2022-06-29 Nr. AB-17883-3-62-3-00551-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3021-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00551-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja E. M. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 21S33979 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, kilmės šalis) pilietė, (duomenys neskelbtini), iš kilmės valstybės išvyko, pabūgusi, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios ji paliko kilmės valstybę ir prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, yra tai, kad kilmės valstybėje nėra saugu gyventi, jame ilgą laiką tęsiasi konfliktas (duomenys neskelbtini). Tai Sprendime pripažino ir Migracijos departamentas.

3. Pareiškėja teigė, kad Sprendimu nepagrįstai jai nesuteiktas prieglobstis, nes Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jos prieglobsčio prašymą, nepakankamai išanalizavo aktualią informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, kitas svarbias ir reikšmingas bylai aplinkybes. Atsakovas, nenurodęs pakankamai konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetimo motyvus, padarė hipotetinę, grindžiamą prielaidomis ir dėl to nepagrįstą išvadą, kad jai kilmės valstybėje nekyla grėsmė gyvybei ir / ar sveikatai. Pareiškėja rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (ESPA) medžiaga dėl prieglobsčio bylose panaudotinų įrodymų ir tvirtino, jog jai galimai kilsiančios grėsmės lygis (laipsnis, tikėtinumas, ar pan.) turi būti nustatytas, remiantis ne bendro pobūdžio informacija apie situaciją kilmės valstybėje, bet taikant vadinamąją „slankiojančią skalę“.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog tai, kad ji negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad bet kuriuo metu ji gali tapti pagrobimo ar pasikėsinimo objektu ir pan. Akivaizdu, kad kilmės valstybėje veikiančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kritiškai vertino Sprendimo dalį nesuteikti jai papildomos apsaugos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjos pateikiami duomenys patvirtina apie jai gresiantį individualų pavojų.

5. Pareiškėja teigė bendradarbiavusi su Lietuvos Respublikos institucijomis, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jai nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Aplinkybės, jog į Lietuvą ji atvyko neteisėtai, sieną kirto neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašė pristatyta į užkardą, nors iki to momento ji tiesiog objektyviai negalėjo įteikti prašymo, nesudaro pagrindo spręsti, kad yra nustatyta pagrįstų ir objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, jog ji savo noru iš Lietuvos neišvyktų. Dėl šios priežasties Sprendimas ją išsiųsti, nesudarius galimybės pačiai išvykti, yra skubotas ir neproporcingas. Taip pat nėra proporcingas jai nustatytas draudimo atvykti maksimalus terminas.

6. Teismo posėdyje pareiškėja papildomai nurodė, kad išvykti iš kilmės valstybės buvo priversta dėl dviejų priežasčių – (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija), Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nuostatų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos paaiškinimas buvo neišsamus, abstraktus, ji vengė atsakinėti į klausimus ir pateikdavo trumpus, lakoniškus ir bendro pobūdžio atsakymus, kuriuose stokojama asmeninės patirties. Dėl šios priežasties toks paaiškinimas buvo įvertintas kaip nepatikimas įrodymas. Migracijos departamentas pažymėjo, kad ne pareiškėjos paaiškinimo trūkumai buvo esminė priežastis nesuteikti jai tarptautinės apsaugos, o tai, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys ir tariamai juntamas persekiojimas kilmės šalyje nėra nulemtas jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjos paaiškinimas buvo hipotetinio pobūdžio, paremtas subjektyviomis prielaidomis bei tokio pobūdžio įvykių̨ interpretacijomis, apsiribojo bendro pobūdžio informacija ir abstrakcijomis, iš tokio bendro pobūdžio pasakojimo nebuvo galima identifikuoti tariamų persekiotojų bei jų tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją. Pareiškėja nepriklauso nė vienai grupei asmenų, kurie, remiantis tyrimo metu nustatyta informacija, konflikto metu kilmės valstybėje yra persekiojami. Nors pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė tai įrodančių patikimų dokumentų, o (duomenys neskelbtini) vertintas kaip žemo patikimumo įrodymas.

9. Atsakovas paaiškino, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pareiškėjai kilusios realios ir individualios grėsmės tikimybės, t. y. kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja ilgą laiką gyveno, 2019–2021 m. Austrijos kompetentingų institucijų (ACCORD) ketvirčių ataskaitose nurodomas kaip vieta, kurioje vyko aukų pareikalavę incidentai, tačiau atsakovas vertino, kad aukų skaičius šiame mieste sudaro pagrindą išvadai, jog beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės regione yra žemo lygio, rizika civiliui asmeniui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės regione tokia rizika neegzistuoja. Atsakovas įvertino pareiškėjai gresiantį pavojų pagal „slankiojančios skalės“ testą, tačiau nenustatė individualių aplinkybių, padidinančių riziką bei lemiančių apsaugos poreikį. Todėl ir buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

10. Atsakovas tvirtino, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Aplinkybių visuma, t. y. kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų, leido jos veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos, kuri susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis, grėsmę ateityje bei pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas ir prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Priėmus sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui, kuris, pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, gali būti ne ilgesnis kaip 5 metai. Nagrinėjamu atveju nustatyto draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, todėl yra proporcingas.

11. Atsakovo atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pareiškėja apklausos metu pateikė informaciją apie (duomenys neskelbtini), todėl jos deklaruota baimė nėra reali ir pagrįsta, pareiškėjos pateikti paaiškinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjos E. M. D. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui E. M. D. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo asmens E. M. D. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

13.1. Pareiškėja nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir prisistatė kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2021 m. liepos 5 d. buvo išduotas registraciją patvirtinantis lapas.

13.2. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 18 d. parengė laisvos formos pareiškimą dėl prieglobsčio suteikimo. 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo parengta pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo Nr. 20764807. Pareiškėja 2021 m. spalio 1 d. buvo apklausta dėl prieglobsčio suteikimo aplinkybių.

13.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Teismas aptarė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi Įstatymo 83 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija), (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėja kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios ji prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodė tai, jog (duomenys neskelbtini).

16. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškime teigė, kad ji iš kilmės valstybės išvyko dėl jos gyvybei grėsusio didelio pavojaus, nes (duomenys neskelbtini). Platesnį paaiškinimą apie išvykimo iš kilmės valstybės priežastis pareiškėja pateikė per 2021 m. spalio 1 d. atliktą apklausą. Išanalizavęs pareiškėjos paaiškinimą, teismas priėjo išvadą, kad ji nurodė dviem kategorijoms priskirtinas aplinkybes, kurias vertino kaip kėlusias jai grėsmę ir pavojų. Pareiškėja pateikė paaiškinimą apie kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje, teikdama paaiškinimus pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teikdama paaiškinimus apie kilmės valstybėje vykstančius (duomenys neskelbtini), pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

17. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas prieglobsčio prašymą, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja paaiškinimo metu paminėjo faktą, jog, (duomenys neskelbtini), tačiau konkrečiai ir detaliai neįvertino, kokia grėsmė jai kyla dėl to, kad ji (duomenys neskelbtini), Sprendime (duomenys neskelbtini) fakto nevertino. Įvertinęs teismo posėdyje pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja, (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja teismo posėdyje nenurodė jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini), teismas jos paaiškinimą vertino kaip iš esmės susijusį su (duomenys neskelbtini), kurių kvalifikuoti kaip kėlusių grėsmę išvykimo iš kilmės valstybės momentu nenustatė pagrindo.

18. Teismas analizavo Sprendime pateiktą informaciją apie 2021 m. (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje ir atsižvelgęs į apklausos metu pareiškėjos pateiktą paaiškinimą, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nepriklauso (duomenys neskelbtini) persekiojimą galinčioms patirti asmenų (duomenys neskelbtini) grupėms. Teismas pareiškėjos pateiktų (duomenys neskelbtini) rašytinių liudijimų, kad (duomenys neskelbtini), nevertino kaip abejonių nekeliančių įrodymų, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Teismas pareiškėjos teismo posėdyje apie šį asmenį pateiktus paaiškinimus vertino kaip nepakankamai nuoseklius, nes ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) liudijimuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjos paaiškinimas nepatvirtina, kad ji asmeniškai būtų patyrusi (duomenys neskelbtini) persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini), jis yra paremtas bendra informacija apie kilmės valstybėje susiklosčiusį vidaus karinį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini).

19. Teismas, įvertinęs tai, jog Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjos paaiškinimo apie grėsmę ir problemas, susijusias su kilmės valstybėje vykstančio (duomenys neskelbtini) konflikto sukelta krize, nelaikė patikimu įrodymu, sprendė, jog Sprendime pagrįstai prieita prie išvados, jog tyrimo metu neidentifikavus nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų persekiojimas, todėl jos deklaruojamos baimės nelaikė visiškai pagrįsta ir konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas taip pat sutiko su Sprendime pateikta išvada, jog pareiškėja neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta realiai egzistuojančios ir individualios grėsmės dėl kilmės valstybėje jai gresiančių kankinimų ar mirties bausmės.

20. Aptaręs Sprendimo dalį „Dėl (duomenys neskelbtini)“, Migracijos departamento iš įvairių šaltinių surinktą informaciją, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas surinko pakankamai aktualios informacijos apie kilmės valstybę ir Sprendime pateikė jos įvertinimą, susiedamas ją su individualia pareiškėjos situacija, todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, yra nepagrįsta.

21. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, tačiau draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo yra neproporcinga ir neadekvati priemonė. Teismas šią Migracijos departamento Sprendimo dalį pakeitė, nurodė, jog pareiškėjai uždraudžiama į Lietuvos Respubliką atvykti 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas taip pat nustatė, kad į C.SIS II įvedamas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Netenkinęs pareiškėjos skundo pagrindinio reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl Migracijos departamento įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 23. Pareiškėja E. M. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. Pareiškėja teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso bei dėl papildomos apsaugos suteikimo. Pareiškėja pakartoja skunde nurodytą kilmės šalies informaciją ir laikosi pozicijos, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, todėl labai tikėtina, jog pareiškėjai kilmės šalyje, kurioje (duomenys neskelbtini), yra nesaugu. Pareiškėja taip pat pažymi, jog atsakovas, apklausos metu pareiškėjos nurodytas aplinkybes įvertinęs kaip ekonominio pobūdžio, Sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima teigti, kad pareiškėjos paaiškinimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti. Pareiškėja vadovaujasi Įstatymo 87 straipsnio 1–2 dalimis, EŽTT praktika ir teigia, jog prieglobsčio prašymo tyrimas bei įrodymų vertinimas turi būti kruopštus, o Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, perkėlė pareigą pareiškėjai teisiškai kvalifikuoti aplinkybes, nevertino, ar kilmės valstybė teikia realią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog ją grąžinus į kilmės šalį, jos gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos. Atsakovas netaikė pareiškėjai ESPA išskirtų padidintos rizikos asmenų profilių, šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjos prieglobsčio prašymo ir dėl to nepasisakė, nors akivaizdu, jog objektyviai vertindamas situaciją, tai daryti privalėjo. Pareiškėja pažymi, kad, atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėjos pagrindinės teisės ir laisvės bus pažeistos. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti, neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas atsiliepime pakartoja bylai aktualų Įstatyme ir Tvarkos apraše išdėstytą teisinį reglamentavimą, tyrimo metu vertintą pareiškėjos prieglobsčio prašymo priežastį (nesaugi situacija kilmės valstybėje, dėl kurios ji bijo nukentėti ar mirti), akcentuodamas, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko detalią kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtino pareiškėjos baimės būti persekiojamai, o pareiškėjos paaiškinimas apie tariamą persekiojimą taip pat nebuvo laikomas pagrįstu įrodymu, bei prieitas išvadas (be kita ko, pareiškėjai kilmės šalyje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių, o jos baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta, pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų) ir papildomai nurodo, kad jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėja nepateikė, o deklaratyvūs teiginiai, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertinami išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį, rėmėsi kilmės valstybės informacija, surinkta iš įvairių šaltinių: tarptautinės nepriklausomos žmogaus teisių stebėjimo organizacijos Human Rights Watch; ESPA, reguliariai rengiančios metines ataskaitas dėl prieglobsčio padėties; BTI, projekto, sukurto ekspertų iš pasaulyje pirmaujančių universitetų ir ekspertų grupių analizuoti ir lyginti transformacijos į demokratiją ir rinkos ekonomikos procesus visame pasaulyje; JAV Teisingumo departamento biuro, atsakingo už imigracijos bylų sprendimą, todėl nėra pagrindo nurodytus šaltinius vertinti kaip nepatikimus ir abejoti jų paskelbtais duomenimis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuojam, kad dėl jos individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai šiuo aspektu nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Pareiškėja E. M. D. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pareiškėja norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių motyvų pareiškėja nenurodė.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas tikslu užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjai buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjos pozicija dėl ginčo esmės yra išdėstyta procesiniuose dokumentuose. Nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį pareiškėjai E. M. D. Lietuvos Respublikoje pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjos prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjai atvykti ir įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

32. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, laikosi pozicijos, jog jai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, surinkti duomenys yra selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių.

33. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

34. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

36. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

37. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas Sprendime nustatė, jog: prieglobsčio prašytojos teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) ir jiems kyla pagrįstos grėsmės tokiu lygiu, kad tai patektų į Konvencijoje nurodytą apibrėžimą, nėra pagrįsti; tyrimo metu duomenų, kad pareiškėjos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini), yra detalizuotas ir patikimas, nenustatyta. Taigi, Migracijos departamentas apibendrino, kad atsižvelgus į prieglobsčio prašytojos pasakojimo trūkumus, labai tikėtina, jog jos istorija yra išgalvota ir neatskleidžia tikrųjų jos išvykimo iš kilmės šalies motyvų. Įvertinusi Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją ir tai, kad pareiškėjos pasakojimas turėjo trūkumų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jos prašymą, pareiškėja nepateikė.

40. Pareiškėja teigia, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio, turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Pareiškėja akcentuoja, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra moteris.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad EPPB neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje beatodairiško smurto lygis yra žemas ir tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką pareiškėjai kaip moteriai susidurti su beatodairišku smurtu bei lemtų tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikį.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad jos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą (duomenys neskelbtini) patvirtina realią grėsmę jos sveikatai ir gyvybei, o aplinkybė, kad buvo (duomenys neskelbtini) patvirtina faktą, jog yra labiau pažeidžiamas asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja apklausos Migracijos departamente metu nurodė, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjai negrėsė tiesioginis smurtas ar persekiojimas, o pareiškėjos įvardijamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, todėl ji turi galimybę gauti apsaugą kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) vertinami kritiškai bei atmetami kaip nepagrįsti.

43. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

44. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

46. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į ISIS sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, jų nekartodama, ir šias sprendimo dalis palieka nepakeistas.

47. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos E. M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė