Legislator Case Law & Legislation
59923747-596f-4ee9-a366-bb6bf4d5ed5d AI generated

59923747-596f-4ee9-a366-bb6bf4d5ed5d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 59923747-596f-4ee9-a366-bb6bf4d5ed5d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismui pripažinus, kad praleido terminÄ skundui paduoti, atnaujinti praleistÄ terminÄ esant svarbioms priežastims; panaikinti 2014 m. sausio 14 d. atsakovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos sprendimÄ Nr. 12-01-75;

Legislator headnote

AI generated

59923747-596f-4ee9-a366-bb6bf4d5ed5d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. AnalogiÅ¡kos pozicijos LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3007-244/2015 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00661-2014-3)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 19 d.                          Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

I. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,             n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas R. I. skunde (b. l. 1–8) praÅ¡o:

1) teismui pripažinus, kad praleido terminÄ skundui paduoti, atnaujinti praleistÄ terminÄ esant svarbioms priežastims;

2) panaikinti 2014 m. sausio 14 d. atsakovės Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos sprendimÄ Nr. 12-01-75;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį 16 695,76 Lt, kuri papildomai susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį 7 400,16 Lt, kuriÄ sudaro nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumoje 3 700,08 Lt ir nepriemoka už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. sumoje 3 700,08 Lt.Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad KraÅ¡to apsaugos ministerijos sprendimu jam buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ , kuri vėliau pagal Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. jam buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija.

Pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pensija buvo mažinama kaip dirbančiam pensininkui ir turinčiam draudžiamųjų pajamų. Konstitucinis Teismas 2012-09-21 nutarimu Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas pripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl jis turi teisę gauti jam priklausančiÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu Laikinojo įstatymo galiojimo terminas buvo pratęstas 2012 ir 2013 metams, neatsižvelgiant į tai, kad 2012 metais ekonominė situacija Å¡alyje stabilizavosi.

Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sÄ lygas, įgyja teisę į tam tikrÄ Ä¯statyme nustatytÄ pensijÄ už tarnybÄ , kartu prisiima įsipareigojimÄ tokiÄ pensijÄ mokėti. Laikinojo įstatymo nuostatos pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, konstituciniais teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo, teisingumo, proporcingumo, socialinio solidarumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir teigia, kad jam taip pat turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pagal Laikinojo įstatymo 4 str. sumažinta pensijos dalis.

Nurodo, kad terminÄ skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2010 m. vasario mėnesio gavęs sumažintÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , nemanė, kad pažeidžiamos jo teisės. Žinojo, kad buvo priimtas Laikinasis įstatymas, pagal kurio 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažintos valstybinės pensijos. Manė, kad pensijos mažinimui yra taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis. Apie tai, kad jam paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija papildomai mažinama pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, nežinojo.

Apie galimÄ teisių pažeidimÄ sužinojo tik Konstituciniam Teismui 2012-02-06 priėmus nutarimÄ , tačiau žinodamas, kad kitų kategorijų pensininkams sumažintos pensijos yra atkurtos, į teismÄ nesikreipė, nes tikėjosi, kad jam bus iÅ¡mokėta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis. Tikėjimas, kad visiems pensijas gaunantiems pensininkams bus iÅ¡mokėtas susidaręs pensijos skirtumas, buvo pagrįstas tuo, kad be administracinių teismų sprendimų kiekvieno pareigÅ«no atžvilgiu taip buvo pasielgta po to, kai Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu policijos pareigÅ«nams buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jiems buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Vadovaujantis Å¡iuo nutarimu, visiems pareigÅ«nams, netgi ir tiems, kurie nebuvo kreipęsi į teismus, buvo kompensuota neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi dėl indeksavimo koeficiento taikymo 2002–2004 m. Tikėjo, kad įstatymai taikomi ir turi bÅ«ti taikomi visiems vienodai. Supratęs, kad be teismo sprendimo nebus grÄ Å¾inta neteisėtai sumažinta valstybinės pensijos dalis, raÅ¡tu kreipėsi į KraÅ¡to apsaugos ministerijÄ , vėliau į teismÄ .Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija atsiliepime į skundÄ (b. l. 16-19) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ arba nutraukti administracinę bylÄ nustačius, jog pareiÅ¡kėjo skundas priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus.             Atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir atsižvelgiant į jo turėtas draudžiamÄ sias pajamas pagal 5 str.

Pažymėjo, kad 2014-01-13 raÅ¡te Nr. 12-01-51 pateikė atsisakymo nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės motyvus. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl pensijos nepriemokos, susidariusios ginčijamu laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, sumos dydžio. PareiÅ¡kėjui ginčijamu laikotarpiu pensija buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta neprieÅ¡taraujančia Konstitucijai, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimai nepagrįsti.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas praleido skundo teismui padavimo terminÄ , nes apie pensijos sumažinimÄ sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, kai gavo pirmÄ sumažintÄ pensijÄ , o į teismÄ kreipėsi tik 2014-01-29. Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodytos termino praleidimo priežastys iÅ¡ esmės yra subjektyvios, todėl nepripažintinos svarbiomis. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies priteisimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. AnalogiÅ¡kos pozicijos LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreipimuisi į administracinį teismÄ su skundu dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogijÄ taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 str. buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas, iÅ¡skyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Å¡is įstatymas, iÅ¡skyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ ), 2 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d.

IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakcijÄ , Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo bÅ«ti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniu Laikinojo įstatymo pakeitimu Å¡ių nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d.

įstatymas Nr. XI-1821). Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios. Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos galiojimas buvo pratęstas du kartus – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). LVAT naujausioje praktikoje yra konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjo teisės į valstybinę pensijÄ pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iÅ¡ esmės yra trijų savarankiÅ¡kų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismÄ buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi bÅ«ti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015).

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka. IÅ¡ skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas sumažinta pensija pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį.

PareiÅ¡kėjas skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2014-01-29 (b. l. 13), t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismÄ terminÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir už laikotarpį nuo 2011-05-09 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal ABTÄ® 34 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundo dalis dėl reikalavimo priteisti susidariusiÄ nepriemokÄ teismui padavė praėjus daugiau kaip metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21. Procesinis terminas kreiptis dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo aiÅ¡kiai nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose, pareiÅ¡kėjo skundas teismui buvo paduotas nepagrįstai ilgai delsiant.

Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., LVAT 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). LVAT IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 konstatavo, kad administraciniame procese taikomi sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo.

Å io reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta Å¡ių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiÅ¡kimas atnaujinti praleistÄ terminÄ paduotas per protingÄ laiko tarpÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, iÅ¡nykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliÅ«timi atnaujinti praleistÄ terminÄ . Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, pažymi, kad jie nėra objektyvÅ«s ir sudarantys pagrindÄ terminÄ atnaujinti.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie jam taikomÄ procesinį terminÄ kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rÅ«pestingai ir siekti skundÄ teismui paduoti kuo operatyviau, o skundo padavimas 2014 m. sausio mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimÄ pateisinančių aplinkybių, teismo vertinimu, neatitinka aptartų reikalavimų, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ skundo dėl reikalavimo priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir nuo 2011-05-09 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį padavimo terminÄ .Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ jeigu paaiÅ¡kėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiÅ¡kėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį praÅ¡ymÄ .

K. R. Imbraus skundo dalis dėl reikalavimų priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir nuo 2011-05-09 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, buvo priimta praleidus nustatytus padavimo terminus ir teismas atmetė praÅ¡ymÄ Å¡Ä¯ terminÄ atnaujinti, aptarta administracinės bylos dalis nutrauktina.Nustatytos faktinės aplinkybės bei aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstytų reikalavimų dalį priteisti jam nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų ir dėl nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė už 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį pensijÄ mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas ir už 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, taikant Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, priteisimo.

Lietuvos kariuomenės jungtinio Å¡tabo personalo ir administravimo valdybos 2014-02-17 pažyma Nr. PAS-288 (b. l. 21-22) patvirtina, kad atsakovei vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2012 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį imtinai pareiÅ¡kėjas negavo 1 213,28 Eur (4 185,83 Lt) jam priklausančios pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos, todėl Å¡iÄ nepriemokÄ Lietuvos valstybė privalo iÅ¡mokėti.

Laikinasis įstatymas, iÅ¡skyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) nustatė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-09-01.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).Apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindas riboti pareiÅ¡kėjui paskirtÄ ir mokamÄ senatvės pensijÄ iÅ¡nyko dar nesant priimto galutinio sprendimo dėl pensijos dydžio, jokių kitų pagrindų mažinti pensijÄ nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjui priteistina dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ â€“ 1 213,28 Eur (4 185,83 Lt).

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį galimas.

Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. KT15-N9/2015 nustatyta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo pratęsimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsniu 2012-iems ir 2013-iems metams taip pat neprieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad pareiškėjo pensija laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo mažinama teisėtai.

Todėl atmestinas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį.PareiÅ¡kėjas vienu iÅ¡ reikalavimų praÅ¡o panaikinti atsakovės KraÅ¡to apsaugos ministerijos 2014-01-14 sprendimÄ Nr. 12-01-75, kuriuo atsakovė nurodė neturinti teisinio pagrindo iÅ¡mokėti nepriemokÄ (b. l. 9-10). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pensija pareiÅ¡kėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galėjo bÅ«ti perskaičiuojama, todėl konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai perskaičiavo pareiÅ¡kėjui paskirtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ ir darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡omas panaikinti atsakovės 2014-01-14 sprendimas Nr. 12-01-75 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl minėto sprendimo panaikinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 4 p., 101 str. 7 p., 127 str.,  n u s p r e n d ė:

Netenkinti R. I. praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.PareiÅ¡kėjo R. I. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Administracinės bylos dalį dėl reikalavimų priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos KraÅ¡to apsaugos ministerijos, už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalį taikymo neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį nutraukti.

Priteisti R. I. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos KraÅ¡to apsaugos ministerijos, 1 213,28 Eur (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai trylika eurų, 28 euro centai) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį. KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                 Jolanta Malijauskienė                                                                                     Henrikas Sadauskas                                                                                   Liudmila Zaborovska