2020-04-15 Nr. AB-7695-3-61-3-00747-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2020-04-15 Nr. AB-7695-3-61-3-00747-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Full text
REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO
PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ
Administracinė byla Nr. eAS-260-415/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00747-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjai A. B. ir E. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti niekiniu ir panaikinti skundžiamą prokuroro Žydrūno Radišausko raštą, bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą priimti procesinį sprendimą dėl 2020 m. sausio 21 d. Nr. AP-2158 ir 2020 m. sausio 22 d. Nr. AP-2266 pareiškimuose nurodomų nusikalstamų veikų prieš Lietuvą ir pareiškėjus; 2) įpareigoti Generalinį prokurorą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininką dėl baudžiamosios bylos Nr. 1A-1-574/2016, apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2016 m. lapkričio 16 d., taip pat dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-28-851/2014, apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2014 m. sausio 6 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2PA-106/2017 peržiūrėjimo 7 teisėjų kolegijos; 3) pripažinti pareiškėjams teisę moralinei žalai atlyginti ir iš atsakovo priteisti kiekvienam po 1 000 000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išaiškinimui: ar 2010 m. birželio 3 d. prokurorės Vilmos Gužaitės įstatymo taikymas Kaltinamajam aktui ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 10-2-542-07 ir Nr. 10-9-013-10 ir apkaltinamiesiems nuosprendžiams surašyti: 2016 m. lapkričio 16 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-574/2016 ir 2014 m. sausio 6 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-851/2014; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties surašymui baudžiamojoje byloje Nr. 2PA-106/2017, kurie surašyti negavus pareiškėjų sutikimo, panaudojant jų asmens duomenis, neprieštarauja: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 2 straipsnio 3 punktui, LR BK 182 straipsnio 2 daliai, LR BK 178 ir 180 straipsniams; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 punktui; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktui; Europos Sąjungos Europos parlamento ir tarybos reglamentui (ES) 2016/679 2016 m. balandžio 27 d. dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas); Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 daliai; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 31 straipsnio 2 punktui.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai į administracinį teismą kreipėsi dėl prokurorų ir teisėjų veikų, kuriomis jie galimai pažeidė Konstituciją ir kitus teisės aktus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai, siekdami neturtinės žalos atlyginimo, neginčijo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir (ar) vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
Atsižvelgęs į tai, kad administraciniai teismai nenagrinėja skundų dėl prokurorų ir teisėjų veikų, ir pareiškėjų prašoma atlyginti neturtinė žala nekildinama iš viešojo administravimo subjekto veiksmų/neveikimo, todėl teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas papildomai nurodė, jog pareiškėjai taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Teismas pažymėjo, kad prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio, todėl atsisakius priimti pareiškėjų 1–3 reikalavimus, atsisakė priimti ir reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą.
III. Pareiškėjai A. B. ir E. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjų skunde išdėstytus reikalavimus.
Pareiškėjai nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.
Pareiškėjai paaiškina, kad teismas atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą neteisingai išaiškino ir taikė ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju šalių ginčas ir yra dėl viešojo administravimo tvarkos pažeidimo ir prokuratūros įstatymo netinkamo taikymo. Pareiškėjai pažymi, jog skunde nurodė konkrečias sunkias nusikaltimų veikas, nuo kurių yra nukentėję, dėl kurių prokuroras privalėjo priimti procesinį sprendimą, kuris teismui būtų skundžiamas BPK nustatyta tvarka, tačiau tai neįvyko, todėl ginčas yra tik dėl viešojo administravimo tvarkos pažeidimo, kuris nagrinėjams ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė šį skundą priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.
Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjai prašė panaikinti prokuroro raštą ir įpareigoti Generalinį prokurorą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininką, dėl baudžiamųjų bylų, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl prokurorų ir teisėjų veiksmų, kuriais jie galimai pažeidė Konstituciją ir kitus teisės aktus.
Įvertinusi pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame patys pareiškėjai suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia inicijuoti ginčą būtent dėl prokurorų ir teisėjų veiksmų, kuriais jie galimai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus teisės aktus, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su teisingumo vykdymu (dėl netinkamai pritaikyto įstatymo nuostatų). Pareiškėjų siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su Generalinės prokuratūros veiksmais, atliekamai baudžiamajo proceso nustatyta tvarka. Kaip minėta, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų bei kitų teismų teisėjų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjų keliamo ginčo pobūdis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjai prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš prokurorų ir teisėjų priimtų sprendimų dėl netinkamai pritaikyto įstatymo. Taigi, pareiškėjai ir patirtą žalą kildina iš veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, o administraciniai teismai ginčų dėl žalos, padarytos prokurorų ir teisėjų procesiniais veiksmais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų skundas nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė