2021-02-17 Nr. AB-3574-3-63-3-01940-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1397-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01940-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 16.2;16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (31.1) RS2-433 „Dėl detaliojo plano koregavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-01 patvirtinto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalaus plano koregavimo procedūrą, sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) rengiant sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-01 01 „Dėl Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Detaliuoju planu suformuota anksčiau nurodytomis gatvėmis apibrėžta teritorija, joje esantys žemės sklypai, tame tarpe, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam pastatui eksploatuoti.

2.2. Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į Administracijos Urbanistinės plėtros departamento žemėtvarkos skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimui. Atsakovas 2017 m. liepos 26 d. sprendime Nr. (12.15.)-Ž2-364 nurodė, jog minėto pastato eksploatavimui suformuotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengti nereikia. Sprendime pabrėžiama, kad Detaliajame plane suformuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas nustatytas kaip inžinerinės infrastruktūros objektų teritorija ir neatitinka esamo pastato paskirties – prekybos.

2.3. Pareiškėjas, vadovaudamasis minėtame sprendime nurodytomis aplinkybėmis, 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu Nr. A/K-01, kuriuo prašė pradėti administracinę procedūrą rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Skundžiamu Sprendimu nutarta atsisakyti pradėti administracinę procedūrą pagal minėtą prašymą. Sprendime teigiama, jog Detaliajame plane suformuoti minimalaus dydžio žemės sklypai esamiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams, planuojamoje teritorijoje esantiems visuomeninės paskirties objektams bei esamiems techninės paskirties statiniams eksploatuoti. Taip pat pabrėžiama, jog Detaliajame plane šalia suplanuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suformuotų sklypų, kuriuos būtų galima pertvarkyti – žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kuriai nesuformuoti atskiri sklypai, todėl Detalusis planas negali būti koreguojamas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

2.4. Skundžiamas Sprendimas prieštarauja Administracijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) reglamentuotiems principams, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėms. Sklypas ribojasi su valstybei priklausančiu, Detaliuoju planu suformuotu žemės sklypu (žemės sklypas Nr. A). Su žemės sklypu besiribojanti teritorija yra priskirta rekonstruojamoms vaikų žaidimų aikštelėmis. Minėtos aplinkybės pagrindžia, jog yra visos teisinės prielaidos rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas pasiūlė pareiškėjui inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą, tačiau minėtas pasiūlymas yra nepagrįstas, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų palalavimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, teritorijų planavimo dokumentas vienam žemės sklypui nerengiamas. Ginčo atveju galimas vienintelis ir ekonomiškas problemos sprendimas – rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo arba keičiant gretimų žemės sklypų ribas.

3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu iš esmės siekia pertvarkyti Detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo ribas ir plotą, jį padidinant daugiau nei 6 kartus (nuo 2 iki 12 arų). Detaliuoju planu aplink žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) suplanuoti plotai rekonstruojamoms vaikų žaidimo ir sporto aikštelėms, papildomai apželdinamoms teritorijoms, yra esami želdiniai, automobilių stovėjimo aikštelės, todėl žemės sklypo padidinimas jų sąskaita gali pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnyje numatytas nuostatas dėl visuomenės (viešojo) intereso planuojant teritorijas. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320 punktas numato, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas, tame tarpe ir Detaliuoju planu suplanuotų žemės sklypų pertvarkymas rengiant žemės valdos projektus, neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo. Siūlomu koregavimu būtų pažeidžiamos trečiųjų asmenų – aplinkinių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų – teisės ir teisėti interesai, nes su parengto Detaliojo plano sprendiniais, kuriuose pastatui (duomenys neskelbtini) suformuotas iki 2 arų žemės sklypas, jie buvo supažindinti įstatymų nustatyta tvarka.

3.2. Atsakovas Sprendimu nepateikė nepritarimo Detaliojo plano koregavimui iš esmės, tačiau vertindama teisės aktų nuostatas, planuojamus tikslus, šalia esančius daugiabučius gyvenamuosius namus, sprendinių galimą poveikį viešajam interesui, pasiūlė kreiptis dėl Detaliojo plano keitimo / koregavimo inicijavimo įstatymų nustatyta tvarka, kurio metu galėtu būti išsamiai analizuojamos galimybės padidinti suplanuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Detaliajame plane suformuoti minimalaus dydžio žemės sklypai, esamiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams, planuojamoje teritorijoje esantiems visuomeninės paskirties objektams ir esamiems techninės paskirties statiniams eksploatuoti. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų taisyklių 3 punkte įtvirtinta galimybė Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytais atvejais atlikti keitimus, jeigu tai nesiejama su žemės sklypų ribų ir ploto keitimu laisvoje valstybinėje žemėje. Konkrečiu atveju Detaliajame plane, šalia suplanuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nėra suformuotų žemės sklypų, kuriuos būtu galima pertvarkyti, nes žemės sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kuriai nesuformuoti atskiri sklypai. Pareiškėjas siekia, kad formavimo ir pertvarkymo projektu būtu pertvarkyti Detaliajame plane suplanuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas, ko pasėkoje, būtu pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – prekybos kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos, esantis (duomenys neskelbtini). Analizuojant Detaliojo plano sprendinius nustatyta, kad minėto pastato eksploatavimui suformuotas žemės sklypas, sprendiniuose įvardintas kaip žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos.

Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. atsakovui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą minėto pastato eksploatavimui. Atsakovas 2017 m. liepos 26 d. sprendime Nr. (12.15)-Ž2-364 „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ nurodė, kad žemės sklypas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimui suformuotas Detaliojo plano sprendiniais, todėl projekto rengti nereikia. Minėtame sprendime atkreipiamas dėmesys, kad Detaliojo plano sprendiniais suformuoto žemės sklypo (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas neatitinka esamo pastato paskirties – prekybos.

Pareiškėjui buvo siūloma Administracijos direktoriui pateikti prašymą dėl techninės klaidos Detaliajame plane ištaisymo, nes prekybos pastatas, (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 1995 m. ir, rengiant Detalųjį planą, pastato eksploatacijai suformuoto žemės sklypo naudojimo būdas turėjo būti nustatytas kaip komercinės paskirties objektų teritorijos. Atsakovas pripažino, kad Detaliuoju planu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatavimui suformuotas žemės sklypas nepagrįstai priskirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijai, ir jam pasiūlyta kreiptis į Administracijos direktorių su prašymu ištaisyti techninę klaidą Detaliojo plano sprendiniuose.

Pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą Nr. A/K-01, kuriame nurodė, kad Detaliajame plane suformuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas nustatytas inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijos ir neatitinka sklype esančio pastato paskirties. Pareiškėjas prašė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, turint tikslą ištaisyti minėtą Detaliojo plano sprendinių techninę klaidą, ir siekiant užtikrinti prekybos paskirties pastato optimalų eksploatavimą, būtina keisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas bei plotą.

Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad prekybos paskirties pastatui būtinas ne mažesnis nei 0,12 ha ploto žemės sklypas. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. liepos 15 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, skundžiamu Sprendimu nusprendė jo netenkinti. Sprendime nurodė, jog Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje žemės sklypai gali būti padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje.

Sprendime akcentuojama, jog šalia žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra suformuotų sklypų, kuriuos būtu galima pertvarkyti, todėl nėra teisinio pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjui siūloma teikti prašymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, siekiant pašalinti Detaliojo plano sprendiniuose esančią techninę klaidą.

7. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 40 straipsnio, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir, kadangi ginčo teritorija yra miestams priskirtoje teritorijoje (Klaipėdos mieste), jis prašymą organizuoti projektą pateikė tinkamam subjektui. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, inicijuodamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekia pertvarkyti galiojančiu detaliuoju planu suplanuotą teritoriją. Kompleksiniu teritorijų planu suplanuotoje teritorijoje žemės sklypai gali būti padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami tik tokiais atvejais, kai keitimai nesiejami su žemės sklypo ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje.

8. Analizuodamas Detaliojo plano grafinius sprendinius ir interneto tinklalapyje www.regia.lt pateikiamą informaciją teismas nustatė, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje nėra kitų suformuotų žemės sklypų. Pareiškėjas skunde akcentavo, jog iš Detaliojo plano grafinių sprendinių matyti, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje yra suformuotas žemės sklypas, kuris plane pažymėtas žymeniu A. Vertinant Detaliojo plano suformuotų sklypų teritorijos tvarkymo rėžimo pagrindinių sprendinių aprašomosios lentelės turinį matyti, jog Detaliuoju planu nėra suformuotas žemės sklypas, pažymėtas žymeniu A. Iš Detaliojo plano grafinių sprendinių akivaizdu, jog teritorija A yra laisva valstybinė žemė, kurioje nėra suformuoti atskiri žemės sklypai. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje esančioje laisvoje valstybinėje žemėje numatyti žemės plotai skirti naujai įrengiamoms ar rekonstruojamoms vaikų žaidimų ir sporto aikštelėmis įrengti. Taip pat greta sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra teritorija skirta netoliese esančio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų automobilių parkavimui ir pravažiavimui.

9. Teismas sprendė, kad atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo prašomas inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimams. Pagal Taisyklių 2 punkto nuostatas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti rengiamas, kai jis prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, todėl darytina išvada, jog Administracija pagrįstai Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 15 d. prašymą.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nei Sprendime, nei atsiliepime į skundą neneigia fakto, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas neatitinka pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirties. Skundžiamame Sprendime atsakovas pareiškėjui siūlė teikti prašymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo. Pareiškėjas turi teisę inicijuoti Detaliojo plano sprendinių koregavimo procedūrą su tikslu pakeisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą iš inžinerinės infrastruktūros objektų teritorijos į komercinės paskirties objektų teritoriją, tačiau šių veiksmų nesiima. Pareiškėjo skundo teiginiai, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimas yra patogus ir ekonomiškas susidariusios problemos sprendimo būdas, nepaneigia aplinkybės, kad minėti projektai privalo būti rengiami nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

11. Įvertinęs minėtų aplinkybių ir rašytinių įrodymų visumą teismas darė išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. (31.1) RS2-433 „Dėl detaliojo plano koregavimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Netenkinęs reikalavimo dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo organizuoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.

III. 12. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo administracinio akto teisėtumo, pagrįstai atsižvelgė, kad Detaliuoju planu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatavimui suformuotas žemės sklypas nepagrįstai priskirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijai, tačiau nepakankamai išanalizavo tam reikšmingas bylos aplinkybes ir detaliai neišnagrinėjo, ar šiuo atveju egzistavo sąlygos, kurioms esant gali būti formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

12.2. Pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog įgijus ginčo pastatą šio statinio naudojimui pagal tikslinę jo paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo turto registre, bus suprojektuotas reikalingas žemės sklypas. Detaliojo plano sprendiniais suformuoto žemės sklypo (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas neatitinka pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirties. Todėl atsakovas, vykdydamas atitinkamas viešojo administravimo procedūras, rengdamas Detalųjį planą, nukrypo nuo atsakingo valdymo principo ir tyčia, ar ne, suformavo netinkamą žemės sklypą ir / arba nesuformavo įstatymų nustatyta tvarka tinkamo žemės sklypo pareiškėjo statiniui eksploatuoti. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. liepos 15 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, Sprendimu nusprendė jo netenkinti. Atsakovas pripažino detaliojo planavimo procedūros klaidą, nes prekybos pastatas (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 1995 m. ir, rengiant Detalųjį planą, pastato eksploatacijai suformuoto žemės sklypo naudojimo būdas turėjo būti nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos. Teismas neatsižvelgė į šias esmines faktines aplinkybes, nes dėl jų atsiradimo ir esamų planavimo klaidų ištaisymo atsakomybė tenka atsakovui.

12.3. Teismas netinkamai vertino skundo reikalavimą, nes atsižvelgdamas į atsakovo poziciją išplėtė reikalavimo ribas. Skundo reikalavimu buvo prašoma įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-01 patvirtinto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalaus plano koregavimo procedūrą sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) rengiant sklypų formavimo pertvarkymo projektą. Teismas nagrinėjo bylą ir teismo sprendime rėmėsi Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris numato žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tais atvejais, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ir perdalijami. Byloje pareiškėjas neprašė šio įpareigojimo, todėl teismas išplėtęs skundo ribas, o tiksliau, susiaurinęs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo galimybę, pasirinkęs vieną iš galimų rengimo formų, priėmė neteisėtą sprendimą.

12.4. Teismo sprendimo teisiniai motyvai nepaneigė pareiškėjo teisės rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas paneigė galimybę rengti žemėtvarkos projektą Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu būdu. Teismas netinkamai taikė Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo teisės normas.

12.5. Teismo sprendimas netenkinti skundo sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kurios užkerta galimybę įstatymų pagrindu suformuoti jam priklausantį žemės sklypą, kuris būtinas pareiškėjui siekiant naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu. Tai paneigia pareiškėjo nuosavybės teisę, gero administravimo principo imperatyvą. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažino ir teismas nustatė, jog Detalusis planas yra su trūkumais, t. y. atsakovas tinkamai neatliko viešo administravimo paslaugos. Todėl atsakovui turi kilti įpareigojimai ištaisyti netinkamo administravimo viešojoje srityje pasekmes. Pareiškėja dėl atsakovo netinkamų veiksmų, kuomet atsakovas netinkamai suformavo žemės sklypą, negali naudoti pagal paskirtį jam priklausančio pastato.

13. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Teisminio nagrinėjimo metu proceso dalyviams buvo aiškus tikrasis pareiškėjo tikslas – buvusią taros supirktuvę paversti gyvenamosios paskirties projektu aplinkinių daugiabučių gyvenamųjų teritorijų sąskaita, išvengiant alternatyvių / privalomų ir ilgesnių / rizikingesnių procedūrų dėl didesnio suinteresuotų asmenų bei visuomenės įtraukimo. Pareiškėjo atstovas posėdžio metu taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl siekiama būtent maksimaliai įmanomo 12 arų žemės sklypo ploto, kuris netgi viršija šalia esančio devynių aukštų daugiabučiui skirto žemės sklypo plotą arba atitinka kito šalia esančio penkių aukštų su keturiomis laiptinėmis daugiabučiui skirto žemės sklypo plotą. Pareiškėjo atstovas taip pat nesugebėjo paaiškinti, kaip ir kokie tariami trukdžiai neleidžia naudoti statinį (duomenys neskelbtini) (t. y. nuo įsigijimo momento toliau laikyti nenaudojamą ir apleistą), ką planuojama toje vietoje daryti. Todėl apeliacinio skundo teiginiai yra absurdiški.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

14.1. Teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, įvertino įrodymus, pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

14.2. Pareiškėjas siekia, kad formavimo ir pertvarkymo projektu būtų pertvarkytos detaliuoju planu suplanuotos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas, ko pasėkoje būtų pažeisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento, t. y. detalaus plano sprendiniai, kas prieštarauja Taisyklių 2 punkto nuostatoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (31.1) RS2-433 „Dėl detaliojo plano koregavimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą inicijuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T2-01 patvirtinto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalaus plano koregavimo procedūrą, sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) rengiant sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad: iš Detaliojo plano grafinių sprendinių akivaizdu, jog teritorija A yra laisva valstybinė žemė, kurioje nėra suformuoti atskiri žemės sklypai. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybėje esančioje laisvoje valstybinėje žemėje yra numatyti žemės plotai skirti naujai įrengiamoms ar rekonstruojamoms vaikų žaidimų ir sporto aikštelėmis. Taip pat greta sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra teritorija skirta netoliese esančio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų automobilių parkavimui ir pravažiavimui; atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo prašomas inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimams. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti rengiamas, kai jis prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, todėl darytina išvada, jog Administracija pagrįstai ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 15 d. prašymą; netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo organizuoti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.

17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris savo reikalavimą – panaikinti pirmosios instancijos teismas sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti – grindžia iš esmės dviem argumentais: pareiškėjo nuosavybės teisės ribojimu ir gero administravimo principo imperatyvo, vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą, pažeidimu (paneigimu).

18. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir nuosekliai bei detaliai išanalizavęs ginčo teisnius santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja, juo labiau, kad apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu, t. y. įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ar neteisėtumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas), yra itin abstraktūs: asmens teisė į nuosavybę, kaip ir dauguma kitų Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių, nėra absoliuti. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimą); gero administravimo principas yra platus, t. y. savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), iš jų – ir pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės niekaip nepagrindė, kodėl atsakovo ginčijamame Sprendime nurodytas galimas jo teisių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimo ir koregavimo procese realizavimo būdas – teisės aktų nustatyta tvarka teikti prašymą dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo – nėra neteisėtas.

19. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

20. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė