2021-05-05 Nr. AB-9673-3-61-3-03044-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-316-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03044-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.1; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. (J. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą „Dėl J. L. skundo išnagrinėjimo“ Nr. 1T-20-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą (toliau – ir Skundas) dėl 0,2354 ha turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertės, nustatytos Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas skundą iš esmės grindė nesutikimu su Sprendimu, nors juo ir nuspręsta jo Skundą patenkinti bei panaikinti Įsakymą. Jo nuomone, priimant Sprendimą buvo neteisingai taikytas įstatymas, nes, apskaičiuodama valstybės išperkamos žemės ploto vertę, Tarnyba turėjo vadovautis ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, bet juo patvirtinta Žemės įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kadangi pareiškėjo atvejis atitinka Metodikos 2.1.3 ar 2.1.4 punktus. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba, pakartotinai nagrinėdama jo Skundą, turėjo taikyti minėtus Metodikos 2.1.3 ar 2.1.4 punktus tam, kad būtų tinkamai įvykdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tarnyba laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo ir Tarnybos nėra kilusio ginčo, nes Sprendimu pareiškėjo Skundas buvo patenkintas. Vien aplinkybė, kad asmuo formaliai ginčija administracinį aktą, siekdamas rezultato, kurį jam garantuoja skundžiamas administracinis aktas, Tarnybos nuomone, akivaizdžiai parodo, kad tarp bylos šalių nėra ginčo. Dėl to pareiškėjo skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 6 dalies nuostata, pareiškėjo skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, ir, nustatęs, kad pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriuo jo Skundas buvo patenkintas, o Įsakymas panaikintas, sutiko su Tarnybos pozicija, kad šioje byloje nėra kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Tarnybos. Pareiškėjo skundžiamas Sprendimas yra jam palankus, Sprendimu buvo įvykdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020. Tai konstatavęs, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Sprendimu pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar interesai. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, administracinę bylą nutraukė.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad tarp jo ir Tarnybos yra kilęs ginčas, nes Tarnyba, nagrinėdama Skundą, netenkino pareiškėjo prašymo, atkuriant jam nuosavybes teises į valstybės išperkamą 0,2354 ha žemės ploto ir apskaičiuojant valstybės išperkamo žemės ploto vertę, taikyti Metodiką. Todėl pareiškėjas negali sutikti su teismo išvada, kad tarp jo ir Tarnybos nėra kilęs ginčas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020, priėmus Sprendimą tinkamai įvykdytas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nutarties, kuria administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui Tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, pritaręs Tarnybos pozicijai, kad tarp pareiškėjo ir Tarnybos nėra kilęs ginčas, nes Tarnyba skundžiamu Sprendimu patenkino pareiškėjo Skundą (ABTĮ 3 str. 1 d.). Konstatavęs tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo teisės ar interesai pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pareiškėjas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigdamas, kad tarp jo ir Tarnybos yra kilęs ginčas dėl to, jog Tarnyba, pareiškėjo nuomone, netinkamai apskaičiavo valstybės išperkamosios žemės ploto vertę, nes nesivadovavo Metodika.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnyje išvardytos bylų rūšys, kurias nagrinėja apygardos administraciniai teismai. ABTĮ 18 straipsnyje išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017). Atitinkamai ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nustatytas bylos nutraukimo pagrindas, susijęs su administracinių teismų kompetencija, t. y. teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčija Sprendimą, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo Skundą dėl 0,2354 ha turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertės nustatymo. Abejonių, kad Sprendimas priimtas viešojo administravimo srityje, nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad tarp pareiškėjo ir Tarnybos nėra kilęs ginčas, nes Sprendimu pareiškėjo Skundas buvo patenkintas. Visgi iš skundo turinio ir atskirojo skundo turinio aišku, kad pareiškėjas, nors ir pripažinęs, kad Sprendimas yra jam palankus, tačiau vis tiek su juo nesutinka, teigdamas, kad jis priimtas vadovaujantis netinkamu teisės aktu. ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai, spręsdami ginčus viešojo administravimo srityje, būtent ir nustato, be kita ko, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Pirmosios instancijos teismas nepateikė savarankiškų argumentų dėl išvados, jog tarp pareiškėjo ir Tarnybos nėra kilęs ginčas, šią išvadą grįsdamas tik formaliu pritarimu Tarnybos pozicijai, kurios, kaip matyti, nepatikrino išsamia bei savarankiška faktine ir teisine bylos aplinkybių analize. Todėl, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Sprendimą ta apimtimi, kad apskaičiuojant valstybinės išperkamos žemės ploto vertę buvo taikytas netinkamas teisės aktas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju tarp pareiškėjo ir Tarnybos nėra kilęs ginčas, yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas, kurį pareiškėjas ginčija, yra jam palankus, priimtas įgyvendinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020, padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimu pažeistos pareiškėjo teisės ir interesai.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Kitaip tariant, nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Atitinkamai ta aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-47/2011).

Vadinasi, teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Sprendimu nėra pažeistos pareiškėjo teisės ir interesai, galėjo būti padaryta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, o ne bylą nutraukiant (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas nutraukti administracinę bylą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. L. (J. L.) atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius