2023-03-22 Nr. AB-6315-3-61-3-03791-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-154-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03791-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabartinis pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikti 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėjo prašyme nurodytus dokumentus ir informaciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi minėtą teismo nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundui nustatė trūkumus, t. y. nurodė, kad pareiškėjas turi patikslinti skundo reikalavimus.

Pareiškėjas teismui padavė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą (sprendimą) ir įpareigoti NŽT pateikti 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėjo prašyme nurodytus dokumentus ir informaciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas šioje nutartyje nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą (sprendimą) nėra tinkamas. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjas turi teisę skųsti 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą (sprendimą) ikiteismine tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui. Teismas taip pat nurodė, jog pateiktame skunde nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytos skundo aplinkybės, taigi pareiškėjas turėtų patikslinti savo skundą, t. y. konkrečiai nurodyti, kokį atsakovo administracinį veiksmą (sprendimą ar atsakymą) skundžia, nurodant jo priėmimo datą, koks tai skundžiamas aktas, numeris, ar kokį atsakovo neveikimą (administracinės procedūros, paslaugos neatlikimą) konkrečiai skundžia, ar prašo atlikti kitokio pobūdžio veiksmus (įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus ar atlyginti padarytą žalą) bei papildomai turėtų pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytais skundo trūkumais. Pareiškėjo teigimu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos šiuo atveju nėra taikomos, nes ginčas kilo dėl atsisakymo teikti dokumentus. Teismas nenurodė, kokios konkrečiai skundo aplinkybės yra neaiškios, todėl pareiškėjas nežino, ką jis turėtų patikslinti. Pareiškėjo manymu, jis tinkamai suformulavo savo reikalavimą, nurodė, kokį aktą skundžia ir kokius veiksmus prašo teismo įpareigoti atlikti, taip pat nurodė, kad nepageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo P. B. skundą laikė nepaduotu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė teismui skundo, kuriame būtų pašalinti teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai.

Atsižvelgęs į tai, kad teismo nutartimi nustatytų trūkumų, kurie laikytini esminiais, pareiškėjas nepašalino, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjas P. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis patikslino savo skundą ir prašė panaikinti NŽT sprendimą atsisakyti atlikti veiksmus, t. y. panaikinti NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą (sprendimą). Pateikus minėtą skundą, teismas 2022 m. gruodžio 14 d. priėmė dar vieną nutartį dėl trūkumų šalinimo, kuria nustatė naujus skundo trūkumus, kurie nebuvo pagrįsti. Teismas nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį pareiškėjas turi teisę skųsti 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą (sprendimą) ikiteismine tvarka NŽT vadovui, tačiau teismas neįsigilino į paties skundo turinį ir esmę. Šioje byloje nėra kilęs ginčas dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo, o ginčas yra dėl atsisakymo teikti dokumentus. Taigi, minėta tvarka šiam ginčui nėra taikoma. Be to, išankstinio nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas nėra skundo trūkumas, o yra trukdis priimti skundą, todėl kaip trūkumas jis negalėjo būti nurodytas. Teismas nenurodė, kokios skundo aplinkybės jam yra neaiškios, todėl pareiškėjas negalėjo patikslinti aplinkybių, nežinodamas, ką teismas turi omenyje. Jei teismui kurios nors skundo aplinkybės buvo neaiškios, jis galėjo pasitikslinti užduodamas klausimus pareiškėjui teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės. Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai suformulavo savo reikalavimą, nurodė kokį aktą skundžia ir kokius veiksmus prašo teismo įpareigoti atlikti. Šiuo skundu jis siekia suteikti efektyvią ir savalaikę teisinę pagalbą savo klientams. Tačiau dėl to, kad atsakovas neteikia su teisinės pagalbos teikimu susijusių dokumentų, pareiškėjas negali vykdyti savo pareigos ir tokią teisinę pagalbą suteikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėjas nepašalino teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, kurie laikytini esminiais, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismo nurodyti trūkumai buvo nepagrįsti, todėl prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą (sprendimą) nėra tinkamas, remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjas šį raštą (sprendimą) turi teisę skųsti ikiteismine tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, tai yra savarankiškas pagrindas pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, o ne laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nurodytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde (jo patikslinime) suformulavo reikalavimą – panaikinti NŽT 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą (sprendimą) ir įpareigoti NŽT pateikti advokato P. B. 2022 m. balandžio 28 d. prašyme nurodytus dokumentus ir informaciją. Su pradiniu skundu pareiškėjas pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 49SD-8696-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“. Taigi iš skundo turinio matyti, kokį administracinį sprendimą pareiškėjas ginčija, kokia institucija jį priėmė, taip pat nurodyti veiksmai, kuriuos teismo prašo įpareigoti atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjo skunde nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytos aplinkybės, t. y. pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, tačiau teismas nepaaiškino, kokios skunde nurodytos aplinkybės turėtų būti patikslintos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skunde pateikta minimali informacija leido preliminariai nustatyti ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartyje taip pat nurodė, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą pareiškėjas papildomai turėtų pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nepageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Taigi šį pirmosios instancijos teismo nustatytą skundo trūkumą pareiškėjas pašalino, pateikdamas papildomus paaiškinimus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas ir nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą (jo patikslinimą) nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius