2026-01-14 Nr. AB-1180-3-61-3-05054-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1480-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05054-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. P. H., Y. K. (Y. K.) ir Z. U. (Z. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai S. P. H., Y. K. ir Z. U. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, prašydami teismo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimus Nr. 25S196691, Nr. 25S196692 ir Nr. 25S196693 (toliau – ir Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimai). Taip pat pareiškėjai prašė priteisti jiems iš Migracijos departamento administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai, paduodami skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

2.1. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimas).

2.2. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas S. P. H. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas S. P. H. ir pareiškėja Z. U., (duomenys neskelbtini) pilietė, yra sutuoktiniai. Pareiškėjai S. P. H. ir Z. U. turi dukrą, t. y. pareiškėją Y. K. Pareiškėjas S. P. H. tikėtinai turi (duomenys neskelbtini) ilgalaikio gyventojo statusą. Todėl pareiškėją S. P. H. yra tikslinga grąžinti į (duomenys neskelbtini).

2.3. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 7 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikai, prašydamas ambasados pateikti detalią informaciją apie pareiškėjo S. P. H. teisinę padėtį (duomenys neskelbtini), ir kad gavęs atsakymą iš (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikai Migracijos departamentas spręs pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą.

2.4. Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimu, padavė teismui skundą. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-14111-583/2025 atmetė pareiškėjų skundą. Pareiškėjai, nesutikdami su Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2504-520/2025 atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą. Įsigaliojus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-2504-520/2025, įsigaliojo ir Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimas.

2.5. Nepaisydamas įsipareigojimo spręsti pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą po to, kai (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikai pateiks Migracijos departamentui turimus duomenis apie pareiškėjo S. P. H. teisinę padėtį (duomenys neskelbtini), t. y. nelaukdamas minėtų duomenų, Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjai išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką; 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjai išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą apie pareiškėjams nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

2.6. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nepagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

2.7. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nurodė, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėjus dėl savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 2 d. laiškas). Pareiškėjas S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu laišku atsakė Migracijos departamentui, kad jis ir jo šeima atsisako savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir pareiškėjo S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laiškas). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 126 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose įtvirtinti pagrindai išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos.

2.8. Pareiškėjas S. P. H., kaip nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, neturi galiojančio paso ir leidimo gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo S. P. H. turėtas pasas, išduotas (duomenys neskelbtini), nustojo galioti 2025 m. vasario 11 d. Pareiškėjo S. P. H. turėta viza, išduota (duomenys neskelbtini), nustojo galioti 2025 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) išdavė pareiškėjui minėtą vizą šeimos susijungimo pagrindu). Pareiškėjas S. P. H., neturėdamas galiojančio paso ir / ar leidimo gyventi (duomenys neskelbtini), negali įsigyti lėktuvo bilietų, atlikti skrydžio registracijos, praeiti asmens tapatybės dokumentų kontrolės patikrą oro uoste. Pareiškėjas S. P. H., priešingai nei jo sutuoktinė ir dukra, negali vykti į (duomenys neskelbtini) ir ten būti su savo šeima.

2.9. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 7 d. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikai, siekdamas būtent išsiaiškinti aplinkybes apie pareiškėjo S. P. H. teisinę padėtį (duomenys neskelbtini) ir įvertinti galimybes grąžinti pareiškėją S. P. H. į (duomenys neskelbtini) kartu su jo šeima, todėl tik gavęs atsakymą iš (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikai Migracijos departamentas galėjo spręsti visų pareiškėjų, kaip šeimos, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) klausimą.

2.10. Pareiškėjai nebuvo informuoti apie jokius (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikai duomenis, raštus ir / ar sprendimus, leidžiančius visiems pareiškėjams, kaip šeimai, atvykti ir gyventi (duomenys neskelbtini) nepriklausomai nuo aplinkybės, kad šiuo metu pareiškėjas S. P. H. neturi galiojančio paso ir / ar leidimo gyventi (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nepateikė pareiškėjams jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie visų pareiškėjų, kaip šeimos, galimybę atvykti ir gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų šeimos teisinė padėtis nagrinėjamu atveju yra neaiški ir neapibrėžta.

2.11. Pareiškėjai 2025 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu laišku atsisakė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos būtent dėl to, kad pareiškėjo S. P. H. teisinė padėtis yra neaiški ir neapibrėžta. Jeigu Migracijos departamentas būtų pateikęs pareiškėjams informaciją apie (duomenys neskelbtini) sutikimą priimti visus pareiškėjus, pareiškėjai būtų sutikę savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju nevykdė savo įsipareigojimo sulaukti atsakymo iš (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikai ir nepagrįstai skubotai nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

2.12. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu išnagrinėjo visų trijų pareiškėjų prašymus (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ne vienu, o trimis atskirais, individualiais sprendimais. Kiekvieno iš minėtų sprendimų vykdymą Migracijos departamentas pavedė Valstybės sienų apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atlikti atskirai. Tai reiškia, kad, negalint išsiųsti pareiškėjo S. P. H. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pareiškėjų Z. U. ir Y. H. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) vykdymas nebus stabdomas, ir tokiu būdu pareiškėjų šeima bus išskirta.

2.13. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nepagrįstai nusprendė 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjai išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką.

2.14. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nusprendė uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad pareiškėjai atsisakė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir yra išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

2.15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų elgesys atliepia ne piktybiškus pareiškėjų ketinimus, o pareiškėjų baimę, susijusią su neaiškia pareiškėjo S. P. H. teisine padėtimi. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikai, įsipareigojo išsiaiškinti ir įvertinti galimybes grąžinti pareiškėją S. P. H. į (duomenys neskelbtini) kartu su jo šeima, tačiau Migracijos departamentas to nepadarė. Migracijos departamentas tik formaliai nusprendė uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką.

2.16. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nepagrįstai nusprendė 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjai išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjams nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

2.17. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nusprendė įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjams nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais taip pat nusprendė uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką.

2.18. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tik formaliai nusprendė įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjams nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjams nustatyti draudimai atvykti į Lietuvos Respublikoje yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjams nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, Migracijos departamentas nenagrinėjo pareiškėjų individualios situacijos aplinkybių ir nevertino įtraukto perspėjimo atitikties teisės aktų reikalavimams ir principams.

2.19. Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimai neatitinka administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padavė teismui atsiliepimą į skundą, prašydamas teismo atmesti pareiškėjo skundą.

4. Migracijos departamentas, paduodamas atsiliepimą į skundą, nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

4.1. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pateikė Migracijos departamentui prašymą (duomenys neskelbtini).

4.2. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu (duomenys neskelbtini).

4.3. Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimu, padavė teismui skundą. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-14111-583/2025 atmetė pareiškėjų skundą. Pareiškėjai, nesutikdami su Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2504-520/2025 atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą. Įsigaliojus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-2504-520/2025, įsigaliojo ir Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimas.

4.4. Pareiškėjų teisėtas buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo siejamas išskirtinai su pareiškėjų prašymo (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo procedūra. Migracijos departamentui (duomenys neskelbtini), prašymų (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo procedūra baigėsi, ir pareiškėjai neteko teisės būti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti Tarnybai vykdyti pareiškėjų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjai išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką; 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjai išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjams nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

4.5. Pareiškėjų skundo argumentai, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nepagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti.

4.6. Pareiškėjų teiginiai, kad pareiškėjai sutinka savanoriškai grįžti į (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Pareiškėjas S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laišku kategoriškai atsisakė išvykti iš Lietuvos Respublikos savanoriškai. Pareiškėjas S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laišku nenurodė jokių priežasčių, pateisinančių atsisakymą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Priešingai – pareiškėjai išreiškė norą likti ir įgyti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjai, net ir turėdami galiojančius kelionių dokumentus, neketino išvykti iš Lietuvos Respublikos savanoriškai. Nors pareiškėjai nurodo, kad jie sutiktų savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau pareiškėjai nesiėmė jokių veiksmų, sudarančių pareiškėjui S. P. H. galimybes sėkmingai išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y. pareiškėjas S. P. H. pats nesikreipė į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikai ir neprašė išduoti jam pasą / pareiškėjų grįžimo pažymėjimą. Pareiškėjai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis.

5. Pareiškėjų teiginiai, kad Migracijos departamentas nesilaikė savo įsipareigojimo spręsti pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą po to, kai (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikai pateiks reikalingus duomenis apie pareiškėjo S. P. H. teisinę padėtį (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Pats pareiškėjas S. P. H. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, reikalingų jo teisinei padėčiai nustatyti, ir pareiškėjai nebendradarbiavo su Migracijos departamentu. Tokia pareiškėjų pozicija rodo pareiškėjų neveiklumą ir nenorą bendradarbiauti ir leidžia abejoti pareiškėjų deklaruojamais ketinimais savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas pagal priskirtą kompetenciją atliko visus veiksmus, skirtus pareiškėjo S. P. H. teisinei padėčiai nustatyti, t. y. 2025 m. gegužės 7 d. Migracijos departamentas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikai, prašydamas pateikti duomenis apie pareiškėjo S. P. H. teisinę padėtį (duomenys neskelbtini). Nuo minėtos duomenų užklausos išsiuntimo iki Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimų priėmimo praėjo pakankamai ilgas laikotarpis. Atsakymo iš (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikai Migracijos departamentas iki šiol negavo. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas pasiūlė pareiškėjams savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y. pradėjo pareiškėjų teisinės padėties nustatymo procedūras. Susidariusi situacija, kai pareiškėjų teisinė padėtis nėra sprendžiama efektyviai ir yra vilkinama, lemia teisinį neapibrėžtumą.

4.7. Pareiškėjų teiginiai, kad pareiškėjas S. P. H., neturėdamas galiojančio paso ir / ar leidimo gyventi (duomenys neskelbtini), negali įsigyti lėktuvo bilietų, atlikti skrydžio registracijos, praeiti asmens tapatybės dokumentų kontrolės patikrą oro uoste ir negali vykti į (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimus pagal UTPĮ nustatytą tvarką vykdo Tarnyba. Tarnyba, kaip kompetentinga institucija, turės užtikrinti pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) procedūrą, t. y. užtikrinti pareiškėjų galimybes įgyti reikalingus dokumentus, skrydžių bilietus ir kita.

4.8. Pareiškėjų skundo argumentai, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nepagrįstai nusprendė uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjams nustatytą draudimą, yra nepagrįsti.

4.9. Šengeno erdvė yra vienas iš pagrindinių Europos projektų laimėjimų. Šengeno erdvė yra didžiausia pasaulyje erdvė, sudaranti asmens galimybę laisvai keliauti minėtos erdvės teritorijoje. Lietuvos Respublika yra Šengeno acquis teritorijos dalis. Kiekviena Šengeno acquis teritorijai priklausanti valstybė yra atsakinga už Šengeno acquis teritorijos saugumą, t. y. valstybė turi užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir siekiui piktnaudžiauti migracijos procedūromis visoje Šengeno acquis teritorijoje. Trečiųjų šalių piliečiai, kurie nesilaiko Šengeno acquis priklausančių valstybių nustatytų migracijos procedūrų, kelia grėsmę Šengeno acquis teritorijos tikslui, t. y. Šengeno acquis priklausančių valstybių piliečių ir teisėtų rezidentų saugiai erdvei. Vienas iš draudimo atvykti į Šengeno acquis teritoriją instituto tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiauti siekiančiams užsieniečiams atvykti į Šengeno acquis teritorijoje.

4.10. Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjai atsisakė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir nesiėmė jokių veiksmų, reikalingų savo teisinei padėčiai nustatyti, t. y. nebendradarbiavo su Migracijos departamentu. Migracijos departamentas įvertinos visas pareiškėjų individualios situacijos aplinkybes ir nustatė proporcingą terminą. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, nenurodė jokių aplinkybių, kurių Migracijos departamentas neįvertino ar kurios paaiškėjo po Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimų priėmimo.

4.11. Pareiškėjų skundo nuostatuose nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra aktuali administracinės bylos nagrinėjimui. Pareiškėjų minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir nagrinėjamos administracinės bylos pagrindas nesutampa. Taip pat pareiškėjai nepaaiškina minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos reikšmės Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui.

II. 5. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą, t. y. panaikino Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimus. Taip pat Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimu priteisė pareiškėjams iš Migracijos departamento 622,50 Eur dydžio administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. (duomenys neskelbtini). pareiškėjas S. P. H. pateikė Migracijos departamentui prašymą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prašymus (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui taip pat pateikė ir pareiškėjo S. P. H. sutuoktinė ir dukra, t. y. pareiškėjos Z. U. ir Y. H..

6.2. 2025 m. gegužės 7 d. Migracijos departamentas raštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, prašydamas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos tarpininkauti tarp Migracijos departamento ir (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikai dėl informacijos suteikimo. Migracijos departamentas prašė pateikti atsakymus į nurodytus klausimus: „Ar S. P. H. yra suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė? Jei ne, ar S. P. H. turi galiojantį leidimą gyventi (duomenys neskelbtini)? Jei taip, kokiu pagrindu išduotas leidimas gyventi ir iki kada galioja? Jei S. P. H. neturi galiojančio leidimo gyventi (duomenys neskelbtini), ar jis gali kreiptis dėl šio dokumento išdavimo?“ (citata neredaguota). Atsakymo į Migracijos departamento paklausimą (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikai, pagal Migracijos departamento pareiškimus, iki šiol nepateikė.

6.3. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu nurodė (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu taip pat nurodė, kad: „<...> Atsižvelgus į tai, kad S. P. H. nuo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), yra vedęs (duomenys neskelbtini) pilietę Z. U. bei turi dukrą (duomenys neskelbtini) pilietę Y. K., o taip pat, tikėtina, jam suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas (duomenys neskelbtini), tikslinga būtų S. P. H. grąžinti į (duomenys neskelbtini). Šiuo tikslu Migracijos departamentas 2025-05-07 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą, aptarnaujančią Lietuvos Respubliką, su prašymu pateikti detalesnę informaciją apie S. P. H. (ar turi leidimą gyventi ir pan.). Atsižvelgus į tai, (duomenys neskelbtini) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas bus sprendžiamas gavus atsakymą iš (duomenys neskelbtini) ambasados <...>“ (citata neredaguota).

6.4. Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimu, padavė teismui skundą. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-14111-583/2025 atmetė pareiškėjų skundą. Pareiškėjai, nesutikdami su Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2504-520/2025 paliko Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą nepakeistą ir atmetė pareiškėjų apeliacinį skundą.

6.5. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 25S196691 nusprendė išsiųsti pareiškėją Y. H. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjos Y. H. išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo pareiškėjos Y. H. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja Y. H. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, uždrausti pareiškėjai Y. K. atvykti į Lietuvos Respubliką; 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo pareiškėjos Y. H. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja Y. H. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjai Y. H. nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

6.6. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 25S196692 nusprendė išsiųsti pareiškėją Z. U. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjos Z. U. išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo pareiškėjos Z. U. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja Z. U. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, uždrausti pareiškėjai Z. U. atvykti į Lietuvos Respubliką; 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo pareiškėjos Z. U. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja Z. U. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjai Z. U. nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

6.7. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 25S196693 nusprendė išsiųsti pareiškėją S. P. H. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjo S. P. H. išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo pareiškėjo S. P. H. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas S. P. H. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, uždrausti pareiškėjui S. P. H. atvykti į Lietuvos Respubliką; 2 (dviejų) metų laikotarpiui nuo pareiškėjo S. P. H. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas S. P. H. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui S. P. H. nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje.

6.8. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nurodė, kad, įsigaliojus Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimo nuostatoms, pareiškėjai neteko teisės būti Lietuvos Respublikoje, yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, nagrinėjančiomis pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą, ir atsisako savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

6.9. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 25S196693 taip pat konstatavo, kad pareiškėjas S. P. H. negali būti grąžinamas į kilmės šalį, t. y. (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 25S196693 nurodė, kad pareiškėjas S. P. H. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas S. P. H. ir pareiškėja Z. U., (duomenys neskelbtini) pilietė, yra sutuoktiniai. Pareiškėjai S. P. H. ir Z. U. turi dukrą, t. y. pareiškėją Y. H., (duomenys neskelbtini) pilietę. Pareiškėjas turi teisę įgyti (duomenys neskelbtini) ilgalaikio gyventojo statusą (šeimos susijungimo pagrindu). Nagrinėjamu atveju nėra jokių UTPĮ 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatose nurodytų priežasčių, draudžiančių išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, taip pat nėra UTPĮ 128 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytų priežasčių, stabdančių Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. 25S196693 vykdymą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 25S196693 sprendė, kad yra tikslinga išsiųsti pareiškėją S. P. H. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

7. Įvertinęs administracinės bylos įrodymus, Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimų turinį ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

8. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą grąžinti pareiškėjus į užsienio valstybę ar įpareigoti juos per nustatytą terminą išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat teismas nurodė, kad administracinėje byloje nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad pareiškėjai gali mėginti pasislėpti.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos, uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjams nustatytą draudimą atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad pareiškėjai pagal UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7–8 punktų nuostatas patys neprašė Migracijos departamento leisti jiems savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir nebendradarbiavo su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis dėl pareiškėjų grąžinimo į užsienio valstybę. Teismas pabrėžė, kad apie galimybę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę pagal UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7–8 punktų nuostatas užsienietį jam suprantama kalba informuoja Tarnyba ir (arba) Migracijos departamentas.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais įvertino pareiškėjų atsisakymą išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal pareiškėjo S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laiško turinį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laišku informavo Migracijos departamentą apie tai, kad pareiškėjas S. P. H. atsisako savanoriškai išvykti iš Europos Sąjungos teritorijos. Pareiškėjas S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laišku teigė, kad 2023 m. rugsėjo mėn., (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, tinkamo gydymo (duomenys neskelbtini) niekas negarantuoja ir kad pareiškėjo S. P. H. duktė nuo (duomenys neskelbtini) mokosi antroje gimnazijos klasėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laišku prašė Migracijos departamento suteikti jam galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje ir suteikti humanitarinę apsaugą. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laišku tikėtinai siekia (duomenys neskelbtini).

11. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą, priėmė tris atskirus administracinius aktus, tačiau administracinėje byloje nėra visiškai jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjos Z. U. ir Y. H., (duomenys neskelbtini) pilietės, taip pat atsisako geranoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas nurodė, kad pareiškėjo S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laiškas yra rašytas vien tik pareiškėjo S. P. H. (minėto laiško tekstas yra surašytas vienaskaitos forma). Minėto laiško turinys nesudaro pagrindo neabejotinai spręsti, kad išimtinai visi pareiškėjai atsisako savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas S. P. H. nėra (duomenys neskelbtini) pilietis, ir pareiškėjo turėtas leidimas gyventi (duomenys neskelbtini) nustojo galioti. Susipažinę su Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimu, pareiškėjai turėjo pagrindą pagrįstai tikėtis, kad Migracijos departamentas spręs pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą po to, kai (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikai pateiks Migracijos departamentui informaciją apie pareiškėjo S. P. H. teisinę padėtį (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad pareiškėjas S. P. H. neturi galiojančio asmens tapatybės dokumento ir / ar kito kelionės dokumento, objektyviai apribojo pareiškėjo S. P. H. galimybes savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sprendimų dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas pagal UTPĮ 133 straipsnio 2 dalį sukelia pareiškėjams reikšmingas neigiamas pasekmes, t. y. atsiranda pagrindas uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesnį nei 5 (penkių) metų laikotarpį. Migracijos departamentas turėjo vertinti pareiškėjo S. P. H. realias galimybes savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

13. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. gegužės 7 d. Migracijos departamentas kreipėsi ne į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikai, o į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sprendimą kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikai dėl informacijos pateikimo. Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimas (duomenys neskelbtini), įsiteisėjo (tapo vykdytinas) 2025 m. rugpjūčio 27 d., t. y. įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-2504-520/2025. Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimai buvo priimti šiek tiek ilgiau nei savaitę po to, kai įsigaliojo Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimas. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas nebuvo vilkinamas.

14. Teismas atmetė Migracijos departamento argumentus, kad pareiškėjas S. P. H. nesiėmė jokių veiksmų, skirtų asmens tapatybę patvirtinantiems dokumentams gauti. Teismas pažymėjo, kad apytikriai vienos savaitės terminas asmens tapatybę patvirtinantiems dokumentams gauti buvo per trumpas. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai turėjo pagrindą tikėtis, jog Migracijos departamentas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikai ir šiuo metu laukia atsakymo. Teismas vertino, kad pareiškėjų pasyvumą nagrinėjamoje situacijoje lėmė paties Migracijos departamento ankstesnė pozicija.

15. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nesilaikė gero administravimo principo ir veikė pernelyg skubotai, formaliai bei biurokratiškai. Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimai nėra tinkamai motyvuoti, t. y. Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos Z. U. ir Y. H. atsisakė savanoriškai grįžti į (duomenys neskelbtini), ir objektyviai neįvertino pareiškėjo S. P. H. realių galimybių savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, kad, nors Migracijos departamentas administracinės bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją, susijusią su pareiškėjų išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos, t. y. Migracijos departamentas dabar laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas sulaukė duomenų iš (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikai, Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nenurodė jokių aplinkybių, pateisinančių minėtos pozicijos pasikeitimą, ir sudarančių pagrindą išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos. Teismas įvardijo, kad Migracijos departamentas neįvykdė pareigos individualiai įvertinti pareiškėjų situaciją ir nenustatė bei nevertino reikšmingų pareiškėjų situacijos aplinkybių.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimus.

17. Pirmosios instancijos teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį, kad aplinkybė, jog Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimai yra panaikinami, grąžina pareiškėjus į status quo ante (ankstesnę padėtį). Įsigaliojus Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimui, pareiškėjai neteko teisės būti Lietuvos Respublikoje. Todėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

III. 18. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas teismo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą.

19. Migracijos departamentas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo šiuos argumentus:

19.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjos Z. U. ir Y. H., (duomenys neskelbtini) pilietės, taip pat atsisako geranoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

19.2. Visas bendravimas tarp Migracijos departamento ir pareiškėjų, susijęs su pareiškėjų teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, vyko per pareiškėjo S. P. H. kontaktinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Minėtu elektroniniu paštu pareiškėjai, paduodama prašymus (duomenys neskelbtini), bendrai teikė visą turėtą informaciją. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu nurodė, kad pareiškėjas S. P. H. elektroniniu paštu teikė papildomus dokumentus ir paaiškinimus, vertinamus visų pareiškėjų, kaip šeimos, atžvilgiu.

19.3. Nusistovėjusi bendravimo praktika su pareiškėjais sudarė Migracijos departamentui aiškų ir pagrįstą lūkestį tikėtis, kad pareiškėjo S. P. H. nurodytas elektroninis paštas yra oficiali ir tinkama priemonė teikti informaciją ne tik pareiškėjui S. P. H., tačiau ir pareiškėjoms Z. U. ir Y. H.. Minėtą aplinkybę taip pat patvirtina tai, kad pareiškėjos Z. U. ir Y. H., paduodamos prašymus (duomenys neskelbtini), nurodė, jog jos neturi elektroninio pašto ir / ar telefono numerio. Aplinkybė, kad Migracijos departamentas pagrįstai teikė informaciją visiems pareiškėjams per pareiškėjo S. P. H. nurodytą elektroninį paštą, administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčyta. Pareiškėjų Z. U. ir Y. H. prašymus (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas teikia teismui tik administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nes minėtų duomenų teikimo poreikis atsirado po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

19.4. Pareiškėjai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laišku atsisakė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, atstovaudamas visų pareiškėjų interesus. Pareiškėjo S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laiškas išreiškia visų pareiškėjų atsisakymą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokiu elgesiu pareiškėjai faktiškai patvirtino, kad būtent pareiškėjo S. P. H. nurodytas elektroninis paštas yra bendras ir pripažintas visų pareiškėjų komunikacijos su Migracijos departamento kanalas. Pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjo S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laiškas išreiškia išimtinai vien pareiškėjo S. P. H. poziciją.

19.5. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju klaidingai interpretavo pareiškėjo S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laiško turinį ir faktiškai išplėtė pareiškėjų skundo ribas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę vėlesniems pareiškėjų teiginiams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kad pareiškėjai faktiškai nebendradarbiavo su Migracijos departamentu ir nesiėmė jokių veiksmų, leidžiančių nustatyti pareiškėjų teisinę padėtį.

19.6. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti apie kliūtis vykdyti Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimus Nr. 25S196691 ir Nr. 25S196692. Vien argumentas, kad pareiškėja Z. U. ir Y. H. tariamai neišreiškė atsisakymo išvykti iš Lietuvos Respublikos, nesudaro pagrindo naikinti minėtų sprendimų.

19.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo S. P. H. objektyvių galimybių savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), t. y. aplinkybių, kad pareiškėjas S. P. H. per tam tikrą terminą neturėjo galimybių gauti kelionės dokumento ir kad (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikai nepateikė atsakymo dėl pareiškėjo S. P. H. galimybės teisėtai gyventi (duomenys neskelbtini).

19.8. Pareiškėjas S. P. H. 2025 m. rugsėjo 3 d. laišku kategoriškai atsisakė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Minėtas pareiškėjo S. P. H. atsisakymas yra aiškus, nedviprasmiškas ir kur kas labiau reikšmingas už vėlesnius pareiškėjo teiginius apie sutikimą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, pateiktus tik teisminio nagrinėjimo metu. Todėl vėlesni pareiškėjo S. P. H. argumentai apie tariamą pasirengimą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos negali būti vertinami kaip patikimi ar paneigiantys pirminę, oficialiai pateiktą pareiškėjo S. P. H. poziciją.

19.9. Objektyvi pareiškėjo S. P. H. galimybė išvykti iš Lietuvos Respublikos negali būti vertinama atskirai nuo paties pareiškėjo S. P. H. aiškiai išreikštos valios atsisakyti savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas neturi pareigos dirbtinai sudaryti pareiškėjui S. P. H. sąlygų savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu pareiškėjas S. P. H. pats atsisako tai padaryti. Pareiškėjas S. P. H. ne tik nepareiškė noro gauti kelionės dokumentą, tačiau ir savo veiksmais nesudarė jokių prielaidų manyti, kad bendradarbiaus.

19.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjai turėjo galimybę imtis aktyvių veiksmų kelionės dokumentui gauti tik vienos savaitės laikotarpį. Toks teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįstai perkelia pareiškėjų atsakomybę Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms. Aplinkybę, kad pareiškėjo S. P. H. turėtas pasas nustos galioti 2025 m. vasario 11 d., pareiškėjai turėjo žinoti iki Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimų priėmimo. Tai reiškia, kad pareiškėjas S. P. H. turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes gauti naują kelionės dokumentą iki pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros vykdymo pradžios. Pareiškėjas S. P. H. pats savo pasyvumu ir neveikimu sukūrė sau neigiamas pasekmes.

19.11. Aplinkybė, kad Migracijos departamentas negavo informacijos iš (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikai, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjai negalėjo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas S. P. H. pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų kelionės dokumentui gauti, o Lietuvos Respublikos valstybė negali įgyvendinti S. P. H. pareiškėjo procesinių ir faktinių pareigų už jį patį. Migracijos departamentas pagal įstatymais nustatytą kompetenciją atliko visus reikalingus veiksmus, t. y. Migracijos departamentas pateikė (duomenys neskelbtini) ambasadai Lietuvos Respublikai užklausą per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Migracijos departamento pateiktos užklausos išsiuntimo iki Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimų priėmimo praėjo reikšmingas laikotarpis, nėra aišku, kiek dar gali užtrukti atsakymo laukimas. Migracijos departamentas siūlė pareiškėjams savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, ir, pareiškėjams nesutikus, pradėjo spręsti pareiškėjų teisinės padėties nustatymo klausimą.

19.12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai įvertino administracinės bylos įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

20. Pareiškėjai S. P. H., Y. H. ir Z. U. padavė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami atmesti Migracijos departamento apeliacinį skundą.

21. Pareiškėjai, paduodami atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo šiuos argumentus:

21.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjos Z. U. ir Y. H., (duomenys neskelbtini) pilietės, taip pat atsisako geranoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad Migracijos departamentas pareiškėjoms Z. U. ir Y. H. joms suprantama kalba paaiškino apie galimybę savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas nepagrįstai nesiaiškino pareiškėjų Z. U. ir Y. H. valios dėl galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir šiuo klausimu neprašė pareiškėjų patikslinti savo poziciją.

21.2. Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas Shah Padshah savo pasyviu elgesiu pats sau sukėlė neigiamas teisines pasekmes, yra nepagrįsti. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 3 d. sprendimu įsipareigojo spręsti pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą po to, kai (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikai pateiks Migracijos departamentui informaciją apie pareiškėjo S. P. H. teisinę padėtį (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimas įsiteisėjo tik 2025 m. rugpjūčio 27 d., t. y. įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. eA-2504-520/2025. Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimai buvo priimti šiek tiek ilgiau nei savaitę po to, kai įsigaliojo Migracijos departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimas. Minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas buvo vilkinamas.

21.3. Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas S. P. H. nesiėmė jokių veiksmų, skirtų asmens tapatybę patvirtinantiems dokumentams gauti, yra nepagrįsti. Apytikriai vienos savaitės terminas asmens tapatybę patvirtinantiems dokumentams gauti buvo per trumpas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai turėjo pagrindą tikėtis, kad Migracijos departamentas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikai ir šiuo metu laukia atsakymo. Pareiškėjų pasyvumą nagrinėjamoje situacijoje lėmė paties Migracijos departamento ankstesnė pozicija.

21.4. Migracijos departamentas nepagrįstai ignoruoja pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nurodytą aplinkybę, kad 2025 m. gegužės 7 d. Migracijos departamentas kreipėsi ne į atsakovas kreipėsi ne į (duomenys neskelbtini) ambasadą, o į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, ir kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sprendimą kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikai dėl informacijos pateikimo.

21.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju objektyviai apribojo pareiškėjo S. P. H. galimybes savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Sprendimų dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas pagal UTPĮ 133 straipsnio 2 dalį sukelia pareiškėjams reikšmingas neigiamas pasekmes, t. y. atsiranda pagrindas uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesnį nei 5 (penkių) metų laikotarpį. Migracijos departamentas turėjo vertinti pareiškėjo S. P. H. realias galimybes savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Administracinės bylos dalykas – atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimų Nr. 25S196691, Nr. 25S196692 ir Nr. 25S196693, kuriais nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), 2 (dviejų) metų laikotarpiui uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ir 2 (dviejų) metų laikotarpiui įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie pareiškėjams nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pareiškėjai padavė teismui skundą, prašydami panaikinti Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimus.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjų skundą, t. y. panaikino Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimus. Įvertinęs administracinės bylos įrodymus ir proceso šalių argumentus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvadų, kad Migracijos departamentas minėtais sprendimais nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos Z. U. ir Y. H. atsisakė savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), ir tinkamai nevertino pareiškėjo S. P. H. galimybių savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nesilaikė gero administravimo principo, neįvertino visų reikšmingų pareiškėjų individualios situacijos aplinkybių (faktų) ir tinkamai nemotyvavo minėtų sprendimų.

25. Migracijos departamentas padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. atmesti pareiškėjų skundą. Migracijos departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos įrodymus.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio nuostatos. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti Migracijos departamento apeliacinio skundo ribas, ir nėra nustatyti įstatymo apibrėžti sprendimo negaliojimo pagrindai.

28. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą neperžengdama Migracijos departamento apeliacinio skundo ribų.

29. Migracijos departamentas, paduodamas apeliacinį skundą, teikia naujus įrodymus, t. y. pareiškėjų Z. U. ir Y. H. prašymų (duomenys neskelbtini) nuorašus. Migracijos departamentas nurodo, kad minėti nuorašai patvirtina aplinkybes, jog Migracijos departamentas bendravo bei keitėsi reikšminga informacija su visais pareiškėjais per pareiškėjo S. P. H. nurodytą elektroninį paštą. Migracijos departamentas teigia, kad poreikis pateikti teismui minėtus duomenis atsirado po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

30. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Įvertinusi Migracijos departamento argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neįrodė aplinkybės, jog teikiami duomenys negalėjo būti pateikti administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apie įvardijamus duomenis Migracijos departamentas žinojo dar administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, sudariusių kliūtis pateikti minėtus duomenis pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako pridėti prie administracinės bylos Migracijos departamento teikiamus duomenis.

32. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nusprendė išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

33. Sprendimų išsiųsti užsieniečius iš Lietuvos Respublikos priėmimo pagrindus įtvirtina UTPĮ nuostatos.

34. UTPĮ 125 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai: 1) jam panaikintas ar atšauktas kelionės leidimas arba viza; 2) jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi; 3) jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo arba vizos galiojimui; 4) jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui; 5) į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti; 6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį UTPĮ 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką; 7) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu; 8) jis yra šio UTPĮ 5 straipsnio 6 dalyje, 1408 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytas užsienietis ir prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu. UTPĮ 125 straipsnio 21 dalis įtvirtina, kad apie galimybę pateikti prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytą užsienietį jam suprantama kalba informuoja tokį užsienietį nustačiusi institucija – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir (arba) Migracijos departamentas.

35. UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra UTPĮ 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę.

36. UTPĮ 128 straipsnio 1 dalis nustato, kad, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

37. Sprendimų išsiųsti užsieniečius iš Lietuvos Respublikos priėmimo ir vykdymo tvarką įtvirtina Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – ir Aprašas), nuostatos.

38. Aprašo 26.5 papunktis įtvirtina, kad sprendimui dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo priimti (išskyrus Aprašo 23 punkte nurodytus atvejus, kai priimamas Migracijos departamento sprendimas dėl teisinės padėties ir sprendimas dėl nelydimo nepilnamečio užsieniečio grąžinimo) turi būti surinkti šie dokumentai ir duomenys: kelionės dokumento, užsienio valstybės išduotų dokumentų, suteikiančių užsieniečiui teisę būti ar gyventi užsienio valstybėje, ir kitų užsieniečio asmens tapatybę, pilietybę ir gyvenamąją vietą patvirtinančių dokumentų, taip pat šių dokumentų puslapių su vizomis, sienų kirtimo žymomis kopijos, jeigu užsienietis tokių dokumentų neturi – paklausimai dėl užsieniečio asmens tapatybės, pilietybės ir gyvenamosios vietos nustatymo, ir atsakymai į paklausimus, o jei užsieniečiui buvo išduotas kelionės dokumentas grįžti į užsienio valstybę – šio dokumento kopija.

