2023-07-05 Nr. AB-13047-3-61-3-01713-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-701-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01713-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Z. O. S.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. balandžio 27 d. raštą Nr. A51-36876/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Skundžiamą Raštą pareiškėjas gavo pateikęs 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą nutraukti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo procedūrą (toliau – ir Prašymas, ir 2020 m. gruodžio 23 d. prašymas). Prašymu pareiškėjas prašė nutraukti žemės sklypo formavimo procedūras, kurios buvo pradėtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu sklypu, nutraukti įsiterpusio žemės sklypo formavimo procedūras. Atsakovas Raštu pareiškėjo prašymo netenkino.

2.2. Jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo namu, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), o šalia yra kaimyninis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantis Z. O. S. (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2). Tarp Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 yra valstybinės žemės plotas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 49SFN-4292-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“ informavo pareiškėją, jog valstybinės žemės plotas Administracijos yra formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas ir jį ruošiamasi parduoti gretimo sklypo savininkui. Pareiškėjas su tokiais sprendimais nebuvo supažindintas, todėl 2020 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją bei nutraukti neteisėtas sklypo formavimo procedūras, tačiau Administracija Raštu Prašymo netenkino. Žemės sklypo formavimo procedūros pradėtos nesilaikant teritorijų planavimo taisyklių, faktiškai valstybinės žemės plotas yra privažiuojamas kelias prie pareiškėjui priklausančių statinių, taip pat tai yra vienintelis artimiausias priėjimas prie upelio šalia esantiems sodininkams, kas yra itin svarbu gaunant vandenį sodų priežiūrai, todėl laisva valstybinė žemė neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, be to, nėra aiški valstybinės laisvos žemės vieta, kokiai sodininkų bendrijai ji priklauso, neaišku ir tai, ar pareiškėjas turi teisę į laisvą valstybinę žemę. Rašte nurodoma, jog sodininkų bendrija (toliau – ir SB) „Šilėnai“ atsisakė pirkti laisvą valstybinės žemės teritoriją, todėl atsakovas, nuspręsdamas rengti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), teisės aktų nepažeidė. Administracija nesilaikė teisės aktuose numatytų procedūrų, todėl Projektą iniciavo neteisėtai.

2.3. Įsiterpusio žemės sklypo formavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės). Pareiškėjas apie skundžiamą sprendimą ir rengiamą planą iki šiol nėra informuotas (Projektų rengimo taisyklių 7, 41.1, 49 p.). Valstybinės žemės teritorija yra sodininkų bendrijos teritorijoje, todėl priimant Raštą turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės (toliau – ir Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės), pagal kurių 9 ir 13 punktus Administracija juose įtvirtintų procedūrų neatliko, nes pareiškėjui, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkui prie laisvos valstybinės žemės teritorijos, joks pranešimas nebuvo siųstas, be to, atsakovas nesilaikė imperatyvių reikalavimų teritorijų planavimo dokumentui rengti, todėl teritorijų planavimo procedūra privalo būti nutraukta. Nesvarbu, kurioje sodininkų bendrijos teritorijoje yra pareiškėjo žemės sklypas, tačiau jis pagal teisės normų reikalavimus privalėjo būti informuotas apie vykdomas procedūras, kaip besiribojančio su formuojama teritorija žemės sklypo savininkas, kaip tai numato Projektų rengimo taisyklių ir Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatos. Teritorijų planavimas turi ir viešąjį interesą, todėl šios nuostatos yra imperatyvios ir jų turi būti itin griežtai laikomasi.

2.4. Valstybinės žemės teritorija neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, toks sklypas negali būti formuojamas ir prijungiamas prie Žemės sklypo Nr. 2, todėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbai privalo būti nutraukti. Rašte nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų, kokiu pagrindu laisva valstybinės žemės teritorija yra laikoma įsiterpusiu žemės sklypu. Pareiškėjas prie jam nuosavybės teise priklausančių Žemės sklype Nr. 1 esančių statinių, gyvenamojo namo ir garažo prieina tik per faktiškai esantį kelią neva projektuojamo įsiterpusio žemės sklypo ribose. Kelias yra laisvos valstybinės žemės teritorijoje, jis visą laiką buvo bendro naudojimo tiek pareiškėjui, tiek sodininkų bendrijų nariams prieiti prie upelio, todėl pagal Projektą formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų, dėl ko Projektas negali būti rengiamas, o jo rengimo procedūros privalo būti nutrauktos.

2.5. Iš Administracijos prie Rašto pridėto teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, jog punktyrine linija bei kelio žymeniu yra pažymėtas kelias tarp Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, taigi pats atsakovas pripažįsta kelio buvimą ir jį yra pažymėjęs. Panaikinus kelią gyventojai negalės prieiti prie upelio, prie jo negalės privažiuoti ir tarnybinės transporto priemonės, o kitas privažiavimas nėra suplanuotas. Vidaus kelias yra statinys, kuris egzistuoja, jo griovimo darbai neatlikti, o teisinės registracijos nebuvimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio prasme nereiškia nuosavybės teisių nebuvimo, dėl ko laisva valstybinės žemės teritorija neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir kaip įsiterpęs žemės sklypas jis negalėjo būti formuojamas.

2.6. Nėra aišku, kur yra SB „Šilėnai“ ir SB „Vaguva“ riba: atsakovo įsivaizdavimu Žemės sklypas Nr. 1 yra SB „Vaguva“ teritorijoje, o Žemės sklypas Nr. 2 – SB „Šilėnai“ teritorijoje, todėl įsiterpęs žemės sklypas gali būti prijungiamas tik prie Žemės sklypo Nr. 2 rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas nėra nustatęs atitinkamų ribų, pareiškėjo sklypas patenka į abiejų sodininkų bendrijų teritorijas, todėl pagal Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkto nuostatas jis vertinamas kaip kitas asmuo ir turi teisę į neva įsiterpusį žemės sklypą.

2.7. Formuojama teritorija yra tarp pareiškėjui priklausančio ir kaimyninio žemės sklypų, tačiau išpirkimo klausimas nėra išspręstas, todėl Projektas negalėjo būti pradėtas rengti, o minėta teritorija negali būti parduota. Žemės sklypas Nr. 1 yra besiribojantis su laisva valstybinės žemės teritorija, todėl jis turi teisę į laivą žemę, todėl priimant sprendimą rengti Projektą buvo būtinas Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkų susitarimas dėl laisvos valstybinės žemės, tačiau tokio susitarimo nebuvo (Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 p.).

2.8. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra netaisyklingos formos, o namas statytas pagal tuometinius planus pagal 1994 m. SB „Šilėnai“ generalinį planą, kuriame pažymėtas kelias. Valstybine žeme buvo piktnaudžiaujama, ant kelio buvo statomi nelegalūs sandėliukai, taip užblokuojant vienintelį būdą pravažiuoti į jam nuosavybės teise priklausantį garažą ir patekti prie jam priklausančio turto. Z. O. S. teikia galbūt tikrovės neatitinkančią informaciją dėl savo sklypo šoninės tvoros ir apsaugos dėl vandens telkinio, ką patvirtina 2018 m. daryta nuotrauka, iš kurios matyti, jog tuo metu jokios apsauginės tvoros nebuvo. Trečiasis suinteresuotas asmuo išardė savo sklypo šoninę tvorą tam, kad aplinkiniams sudarytų iliuziją, kad valstybinė žemė neva yra jo sklypas.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas, ir 2017 m. spalio 24 d. įsakymas) projektuojamas apie 160 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus, nes jis yra įsiterpęs tarp dviejų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų sklypų ir neviršija 0,04 ha; nors jis iš abiejų pusių ir ribojasi su atskiru sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, jis atitinka siaurai juostai taikytinus kriterijus, nes yra ne platesnis kaip 10 metrų.

3.2. SB „Šilėnai“ visuotiniame bendrijos narių susirinkime, vykusiame 2017 m. liepos 29 d., buvo priimtas sprendimas pasilikti bendrijos reikmėms 6 m nuo bendrijos ribos į rytų pusę priėjimui prie upelio, o visą likusią laisvą bendrijos žemę leista privatizuoti, taigi buvo aiškiai išreikšta šios sodininkų bendrijos valia dėl to, kokie plotai reikalingi bendrojo naudojimo reikmėms. Priimant Įsakymą buvo išlaikytos visos procedūros: 1) Projektas buvo pradėtas rengti tik gavus SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas nebus reikalingas bendrojo naudojimo reikmėms; 2) formuojamas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas atitiko Projektų rengimo taisyklių 2 punkte nurodytus įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus.

