2018-03-21 Nr. AB-5788-3-63-3-01306-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-181-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01306-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei V. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. B. 133,84 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Klaipėdos RATC nurodė, kad jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovė nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), (toliau – ir butas) ir laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. ji buvo apmokestinta 178,80 Eur vietine rinkliava, kurios atsakovė sumokėjo tik 44,96 Eur, todėl liko nesumokėtas 133,84 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Klaipėdos RATC teigimu, atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjo tvirtinimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

II. 3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės 110,32 Eur įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Iš pateiktos 2004 m. lapkričio 2 d. nuomos sutarties Nr. J3-1928 matyti, kad su atsakove sudaryta neterminuota buto nuomos sutartis. Pagal teismų informacinės sistemos duomenis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9207-897/2014 nuomos sutartis su atsakove nutraukta. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 11 d. Pareiškėja prašo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. ir šį laikotarpį sieja su atsakovės iškeldinimu iš buto. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad rinkliavos mokėtojas yra teisėtas turto valdytojas. Todėl, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukta nuomos sutartis, ir pasibaigus teisėtam nekilnojamojo daikto valdymo pagrindui, atsakovė nebegali būti laikoma teisėtu valdytoju. Laikotarpiu, kai atsakovė nebuvo teisėta ginčo patalpų naudotoja, ji negali būti laikoma ir vietinės rinkliavos mokėtoja.

5. Teismo vertinimu, atsakovė vietinę rinkliavą turėjo mokėti iki 2014 m. lapkričio 11 d. Todėl teismas pareiškėjui iš atsakovės priteisė vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d., kuris pagal bylos duomenis sudaro 110,32 Eur.

III. 6. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.

7. Pareiškėjas nurodo, kad iš teisės aktų analizės darytina išvada, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administravimą, įgyvendintas atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“.

8. Pareiškėjo teigimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2015 m. balandžio 29 d. iškeldinimo protokolas Nr. S-4115 patvirtina, kad atsakovė buvo priverstinai iškeldinta 2015 m. balandžio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi konstatavo, kad vietinės rinkliavos mokėtoju pripažįstamas asmuo, turintis komunalines atliekas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar objektas priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais, pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovė, laikotarpiui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. būdama faktine patalpų naudotoja, komunalinių atliekų turėtoja, buvo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad vietinės rinkliavos mokėtojas laikytinas asmuo, kuris teisėtu pagrindu valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamuoju turtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

10. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

11. Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės nepriteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., t. y. nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9207-897/2014, kuriuo buvo nutraukta Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su atsakove, įsiteisėjimo iki atsakovės iškeldinimo iš minėto buto, kadangi, pareiškėjo nuomone, atsakovė šiuo laikotarpiu buvo faktinė buto naudotoja, komunalinių atliekų turėtoja.

12. Vadovaudamasi minėta ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje analizuoja pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą iš pareiškėjos už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2004 m. lapkričio 2 d. sudarė neterminuotą gyvenamosios patalpos sutartį Nr. J3-1928, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–10). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9207-897/2014 minėtą nuomos sutartį nutraukė. Šis apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 11 d. 2015 m. balandžio 29 d. buvo surašytas iškeldinimo protokolas Nr. S-4115 (b. l. 11–12), pagal kurį atsakovė oficialiai iškeldinta iš buto.

14. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai –komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje <...>.

15. Įvertinusi naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tam, jog bent būtų prielaida spręsti dėl asmens pripažinimo rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir po gyvenamojo būsto nuomos sutarties nutraukimo (ar kito teisėto pagrindo valdyti ir naudotis nekilnojamuoju turtu išnykimo), asmuo turi faktiškai tuo gyvenamuoju būstu naudotis ir po nuomos sutarties pasibaigimo (kito teisėto pagrindo išnykimo) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018, 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-606-143/2017, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1992-756/2016).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio faktinio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė laikotarpiu po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9207-897/2014 įsiteisėjimo iki 2015 m. balandžio 29 d. iškeldinimo protokolo Nr. S-1368 surašymo vienokiu arba kitokiu būdu faktiškai naudojosi šiuo butu, t. y. atitiko „atliekų turėtojo“ statusą Nuostatų 3 punkto prasme. Nors, kaip minėta, pareiškėja oficialiai protokolu iš buto buvo iškeldinta 2015 m. balandžio 29 d., tačiau pačiame protokole pažymėta, kad skolininkų ir aprašomo turto bute jau nebebuvo. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė bute gyveno nuo minėto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo, byloje nėra pateikta. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokioje situacijoje nesumokėtos vietinės rinkliavos apskaičiavimo laikotarpis turi būti (viršutinė riba) ribojamas buto valdymo teisėtumo pasibaigimu (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9207-897/2014 įsiteisėjimu).

17. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė aptariamu laikotarpiu buvo atliekų turėtoja, t. y. vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų 3 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius