Legislator Case Law & Legislation
59797048-3f12-4ff2-bfcc-3441a8abb892 AI generated

59797048-3f12-4ff2-bfcc-3441a8abb892 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 59797048-3f12-4ff2-bfcc-3441a8abb892
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčijamo sandorio sudarymas neatlygintinai kaip tik rodo skolininko sÄ Å¾iningumÄ , o ne nesÄ Å¾iningumÄ , nes neatlygintinio sandorio atveju sÄ Å¾iningo įgijėjo institutas netaikomas. Be to, praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepakanka nurodyti, kad apeliantas gali disponuoti savo turtu – ieÅ¡kovas turi sukelti pagrįstÄ abejonę, kad apeliantas elgsis nesÄ Å¾iningai ir tikrai bandys apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ .

Legislator headnote

AI generated

59797048-3f12-4ff2-bfcc-3441a8abb892 · Lietuvos apeliacinis teismas: Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi (b. l. 37-38) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino visiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, jeigu atsakovai ginčo turtÄ perleis tretiesiems asmenims (CPK 144 str. 1 d.). Siekdamas užtikrinti teismo sprendimo dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo įvykdymÄ pirmosios instancijos teismas areÅ¡tavo skolininko turtÄ už 325 942,82 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1027/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo M. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos

apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1524-159/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord banko ieškinį atsakovams E. J. , M.

J. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovas AB DnB Nord bankas 2010 m. kovo 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: 1) priteisti iÅ¡ atsakovo

E. J. 177 503,78 EUR negrÄ Å¾into kredito, 2 623,07 EUR palÅ«kanų, 0,24 EUR delspinigių, iÅ¡ viso - 180 127,09 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 621 942,82 Lt) bei 5 % dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistinos sumos skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; 2) pripažinti negaliojančia ab initio 2009

m. lapkričio 2 d. dovanojimo sutartį Nr. JD-2783, sudarytÄ tarp atsakovų E. J. ir M. J. , ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti

atsakovui E. J. nuosavybės teisę į 1852/7407 dalis žemės sklypÄ , unikalus Nr. duomenys neskelbtini, ir į ¼ dalį pastatų, unikalÅ«s Nr. duomenys neskelbtini, esančių duomenys neskelbtini (b. l. 2-4). Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: areÅ¡tuoti atsakovo E. J. atsakovui

M. J. ginčijama sutartimi dovanotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir atsakovui E. J. priklausantį (ne)kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas, esančių pas jį ir/arba trečiuosius asmenis, už 325 942,82 Lt sumÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kiniu reikalauja dovanojimo sandorį dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinti negaliojančiu. VienÄ kartÄ Å¡is turtas jau buvo perleistas, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad turtas gali bÅ«ti perleistas dar kartÄ , dėl ko restitucijos vykdymas, pripažinus sandorį negaliojančiu, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. ReikalavimÄ areÅ¡tuoti skolininko (ne)kilnojamÄ jį turtÄ ir pinigines lėšas už 325 942,82 Lt ieÅ¡kovas grindė tuo, kad kredito gavėjo skolÄ bankui tik iÅ¡ dalies padengia įkeistas turtas (621 942,82 Lt – 296 000 Lt). Kaip minėta, skolininkas sykį perleido savo turtÄ , tad kitÄ turtÄ ateityje vėl gali siekti perleisti. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo nepriklauso nuo to, ar bus patenkintas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, vadinasi, Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės nedubliuoja viena kitos.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi (b. l. 37-38) ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino visiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, jeigu atsakovai ginčo turtÄ perleis tretiesiems asmenims (CPK 144 str. 1 d.). Siekdamas užtikrinti teismo sprendimo dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo įvykdymÄ pirmosios instancijos teismas areÅ¡tavo skolininko turtÄ už 325 942,82 Lt.

Atsakovas M. J. atskiruoju

skundu (b. l. 48-49) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimÄ dėl laikinųjų

apsaugos priemonių iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atmesti. AtskirÄ jį skundÄ motyvuoja tuo, kad:

1. Ginčijamo sandorio sudarymas neatlygintinai kaip tik rodo skolininko sÄ Å¾iningumÄ , o ne nesÄ Å¾iningumÄ , nes neatlygintinio sandorio atveju sÄ Å¾iningo įgijėjo institutas netaikomas. Be to, praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepakanka nurodyti, kad apeliantas gali disponuoti savo turtu – ieÅ¡kovas turi sukelti pagrįstÄ abejonę, kad apeliantas elgsis nesÄ Å¾iningai ir tikrai bandys apsunkinti teismo sprendimo įvykdymÄ .

