598899b6-7f2a-4159-993b-cef34c54da63 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-1188-209/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11798-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5.; 3.26.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal B. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 28 eurų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, n u s t a t ė:

B. V. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2016-08-16 apie 21.43 val. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., vairuodamas automobilį VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sÄ lygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorÄ . Eismo įvykio metu apgadinta tvora, gėlynas ir automobilis. IÅ¡ eismo įvykio pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliaciniu skundu B. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti arba neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad apylinkės teismas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ nustatė, nesant apelianto veikoje subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Teismas neatsižvelgė į byloje esančiÄ medžiagÄ , apelianto, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus.

Apeliantas teisme parodė, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio kilo sumiÅ¡imas, visi patyrė Å¡okÄ . Transporto priemonė buvo užstrigusi nukentėjusiosios kieme, automobiliu važiuoti negalėjo, todėl nukentėjusiajai pasakė, kad eina pas brolį kviesti pagalbos tikslu iÅ¡traukti transporto priemonę. Nukentėjusioji V. K. teisme patvirtino, kad apeliantas jai sakė, jog eina kviesti pagalbos ir grįš atlyginti žalÄ , vėliau sugrįžo kartu su broliu. Apeliantas teigia, kad transporto priemonę vairavo blaivus, ji drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl jis nebÅ«tų patyręs jokios žalos ir neturėjo tikslo vengti atsakomybės. Liudytojo T.

M. parodymai apie transporto priemonės iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, todėl teismas nepagrįstai jais vadovavosi. Be to, kritiÅ¡kai vertintini ir liudytojų D. J., I. K., M. G. paaiÅ¡kinimai, kadangi jie duoti pagal nukentėjusiosios parodymus, duotus iÅ¡ karto po eismo įvykio, kuomet ji buvo streso bÅ«senoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad padaryta nedidelė žala, kuri kitÄ dienÄ buvo atlyginta ir nukentėjusioji pretenzijų neturi. Apeliantas teigia, kad bylos aplinkybės rodo, jog jis nesiekė apsunkinti kaltininko nustatymo, eismo įvykio aplinkybių atskleidimo, iÅ¡vengti pareigos atlyginti žalÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus, nes automobilis liko stovėti eismo įvykio vietoje, policijos pareigÅ«nams iÅ¡kvietus, iÅ¡ karto atvyko, neneigė vairavęs transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį.

Jeigu teismas nuspręstų kitaip, praÅ¡o neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teigia, kad pažeidimas nėra Å¡iurkÅ¡tus, nes eismo įvykio metu padaryta nedidelė žala, atsiprašė nukentėjusiosios, ji pretenzijų neturi, žalÄ atlygino jau kitÄ dienÄ , dirba UAB „Vilniaus vandenys“ elektriku, darbe nuolat naudojasi tarnybiniu automobiliu, charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi du nepilnamečius vaikus. Be to, teismas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad po policijos praneÅ¡imo apie įvykį apeliantas nurodė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl ieÅ¡kodamas pagalbos išėjo pakviesti brolio ir iÅ¡ karto grįžo į įvykio vietÄ , bet neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. B. V. apeliacinis skundas netenkinamas.IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad B. V. neginčija kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tačiau neigia padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs bei jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Byloje nustatyta, kad B. V. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).Apeliacinio skundo argumentai, kad B.

V. iÅ¡ karto po eismo įvykio sutiko atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡ įvykio vietos išėjo kviesti pagalbos, yra nepagrįsti ir nepatvirtinti bylos medžiaga. Be to, apelianto nurodytus paaiÅ¡kinimus, jog jo veiksmuose nėra tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios V. K. paaiÅ¡kinimas ir parodymai, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai ir parodymai, fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas ir kt.Nukentėjusioji V.

K. iÅ¡ karto po eismo įvykio paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2016-08-16, apie 20.40 val., jai esant namuose, po langu iÅ¡girdo smÅ«gį. PasižiÅ«rėjusi pro langÄ pamatė, kad pilkos spalvos automobilis VW Passat užvažiavo ant geležinės gėlyno tvorelės. Automobilio vairuotojas buvo neblaivus, elgėsi agresyviai. Nukentėjusiajai pasakius, kad kvies policijÄ , bandė automobiliu iÅ¡važiuoti iÅ¡ įvykio vietos, nepavykus to padaryti, išėjo pėsčiomis (b. l. 10). Nukentėjusioji V. K. apylinkės teisme nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes ir parodė, kad po eismo įvykio jai išėjus į laukÄ , B.

V. koliojosi ir jie apsipyko, dėl žalos atlyginimo jie nesutarė. Pasakius, kad kvies policijÄ , jis išėjo, o automobilis liko stovėti kieme. Jai atrodo, kad eismo įvykio metu B. V. buvo akivaizdžiai neblaivus. Taigi, viso proceso metu nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklÅ«s. Be to, juos patvirtina policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytos aplinkybės, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas įvažiavo į gėlynÄ . Atvykus į eismo įvykio vietÄ , nukentėjusioji V.

K. paaiÅ¡kino, kad automobilio VW Passat vairuotojas, bÅ«damas neblaivus (sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, kalbėjo neriÅ¡liai), įvažiavo į jos aptvertÄ gėlynÄ , užstrigęs automobilis negalėjo iÅ¡važiuoti, todėl palikęs automobilį vairuotojas pasiÅ¡alino nežinoma kryptimi. Šį įvykį matė kaimynė V. V., kuri teigė tÄ patį (b. l. 4-5). AnalogiÅ¡kas aplinkybes policijos pareigÅ«nai nurodė ir apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios V.

K. ir policijos pareigÅ«nų parodymais, kadangi jie tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir neprieÅ¡tarauja kitiems administracinėje teisės pažeidimo byloje esantiems duomenims. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių Å¡ie asmenys bÅ«tų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltininkÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai ir parodymai paremti tik nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais, tačiau teismas mano, jog jie yra objektyviausi, kadangi gauti iÅ¡ karto po įvykio.

Be to, į įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai joje pažeidėjo nerado, matė paliktÄ automobilį ir sugadintÄ turtÄ .  Taigi, pažeidėjo veiksmai po eismo įvykio, neleidžia abejoti tuo, kad B. V. suvokė, jog jis, vairuodamas automobilį VW Passat sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino nukentėjusiosios V. K. tvorÄ ir gėlynÄ , dėl ko nukentėjusioji patyrė turtinę žalÄ , ir siekdamas galimai nuslėpti savo neblaivÄ bei iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, sÄ moningai pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad B. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodytas, o apylinkės teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymÄ . Apeliantas nesutinka su paskirta administracine nuobauda ir praÅ¡o neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.ATPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į Å¡io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.SkundÄ nagrinėjantis teismas mano, kad apylinkės teismas, skirdamas B.

V. nuobaudÄ , pagrįstai atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad savo noru paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ , į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , ir paskyrė ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . Å iuo atveju nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu B. V. bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieÅ¡tarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundÄ ir suÅ¡velninus nuobaudÄ , nebÅ«tų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Be to, apeliantas, turėdamas ne trumpÄ vairavimo staÅ¾Ä , privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys – pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus – sukels neigiamas pasekmes, tačiau Å¡ios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo Å¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Pastebėtina ir tai, kad iÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad jis buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, kas neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad B. V. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui.Esant tokioms aplinkybėms naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-28 nutarimÄ B. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir B. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                     Stasys Lemežis