2021-06-16 Nr. AB-12904-3-61-3-04242-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3194-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04242-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U- 05106 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu panaikintas jo turimas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Leidimas). Leidimas pareiškėjui ir kitiems 34 asmenims buvo panaikintas dėl to, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), už kurį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, kuri yra sumokėta.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Leidimą gavo dar iki nubaudžiant Bendrovės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, t. y. atvykdamas dirbti į Lietuvą pareiškėjas negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, UAB „Norlida“ darbuotojai tokioje situacijoje neturi nukentėti dėl to, kad jie įdarbinti iki to laiko, kai Bendrovės vadovas baustas administracine tvarka.

4. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Norlida“ teikia logistikos paslaugas, jai yra reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai, tačiau Bendrovė neturėjo patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, todėl 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. TT-002 su UAB „Megadarbas LT“, kuri įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą. Bendrovė su UAB „Megadarbas LT“ bendravo nuotoliniu būdu, iš jos gavo tiek dėl pareiškėjo, tiek kitų Bendrovėje įdarbintų asmenų iš trečiųjų šalių abejonių nekeliančią informaciją, patvirtinančią, kad yra gauti visi minėti reikalingi leidimai. Bendrovė, įsitikinusi, kad pareiškėjo įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai yra sutvarkyti, įdarbino pareiškėją ir apie tai nustatyta tvarka ir terminais duomenis perdavė Sodrai, Migracijos departamentui, Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentui. Iš minėtų institucijų nebuvo gauta jokių pastabų dėl trečiosios šalies piliečių įdarbinimo, viskas vyko pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus.

5. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė ir jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, ėmėsi pakankamai konkrečių veiksmų įgyvendinti savo, kaip darbdavio, pareigas, jokios žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams nebuvo padaryta ir jokiais būdais nebuvo siekiama to padaryti, visi mokesčiai yra sumokėti, visi formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, kt. Vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje UAB „Norlida“ nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės jokiu būdu negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą. Pareiškėjo nuomone, tai neteisinga ir neteisėta praktika, kuri prieštarauja ne tik bendriesiems teisės ir geros moralės principams, tačiau ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai. Formalaus reikalavimo nesilaikymas daro didžiausią poveikį asmenims, visiškai nesusijusiems su nusižengimo padarymu.

6. Pareiškėjas nurodė, kad nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, o Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys. Šiuo atveju darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas, kuris iš esmės niekada nebuvo asmenų grupės narių darbdaviu. Bendrovės vadovo traktavimas asmenų darbdaviu ir įstatymo normos aiškinimas ir taikymas prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo 1 straipsnyje įtvirtintam teisėtų lūkesčių principui, EŽTT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo akcentuojamam teisinės valstybės principui. Pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, nors Įstatymas nenumato galimybės taikyti tokias poveikio priemones tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pats darbdavys, o kiti darbdavio atstovai (juridinio asmens vadovas ar kitas kolegialus atstovavimo organas). Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu pažeidžiami teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Leidimo panaikinimas pažeidžia ir proporcingumo principą. Bendrovėje dirba 60 vairuotojų, iš kurių – 53 yra užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų valstybių. Vairuotojų specialybė Lietuvoje yra įtraukta į deficitinių specialybių sąrašą, todėl panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje asmenims, dirbantiems įmonėje, įmonė greičiausiai neras kitų darbuotojų (vairuotojų) Lietuvoje, kuriais galėtų pakeisti darbuotojus, kuriems leidimai bus panaikinti. Dėl to Bendrovė nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų (paskolos, lizingo sutartys, išperkamosios nuomos sutartys ir kt.), o dėl esamų darbuotojų netekimo nebeišgalės jų vykdyti.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo darbdaviui UAB „Norlida“ direktoriui įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), taip pažeidus Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, kuri sumokėta 2020 m. rugsėjo 10 d. Ši aplinkybė sudarė teisinį pagrindą priimti Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui 2019 m. lapkričio 22 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2021 m. lapkričio 22 d.

9. Atsakovas nurodė, kad pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

10. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad administracinį teisės nusižengimą padarė administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, jog pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju Bendrovės vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl tokiais kaip šis atvejis – būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose.

11. Atsakovas nurodė, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir esant panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Bendrovės vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdė paslaugų teikėjas, kuris buvo įsipareigojęs surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Migracijos departamentas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių nevertino ir negali vertinti iš naujo ar kitaip, nes tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos bei teismo.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Bendrovės vadovo (darbdavio) įvykdytas teisės pažeidimas yra formalus, įvykdytas dėl neatsargumo, todėl kylančios teisinės pasekmės priėmus ginčijamą Sprendimą yra neproporcingos. Už Įstatymo reikalavimų nesilaikymą kyla teisinės pasekmės ir šių pasekmių kilimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Atsakovas dėl pareiškėjo argumento, kad Sprendimas prieštarauja proporcingumo principams, nurodė, jog nėra teisinio pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą Leidimą, turėjo pareigą nustatyti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui. Bendrovė privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, o Migracijos departamento Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo O. K. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Norlida“, 2020 m. sausio 21 d. Migracijos departamento Telšių skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Įstatymo 44 straipsniu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (2020 m. kovo 6 d. leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojantį iki 2022 m. kovo 6 d.

15. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog UAB „Norlida“ direktorius (kaip darbdavio – UAB „Norlida“ atstovas), pažeisdamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir įvertinęs aplinkybę, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Bendrovės direktoriui paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, kuri sumokėta, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

16. Teismas aptarė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, ANK 2 straipsnio 1 dalies ir ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą.

17. Teismas nurodė, kad UAB „Norlida“ direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad jis buvo nubaustas ne kaip Bendrovės vadovas (darbdavys), o kaip fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio prasme), todėl taikytinas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio įvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad jis ir jo darbdavys neatliko neteisėtų veiksmų, dėl nesutvarkytų dokumentų kalta UAB „Megadarbas LT“, nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-520-1139/2020 konstatuota, jog UAB „Norlida“ atliko neteisėtus veiksmus, veikdama per savo vadovą.

19. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju – leidimo laikinai gyventi panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams.

20. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad Leidimas jam neturėjo būti panaikintas, kadangi jis įdarbintas iki nustatyto pažeidimo, o Įstatymas (50 straipsnio 19 punkto a papunktyje, kuriame numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, 35 straipsnio 1 dalies 16 punkte, kuriame numatyta, kad leidimą atsisakoma išduoti), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškiai nurodo, jog leidimas laikinai gyventi ne tik neišduodamas, bet ir išduotas panaikinamas, kai nustatoma, kad darbdavys buvo baustas dėl nelegalaus darbo.

21. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neproporcingas, kadangi atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte, taip pat jokios išimtys nenustatytos. Teismas pareiškėjo argumentus, kad UAB „Norlida“ atleidus darbuotojus užsieniečius nebus kam dirbti, vertino kaip neturinčius įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo iš naujo, jeigu jis atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindą.

22. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčijamą Sprendimą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra motyvuota.

III. 23. Pareiškėjas O. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

24. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, jog Leidimą gavo dar iki nubaudžiant Bendrovės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, t. y. asmenys, atvykdami dirbti į Lietuvą, negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jiems bus panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo atveju buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai.

25. Pareiškėjas teigia, kad tiek dėl pareiškėjo, tiek dėl kitų Bendrovėje anksčiau bei vėliau įdarbintų asmenų iš trečiųjų šalių, elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gauta jokių abejonių nekelianti informacija, patvirtinanti, jog yra gauti visi minėti reikalingi leidimai, todėl būdamas įsitikinęs, kad minėtų darbuotojų įdarbinimo dokumentai ir visi reikalingi formalumai yra sutvarkyti, minėti asmenys buvo įdarbinti įmonėje. Nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galimai piktavališkų, aplaidžių ar tyčinių apgaulės paslaugų teikėjo veiksmų, pareiškėjas negali būti atsakingas. Bendrovė ir jos vadovas ėmėsi pakankamai konkrečių veiksmų, jog įgyvendintų savo kaip darbdavio pareigas, todėl vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, pareiškėjas nepažeidė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo tvarkos ir pakankamai atsakingai laikėsi norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą.

26. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju jokios žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams nebuvo padaryta ir jokiais būdais nebuvo siekiama to padaryti. Darbuotojai turėjo leidimus dirbti, o vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje UAB „Norlida“ nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės, jokiu būdu negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą, tai absoliučiai neteisinga ir neteisėta praktika, kuri prieštarauja ne tik bendriesiems teisės ir geros moralės principams, tačiau ir EŽTT.

27. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuotais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, teigia, kad atsakovo Sprendimas negali naikinti laike anksčiau susiklosčiusių santykių, kadangi taip būtų pažeidžiamas ne tik teisėtų lūkesčių principas, bet ir žmogaus teisės. UAB „Norlida“, kurios vadovas nubaustas už nelegalų darbą, neturi teisės įdarbinti naujų darbuotojų iš trečiųjų valstybių, tačiau vadovui (darbdaviui) pritaikyta nuobauda negali daryti įtakos iki nuobaudos paskyrimo įsidarbinusiems trečiųjų valstybių piliečiams ir jų leidimams. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinamas tik tada, kai yra baustas darbdavys, šiuo konkrečiu atveju darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas, kuris iš esmė niekada nebuvo asmenų grupės narių darbdaviu.

28. Pareiškėjas nurodo, kad Leidimo naikinimas pažeidžia ne tik asmenų grupei priklausančių asmenų teisėtus lūkesčius, bet ir pažeidžia proporcingumo principą. Pareiškėjo teigimu, taip pat reikia vertinti ir pačių užsieniečių (asmenų grupės narių) padėtį, t. y. tai, kad asmenys, susiplanavę, jog artimiausius metus dirbs ir gyvens Lietuvoje, turėję teisėtus lūkesčius, netenka šios teisės dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, kurioms iš esmės negalėjo daryti įtakos.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, jog jis Leidimą gavo dar iki nubaudžiant UAB „Norlida“ direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, todėl atvykdamas dirbti į Lietuvą negalėjo tikėtis, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas Leidimas. Atsakovo teigimu, Įstatyme numatytas imperatyvus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Įstatymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. šios Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir / ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir / ar išduotas leidimas laikinai gyventi. Toks Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiškinimas prieštarautų Įstatymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

31. Atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjui Leidimas buvo išduotas dvejų metų laikotarpiui (iki 2022 m. kovo 6 d.), o tai nereiškia, jog pareiškėjas galėjo tikėtis, kad leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, jog neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl ginčijamas sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių.

32. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas Migracijos departamento Sprendimu nėra baudžiamas už UAB „Norlida“ direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą. Administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl pareiškėjas nepagrįstai juos sutapatino. Migracijos departamento Sprendimas nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas, priimtas pagal Įstatymą ir Viešojo administravimo įstatymą.

33. Atsakovo teigimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog nei darbdavys UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdė paslaugų teikėjas, kuris buvo įsipareigojęs surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje. Pareiškėjo darbdavio (UAB „Norlida“ vadovo) kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime, kuris nebegali būti ginčijamas, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra neteisingos ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Priimdamas ginčijamą Sprendimą Migracijos departamentas pagrįstai rėmėsi Administracinių nusižengimų registre įrašytais duomenimis apie UAB „Norlida“ vadovo D. V. įvykdytą administracinį nusižengimą, kurie buvo pakankami konstatuoti, kad atsirado Įstatyme įtvirtintas pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti iš naujo vertinamos, nes tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos bei teismo, paminėtų aplinkybių vertinimas nepriklauso Migracijos departamento kompetencijai ir tokia pareiga priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisės aktuose nenustatyta.

34. Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad buvo nubaustas tik UAB „Norlida“ vadovas, o ne UAB „Norlida“, todėl turi būti laikoma, kad pareiškėjo darbdavys yra nebaustas, kadangi įstatymams suteikiant galimybę nubausti juridinį asmenį jis nebuvo nubaustas. Subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys (ANK 2 str. 1 d.). Šiuo atveju UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl tokiais atvejais būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minima aplinkybė, kad administracinė nuobauda buvo skirta darbdavio atstovui, o ne juridiniam asmeniui, nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad šiuo metu yra pasikeitęs UAB „Norlida“ direktorius, neturi įtakos Migracijos departamento Sprendimo teisėtumui, nes aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas Migracijos departamento Sprendimas, nėra išnykusios.

35. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog Sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, kadangi didžioji dalis įmonės darbuotojų yra užsieniečiai, kuriems tuo pačiu pagrindu panaikinus leidimus laikinai gyventi jie bus priversti nutraukti darbo santykius ir įmonė nebegalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą Leidimą, turėjo pareigą nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo O. K. skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U- 05106, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-520-1139/2020 UAB „Norlida“ direktorius (darbdavio UAB „Norlida“ atstovas) nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas), o pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra ginčijama ši pirmosios instancijos teismo išvada, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio („Nelegalus darbas“) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., pvz., 2019 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; kt.).

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 straipsnio prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019).

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas yra susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Minėtos teisės normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi, šiuo požiūriu pareiškėjo teiginys, kad faktas, jog jo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjo išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui, nėra pagrįstas.

41. Nagrinėjamu atveju buvo nubaustas UAB „Norlida“ direktorius pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kuri nustato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimą, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-520-1139/2020 nustatyta, jog Bendrovės vadovas D. V., žinodamas, kad nėra išduotas leidimas S. K. dirbti UAB „Norlida“, įdarbino S. K. ir leido jam dirbti nuo 2020 m. gegužės 28 d., pažeisdamas Įstatymo 62 straipsnio 22 dalies reikalavimus, kadangi neturėjo leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, ir padaryta išvada, kad UAB „Norlida“ atliko neteisėtus veiksmus, veikdama per savo vadovą D. V., pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

42. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

43. Įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu būtent ir buvo nustatyta, kad UAB „Norlida“ vadovas vykdė darbdavio funkcijas. Šioje administracinėje byloje negali būti iš naujo vertinamos aplinkybes, susijusios su tuo, ar pagrįstai ir teisėtai UAB „Norlida“ vadovas buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tai, kad šiuo atveju nebuvo nubausta UAB „Norlida“, kurią pareiškėjas įvardija kaip savo darbdavę, nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo vertinti, kad atsakovas netinkamai taikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą.

44. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

45. Apibendrinant konstatuotina, jog atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjo darbdavio vadovas nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

46. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.).

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. K. (O. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė