Nuotraukose matomas pÄdsakas yra didesnis negu lengvojo automobilio, ten yra dviejų ratų pÄdsakas, tik vienas ant kito âužsiklojÄsâ. TikÄtina, jog tai yra krovininio automobilio rato pÄdsakas. Vertinant abiejų automobilių sugadinimus, automobilio âAudi 80â priekinÄs dalies sugadinimai žiÅ«rint pagal plotį, yra mažiau negu žibinto plotis, o automobilio âSubaru Legacyâ sugadinimai turÄjo bÅ«ti daugiau negu žibinto plotis.
Automobilio âAudi 80â yra sugadintas kampas, po to visas smÅ«gis gilÄja link automoblinio kairio Å¡ono. Automobilio âSubaru Legacyâ sugadinimo didelÄ apimtis yra pagal priekinÄ automobilio dalį. Palyginus automobilio âAudi 80â variklio dangÄio ir automobilio âSubaru Legacyâ variklio dangÄio sugadinimus, matosi, kad âSubaru Legacyâ sugadinimų apimtis yra žymiai didesnÄ, t. y. automobilio âSubaru Legacyâ priekinÄs dalies kairÄs pusÄs sugadinimo apimtis, matuojant pagal plotį, yra didesnÄ negu automobilio âAudi 80â.
Bandant atkurti eismo įvykio eigÄ , automobilių susidÅ«rimo eiga yra nurodyta ekspertizÄs akto 4 paveikslÄlyje, t. y. automobilis âAudi 80â sukasi prieÅ¡ laikrodžio rodyklÄ, slenka galine dalimi, kontaktuoja su Å¡laitu ir verÄiasi per stogÄ , automobilio virtimo metu iÅ¡krentant varikliui. O automobilis âSubaru Legacyâ po kontakto pradeda suktis prieÅ¡ laikrodžio rodykle ir sukdamasis nuvažiuoja į deÅ¡inÄ kelio pusÄ. NeįtikÄtina, kad galÄjo nelikti automobilio âSubaru Legacyâ pÄdsakų ant kelio.
IÅ¡ nuotraukų, darytų įvykio vietoje matyti, kad ant kelio yra kažkokie pÄdsakai, kurie galÄjo priklausyti automobiliui âSubaru Legacyâ, taÄiau jie nebuvo užfiksuoti. TikÄtina, kad po susidÅ«rimo vyko automobilio âSubaru Legacyâ Å¡oninis slydimas ir jis sukosi, apie kÄ byloja kairÄje kelio pusÄje rastos nuolaužos ir kada automobilis po smÅ«gio vienas sukosi ir slydo, automobilis âSubaru Legacyâ judÄjo sukdamasis prieÅ¡ laikrodžio rodyklÄ ir jokio tiesaus slydimo nebuvo, t. y. jis nejudÄjo linijine trajektorija.
Po susidÅ«rimo abu automobiliai sukosi. Manytina, kad po susidÅ«rimo pilnai buvo užblokuotas automobilio âSubaru Legacyâ priekinis kairysis ratas, dÄl to jis negalÄjo palikti tiesaus pÄdsako. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis âAudi 80â po susidÅ«rimo iÅ¡ilgine kelio kryptimi ženkliai nepasislinko, t. y. susidÅ«rimo metu, kada automobiliai sugilÄjo, jis pradÄjo suktis prieÅ¡ laikrodžio rodyklÄ, sukantis trenkÄsi į Å¡laitÄ ir iÅ¡kart vertÄsi. Kad automobilis â Audi 80â pradÄjo slysti deÅ¡iniu Å¡onu ir vertÄsi pasitvirtina ir tuo, jog netoli automobilio, gulinÄio ant stogo, matyti iÅ¡kritusio variklio pÄdsakai.
Tai yra automobilio vertimosi metu iÅ¡krito jo variklis ir automobilis atsigulÄ ant stogo. Variklis nepasiliko toje vietoje kur iÅ¡krito. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad susidÅ«rimas įvyko ties kelio deÅ¡iniu pakraÅ¡Äiu, nes automobilio âAudi 80â vairuotoja buvo sureagavusi ir buvo pasukusi automobilį link kelkraÅ¡Äio, susidÅ«rimo momentu automobilis âAudi 80â buvo deÅ¡inÄje kelio pusÄje žiÅ«rint link Trakų pusÄs. Jeigu daryti prielaidÄ , kad automobiliai bÅ«tų susidÅ«rÄ kelio kairÄje pusÄje, tuomet automobilis âAudi 80â turÄtų pradÄti suktis važiuojamoje kelio dalyje, taÄiau to nebuvo, nes jis buvo prie kelkraÅ¡Äio, todÄl ir apsivertÄ ant stogo.
Taip pat tyrimo metu įvertinus automobilio âSubaru Legacyâ padÄtį po eismo įvykio, jo prisislinkimo tokį didelį atstumÄ , taip pat įvertinus kelio dangÄ , Å¡io automobilio galÄjo bÅ«ti prie 117 km/h greitis.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklaustas ekspertas Irmantas Granskas taip pat palaikÄ 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 128-138) nurodyta, kad eismo įvykio vietoje užfiksuotas 39,9 m ilgio pÄdsakas, kuris autoavarijos vietos plane buvo pažymÄtas 16 pozicija ir įvardintas kaip automobilio âSubaru Legacyâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo rato, negalÄjo bÅ«ti paliktas automobilio âSubaru Legacyâ dehermetizuotu priekiniu kairiuoju ratu.
TikÄtina, kad eismo įvykio vietoje buvo užfiksuoti du vienas Å¡alia kito, dalinai vienas ant kito užsiklostÄ, skirtingų priekabų ratų padangų pÄdsakai.Sprendžiant pagal automobilio âAudi 80â, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padÄtį po eismo įvykio, automobilių detalių ir jų nuolaužų iÅ¡sidÄstymÄ kelio OnuÅ¡kis-Trakai ploÄio ir ilgio atžvilgiu, tikÄtina, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko kelio OnuÅ¡kis-Trakai važiuojamosios dalies deÅ¡inÄje pusÄje, buvusiame tarpe tarp apvirtusio automobilio âAudi 80â ir po eismo įvykio deÅ¡inÄs pusÄs Å¡alikelÄje rastų automobilio âSubaru Legacyâ grotelių nuolaužų.BetarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio âSubaru Legacyâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judÄjimo greitis, tikÄtina, buvo apie 117 km/h, o automobilio âAudi 80â, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - apie 60 km/h.Å io eismo įvykio eiga buvo tokia.
Automobilio âAudi 80â, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. B., važiuodama link Trakų apie 60 km/h greiÄiu ir automobiliui esant nuo susidÅ«rimo vietos apie 23 m atstumu sureagavo eismo saugumo grÄsmei ir nusuko automobilį link deÅ¡inio kelkraÅ¡Äio. Automobilis âAudi 80â, judÄdamas iÅ¡ kairÄs į deÅ¡inÄ smailiu, apie 7? kampu pradžioje priekinio skydo kairiuoju kraÅ¡tu susidÅ«rÄ su prieÅ¡prieÅ¡iais link OnuÅ¡kio kelio važiuojamosios dalies viduriu apie 117 km/h greiÄiu važiavusio automobilio âSubaru Legacyâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R.
D. priekiniu kairiuoju kraÅ¡tu. Tolimesnio kontakto metu automobilis âSubaru Legacyâ priekiniu kairiuoju kampu sugniuždÄ automobilio âAudi 80â priekinį kairį sparnÄ , lonžeronÄ , sulauÅ¾Ä priekinio kairiojo rato pakabÄ , deformavo abejas kairÄs pusÄs dureles ir galinio kairio sparno priekinÄ dalį. Po susidÅ«rimo automobilis âAudi 80â bagažinÄs dugnu atsitrenkÄ Ä¯ Å¡oninį kelio Å¡laitÄ , po to per deÅ¡inį Å¡onÄ apsivertÄ ant stogo ir liko stovÄti padÄtyje, kurioje buvo užfiksuotas po eismo įvykio.Automobilio âAudi 80â, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairysis Å¡onas, pradedant priekinÄs dalies kairiu kraÅ¡tu ir baigiant galiniu kairiuoju sparnu, buvo apgadintas automobilio âSubaru Legacyâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiuoju kampu dÄl to, kad susidÅ«rimo metu tarp automobilio âAudi 80â kairiojo Å¡ono buvo nedidelis, smailus, apie 7? kampas, atviras link automobilio âAudi 80â priekinÄs dalies.
Automobilio âAudi 80â galinis bamperis buvo nuplÄÅ¡tas ir deformuotas, bagažinÄs dugnu automobiliui atsitrenkus į iÅ¡orinį Å¡alikelÄs Å¡laitÄ .Techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo tai, kad automobilio âSubaru Legacyâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. D., esant ribotam matomumui važiavimo kryptimi, važiavo apie 117 km/h kelio Trakai-OnuÅ¡kis važiuojamosios dalies viduriu ir prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad saugiai prasilenktų su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu automobiliu âAudi 80â, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I.
B..Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį negalÄjo vertinti ir vadovautis 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nes jo neturÄjo, todÄl jį vertina apeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas Trakų rajono apylinkÄs teismo 2010 m. kovo 18 d. apkaltinamojo nuosprendžio teisÄtumo klausimÄ .PažymÄtina, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles, jeigu dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio žuvo žmogus.
Kadangi Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyta nusikalstamos veikos sudÄtis yra materiali, nusikaltimo sudÄÄiai konstatuoti, be minÄtų objektyviųjų požymių, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių, t. y. reikia nustatyti, kas â ar nuteistasis R. D., ar žuvusioji automobilio âAudi 80â vairuotoja I. B. â padarÄ kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir, jei padarÄ, kuris iÅ¡ padarytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų buvo bÅ«tinoji eismo įvykio kilimo sÄ lyga.
PažymÄtina, kad sprendžiant asmens kaltÄs klausimÄ Å¡ios kategorijos bylose itin svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kaip juos suvokÄ eismo dalyviai, t. y. nustatyti, kokioje vietoje įvyko įvykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams, kaip jie suprato KET reikalavimus ir juos vykdÄ. Akcentuotina, kad KET paskirtis â užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimÄ , kad bÅ«tų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnio pavojaus Å¡altinį, nekeltų grÄsmÄs kitiems eismo dalyviams, aplinkai.
Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ , visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisÄs aktu, konkreÄia jo norma. NagrinÄjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad R. D. pažeidÄ autoįvykio metu galiojusių KET 172 p. ir 175.1 p. MinÄtame KET 172 p. nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greiÄio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypaÄ vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.
Jis turi sulÄtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dÄl susidariusių aplinkybių, ypaÄ kai blogas matomumas. KET 175.1 p. įtvirtintas įpareigojimas ne gyvenvietÄse lengvaisiais automobiliais keliuose su asfalto ar betono danga važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greiÄiu.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis ginÄija pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad jis virÅ¡ijo leistinÄ ne gyvenvietÄse 90 km/h greitį ir važiavo ne mažesniu kaip 120 km/h greiÄiu, kadangi Å¡i teismo iÅ¡vada yra neparemta jokiais objektyviais byloje esanÄiais įrodymais.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡is apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas ir atmestinas. PažymÄtina, kad Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialisto 2008 m. gegužÄs 26 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ ekspertas Vitalij MatuseviÄ patvirtino ir teisiamajame posÄdyje pirmosios instancijos teisme, yra nurodyta, jog tikÄtina, kad R. D. vairuojamas automobilis âSubaru Legacyâ važiavo ne mažesniu kaip 120 km/h greiÄiu, negalima nustatyti, kokiu greiÄiu prieÅ¡ eismo įvykį važiavo automobilis âAudi 80â, taÄiau jo greitis prieÅ¡ pat eismo įvykį buvo žymiai mažesnis nei automobilio âSubaru Legacyâ (t. 1, b. l. 66-73).
Bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme gautame Lietuvos teismo ekspertizÄs centro    2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 128-138) nurodyta, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio âSubaru Legacyâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judÄjimo greitis, tikÄtina, buvo apie 117 km/h, o automobilio âAudi 80â, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - apie 60 km/h. Akcentuotina, kad netgi įmonÄs âImpulsanaâ 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. specialisto, dalyvavusio byloje kaltinamojo praÅ¡ymu, iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 16-35) yra nurodyta, kad kompiuterio programa CART-3 atlikus automobilių âAudi 80â ir âSubaru Legacyâ susidÅ«rimo modeliavimÄ nustatyta, kad Å¡ių automobilių greiÄiai susidÅ«rimo metu buvo: automobilio âAudiâ â 57 km/h, o automobilio âSubaruâ â apie 100 km/h.
Å iÄ aplinkybÄ specialistas patvirtino ir bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu (t. 3, b. l. 184). TeisÄjų kolegija neturi pagrindo netikÄti Å¡iomis ekspertų ir specialistų iÅ¡vadomis. Akcentuotina, kad iÅ¡ dalies Å¡ias specialistų ir ekspertų iÅ¡vadas patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme duoti nuoseklÅ«s nukentÄjusiosios L. P. parodymai, kuriuose ji nurodÄ, kad jie važiavo nedideliu, gal apie 60 km/h greiÄiu. Matomumas buvo labai geras, buvo sausa, nelijo.
Kai jie pradÄjo kilti į kalniukÄ , L. P. pamatÄ, kad âskrendaâ automobilis, jis važiavo labai greitai, ji net matÄ Å¡io automobilio dugnÄ ir ratus, ji dar pasakÄ: âPažiÅ«rÄkit, koks durnelis lekiaâ, - ir pajuto smÅ«gį, jų automobilis apsivertÄ (t. 1, b. l. 141-143, t. 3, b. l. 83). IÅ¡ dalies Å¡ie nukentÄjusiosios parodymus pasitvirtina ir liudytojo O. J. (t. 3, 173-174) teisiamojo posÄdžio metu duotais parodymais, kad tas kelio ruožas - kalnelis, ant kurio įvyko avarija, yra avaringas, matomumas yra blogas iÅ¡ abiejų pusių; važiuojant iÅ¡ Trakų pusÄs link OnuÅ¡kio ties įvykio vieta, prieÅ¡ kalnelį, visada traukia važiuoti kairiau; važiuojant apie 100 km/h greiÄiu prieÅ¡ tÄ kalnelį automobilį kilsteli aukÅ¡Äiau.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio, kaltinamasis R.
D. teisminio bylos nagrinÄjimo metu parodÄ, kad 2007 m. rugsÄjo 4 d., apie 13.00 val., jis, vairuodamas automobilį âSubaru Legacyâ, važiavo iÅ¡ Antakalnio kaimo OnuÅ¡kio kaimo link, nors į spidometrÄ nežiÅ«rÄjo, bet tvirtino, kad važiavo apie 90 km/h greiÄiu. Teisiamajame posÄdyje apklausta kaltinamojo giminaitÄ nukentÄjusioji L. L. parodÄ, kad ji nevairuoja automobilio, kokiu greiÄiu jie važiavo, nežino, jai atrodÄ, kad negreitai. IÅ¡ esmÄs Å¡ios nukentÄjusiosios parodymai atitiko jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
NukentÄjusioji D. L., taip pat teisme parodÄ, kad jie važiavo apie 90 km/h greiÄiu, bet tiksliai ji pasakyti negali. Kaltinamojo giminaitis nukentÄjusysis J. L. parodÄ, kad jis tiksliai negali pasakyti kokiu greiÄiu jie važiavo, taÄiau negreitai. Jis automobilio nevairuoja, į spidometrÄ nežiÅ«rÄjo, bet, jo nuomone, jie važiavo tikrai nedideliu, gal apie 90 km/h greiÄiu. IÅ¡ nuteistojo ir nukentÄjusių duotų parodymų darytina iÅ¡vada, kad jų parodymai nÄra kategoriÅ¡ki, nÄ vienas iÅ¡ jų tikslaus automobilio greiÄio spidometre iki susidÅ«rimo momento neužfiksavo, o duodami parodymus, vadovavosi tik savo subjektyviu vertinimu, kokiu greiÄiu galÄjo važiuoti automobilis âSubaru Legacyâ.
PažymÄtina ir tai, kad D. L. ir J. L. duoti parodymai prieÅ¡tarauja vieni kitiems, nes D. L. parodÄ, jog R. D. prieÅ¡ susidÅ«rimÄ greiÄio nesulÄtino, o J. L. parodÄ, kad R. D. nebuvo padidinÄs greiÄio, jis sulÄtino greitį prieÅ¡ susidÅ«riant su automobiliu âAudi 80â. Be to, tiek D. L., tiek J. L. nurodÄ, jog viskas įvyko labai greitai. PažymÄtina ir tai, kad nukentÄjusysis J. L. teisiamajame posÄdyje parodÄ, kad jis automobilį âAudi 80â pamatÄ gal deÅ¡imties metrų atstumu iki susidÅ«rimo, o ekspertas Vitalij MatuseviÄ, teisiamajame posÄdyje komentuodamas šį nukentÄjusiojo teiginį nurodÄ, kad važiuojant ne mažesniu kaip 120 km/h greiÄiu, automobilio âSubaru Legacyâ vairuotojas per deÅ¡imties metrų atstumÄ nespÄtų net sureaguoti savo automobilio stabdymu, kas patvirtinama ir kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriam nurodyta, kad stabdymo žymių nebuvo (t. 1, b. l. 5-18).
Nuteistojo ir palankius nuteistajam parodymus davusių nukentÄjusiųjų parodymų, susijusių su nuteistojo važiavimo greiÄiu, nepatvirtino jokia kita baudžiamosios bylos medžiaga nei baudžiamosios bylos nagrinÄjimo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinÄs instancijos metu apklausti specialistai ir ekspertai, todÄl jie pagrįstai yra vertintini kritiÅ¡kai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentÄjusiųjų ir liudytojų parodymus, įmonÄs âImpulsanaâ 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. specialisto iÅ¡vadÄ (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialisto 2008 m. gegužÄs 26 d. iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka metu ekspertų ir specialistų duotus parodymus konstatuotina, kad susidariusioje eismo situacijoje R.
D. turÄjo elgtis itin atsargiai ir laikytis KET 172 bei 175.1 p. reikalavimų â važiuoti ne tik nevirÅ¡ydamas leistino 90 km/h greiÄio, bet ir pasirinkti dar mažesnį važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. KET 172 p. nurodyta, kad vairuotojas turi sulÄtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dÄl susidariusių aplinkybių, todÄl automobilio vairuotojo R. D. pasirinktas važiavimo greitis â betarpiÅ¡kai didesnis nei 90 km/h â eismo įvykio metu buvusiomis kelio sÄ lygomis buvo nepriimtinas ir nesaugus.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad tikslus automobilio âSubaru Legacyâ greitis Å¡iuo atveju nenustatytas, taÄiau atsižvelgiant į byloje esanÄias specialistų iÅ¡vadas bei ekspertizÄs akto rezultatus, nukentÄjusiųjų ir liudytojų parodymus vienareikÅ¡miÅ¡kai darytina iÅ¡vada, kad įvykio metu automobilio âSubaru Legacyâ greitis buvo didesnis nei 90 km/h, o tuo paÄiu žymiai didesnis ir už techniniu požiÅ«riu priimtinÄ eismo įvykio vietoje 58 km/h greitį.
Tokiu bÅ«du, apeliacinÄs instancijos teismas nustatÄ, kad automobilio âSubaru Legacyâ varuotojas R. D. įvykio metu pažeidÄ KET 172 p. bei 175.1 p. reikalavimus, kÄ nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. PažymÄtina, jog apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialisto 2008 m. gegužÄs 26 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytu techniniu požiÅ«riu priimtino greiÄio dydžiu, juo labiau, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga bei liudytojų parodymai, kuriuose apibÅ«dinami to kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis ypatumai.Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad R.
D., vairuodamas automobilį âSubaru Legacyâ, važiavo ne mažesniu kaip 120 km/h greiÄiu, t. y. virÅ¡ydamas leistinÄ ne gyvenvietÄse 90 km/h greitį ir techniniu požiÅ«riu priimtinÄ eismo įvykio vietoje 58 km/h greitį, taip pažeisdamas KET reikalavimus. Å iÄ aplinkybÄ teismas nustatÄ atsižvelgdamas į 2008 m. gegužÄs 26 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos metu atlikus eismo įvykio ekspertizÄ, 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilio âSubaru Legacyâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judÄjimo greitis, tikÄtina, buvo apie 117 km/h.
Taigi, Å¡ios ekspertizÄs metu buvo nustatytas kiek mažesnis (3 km/h) Å¡io automobilio greitis, taÄiau atsižvelgiant į tai, kad toks greiÄio virÅ¡ijimo skirtumas niekaip neturi įtakos R. D. veikos kvalifikacijai, apeliacinÄs intancijos teismas nekeiÄia skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių dÄl automobilio Subaru Legacyâ greiÄio virÅ¡ijimo dydžio. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nÄra nustatyta, jog žuvusiosios I.
B. veiksmai techniniu požiÅ«riu bÅ«tų turÄjÄ priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. 2008 m. gegužÄs 26 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio âAudi 80â greitis prieÅ¡ pat eismo įvykį buvo žymiai mažesnis nei automobilio âSubaru Legacyâ greitis, t. y. ne didesnis kaip 58 km/h. Jau minÄta, kad įmonÄs âImpulsanaâ 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini) taip pat yra nurodyta, kad automobilio âAudi 80â greitis susidÅ«rimo metu buvo 57 km/h.
Akcentuotina, kad ir 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog I. B. važiavo apie      60 km/h greiÄiu. Kaip parodÄ nukentÄjusysis P. M., I. B. vairavimo stažas buvo apie penkeri metai, ji visada labai atsargiai ir lÄtai važiuodavo. NukentÄjusioji L. P. taip pat parodÄ, kad I. B. Å¡is kelias buvo žinomas, ji dažnai juo važiuodavo, kad I. B. važiavo nedideliu, gal apie 60 km/h greiÄiu. Nuteistasis bei nukentÄjusieji L. L., D. L. bei J. L. savo parodymuose taip pat nenurodÄ, kad automobilis âAudi 80â iki susidÅ«rimo bÅ«tų važiavÄs dideliu greiÄiu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nuteistojo ir nukentÄjusiųjų, betarpiÅ¡kai dalyvavusių eismo įvykyje ir jį maÄiusių parodymus, konstatuotina, kad eismo įvykio metu automobilio âAudi 80â greitis buvo žymiai mažesnis už automobilio âSubaru Legacyâ greitį ir lygus arba artimas techniniu požiÅ«riu priimtinam eismo įvykio vietoje 58 km/h greiÄiui. Å i apeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai atitinka pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotas aplinkybes.Apeliacinį skundÄ nagrinÄjanÄios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ Ä¯monÄs âImpulsanaâ 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini)iÅ¡keltÄ versijÄ apie treÄiojo nenustatyto automobilio dalyvavimÄ eismo įvykyje.
PažymÄtina, kad ir 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog automobilio âAudi 80â galinÄs dalies sugadinimai atsirado dÄl to, kad susidÅ«rimo metu automobilis âAudi 80â, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukosi prieÅ¡ laikrodžio rodyklÄ ir galine dalimi buvo bloÅ¡kiamas link kelio OnuÅ¡kis-Trakai deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Po susidÅ«rimo automobilis âAudi 80â, judÄdamas atbulas, bagažinÄs dugnu trenkÄsi į kelio OnuÅ¡kis-Trakai deÅ¡inÄs Å¡alikelÄs iÅ¡orinį Å¡laitÄ , dÄl ko buvo nuplÄÅ¡tas galinis bamperis bei deformuotas bagažinÄs dugnas, po to per deÅ¡inį Å¡onÄ , kada deÅ¡inÄs pusÄs ratai ir, tikÄtina, slenkstis įsirausÄ Ä¯ kelkraÅ¡Äio gruntÄ vertÄsi aukÅ¡tyn ratais į padÄtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.
Kadangi apeliaciniame skunde Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nuteistasis neginÄija, apeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau dÄl to nepasisakys. Vis dÄlto, apeliaciniame skunde remiamasis 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini) toje dalyje, kurioje teigiama, jog remiantis automobilio âSubaruâ priekinio kairiojo rato pÄdsako pradžios lokalizavimu bei automobilių tarpusavio padÄtimi pirminio kontakto metu, techniniu požiÅ«riu galima teigti, kad automobilis âAudi 80â betarpiÅ¡kai prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu âSubaru Legacyâ buvo įvažiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ (kuria tuo metu važiavo automobilis âSubaru Legacyâ) per apytiksliai pusÄ savo gabaritinio ploÄio, tai yra apie 0,8 metro, todÄl automobilio âAudi 80â vairuotojos veiksmai - iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ prieÅ¡ automobilį âSubaru Legacyâ, traktuojami kaip sÄ lygojÄ Å¡io eismo įvykio kilimÄ , t. y. tokiu bÅ«du keliama versija, kad I.
B. vairuojamas automobilis buvo iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko âSubaru Legacyâ važiuojamosios dalies pusÄje. Kaip matyti iÅ¡ minÄtos specialisto iÅ¡vados turinio bei eksperto apklausos apeliacinÄs instancijos teisme, Valentinas MituneviÄius tyrimo, ar tikrai įvykio vietoje esantys automobilio ratų slydimo pÄdsakai yra palikti automobilio âSubaru Legacyâ kairiuoju ratu neatliko. To nedarÄ ir Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialistas 2008 m. gegužÄs 26 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes tiek vienas, tiek kitas specialistas vadovavosi kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir autoavarijos vietos planu, kuriuose neatlikus jokio papildomo tyrimo, vadovaujantis tik juos suraÅ¡iusių pareigÅ«nų subjektyviu vertinimu, buvo nurodyta, kad Å¡iuose dokumentuose užfiksuotas automobilio ratų slydimo pÄdsakas yra paliktas automobilio âSubaru Legacyâ kairiojo rato.
TaÄiau bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme metu gautame 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad atlikus tyrimÄ , siekiant nustatyti kaip techniniu požiÅ«riu susiformavo autoavarijos vietos plane 16 pozicija pažymÄtas automobilio âSubaru Legacyâ kairiojo priekinio rato pÄdsakas, atliktas tyrimas duoda pagrindÄ teigti, kad eismo įvykio vietoje užfiksuotas 39,9 m ilgio pÄdsakas, kuris avarijos vietos plane buvo pažymÄtas 16 pozicija ir įvardintas kaip automobilio âSubaru Legacyâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio kairiojo rato, negalÄjo bÅ«ti paliktas automobilio âSubaru Legacyâ, dehermetizuotu priekiniu kairiuoju ratu.
TikÄtina, kad eismo įvykio vietoje buvo užfiksuoti du vienas Å¡alia kito, dalinai vienas ant kito užsiklostÄ, skirtingų priekabų ratų padangų pÄdsakai. PažymÄtina, kad bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme apklausti ekspertai Vytautas Å akÄnas ir Irmantas Granskas visiÅ¡kai palaikÄ Å¡iÄ savo iÅ¡vadÄ , netikÄti ja apeliacinÄs instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybÄ, nebetenka prasmÄs ir apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino autoavarijos vietos plane užfiksuoto apelianto automobilio âSubaru Legacyâ priekinio kairio rato slydimo pÄdsako reikÅ¡mÄs, nustatant automobilių susidÅ«rimo vietÄ kelio ploÄio ir ilgio atžvilgiu.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad I. B. vairuojamas automobilis âAudi 80â eismo įvykio metu nebuvo iÅ¡važiavÄs į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , taÄiau apelianto įsitikinimu, jo vairuojamo automobilio âSubaru Legacyâ ir automobilio âAudi 80â susidÅ«rimas įvyko jo važiavimo krypties eismo juostoje. Å ie nuteistojo argumentai, apeliacinį skundÄ nagrinÄjanÄios kolegijos vertinimu, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.
PažymÄtina, kad versija, jog automobilio âSubaru Legacyâ ir automobilio âAudi 80â susidÅ«rimas įvyko âSubaru Legacyâ važiuojamosios krypties eismo juostoje pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡kelta įmonÄs âImpulsanaâ 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. specialisto iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini). Å iÄ versijÄ specialistas grindÄ ta aplinkybe, kad Å¡is iÅ¡važiavimas galÄjo įvykti dÄl nenustatyto treÄiojo automobilio vairuotojo veiksmų â saugaus atstumo iki priekyje važiuojanÄios transporto priemonÄs nesilaikymas.
ApeliacinÄs instancijos vertinimu, nepasitvirtinus Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡keltai versijai, kad eismo įvykio metu dalyvavo dar vienas automobilis bei 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustaÄius, kad paliktos automobilio ratų slydimo žymÄs nepriklauso automobiliui âSubaru Legacyâ, âImpulsanaâ 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. specialisto iÅ¡vados (duomenys neskelbtini) teiginiai apie automobilio âAudi 80â iÅ¡važiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ yra atmestini.
PažymÄtina, kad nukentÄjusieji J. L., L. L. ir D. L., apklausti 2007 m. rugsÄjo 7 d., po įvykio praÄjus neilgam laiko tarpui, nÄ vienas nenurodÄ, kad eismo įvykis bÅ«tų įvykÄs âSubaru Legacyâ važiuojamosios krypties eismo juostoje. PrieÅ¡ingai, nukentÄjusioji D. L. nurodÄ, kad raudonos spalvos automobilis važiavo savo juosta ir staiga automobilis, kuriuo ji važiavo, metÄsi į deÅ¡inÄ pusÄ (t. 1, 151-152). NukentÄjusysis J. L. apklausos ikiteisminio tyrimo metu negalÄjo pasakyti nei kokiu greiÄiu važiavo jų automobilis, nei kuria puse važiavo automobilis âAudi 80â (t.
1. b. l. 172-173). TaÄiau pirmosios instancijos teisme jis savo parodymus pakeitÄ ir pradÄjo tvirtinti, neva avarija įvyko todÄl, kad automobilis âAudi 80â važiavo ne savo kelio dalimi, susidÅ«rimas įvyko jų (R. D.) kelio eismo juostoje. J. L. teigimu, automobilis âAudi 80â važiavo viduriu kelio, o jų automobilio ratai važiavo netgi kelkraÅ¡Äiu. PažymÄtina ir tai, jog nukentÄjusysis J. L. taip pat nurodÄ, kad jokių manevrų vairuodamas prieÅ¡ įvykį R. D. neatliko.
NukentÄjusysis taip pat nurodÄ, kad automobiliai susidÅ«rÄ kampais (t. 3, b. l 170-171). Savo parodymus pakeitÄ ir D. L., nes nurodÄ, kad susidÅ«rimas įvyko jų eismo juostoje, taÄiau negalÄjo pasakyti ar arÄiau kelkraÅ¡Äio, ar arÄiau kelio vidurio. Taip pat nukentÄjusioji nurodÄ, kad I. B. važiavo savo eismo juostoje, o susidÅ«rimas įvyko jų (R. D.) eismo juostoje, nukentÄjusioji teigÄ tai maÄiusi.Tuo tarpu nukentÄjusioji L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, apklausta iÅ¡ karto po įvykio, tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad I.
B. važiavo nedideliu, gal apie 60 km/h, greiÄiu, jie nebuvo iÅ¡važiavÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , be to, nukentÄjusioji parodÄ, jog, kai jos pamatÄ, kad, kaip iÅ¡sireiÅ¡kÄ L. P., âskrendaâ automobilis, kuris važiavo labai greitai, I. B. truputį pasitraukÄ Ä¯ deÅ¡inÄ pusÄ, bet daugiau jai nebuvo kur trauktis, nes ten buvo Å¡laitas (t. 3, b. l. 83).Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis savo pozicijÄ dÄl eismo įvykio aplinkybių pakeitÄ 2008 m. spalio 8 d. vykusios jo kaip įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 43).
PažymÄtina, kad Å¡i apklausa vyko jau po to, kai buvo gauta įmonÄs âImpulsanaâ 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini) ir minÄtos apklausos metu nuteistasis pradÄjo tvirtinti, kad eismo įvykis įvyko dÄl automobilio âAudi 80â vairuotojos kaltÄs, nes ji iÅ¡važiavo į nuteistojo eismo juostÄ , nors prieÅ¡ tai vykusių apklausų metu nuteistasis negalÄjo nurodyti tikslios automobilio âAudi 80â padÄties, taip pat nurodÄ, kad pamatÄs kitÄ automobilį nepasitraukÄ arÄiau deÅ¡inio kraÅ¡to, važiuodamas įkalne greiÄio nesulÄtino, važiavo tokiu paÄiu greiÄiu kaip ir prieÅ¡ tai (t. 2, b.l. 7-8).
Nuteistasis bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu laikÄsi pozicijos, kad jis važiavo savo eismo juosta asfaltuotu keliu, važiuodamas į įkalnÄ pasuko deÅ¡iniau, jo automobilio deÅ¡inieji ratai buvo ant kelkraÅ¡Äio. Jis negalÄjo pasakyti, ar prieÅ¡ įkalnÄ mažino greitį, nes neatsimena. Ant kalniuko prieÅ¡ save jis pamatÄ raudonos spalvos automobilį, dabar jis jau žino, kad tai buvo âAudi 80â, tuo metu nesuprato, viskas įvyko labai greitai, jis pajuto smÅ«gį, jam nebuvo laiko niekur iÅ¡sukti, įvyko susidÅ«rimas.
Kito automobilio tame kelyje R. D. nepastebÄjo. Kaltinamojo nuomone, 90 km/h greitis toje vietoje, žinant šį keliÄ , yra saugus, o jis žinojo šį keliÄ . Tame kelyje sunku prasilenkti, nes ten labai siaura, todÄl jo automobilio deÅ¡inÄs pusÄs ratai buvo kelkraÅ¡tyje, nors jis ir nematÄ prieÅ¡ais atvažiojanÄio automobilio. Ar I. B. vairuojamas automobilis buvo iÅ¡važiavÄs į kaltinamojo eismo juostÄ , jis nežino, bet mano, kad buvo. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistojo ir nukentÄjusiųjų J.
L. bei D. L. parodymai yra vertintini kritiÅ¡kai. PažymÄtina, kad J. L., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, kardinaliai juos pakeitÄ. Jo parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja ne tik nukentÄjusiosios D. L. bet ir kaltinamojo parodymams, duotiems tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme metu. KritiÅ¡kai vertinamų nukentÄjusiojo bei nuteistojo parodymų nepatvirtina ir jokia kita bylos medžiaga, iÅ¡skyrus 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. specialisto iÅ¡vadÄ (duomenys neskelbtini), kuri dalyje dÄl automobilio âAudi 80â iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ laikytina nepagrįsta ir klaidinanÄia.
Be to, nukentÄjusysis J. L., nors pirmosios instancijos teisme ir teigÄ, kad automobilio âAudi 80â iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ juostÄ aplinkybes prisiminÄ praÄjus dviem savaitÄms nuo įvykio, nepasinaudojo galimybe papildyti savo parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu, kas taip pat kelia pagrįstÄ abejonÄ nukentÄjusiojo teisminio bylos nagrinÄjimo metu duotų parodymų teisingumu. PažymÄtina, kad 2008 m. gegužÄs 26 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog automobiliai âAudi 80â ir âSubaru Legacyâ susidÅ«rÄ ties kelio važiuojamosios dalies viduriu, ne mažiau kaip 10 m neprivažiavus prie eismo įvykyje užfiksuoto automobilio âAudi 80â.
Tuo tarpu Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sprendžiant pagal automobilio âAudi 80â, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padÄtį po eismo įvykio, automobilių detalių ir jų nuolaužų iÅ¡sidÄstymÄ kelio OnuÅ¡kis-Trakai ploÄio ir ilgio atžvilgiu, tikÄtina, kad automobilių susidÅ«rimas įvyko kelio OnuÅ¡kis-Trakai važiuojamosios dalies deÅ¡inÄje pusÄje, buvusiame tarpe tarp apvirtusio automobilio âAudi 80â ir po eismo įvykio deÅ¡inÄs pusÄs Å¡alikelÄje rastų automobilio âSubaru Legacyâ grotelių nuolaužų.
PažymÄtina ir tai, jog Lietuvos teismo ekspertizÄs centro specialisto 2008 m. gegužÄs 26 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. D. vairuojamas automobilis âSubaru Legacyâ važiavo nemažesniu kaip 120 km/h greiÄiu. Riboto matomumo sÄ lygomis važiavo ties kelio važiuojamosios dalies viduriu ir automobilio priekinÄs plokÅ¡tumos kaire puse, su apie 0,8 m persidengimu kontaktavo su prieÅ¡prieÅ¡iais žymiai lÄÄiau važiavusio automobilio âAudi 80â, vairuojamo I. B., priekinÄs plokÅ¡tumos kaire puse.
Pradiniu tarpusavio kontakto momentu automobilių iÅ¡ilginÄs simetrijos aÅ¡ys buvo lygiagreÄios arba artimos lygiagreÄioms. TaÄiau Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio âAudi 80â kairysis Å¡onas, pradedant priekinÄs dalies kairiu kraÅ¡tu ir baigiant galiniu kairiuoju sparnu buvo apgadintas automobilio âSubaru Legacyâ priekiniu kairiuoju kampu dÄl to, kad susidÅ«rimo metu tarp automobilio âAudi 80â kairiojo Å¡ono buvo nedidelis, smailus, apie 7? kampas, atviras link automobilio âAudi 80â priekinÄs dalies.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Lietuvos teismo ekspertizÄs centro 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada Å¡iuo atveju laikytina pagrįsta, nes jÄ patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. NukentÄjusioji L. P. patvirtino, kad siekdama iÅ¡vengti susidÅ«rimo I. B. pasitraukÄ arÄiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to, o tai patvirtina ekspertizÄs akte nurodyto smailaus, apie 7? kampo, atviro link automobilio âAudi 80â priekinÄs dalies susidarymÄ Ä¯vykio metu, kuris ekspertizÄs akte buvo nurodytas, atsižvelgiant į automobilių âSubaru Legacyâ bei âAudi 80â sugadinimus.
IÅ¡ dalies 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akto       Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ patvirtina ir nukentÄjusiojo J. L. parodymai, kuriuose jis nurodÄ, jog automobiliai kontaktavo kampu. Akcentuotina, tai, kad nei 2008 m. gegužÄs 26 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nei 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad automobiliai susidÅ«rÄ R. D. važiuojamosios dalies pusÄje. PažymÄtina, kad 2011 m. sausio 26 d. ekspertizÄs akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog atliktas tyrimas duoda pagrindÄ teigti, kad techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo tai, kad automobilio âSubaru Legacyâ vairuotojas R.
D., esant ribotam matomumui važiavimo kryptimi, važiavo apie 117 km/h kelio Trakai-OnuÅ¡kis važiuojamosios dalies viduriu ir prieÅ¡prieÅ¡inio prasilenkimo metu nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kad saugiai prasilenkti su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu automobiliu âAudi 80â, kurį vairavo I. B.. Kaip matyti iÅ¡ 2008 m. gegužÄs 26 d. iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), jÄ atlikÄs ekspertas Vitalij MatuseviÄ taip pat nurodÄ, kad automobiliai âAudi 80â ir âSubaru Legacyâ susidÅ«rÄ ties kelio važiuojamosios dalies viduriu.
ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iomis ekspertų iÅ¡vadomis, kurias iÅ¡ dalies patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.Taigi, teismas konstatuoja, kad I. B. laikÄsi KET reikalavimų, važiavo įvykio vietoje techniÅ¡kai priimtinu greiÄiu, savo eismo juostoje ir bandÄ atlikti reikalingus veiksmus, siekdama iÅ¡vengti susidÅ«rimo. PažymÄtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus â bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklÄs nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .
BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryÅ¡ys yra dÄsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis. R. D. padaryti KET 172 p. ir 175.1 p. pažeidimai bÅ«tų bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga tuo atveju, jei analogiÅ¡koje situacijoje jam laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.
IÅ¡ pirmosios instancijos teismo ir apeliacinÄs instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad tuo atveju, jei R. D. bÅ«tų nevirÅ¡ijÄs leistino 90 km/h greiÄio, esant blogam matomumui toje kelio atkarpoje, sulÄtinÄs greitį iki toje vietoje priimtino 58 km/h ar jam artimo greiÄio, bei pasukdamas automobilį âSubaru Legacyâ arÄiau deÅ¡iniojo kelkraÅ¡Äio, bÅ«tų iÅ¡vengÄs âSubaru Legacyâ susidÅ«rimo su âAudi 80â, juo labiau, kad kaip konstatavo tiek pirmosios, tiek apeliacinÄs instancijos teismas, âAudi 80â vairuotoja I.
B. bandÄ atlikti visus susidÅ«rimui iÅ¡vengti reikalingus veiksmus, taÄiau dÄl didelio automobilio âSubaru Legacyâ greiÄio, nesuspÄjo jų atlikti iki galo. Vadinasi, bÅ«tent R. D. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių â kitų asmenų žūties ir sužalojimo â bÅ«tinoji sÄ lyga ir priežastis. DÄl to konstatuotina, kad bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp R. D. padarytų KET 172 p. ir 175.1 p. pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir jo veikÄ teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojai S. S., O. J. ir A. J., kurių parodymais rÄmÄsi teismas, eismo įvykio nematÄ, jų pamÄ stymai apie galimÄ susidÅ«rimo vietÄ tÄra subjektyvaus pobÅ«džio, todÄl negali turÄti jokios įrodomosios reikÅ¡mÄs priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, apeliacinÄs instancijos teismas su Å¡ia apeliacinio skundo nuostata nesutinka. IÅ¡ nurodytų liudytojų parodymų turinio galima sprÄsti, kad paties įvykio jie nematÄ, taÄiau Å¡ie asmenys matÄ eismo įvykio vietÄ iÅ¡ karto po įvykio, joje buvo, atliko procesinius veiksmus, todÄl Å¡ių liudytojų parodymai atitinka Lietuvos Respublikos BK 20 str. numatyto įrodymų leistinumo principo reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas turÄjo teisÄ jais vadovautis, priimdamas nuosprendį.
PažymÄtina ir tai, kad nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti nukentÄjusiosios L. P. parodymų vertÄ, motyvuojant ta aplinkybe, kad ji gali turÄti procesinį suinteresuotumÄ kaip civilinÄ ieÅ¡kovÄ ir žuvusiosios I. B. giminaitÄ, Å¡ie apeliacinio skundo motyvai laikytini nepagrįstais. L. P. betarpiÅ¡kai matÄ autoįvykį, buvo jo dalyvÄ, be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davÄ nuoseklius parodymus, jų nekeitÄ, o tai nekelia abejonių Å¡ios nukentÄjusiosios parodymų patikimumu.Lietuvos Respublikos BK 14 str. numato, kad baudžiamoji atsakomybÄ galima tik padarius nusikalstamÄ veikÄ tyÄia ar dÄl neatsargumo.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik dÄl neatsargumo. Lietuvos Respublikos BK 16 str. nustato, kad nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padaromas dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo ar dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. PažymÄtina, kad Trakų rajono apylinkÄs teismas 2010 m. kovo 18 d. nuosprendyje padarÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytÄ nusikaltimÄ padarÄ dÄl nusikalstamo pasitikÄjimo. TaÄiau su Å¡ia pirmosios instancijos teismo nuostata nesutiktina.
PažymÄtina, kad nusikalstamas nerÅ«pestingumas yra tada, kai vairuotojas nesuvokia, kad daro pavojingÄ ar rizikingÄ veikÄ , Å¡iuo atveju nesuvokia, kad pažeidžia KET (virÅ¡ija leistinÄ greitį), ir dÄl to nenumato, kad dÄl pažeidimo gali kilti Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyti padariniai, taÄiau, turÄdamas vairuotojo pažymÄjimÄ ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus Å¡altinį), turi ir gali numatyti galimus padarinius ir jų iÅ¡vengti. SÄ moningas KET pažeidimas suponuoja daromos veikos rizikingumo sampratÄ , o tai jau vienas iÅ¡ nusikalstamo pasitikÄjimo kaltÄs požymių, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ apylinkÄs teismo nuosprendžio bei apeliacinio skundo motyvų, R.
D. nepripažino pažeidÄs KET, taigi jis nesuvokÄ, kad virÅ¡ijo leistinÄ greitį, o tai reiÅ¡kia, kad jis veikÄ nusikalstamo nerÅ«pestingumo rÄmuose, dÄl to konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarÄ dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu turÄjo bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos BK 75 str. įtvirtintas bausmÄs vykdymo atidÄjimas. Akcentuotina, kad sprendžiant, ar bausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, vertinamos visos bylos aplinkybÄs, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybÄs teigiamos ir neigiamos savybÄs, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenÄje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltÄ ir neneigÄ jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengÄ iÅ¡vengti atsakomybÄs, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekÄ Ä¯rodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkÄs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinÄs orientacijos, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl padarytos veikos, atsipraÅ¡o nukentÄjusiojo, atlygina padarytÄ Å¾alÄ .
Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvÄs atÄmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonÄ ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus (ar auklÄjamojo poveikio priemonÄ), ribojanÄius nuteistojo elgesį ir kartu turinÄius auklÄjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Nustatant, kad bausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, nuteistojo asmenybÄ Ä¯vertinama ne tik Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų kontekste (tai, kas bÅ«tina bausmÄs individualizavimui), bet ir sprendžiant, kad bausmÄs paskirtis bus pasiekta be realaus bausmÄs atlikimo.
PažymÄtina, kad bausmÄs paskirtis â galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybÄ. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidÄjo įtvirtinti bausmÄs skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmÄs paskirtį. MinÄtas straipsnis numato, jog bausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .
Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmÄ bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmÄs skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisÄto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes.ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo, o skyrÄ jam realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad R. D. padarÄ neatsargų nusikaltimÄ , anksÄiau teistas nebuvo, taÄiau jo atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., kaltininkui ir nukentÄjusiajam susitaikius buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas už veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad R. D. buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimÄ pagal ATPK 127 str. 2 d., nors Å¡i nuobauda 2007 m. rugsÄjo 4 d. autoįvykio metu buvo nebegaliojanti.
Nurodytos aplinkybÄs neabejotinai neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį. Be to, nuteistasis autoįvykio metu Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ KET reikalavimus â vairavo automobilį ženkliai virÅ¡ydamas leistinÄ ir techniniu požiÅ«riu priimtinÄ eismo įvykio vietoje greitį, dÄl ko siaurame kelyje neteko techninÄs galimybÄs iÅ¡vengti susidÅ«rimo su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu automobiliu. Akivaizdu, kad jo padaryta nusikalstama veika sukÄlÄ itin sunkius padarinius â žuvo trys žmonÄs, keturiems žmonÄms buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir vienam - mažameÄiam vaikui - nežymiai sutrikdyta sveikata.
PažymÄtina, kad žuvusiosios E. S. ir V. B. buvo dar labai jauno amžiaus, E. S. neseniai gimusi dukra liko be motinos, be motinos ir sesers liko nukentÄjusioji mažametÄ I. M., nuteistojo nusikalstama veika iÅ¡ P. M. atÄmÄ jo gyvenimo draugÄ I. B., bei jo faktinÄ Ä¯dukrÄ V. B., kuriÄ jis kaip savo dukrÄ augino ir auklÄjo nuo labai mažo amžiaus. S. S. neteko savo vienturtÄs dukters. DÄl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ne tik gyvybÄs neteko trys moterys, bet buvo neatitaisomai paveikti ir Å¡ių moterų artimųjų likimai.
NukentÄjusiajai L. P. taip pat padaryta didžiulÄ Å¾ala, nes jos akyse žuvo jai artimi žmonÄs. PažymÄtina, jog visuomenÄ taip pat yra suinteresuota, kad vairuotojai keliuose nevirÅ¡ytų leistino greiÄio, tam tikslui pasiekti nuolatos vykdomos vieÅ¡o pobÅ«džio akcijos visuomeninÄje erdvÄje. PažymÄtina, kad nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jis suprato padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertino savo elgesį. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinÄjimo metu nukentÄjusiųjų neatsipraÅ¡Ä, nesigailÄjo dÄl padaryto nusikaltimo, nÄ kiek žalos nÄ vienam iÅ¡ nukentÄjusiųjų neatlygino, nÄra nustatyta nÄ vienos nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs. Tai, kad nuteistasis buvo apsidraudÄs civilinÄs atsakomybÄs draudimu ir kompanija âERGO Lietuvaâ nukentÄjusiesiems atlygino patirtÄ turtinÄ bei dalį neturtinÄs žalos, neeliminuoja R.
D. pareigos visa apimtimi atlyginti nukentÄjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ , o taip pat nerodo nuteistojo pastangų paÅ¡alinti dÄl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius. PažymÄtina, jog po eismo įvykio nuteistasis visÄ savo turÄtÄ turtÄ perleido tretiesiems asmenims (t. 3, 32-55), tame tarpe ir savo sugyventinei bei jo vaikų motinai S. U.. Toks nuteistojo elgesys nerodo nei jo noro taisytis, nei įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, nei, kad jis suvokia savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ .
Akcentuotina, kad minÄtos aplinkybÄs turÄjo lemiamÄ reikÅ¡mÄ ne tik sprendžiant dÄl nuteistajam paskirtos bausmÄs vykdymo atidÄjimo, bet ir dÄl paÄios bausmÄs dydžio. Nors nuteistasis dÄl eismo įvykio ir tapo neįgaliu, taip pat augina tris mažameÄius vaikus, Å¡ios aplinkybÄs nÄra laikytinos pakankamomis taikyti jo atžvilgiu bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ . Å iuo atveju, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, turi bÅ«ti atsižvelgta į visuomenÄs interesÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ , juo labiau dÄl Å¡iurkÅ¡taus KET pažeidimo, kurios metu žuvo trys žmonÄs, padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas, kad bÅ«tų įgyvendinti teisingumo ir protingumo principų reikalavimai.
Ä®vertinus iÅ¡dÄstytas aplinkybes, bei Lietuvos Respublikos BK 41 str. turinį, apeliacinÄs instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmÄs tikslai R. D. atžvilgiu nebus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo, o atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, bei neatitaisomas pasekmes, jam yra skirtina didesnÄ nei nusikalstamos veikos sankcijos vidurkis bausmÄ. Akcentuotina ir tai, jog Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymas nuteistojo atžvilgiu yra ne bylÄ nagrinÄjanÄio teismo pareiga, bet teisÄ, todÄl nepasinaudojimas Å¡ia teise tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybÄ, nÄra laikytinas baudžiamojo įstatymo pažeidimu.Apeliaciniame skunde nuteistasis kvestionuoja ir Lietuvos Respublikos BK 68 str. taikymÄ skiriant jam bausmÄ.
Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, Lietuvos Respublikos BK 68 str. nuteistojo R. D. atžvilgiu uždraudžiant jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytÄ uždraudimo terminÄ , buvo taikytas atsižvelgiant į kaltinamojo veikos padarymo aplinkybes bei jos sukeltas itin sunkias pasekmes. Sutiktina, kad Å¡ie pirmosios instancijos teismo motyvai yra gan lakoniÅ¡ki, taÄiau uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisÄmis yra teismo teisÄ, o lakoniÅ¡ki teismo motyvai nebÅ«tinai sÄ lygoja paskirtos baudžiamojo poveikio priemonÄs neteisÄtumÄ .
Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos respublikos BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmÄ, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs ar atidedant paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ . Be to, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonÄ skiriama nustaÄius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinÄja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytÄ nusikaltimÄ padarÄ Å¡iurkÅ¡Äiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų.
Nors iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagoje esanÄių duomenų negalima daryti vienareikÅ¡mÄs iÅ¡vados, kad nuteistasis sistemingai pažeidinÄja KET, taÄiau neabejotina, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatyta nusikalstama veika, kurios padariniai buvo itin skaudÅ«s ir neatitaisomi, buvo padaryta dÄl Å¡iurkÅ¡taus KET pažeidimo â leistino greiÄio didelio virÅ¡ijimo, o tai, apeliacinÄs instancijos vertinimu, yra pagrindas Lietuvos Respublikos BK 68 str. taikymui nuteistojo atžvilgiu, kÄ , be kita ko, nuosprendyje nurodÄ ir pirmosios instancijos teismas.
Akcentuotina, kad skiriant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ nuteistajam, įvertintinas ne tik siekis pataisyti nuteistÄ jį, bet ir prevencinis Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonÄs tikslas â užkirsti keliÄ toliau pažeidinÄti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. PažymÄtina, jog Lietuvos Respublikos BK 68 str. taikymas nuteistojo atžvilgiu, uždraudžiant jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones maksimalų įstatyme nustatytÄ laikotarpį, neabejotinai turÄs taisomÄ jį poveikį nuteistajam, nes padÄs suvokti Å¡ios teisÄs turÄjimo teikiamus privalumus ir jos vertÄ, o tuo paÄiu ir tokiÄ teisÄ turinÄio asmens atsakomybÄ, ko, reikia manyti, virÅ¡ydamas leistinÄ greitį nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis akivaizdžiai nesuvokÄ.
Å iuo atveju, siekis apsaugoti visuomenÄ nuo pakartotinių tokio pobÅ«džio, kaip nusikalstamos veikos padarymo atvejų, KET pažeidimų bei siekis pataisyti nuteistÄ jį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad dÄl įvykio metu atsiradÄ padariniai jo sveikatai buvo sÄ lygoti bÅ«tent paties nuteistojo nusikalstamo elgesio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu pritaikÄ Lietuvos Respublikos BK 68 str. ir uždraudÄ jam naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, jame nesutinkamai ir su iÅ¡ R.
D. nukentÄjusiųjų atžvilgiu priteistos neturtinÄs žalos 330 000,00 Lt dydžiu. NeturtinÄs žalos sÄ voka ir jos dydžio nustatymo kriterijai iÅ¡dÄstyti CK 6.250 str. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinÄ Å¾ala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. MinÄtame straipsnyje įtvirtinta, kad sprÄsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:
1) neturtinÄs žalos pasekmes;
2) žalÄ padariusio asmens kaltÄ;
3) žalÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį;
4) tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, į padarytos turtinÄs žalos dydį;
5) kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes;
6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PažymÄtina, kad CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis ir neturtinÄs žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinÄs žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinÄti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mÄ konkreÄiam neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Kaip matyti iÅ¡ Trakų rajono apylinkÄs teismo nuosprendžio, priteisdamas nukentÄjusiosios L.
P. naudai 10 000,00 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, P. M. naudai â 70 000,00 Lt, I. M. naudai â 100 000,00 Lt, S. S. naudai â 50 000,00 Lt ir M. R. naudai â 100 000,00 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis. PažymÄtina, kad L. P. dÄl eismo įvykio neabejotinai patyrÄ dvasinį sukrÄtimÄ , jai ne tik buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bet taip pat jos akyse žuvo jai artimi žmonÄs, nukentÄjusioji iÅ¡gyveno avarijos sukeltÄ Å¡okÄ .
P. M. dÄl eismo įvykio neteko ne tik žmonos, bet ir faktinÄs savo įdukros, S. S. â vienturtÄs dukros, I. M. â sesers ir jai artimiausio žmogaus â motinos, M. R. dÄl nusikalstamos veikos turÄs augti be mamos, iÅ¡ jos buvo atimta galimybÄ net jÄ pažinti, nes motinos netektį ji patyrÄ dar bÅ«dama kÅ«dikiu. Nuteistojo R. D. kaltÄ Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kÄ nusikalstamu neatsargumu, taÄiau tai negali bÅ«ti pagrindas mažinti nukentÄjusiųjų patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , nes bÅ«tent R.
D. nusikalstami veiksmai Å¡iuo konkreÄiu atveju buvo autoįvykio kilimo sÄ lyga. Nors nuteistasis skunde ir nurodÄ, kad dÄl patirto eismo įvykio neteko dalies darbingumo, augina tris mažameÄius vaikus, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybÄs nÄra pagrindas mažinti nukentÄjusiesiems priteistos neturtinÄs žalos iÅ¡laidas. Nors apeliantas nurodo, kad panaÅ¡ios neturtinÄs žalos sumos nukentÄjusiesiems buvo priteisiamos ekonominio pakilimo laikotarpiu, o Å¡iuo metu yra krizÄ, apeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad neturtinÄ Å¾ala yra nustatoma atsižvelgiant į dÄl padarytos nusikalstamos veikos nukentÄjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus, jam padarytÄ moralinÄ Å¾alÄ , o ne į pasaulinÄs ekonomikos rodiklius.
ApeliacinÄs instancijos teismas, vertindamas nuteistojo turtinÄ padÄtį, taip pat atsižvelgia į tÄ aplinkybÄ, kad neilgai trukus po eismo įvykio, nuteistasis savo turÄtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perleido tretiesiems asmenims, tame tarpe ir savo sugyventinei. Å i aplinkybÄ akivaizdžiai rodo piktybinį nuteistojo siekį bet kokiu bÅ«du iÅ¡vengti iÅ¡ dÄl jo kaltÄs kilusio eismo įvykio atsiradusių turtinių prievolių. Be to, nuteistasis savanoriÅ¡kai neatlygino nukentÄjusiesiems net nedidelÄs dalies žalos, nesistengÄ moraliÅ¡kai jų palaikyti ar bent jau atsipraÅ¡yti.
Nors nukentÄjusieji praÅ¡Ä priteisti jų patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ , taÄiau pirmosios instancijos teismas tik L. P. priteisÄ 307,98 Lt turtinÄs žalos atlyginimo. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, nukentÄjusiesiems pirmosios instancijos teismas priteisÄ kur kas mažesnes, nei jų pageidautos, neturtinÄs žalos sumas, todÄl teigtina, kad bendra iÅ¡ nuteistojo R. D. priteista neturtinÄs žalos suma, atsižvelgiant į nukentÄjusiųjų skaiÄių bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteista nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatų.Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytÄ , naikinti Trakų rajono apylinkÄs teismo 2012 m. kovo    18 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄr teisinio pagrindo, todÄl apeliacinis skundas atmestinas TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 326 str.
    1 d. 1 p., n u t a r Ä: nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkÄ                                                    Virginija PakalnytÄ-TamoÅ¡iÅ«naitÄ TeisÄjai                                                                               Daiva PranytÄ-ZalieckienÄ,                                                                                Stasys Punys