3.3. Pareiškėjas nėra pateikęs Administracijai SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriame būtų priimtas sprendimas leisti jam naudotis SB „Šilėnai“ bendrojo naudojimo teritorijos dalimi. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir yra galimybė įrengti įvažiuojamąjį kelią į sklypą iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nėra pateikęs duomenų iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro apie tai, kad minimas kelias ir teisės į jį būtų įregistruotos, ar duomenų, kad šis kelias yra suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka (statybos techninio projekto ar pan.). Į Projektu nagrinėjamos teritorijos ribas nėra įtrauktas laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietų pusėje, taip užtikrinant, kad gretimų sodininkų bendrijų nariai galėtų laisvai prieiti prie upelio. Pagal Vilniaus miesto skaitmeninio suvestinio žemėlapio duomenis prie upelio laisvai gali prieiti tiek SB „Vaguva“ nariai, tiek aplinkinių sodininkų bendrijų gyventojai nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į šį įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, nes sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti tik mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus. Pagal generalinių planų sprendinius įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra SB „Šilėnai“ teritorijos ribose, todėl pareiškėjas į šį plotą teisės neturi.

3.4. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 5 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu leisti nusipirkti žemės tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. A256-987/19(2.14.2.12E-MP8) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pageidaujamas pirkti plotas yra už sodininkų bendrijos ribų, todėl tenkinti prašymą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo. Taigi faktas, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra už SB „Vaguva“ ribų, pareiškėjui jau buvo žinomas, o šio atsakymo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas neskundė.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. O. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas priklauso SB „Vaguva”, todėl jis neturi teisės pretenduoti į įsiterpusį valstybinės žemės plotą SB „Šilėnai”. Pareiškėjas klaidingai nurodė, jog įsiterpęs žemės sklypas yra vienintelis privažiavimo kelias prie jam priklausančių statinių, taip pat vienintelis artimiausias priėjimas prie upelio šalia esantiems sodininkams, nes kelias yra numatytas ir įrengtas (yra vartai) iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas melagingai teigė, kad ginčijamoje žemės teritorijoje yra kelias, kuris matosi ir nuotraukose, ir Administracijos siųstame žemėlapyje, nes jame matomas ne kelias, o įvažiavimas į trečiojo suinteresuoto asmens sklypą SB „Šilėnai“. Privažiavimas prie sklypo (duomenys neskelbtini) savininko pastatų yra numatytas ir įrengtas iš (duomenys neskelbtini). Vandens telkinys yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, o bendrijos nariams priėjimas prie upelio galimas nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) gatvių.

6. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose Z. O. S. nurodė, kad ginčijamas sklypas nuo 1988 m. iki 2011 m. birželio 7 d. priklausė jai, tuo metu tame sklype buvo pieva ir niekada nebuvo jokio kelio, įvažiavimą susiformavo pagal savo poreikius. Prie gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) nebuvo priestato su garažu, įvažiavimui į savo sklypą buvęs savininkas naudojosi įvažiavimu, numatytu SB „Vaguva” planuose. Priestato su garažu statybų metu buvęs (duomenys neskelbtini) savininkas privažiavimo nederino nei su SB „Šilėnai“, nei asmeniškai su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Patikslinus keleto SB „Šilėnai“ narių sklypų kadastrinius matavimus susiformavo valstybinės žemės sklypas, kuris įvardintas kaip SB „Šilėnai“ esantis įsiterpęs sklypas, besiribojantis su SB „Vaguva”, kurį šiuo metu ji pageidauja įsigyti. Pareiškėjas klaidingai nurodė, jog SB „Šilėnai“ sklype buvo kelias, o jį nubraižė pats, traktuodamas, kad tai bendrosios paskirties kelias, nors jo jokiuose planuose nėra ir niekada nebuvo. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose (7-ame punkte esančioje papildomoje iškarpoje) klaidingai nubraižė pageidaujamo įsigyti sklypo ribas, įterpdamas (duomenys neskelbtini) atkarpą ir melagingai teigdamas, kad po privatizacijos tos pačios gatvės gyventojai negalės patekti į savo sklypus, neturės priėjimo prie upelio pakrantės, o kito praėjimo nebus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl užimtos valstybinės žemės pažeidimus rado abiejuose sklypuose, tačiau pareiškėjas reikalavimų iki šiol dar neįvykdė ir neatlaisvino užimtos valstybinės žemės. Šios aplinkybės rodo pareiškėjo galimą nesąžiningumą teikiant melagingus duomenis ir teiginius, klaidinant teismą, tenkinant savo neteisėtus interesus ir piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis. Dėl to paties įsiterpusio sklypo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 8 d. jau yra priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2610-809/2021.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Administracijos 2021 m. balandžio 27 d. Rašto, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo nutraukti Administracijos 2017 m. spalio 24 d. įsakymu pradėto rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo nustatytas procedūras, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatė, kad pareiškėjui priklauso 0,0730 ha ploto žemės sklypas su pastatu – sodo namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o Z. O. S. – 0,0910 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėtas rengti apie 1 070 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (1 p.). Įsakymo 2.1 ir 2.2 papunkčiais Administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta parengti Projekto rengimo reikalavimus ir nustatyta tvarka kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl Projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Pareiškėjas Administracijai pateikė 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą, prašydamas nutraukti 2017 m. spalio 24 d. įsakymu nustatytas procedūras. Atsakovas skundžiamu Raštu nurodė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymą.

10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Projektų rengimo taisyklių 49 punktu, Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2, 3, 4 punktais, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu. Teismas sprendė, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 projektuojamas apie 160 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus, nes jis yra įsiterpęs tarp dviejų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų sklypų ir neviršija 0,04 ha. Nors jis iš abiejų pusių ir ribojasi su atskiru sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme,vadovaujantis Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punktu, jis atitinka siaurai juostai taikytinus kriterijus, nes yra ne platesnis kaip 10 m. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad faktiškai valstybinės žemės plotas yra privažiuojamas kelias prie pareiškėjui priklausančių statinių, taip pat tai yra vienintelis artimiausias priėjimas prie upelio šalia esantiems sodininkams, kas yra itin svarbu gaunant vandenį sodų priežiūrai, tačiau teismas sutiko su atsakovo skundo argumentais, kad pareiškėjas nėra pateikęs atsakovui SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriame būtų priimtas sprendimas leisti jam naudotis SB „Šilėnai“ bendrojo naudojimo teritorijos dalimi. Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas Nr. 1 ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir yra galimybė įrengti įvažiuojamąjį kelią į sklypą iš šios gatvės. Pareiškėjas taip pat nėra pateikęs duomenų iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro apie tai, kad minimas kelias ir teisės į jį būtų įregistruotos bei duomenų, kad jis yra suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka (statybos techninio projekto ar pan.). Teismas pažymėjo ir tai, jog į formavimo ir pertvarkymo projektu nagrinėjamos teritorijos ribas nėra įtrauktas laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietų pusėje, taip užtikrinant, kad gretimų sodininkų bendrijų nariai galėtų laisvai prieiti prie upelio.

11. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad žemės sklypo formavimo procedūros pradėtos nesilaikant teritorijų planavimo taisyklių, nurodė, jog pagal Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktą, įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduoti tik tada, jeigu sodininkų bendrija atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. liepos 29 d. vykusiame SB „Šilėnai“ visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas „pasilikti bendrijos reikmėms 6 m nuo bendrijos ribos į rytų pusę priėjimui prie upelio. Visą likusią laisvą bendrijos žemę leista privatizuoti“. Taigi šiuo sprendimu buvo išreikšta SB „Šilėnai“ valia dėl to, kokie plotai reikalingi šios sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo reikmėms. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo skundo argumentai, jog žemės sklypo formavimo procedūros pradėtos nesilaikant teritorijų planavimo taisyklių, yra nepagrįsti, nes 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Projektas buvo pradėtas rengti tik gavus SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas nebus reikalingas bendrojo naudojimo reikmėms, ir formuojamas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas atitiko Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punkte nurodytus įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus.

12. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad nėra aiški valstybinės laisvos žemės vieta, kokiai sodininkų bendrijai ji priklauso, ir neaišku, ar pareiškėjas turi teisę į laisvą valstybinę žemę, teismas pažymėjo, kad remiantis atsakovo pateikta informacija nustatyta, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra SB „Šilėnai“ teritorijos ribose, kurios patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1164V „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ žemės pardavimo ir nuomos“, o pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra SB „Vaguva“ teritorijos ribose, kurios patvirtintos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 431-01 „Dėl sodininkų bendrijos „Vaguva“ žemės pardavimo ir nuomos Vilniaus mieste“. Apie tai, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra už SB „Vaguva“ ribų, pareiškėjui yra žinomas, nes atsakant į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu leisti nusipirkti žemės tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. A256-987/19(2.14.2.12E-MP8) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pageidaujamas pirkti plotas yra už sodininkų bendrijos ribų, todėl tenkinti prašymą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo.

13. Teismas konstatavo, kad atsakovas ginčijamą Raštą priėmė teisėtai ir pagrįstai. Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas, yra motyvuotas, pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Netenkinus skundo reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, netenkintas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovas yra viešojo administravimo institucija, kuri buvo įpareigota pateikti visus dokumentus susijusius su byla, tačiau tokio įpareigojimo neįvykdė ir nepateikė nei vieno įrodymo, jog galima būtų įvertinti, koks sklypas, kokių matmenų ir kokioje vietoje yra formuojamas Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898. Pareiškėjas būtent dėl to ir skundė Raštą, nurodydamas, jog jis nėra tinkamas administracinis teisės aktas, kadangi nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai laikė atsakovo pasisakymus kaip įrodytus ir pagrįstus, nors tokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo pasisakymus dėl formuojamos teritorijos, byloje nėra, atsakovas jų neteikė, tokie įrodymai neegzistuoja. Teismas neįvertino Rašto atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams, šių pareiškėjo argumentų nenagrinėjo.

14.2. Skundžiamas Raštas yra formalus ir neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, kadangi Rašte nėra pagrįsta, kodėl planuojama teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nėra pridėti jokie įrodymai; nėra nurodytas teisinis pagrindas formuoti žemės sklypą, pridėti gretimo žemės sklypo savininko sutikimai, informavimas; nėra jokių matavimų ir skaičių, nėra pateikta duomenų, jog projektas rengiamas teisėtai, pagal įstatyme nustatytas procedūras, nėra pateikiama schema kaip asmenys naudosis bendra teritorija. Šiuo atveju ir bylos nagrinėjamu metu atsakovas jokių duomenų, žemės sklypo plano ar kitokių dokumentų neteikė.

14.3. Kelias yra pažymėtas planuose, jį suformavo dar sodininkų bendrijos, tuo metu registracijos teisinės nebuvo, teismas privalėjo išsiaiškinti kelio savininką ir jo statybą sodininkų bendrijos ir jos ribų nustatymo metu. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus būtent sodininkų bendrijų žemėlapiuose buvo žymimi keliai, kaip buvo padaryta ir šį kartą. Dar 1979 metais pagal suderintą sodininkų bendrijos planą ginčo vietoje pažymėtas kelias, iš to darytina išvada, kad kelias egzistuoja, pagal tuometinius aktus buvo teisėtai įrengtas, yra naudojamas ir šiais dienai. Teismas nesutikęs su pareiškėjo teiginiais, jog kelias priklauso savivaldybei, privalėjo nustatyti kelio savininką ir jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Pagal sistemingai formuojamą Lietuvos teismų praktiką, teisinė registracija nesukuria nuosavybės teisių, teismas į bylos faktus žiūrėjo formaliai. Paties atsakovo pateiktame žemėlapyje iš geografinės informacinės sistemos kelias yra pažymėtas. Kelias pažymėtas ir generaliniame sodininkų bendrijos plane. Žemės sklypo formuojamoje vietoje yra statinys priklausantis savivaldybei, tai yra kelias, todėl joks žemės sklypas, kaip įsiterpęs, negali būti formuojamas. Teismas padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 4 dalis labai aiškiai numato, jog Vilniaus mieste esantys keliai priklauso savivaldybei, kaip ir pagal faktą, jog sodininkų bendrijoje esančius kelius remontuoja savivaldybė, juos prižiūri ir rūpinasi. Iš esmės, teismui konstatavus faktą apie kelią, jis privalėjo nustatyti jo savininką.

14.4. Formuojant ginčo teritoriją buvo pažeista daug teisės aktų, apie žemės ginčo laisvos žemės, kurioje yra kelias, performavimo projektą pareiškėjas nebuvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, bet teismas paprasčiausiai tai ignoravo. Žemės formavimo procedūros buvo pažeistos vien dėl šio minimo pažeidimo. Buvo pažeistas Projektų rengimo taisyklių 49 punktas, kadangi gretimų sklypų savininkai apie teritorijos planavimo procedūras nėra informuoti, o Administracija apie tai įrodymų nepateikė byloje, todėl asmenys prarado galimybę tokius neteisėtus sprendimus ginčyti. Pareiškėjui, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkui prie laisvos valstybinės žemės teritorijos, joks pranešimas nebuvo siųstas, atsakovas jo į bylą nepateikė, todėl nesilaikė procedūrų priimti sprendimą formuoti ginčo teritoriją. Pagal atsakovo pateiktą žemėlapį jo sklypas iš dalies priklauso SB „Šilėnai“ teritorijai, todėl jis turi teisę pirkti žemę sklypą, jis privalėjo būti informuotas apie formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tai atitiktų teritorijų planavimo principus.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra išsamus, motyvuotas, pagrįstas tiek byloje ištirtais įrodymais, tiek ir šiam ginčui taikytinomis teisės aktų nuostatomis. Nors apeliantas skunde teigia, kad faktiškai valstybinės žemės plotas yra privažiuojamas kelias prie apeliantui priklausančių statinių, tačiau apeliantas nėra pateikęs atsakovui SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriame būtų priimtas sprendimas leisti jam naudotis SB „Šilėnai“ bendrojo naudojimo teritorijos dalimi. Apeliantui priklausantis žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir yra galimybė įrengti įvažiuojamąjį kelią į sklypą iš šios gatvės. Apeliantas nėra pateikęs į bylą duomenų iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro apie tai, kad minimas kelias ir teisės į jį būtų įregistruotos, bei duomenų, jog jis yra suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka (statybos techninio projekto ar pan.). Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog žemės sklypo formavimo procedūros pradėtos nesilaikant teritorijų planavimo taisyklių, yra nepagrįsti, nes 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Projektas buvo pradėtas rengti tik gavus SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas nebus reikalingas bendrojo naudojimo reikmėms, ir formuojamas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas atitiko Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punkte nurodytus įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesugebėjo įrodyti nei vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintų skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų ar teismo sprendimo neteisėtumo ir todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. O. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad norimas įsigyti sklypas priklauso sodų bendrijai „Šilėnai“, įsigyti žemės sklypą gali tik tos bendrijos nariai ir su kitos bendrijos nariais nėra derinama. Pareiškėjui, kaip ir kitiems šalia esantiems bendrijos „Vaguva“ sodininkams, įvažiavimai į sklypus numatyti ir įrengti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Bendrijos nariams priėjimas prie upelio yra nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) gatvių. Iki 2011 m. birželio 7 d. ginčijamas sklypas priklausė jai, tai patvirtina valstybės įmonės Registrų centro 2010 m. liepos 26 d. pažyma Nr. RA(12.5.1.32.)-22631.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Administracijos 2021 m. balandžio 27 d. rašto Nr. A51-36876/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymas nutraukti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo procedūras, kurios pradėtos Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų ginčui teisinį reguliavimą (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto, Projektų rengimo taisyklių 49 punkto, Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2–4 punktų nuostatas), nusprendė, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 projektuojamas apie 160 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo skundo argumentai, kad žemės sklypo formavimo procedūros pradėtos nesilaikant teritorijų planavimo taisyklių, yra nepagrįsti, nes 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Projektas buvo pradėtas rengti tik gavus SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo protokolą, patvirtinantį, jog pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas nebus reikalingas bendrojo naudojimo reikmėms. Teismas sutiko su atsakovo skundo argumentais, kad pareiškėjas nėra pateikęs atsakovui SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriame būtų priimtas sprendimas leisti jam naudotis SB „Šilėnai“ bendrojo naudojimo teritorijos dalimi, taip pat pareiškėjas nėra pateikęs duomenų iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro apie tai, jog pareiškėjo minimas kelias ir teisės į jį būtų įregistruotos bei duomenų, kad jis yra suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka (statybos techninio projekto ar pan.). Teismas konstatavo, kad Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, yra motyvuotas, pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: atsakovo ginčijamame Rašte nėra pagrįsta, kodėl planuojama teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nėra pridėti jokie įrodymai; pagal atsakovo pateiktą žemėlapį jo sklypas iš dalies priklauso SB „Šilėnai“ teritorijai, todėl jis turi teisę pirkti žemę sklypą ir jis privalėjo būti informuotas apie formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; žemės sklypo formuojamoje vietoje yra statinys priklausantis savivaldybei, tai yra kelias, todėl joks žemės sklypas, kaip įsiterpęs, negali būti formuojamas; teismas neįvertino pareiškėjo argumentų dėl skundžiamo Rašto atitikimo individualaus administracinio akto reikalavimams.

22. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.

24. Byloje nustatyta, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 pradėtas rengti apie 1070 kv. m ploto sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėjas Administracijai pateikė 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą nutraukti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo procedūras, kurios pradėtos 2017 m. spalio 24 d. įsakymu. Atsakovas skundžiamu Raštu nurodė, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 nustatytas procedūras, nes priimant Įsakymą buvo išlaikytos visos teisės aktuose nurodytos procedūros, o formuojamas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas atitiko Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punkte nurodytus įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus. Įsakymo projektas buvo pradėtas rengti tik gavus SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas nebus reikalingas bendrojo naudojimo reikmėms. Atsakovas papildomai informavo, kad į formavimo ir pertvarkymo projektu nagrinėjamos teritorijos ribas nėra įtrauktas laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietų pusėje, taip užtikrinant, jog gretimų sodininkų bendrijų nariai galėtų laisvai prieiti prie upelio. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra už SB „Vaguva“ teritorijos ribų, todėl pareiškėjui (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui) ir nebuvo pasiūlyta pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, nes toks siūlymas prieštarautų Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktui.

25. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios lėmė skundžiamame teismo sprendime aptartas išvadas, t. y. kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 projektuojamas apie 160 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus, ir kad žemės sklypo formavimo procedūros pradėtos nepažeidžiant teritorijų planavimo taisyklių, tad pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymas nutraukti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo procedūras netenkintas pagrįstai.

26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog dėl to paties įsiterpusio ginčo žemės sklypo yra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas (2022 m. gruodžio 7 d. nutartis) kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-897-629/2022 pagal pareiškėjo sodininkų bendrijos „Vaguva“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Šilėnai“, dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. A51-15560/21(2.14.2.12E-ŽEM) panaikinimo. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas taip pat buvo, ar suprojektuotas apie 160 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus. Įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje konstatuota, kad: ginčo įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus; atsakovas, remdamasis Vilniaus miesto tarybos 2018 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-1424 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ paneigė pareiškėjo SB „Vaguva“ skundo teiginius, kad ginčo sklype esantis kelias priklauso Vilniaus miesto savivaldybei; pareiškėjui aktualus valstybinės žemės plotas yra SB „Šilėnai“ teritorijoje, atitinkamai kurį įsigyti teisę turi tik tos sodininkų bendrijos nariai (Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas); atsakovas teisingai pastebėjo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas, kuriam būtų aktualus ginčo sklypas, nėra pateikęs SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriame būtų priimtas sprendimas leisti jam naudotis SB “Šilėnai“ bendrojo naudojimo teritorijos dalimi (ABTĮ 16 str. 1 d.). Šie nustatyti faktai reikšmingi ir tikrinamoje byloje.

27. Faktas, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra už SB „Vaguva“ ribų, pareiškėjui jau buvo žinomas atsakant į pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu leisti nusipirkti žemės tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. A256-987/19(2.14.2.12E-MP8) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“ pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pageidaujamas pirkti plotas yra už SB „Vaguva“ ribų, todėl tenkinti prašymą organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad šis atsakymas buvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas tikrinamoje byloje, įvertinęs, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra už SB „Vaguva“ teritorijos ribų, pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neturi teisės pretenduoti į šį įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, nes sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti tik mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus (Sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas).

28. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023). Iš ginčijamo administracinio sprendimo, išdėstyto Administracijos 2021 m. balandžio 27 d. rašte Nr. A51-36876/21(2.14.2.12E-ŽEM), turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas. Jame yra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas, nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovas priimdamas sprendimą, išdėstyti motyvai. Taigi ginčijamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis