598dfb63-50a2-4eba-ae25-e9cab6de3cf4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-518/2018 Teismo proceso Nr. 1-01-1-59957-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 1.1.8.6.6.; 1.1.8.6.10.; 1.2.3.1.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam R.

B., gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R.

B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. IÅ¡ R. B. nukentėjusiajai P. V. priteista 1 674,28 Eur turtinės žalos ir 3 720 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei pripažinta teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dėl I. V. kapavietės sutvarkymo ir klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. IÅ¡ R. B. nukentėjusiajai R. L. priteista 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. R. B. nuteistas už tai, kad nužudė kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent: 2017 m. lapkričio 16 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio dėl asmeninių nesutarimų tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė peiliu I. V. į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę, padarydamas jam durtinį-pjautinį, kiauryminį krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ su žaizda krÅ«tinės kairėje, pasieninėje krÅ«tinplėvėje, antrajame tarpÅ¡onkauliniame tarpe, aortos kylančiosios dalies priekinės ir užpakalinės sienų, ketvirto krÅ«tininio slankstelio kÅ«no pažeidimais, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu nukraujavimu, dėl ko, iÅ¡ buto išėjęs I. V. nuo patirtų sužalojimų namo laiptinėje mirė.

2. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, taip pat sumažinti priteistus civilinius ieÅ¡kinius. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. B. buvo paskirta per griežta savo trukme laisvės atėmimo bausmė, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , dėl padaryto nusikaltimo gailisi, neginčija, jog bÅ«tent jo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Nuteistojo teigimu, pagal BK 59 straipsnį jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , labai gailėjosi bei savo aktyviais veiksmais padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ , bandė iÅ¡vengti sunkesnių pasekmių skubiai iÅ¡kviesdamas medicinos pagalbÄ , veikÄ padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio veiksmai, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Nuteistasis nurodo, kad peiliu smogė netikėtai, tikrai nenumatė ir nenorėjo tokių sunkių pasekmių. Apeliantas tiesiog nesusivaldė dėl didelio susijaudinimo, kai nukentėjusysis, bÅ«damas girtas, jį įžeidinėjo, nepadoriai Å¡nekėdamas apie buvusiÄ Å¾monÄ , taip pat smurtavo, dėl ko, anot nuteistojo, jį iÅ¡tiko Å¡okas. Todėl R. B. padarė tai, ko iÅ¡ anksto nebuvo numatęs, vėliau ir pats negalėjo patikėti, kad galėjo taip pasielgti. Nuteistasis tvirtina, nuolat galvojantis apie tai, kÄ padarė, ir už tai save smerkiantis.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Skundžiamas teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimams. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B., neginčydamas veikos kvalifikavimo, apimties bei savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, taip pat sumažinti priteistus civilinius ieškinius.

Dėl paskirtos bausmės 6. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta savo trukme laisvės atėmimo bausmė. 6.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam R. B. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ar per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustaty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. 6.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R.

B., atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės skyrimo pagrindus - motyvavo jam skiriamos baus­mės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų.

NusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. R. B., nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog durdamas peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ (krÅ«tinę), gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti. Apeliantas yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (t. 2, b. l. 98, 100), piktnaudžiaujantis alkoholiu, už tai daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 101-122), iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas pagal BK 286 straipsnį už pasiprieÅ¡inimÄ vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kurio metu peiliu sužalojo keleivių kontrolės kontrolierių (t. 2, b. l. 81-82, 83-92).

Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantÄ , rodo jo nenorÄ laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis iÅ¡kart po įvykio iÅ¡kviesdamas greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nustatė tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

7. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymi, kad sudavė smÅ«gį peiliu netikėtai, nes nesusivaldė, kai nukentėjusysis, bÅ«damas girtas, jį įžeidinėjo, nepadoriai Å¡nekėdamas apie buvusiÄ Å¾monÄ , taip pat smurtavo, dėl ko, anot nuteistojo, jį iÅ¡tiko Å¡okas.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje dideliu susijaudinimu laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus bÅ«sena, kai iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Å iuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis I. V. prieÅ¡ užpuolimÄ bÅ«tų atlikęs neteisėtus ar itin įžeidžiančius veiksmus, kurie galėtų sukelti nuteistajam R.

B. didelio susijaudinimo bÅ«senÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aptariamo įvykio metu nukentėjusysis ginklo ar kitokio grėsmę galinčio kelti daikto neturėjo, nuteistojo nepuolė, tarp Å¡ių asmenų buvo kilęs tik žodinis konfliktas, nesaikingai vartojant alkoholinius gėrimus. Nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklaustas pirmosios instancijos teisme neparodė, kad įvykio metu dėl kilusio konflikto buvo labai susijaudinęs ir jam aptemo sÄ monė. Nuteistasis paaiÅ¡kino, kad aptariamas įvykis atsitiko dėl to, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o I.

V. tyčiojosi iÅ¡ R. B. ir jo buvusios žmonos. 7.1. Pažymėtina, kad nuteistojo pozicija dėl nukentėjusiojo I. V. elgesio ir priežasčių, nulėmusių smurtinius R. B. veiksmus pastarojo atžvilgiu, buvo nenuosekli. 2017 m. lapkričio 17 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad iÅ¡gertuvių metu I. V. pasigyrė, jog palaiko intymius santykius su viena moterimi Žvėryno mikrorajone. Nuteistasis pamanė, kad nukentėjusysis kalba apie jo buvusiÄ sutuoktinę, ir suprato tai kaip pasityčiojimÄ .

I. V. į R. B. pastabas atsakė, kad tai ne jo reikalas. Nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, labai susinervino ir dūrė nukentėjusiajam peiliu (t. 2, b. l. 6-7). Tuo tarpu 2018 m. kovo 16 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme R. B. paaiškino, jog išgertuvių metu I. V. pradėjo iš jo tyčiotis, sakydamas, kad pastarasis nemoka gyventi su moterimis ir kad jis intymiai bendravo su nuteistojo buvusia žmona. Būdamas neblaivus ir karšto temperamento, R.

B. nesusilaikė ir sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam peiliu (t. 2, b. l. 12-16; 165-167). Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktikÄ , keisti parodymus, tačiau aptarta R. B. parodymų kaita įgalina nuteistojo parodymus Å¡ioje dalyje vertinti kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl R. B. neteisingai įvertintos situacijos pastarajam nesaikingai vartojant alkoholį. Nuteistojo reakcija į kilusį žodinį konfliktÄ , t. y. peilio panaudojimas smÅ«giuojant į gyvybiÅ¡kai svarbias žmogaus kÅ«no dalis, buvo neadekvati situacijai ir nukentėjusiojo veiksmų pobÅ«džiui.

Nesant objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis įžeidė R. B., nėra pagrindo pripažinti, jog I. V. buvo nužudytas nuteistajam labai susijaudinus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

8. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis, bÅ«damas girtas, jį įžeidinėjo, nepadoriai Å¡nekėdamas apie buvusiÄ Å¾monÄ , taip pat smurtavo. Kaip jau buvo aptarta Å¡ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis I. V. įvykio metu įžeidė R. B.. Pastarasis, bÅ«damas neblaivus neteisingai įvertino iÅ¡gertuvių metu susidariusiÄ situacijÄ . Be to, pats nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis jo nepuolė.

Taigi, šiuo atveju nenustatytas provokuojantis ar rizikingas I. V. elgesys, kuris galėjo turėti įtakos R. B. veiksmams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir R. B. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

9. Teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės dydį, bÅ«tų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. B. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė mažesnę už sankcijos vidurkį – devynerių metų - laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . Dar kartÄ atsižvelgti į tai, kad R. B. iÅ¡kart po įvykio iÅ¡kviesdamas greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių ir kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir Å¡velninti R.

B. už padarytÄ nusikaltimÄ paskirtÄ bausmę teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Dėl civilinių ieÅ¡kinių.

10. Apeliaciniame skunde vienas iÅ¡ nuteistojo R. B. praÅ¡ymų yra sumažinti iÅ¡ jo nukentėjusiosioms priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ .

11. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji P. V. (nužudytojo I. V. motina) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 3630,28 Eur turtinei ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 129-130). Nukentėjusioji R. L. (nužudytojo I. V. sugyventinė) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 154). Apygardos teismas nukentėjusiųjų P. V., R. L. civilinius ieÅ¡kinius patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo R. B. priteisė P. V. 1674,28 Eur turtinės žalos bei 3720 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir pripažino teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dėl I. V. kapavietės sutvarkymo bei klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka; R. L. – 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

12. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ Å¾ala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai P. V. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dėl I. V. įsiskolinimo grÄ Å¾inimo (142,8 Eur) dydis yra paremtas nukentėjusiosios pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 135), jis yra realus ir pagrįstas. 12.1. Atlyginant turtinę žalÄ , susijusiÄ su laidojimo iÅ¡laidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis – jeigu nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalÄ , susijusiÄ su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios P. V. patirtos I. V. laidojimo išlaidos (karsto ir urnos įgijimo, gėlių, kitų ritualinių paslaugų, kremavimo, gedulingų pietų ir kt.) yra paremtos nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 131-134), šis turtinės žalos dydis (iš viso 1697,48 Eur) yra realus ir pagrįstas.

Dalies laidojimo išlaidų (aukos kunigui už laidotuvių apeigas, papildomų transporto ir gėlių pirkimo išlaidų) nukentėjusioji negalėjo pagrįsti rašytiniais dokumentais, tačiau ginčo dėl nurodytų išlaidų (iš viso 290 Eur) pirmosios instancijos teisme nekilo, todėl jos pagrįstai pripažintos turtine žala ir priteistos iš nuteistojo R. B. nukentėjusiajai P. V.. 12.2. Nukentėjusioji P. V. civiliniame ieškinyje taip pat prašė iš R. B. priteisti būsimas kapo sutvarkymo išlaidas – 1500 Eur, kurias sudarys paminklo įsigijimas ir pastatymas kapinėse bei kapo sutvarkymas.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji pagrįstai pageidauja gauti atlyginimÄ už kapavietės sutvarkymÄ . Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusioji Å¡ios turtinės žalos raÅ¡ytiniais dokumentais nepagrindė, pripažino P. V. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dėl I. V. kapavietės sutvarkymo bei klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. 12.3. Taigi, nukentėjusiajai P. V. iÅ¡ nuteistojo R.

B. iÅ¡ viso buvo pagrįstai priteista 2130,28 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji P. V. gavo 304 Eur laidojimo paÅ¡alpÄ ir 152 Eur turtinės žalos kompensacijÄ (t. 1, b. l. 138-140), atitinkamai buvo sumažintas Å¡iai nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dydis nuo 2130,28 Eur iki 1674,28 Eur.

13. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. 13.1.

Nukentėjusioji P. V. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad I. V. staigi mirtis buvo labai netikėta, dėl sÅ«naus nužudymo ji labai iÅ¡gyveno, patyrė Å¡okÄ , sielvartÄ , dvasines kančias. SÅ«naus gyvybė buvo atimta žiauriomis aplinkybėmis, tokie vaizdai nukentėjusiÄ jÄ ypatingai sukrėtė ir sukėlė sunkesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus (t. 1, b. l. 129-130). Nukentėjusioji P. V. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad sÅ«nus I. V. jai buvo geras, atvažiuodavo per atostogas, padėdavo buityje (t. 2, b. l. 167). 13.2.Nukentėjusioji R.

L. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad I. V. staigi mirtis buvo labai netikėta, jie kartu planavo bendrÄ ateitį. PaaiÅ¡kėjus sugyventinio mirties smurtinėms aplinkybėms, nukentėjusioji labai dėl to iÅ¡gyveno, patyrė Å¡okÄ , sielvartÄ , dvasines kančias. I. V. gyvybė buvo atimta žiauriomis aplinkybėmis, tokie vaizdai nukentėjusiÄ jÄ ypatingai sukrėtė ir sukėlė sunkesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus (t. 1, b. l. 154). Nukentėjusioji R. L. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad su I.

V. kartu pragyveno 20 metų, viskÄ darė kartu, rÅ«pinosi buitimi, tačiau oficialiai santuokos nesudarė. Dėl sugyventinio nužudymo ji neteko artimo žmogaus, bendravimo, paramos (t. 2, b. l. 167-168). 13.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo R. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios P. V. ir R. L. patyrė neturtinės žalos. IÅ¡ aptartų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų P. V. ir R. L. santykiai su nužudytuoju I.

V. buvo artimi. Å iuo atveju tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – nukentėjusioji P. V. staiga ir netikėtai neteko sÅ«naus, kuris rÅ«pindavosi senyvo amžiaus motina ir padėdavo buityje, R. L. – sugyventinio, su kuriuo kartu pragyveno 20 metų, rÅ«pinosi bendra buitimi, be nužudytojo neįmanoma įgyvendinti kartu kurtų ateities planų. R. L. taip pat neteko I. V. uždirbamų pinigų dalies. Tokia smurtinė mirtis nukentėjusiosioms neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančias ir sukrėtimÄ , neigiamai paveikė jų gyvenimÄ .

Dėl I. V. nužudymo nukentėjusiosios neteko artimo ryÅ¡io, Å¡iltų santykių. Nustatydamas iÅ¡ R. B. nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį – jis oficialiai nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. 13.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiosioms P. V. ir R. L. padarytÄ neturtinę žalÄ ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes.

Vertinti apygardos teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį – po 6000 Eur nužudytojo motinai ir sugyventinei, kaip aiÅ¡kiai per didelį, nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis Å¡ioms nukentėjusiosioms yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per didelis. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji P. V. gavo 2280 Eur neturtinės žalos kompensacijÄ (t. 1, b. l. 138-140), atitinkamai buvo sumažintas Å¡iai nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Daiva Pranytė-Zalieckienė Linas Žukauskas