2. Aplinkybė, kad apelianto sÅ«nus turi piniginių prievolių bankui, neleidžia imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trečiojo asmens - apelianto - atžvilgiu. Apeliantas neskolingas bankui, todėl laikytinas sÄ Å¾iningu, o prieÅ¡ingų duomenų byloje nėra.

3. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant teisingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir protingumo principus. Å ių principų taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ aptartas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-146/2002). LygiateisiÅ¡kumo principÄ pažeidžia tai, kad teismas atsižvelgė tik į ieÅ¡kovo teises ir įstatymo saugomus interesus; proporcingumo principÄ pažeidžia tai, kad bendra abiejų atsakovų areÅ¡tuoto turto vertė dvigubai virÅ¡ija ieÅ¡kovo reikalavimus, o lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principų pažeidimai suponuoja teisingumo principo pažeidimÄ .

Ieškovas AB DnB Nord

bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ skundo nepripažįsta ir praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį

palikti nepakeistÄ (b. l. 51-52). Pasak ieÅ¡kovo, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ Ä¯statyminį pagrindÄ areÅ¡tuoti apeliantui dovanotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nes jei ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bÅ«tų patenkintas, dovanojimo sutarties dalykas taptų restitucijos taikymo dalyku. Tokiu atveju jeigu apeliantas dovanotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perleistų, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-294/2010, kuri analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai. Apeliantas nepateikė įrodymų, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo turtinius interesus, jei jis, kaip teigia, neketina perleisti gauto nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovas neigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Atsakovo E. J. įkeisto turto neužtektų padengti ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ priteisti pinigų sumÄ . Jeigu pirmasis reikalavimas bÅ«tų patenkintas, o antrasis – atmestas, susidarytų situacija, kad trÅ«ktų skolininko turto iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ pinigų sumÄ , todėl bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones abiejų atsakovų atžvilgiu.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK

329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, principų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nesant duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas nesÄ Å¾iningas, ir teisės principų, kuriais vadovaudamasis teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones, laikymosi.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, tik atsižvelgia, ar ieÅ¡kinio dalykas yra susijęs su praÅ¡oma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ (CPK 144 str. 1 d.). Juridinį pagrindÄ imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretÅ«s duomenys ar aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės. Duomenys gali bÅ«ti objektyvÅ«s ir/ar subjektyvÅ«s, aplinkybės – teorinės (hipotetinės, numanomos) ir/ar faktinės. ObjektyvÅ«s faktiniai duomenys ar faktinės aplinkybės nustatomos atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (sutartinė/deliktinė, solidari/subsidiari/dalinė, pagrindinė/papildoma, pirminė/ regresinė, (ne)tiesioginė atsakomybė); atsakovo statusÄ (fizinis/juridinis asmuo), jo turtinį padėtį, vykdomÄ Å«kinę-komercinę veiklÄ ir pan. SubjektyvÅ«s faktiniai duomenys ar hipotetinės aplinkybės siejamos su konkrečiu atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai nors ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, bet ieÅ¡kovui gali bÅ«ti nenaudingas. Jeigu yra pavojus, kad ieÅ¡kovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimÄ gali bÅ«ti pažeistos,

laikinųjų apsaugos priemonių dėka galima išlaikyti atsakovo turtinę būklę status quo. Tai leistų ieškovui, jeigu

ieškinys būtų patenkintas, tikėtis, jog sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvu, kad nėra faktinių

duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų grėsmę įvykdyti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, t. y. duomenų

apie apelianto ketinimus disponuoti dovanotu turtu ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo vykdymÄ . Tačiau bÅ«tinybę areÅ¡tuoti dovanotÄ turtÄ pagrindžia tai, kad dovanų gautas turtas gali bÅ«ti restitucijos dalykas. Jei nebus apribota apelianto disponavimo dovanotu turtu teisė, iÅ¡lieka hipotetinė galimybė apsunkinti ir/ar padaryti neįmanomÄ Ä¯vykdyti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo. Pvz., nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas galėtų be apribojimų perleisti dovanotÄ turtÄ tretiesiems asmenims (pastarųjų interesus gintų CK 4.96 str.), iÅ¡nuomoti jį, dėl ko bankui laimėjus Å¡iÄ bylÄ , o nuomininkams atsisakius atlaisvinti pastatus gera valia, ieÅ¡kovas bÅ«tų priverstas reikÅ¡ti dar vienÄ ieÅ¡kinį dėl nuomininkų iÅ¡keldinimo, kt. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad grėsmė įvykdyti teismo sprendimÄ yra, ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, o apelianto argumentai Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigia.

Aplinkybė, kad apelianto ir ieÅ¡kovo nesieja jokie tiesioginiai teisiniai santykiai, nekeičia svarstomo klausimo esmės. CPK 145 straipsnio 1 dalyje pateikiamas pavyzdinis laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sÄ raÅ¡as. Jis orientuotas į atsakovÄ , vadinasi, procesinę galimybę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones apelianto atžvilgiu lemia jo procesinė padėtis.

Kitas atskirojo skundo argumentas susijęs su tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo, teisingumo principus, nes, nusprendęs taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas vienos Å¡alies interesus nepagrįstai iÅ¡kėlė aukščiau kitos Å¡alies teisėtų interesų, areÅ¡tavo daugiau turto, negu reikia užtikrinti ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka. LygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu negalima laikyti to fakto, kad teismas motyvuotai atmetęs vienos Å¡alies argumentus ir/ar įrodymus remiasi kitos Å¡alies pateiktais argumentais ir/ar įrodymais ir priima atitinkamÄ procesinį sprendimÄ - praÅ¡ymÄ tenkinti (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba jį atmesti. PrieÅ¡ingu atveju tęsiant apelianto mintį tektų pripažinti, kad praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetimas irgi reiÅ¡kia lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ , tik jau iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės. Pažymėtina, kad teisingumÄ Lietuvoje vykdo teismas (Konstitucijos 109 str. 1 d.) pagal savo vidinį įsitikimÄ remdamasis įstatymais (Konstitucijos 109 str. 2-3 d. CPK 185 str. 1 d.) ir be

išankstinio nusistatymo. Nors dovanoto turto areštas gali sukelti apeliantui tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų,

tačiau toks teisių ribojimas minimalus ir, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, neiÅ¡vengiamas.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , kad bendra abiejų atsakovų areÅ¡tuoto turto vertė dvigubai virÅ¡ija ieÅ¡kovo reikalavimus ir toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia proporcingumo principÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinio dalykÄ sudaro du reikalavimai: priteisti 621 942,82 Lt skolÄ ir pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį bei taikyti restitucijÄ . Pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas užtikrintas areÅ¡tuojant skolininko (ne)kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ir/ar turtines teises už 325 942,82 Lt, o 325 942,82 Lt suma mažesnė už 621 942,82 Lt sumÄ . Antrasis ieÅ¡kinio reikalavimas užtikrintas areÅ¡tuojamus apelianto daiktus apibrėžiant ne pagal dovanotų daiktų vertę, bet nurodant dovanojimo sutartimi apeliantui perleistus daiktus, kuriuos ieÅ¡kovas praÅ¡o grÄ Å¾inti skolininkui, t. y. 1852/7407 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, ir po ¼ dalį pastatų, unikalÅ«s Nr. duomenys neskelbtini (b. l. 27-31). Ar skolininko apeliantui dovanotų daiktų vertė virÅ¡ija skolininko skolÄ bankui, todėl dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia tik iÅ¡ dalies, o ne visa apimtimi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nesvarstoma, nes pradinėje civilinio proceso stadijoje, kaip minėta, teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo.

Susiklosčius Å¡iai situacijai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas adekvačiai įvertino grėsmę įvykdyti teismo sprendimÄ , jei ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, taikė tinkamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, kurių mastas neperžengia pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų ribų, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas kaip de jure nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                          Alė Bukavinienė

                                                                                                                       Danutė

Gasiūnienė

                                                                                                                      Kazys Kailiūnas