5990ff65-bf89-4e7e-bf1b-2106c41282c4 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-279-511/2012proceso Nr. 1-50-2-00125-2011-0procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 15 d. Panevėžys            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago, Bronės Vidzėnienės, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant: prokurororei Kristinai Ulienei, gynėjui Alfonsui Mašalui, nukentėjusiajai S. P., nukentėjusios atstovei I.

T., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė T. P. ir nukentėjusiosios S. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-03 nutarties, kuria T. P., padariusi visuomenei pavojingas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 2 dalyje, taikė priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

           T. P. paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės už tai, kad ji:2011 m. rugpjūčio 23 d., apie 05.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžys, tyčia, siekdama užgauti ir įžeisti savo nepilnametę dukrÄ S. P., be priežasties neigiamai jÄ Ä¯vertindama jos pačios akivaizdoje stumdė ir vadino nepadoraus elgesio mergina, narkomane ir prostitute, tokiu bÅ«du nederama forma užgauliai pažemino nukentėjusiÄ jÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ , padarydama S. P. poodines kraujosruvas deÅ¡iniame dilbyje.Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, T.

P. apeliaciniu skundu praÅ¡o netaikyti jai priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Nurodo, kad ji laikė dukrÄ vonioje, nes ji buvo agresyvi ir norėjo muÅ¡tis. Å iuo metu su dukra santykiai geri, mergaitė nori grįžti namo. Nukentėjusi S. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o netaikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę arba priimti Å¡velnesnį sprendimÄ .

Nurodo, kad Å¡iuo metu T. P. gydosi ir planuoja toliau gydytis, jos psichinė bÅ«klė, elgesys geresni, nei anksčiau iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. įvykio. Visuomenei pavojaus ji nekelia, tad gali gyventi ir namie. Tuo labiau, kad ir jų santykiai yra pagėrėję, o prireikus galėtų T. P. pasirÅ«pinti. Apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo ribose konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl T.

P. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionaraus stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. T. P. ir S. P. savo apeliaciniuose skunduose T. P. padarytos veikos faktinių aplinkybių ir veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundais praÅ¡o netaikyti priverčiamosios medicinos priemones arba taikyti Å¡velnesnę, todėl apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str., asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BaudžiamÄ jį įstatymÄ už padarytÄ pavojingÄ veikÄ , ir jam teismas gali taikyti Å¡io kodekso 98 str. numatytas priverčiamÄ sias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d., numato, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti Å¡ias priverčiamÄ sias medicinos priemones:

1) ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis;

2) stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose;

3) stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose;

4) stacionarinį stebėjimÄ griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. IÅ¡ ekspertizės akto (b. l. 70-72) ir kitos bylos medžiagos matyti, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek Å¡iuo metu T. P. turi psichikos sutrikimÄ â€“ paranoidinę Å¡izofrenijÄ . Nusikalstamos veikos padarymo metu ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, pavojingumo ir jų valdyti. Jai rekomendavo skirti priverčiamojo pobÅ«džio medicininio poveikio priemones – priverstinį gydymÄ specializuotoje psichiatrinėje gydymo įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis. Aplinkybėms, ar T.

P. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, ar jai bÅ«tinas priverstinis gydymas specializuotoje psichiatrinėje gydymo įstaigoje, pirmosios instancijos teismas apklausė ekspertę S. G., kuri parodė, kad T. P. reikia taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones - priverstinį gydymÄ specializuotoje RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sÄ lygomis. S. P. ir T. P., kurios apklaustos apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodymai, jog judviejų santykiai šiuo metu geri, nepaneigia priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo paskirties ir visuomenės intereso.

S. P. apeliacinio skundo argumentas, kad nepilnametė S. P. esant reikalui gali prižiūrėti T. P., neatitinka realios situacijos. Apeliacinės instancijos teismas papildomai aiškinosi aplinkybes dėl T. P. dabartinės sveikatos būklės ir galimybių užtikrinti medicinos priemonių jai taikymo paskirtis kitais būdais, tačiau konstatuotina, jog tokių galimybių šiuo metu nėra. Iš gydymo įstaigos Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizė centro 2012-04-18 rašto matyti, jog nors šiuo metu suvokimo sutrikimų nestebėta, T.

P. nėra pasveikusi. Jai yra paskirti vaistai palaikomajam gydymui, gydymo kontrolė - po 3 mėnesių, pasibaigus vaistams. Pačios T. P. paaiÅ¡kinimu ir bylos duomenimis artimųjų ar giminaičių, kurie galėtų padėti užtikrinti T. P. gydymÄ namų sÄ lygomis, nėra. Jos dukra S. P. yra nepilnametė, ji atskirta nuo motinos ir Å¡iuo metu gyvena vaikų globos namuose. Šiuo metu T. P. gyvena sugyventinio bute, kuris komandiruojamas dirbti kituose miestuose. IÅ¡ T. P. paaiÅ¡kinimų matyti, jog ji teigia pati vartosianti jai paskirtus vaistus, tačiau iÅ¡ jos pačios parodymų aiÅ¡kiai matyti, jog savo bÅ«klei ji nėra kritiÅ¡ka. Apylinkės teismo posėdyje ekspertė S. G. patvirtino, kad dėl psichikos sutrikimo lydimų kliedesių T.

P. elgesys gali bÅ«ti pavojingas aplinkiniams (b.l. 124). Esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, jog T. P. pavojingas visuomenei veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., BK 155 str. 2 d., padarė bÅ«dama nepakaltinamumo bÅ«senoje, todėl skundžiama teismo nutartis taikyti T. P. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, yra teisėta ir pagrįsta.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :        asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės T. P. ir nukentėjusiosios S. P. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                 Eligijus Gladutis                                                                                      Evaldas Vanagas                                                                               Bronė Vidzėnienė