39. Aprašo 50.2 papunktis nurodo, kad, esant UTPĮ 106 straipsnio 6 dalyje (kai užsienietis neįvykdė įpareigojimo išvykti) arba 126 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytam užsieniečio išsiuntimo pagrindui Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimui dėl užsieniečio išsiuntimo priimti, o esant UTPĮ 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytam užsieniečio išsiuntimo pagrindui – Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimui dėl kitos valstybės sprendimo vykdymo galimumo priimti (išskyrus sprendimus dėl užsieniečio, atliekančio arešto ar laisvės atėmimo bausmę) turi būti surinkti Aprašo 26.1–26.8, 26.10, 26.11, 26.13 papunkčiuose nurodyti dokumentai ir šie dokumentai: tarnybinis pranešimas apie aplinkybes, dėl kurių užsieniečiui nesuteikiamas terminas savanoriškai išvykti (jeigu toks terminas nebuvo suteiktas vadovaujantis UTPĮ 127 straipsnio 31 dalimi arba jeigu UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7 ar 8 punkte nurodytas užsienietis nepateikia prašymo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę).

40. Aprašo 53 punktas nustato, kad, jeigu sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo arba sprendimą dėl kitos valstybės vykdymo galimumo priima Migracijos departamentas Aprašo 23 punkte nustatytais atvejais, kai priimamas Migracijos departamento sprendimas dėl teisinės padėties, tai sprendimui dėl užsieniečio išsiuntimo arba sprendimui dėl kitos valstybės vykdymo galimumo priimti turi būti surinkti Aprašo 26.3, 26.5, 50.2, 50.3 papunkčiuose nurodyti dokumentai, pažyma apie Aprašo 26.7.1–26.7.5 papunkčiuose nurodytus patikrinimus, jei apie šių patikrinimų rezultatus nėra pažymėta užsieniečio byloje, ir užpildyta užsieniečio apklausos lapo supaprastinta forma (aprašo 3 priedas), jei atsakymų į šiame apklausos lape pateiktus klausimus nėra užsieniečio byloje esančiuose dokumentuose.

41. Įvertinusi administracinės bylos įrodymų visumą, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir proceso šalių argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimai nėra tinkamai motyvuoti.

42. Administracinės bylos įrodymų visuma patvirtina, kad Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka nesurinko duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju, pagal UTPĮ nustatytus pagrindus, pareiškėjams negalėjo būti nustatytas terminas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjai turėjo būti išsiųsti iš Lietuvos Respublikos nedelsiant, ypač įvertinus ir tai, kad būtent tai nulėmė nustatytą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.

43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentams, kad pareiškėjai aiškiai išreiškė atsisakymą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą įpareigoti pareiškėjus savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, nors Migracijos departamentas teigia, kad jis kreipėsi į pareiškėjus laišku, nurodydamas su ginču susijusias aplinkybes ir nurodydamas pareiškėjams savanoriškai išvykti iš Lietuvos, tačiau minėto Migracijos departamento laiško administracinėje byloje nėra. Nepaisant to, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad jis pareiškėjams buvo pateiktas. Kartu pabrėžtina, kad, įvertinus administracinėje byloje esantį pareiškėjų atsakymą į šį laišką, matyti, jog minėtame atsakyme yra nurodytos aplinkybės, pareiškėjų manymu, svarbios vertinant jų išsiuntimo klausimą. Šiuo aspektu Sprendimuose šie argumentai nebuvo tinkamai ir išsamiai įvertinti, nors ir buvo formaliai paminėtas su tuo susijęs teisinis reguliavimas. Taigi, Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais neįvertino visų administracinės bylos nagrinėjimui aktualių duomenų ir rėmėsi vien deklaratyviomis prielaidomis (t. y. kad pareiškėjai neišvyks iš Lietuvos Respublikos, kad nėra įstatyme įtvirtintų pagrindų, kai užsieniečių negalima išsiųsti iš Lietuvos), todėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimų dalys, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos, negali būti pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimų dalys, kuriomis nuspręsta uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjams nustatytą draudimą atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, yra motyvuojamos vien tik abstraktaus pobūdžio aplinkybėmis. Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimais nenurodė jokių pareiškėjų individualios situacijos aplinkybių, pagrindžiančių sprendimus uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjams nustatytą draudimą atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl minėtos sprendimų dalys taip pat negali būti pripažintos pagrįstomis.

45. Įvertinusi Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 7 d. sprendimų turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad minėti sprendimai neatitinka teisės aktuose nustatytų administraciniams sprendimams keliamų motyvacijos reikalavimų.

46. Kitais apeliacinio skundo argumentais Migracijos departamentas arba kartoja pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, arba reiškia abstraktų prieštaravimą skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvams ir administracinės bylos įrodymų vertinimui. Migracijos departamentas, paduodamas apeliacinį skundą, nenurodo jokių argumentų, sudarančių pagrindą spręsti apie konkrečius administracinės bylos įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimus, padarytus administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tokio pobūdžio Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės ginčo sprendimui.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir atmeta apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan