2023-04-05 Nr. DBT-45-3-61-3-07385-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-20/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07385-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Paysera LT“ pateiktame skunde prašo panaikinti atsakovo Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento 2022 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. S2022/(32.4.E-3200)-12-4995 „Dėl išregistravimo iš sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS“. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nebeatitinka Lietuvos banko valdybos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-204 patvirtintų Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink adresuojamojo BIC turėtojo sutarties sudarymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 punkte nurodytų privalomų sąlygų. Skunde teigiama, kad 2016 m. kovo 14 d. Lietuvos bankas ir pareiškėjas sudarė Adresuojamojo BIC turėtojo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjui, kaip netiesioginiam Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink (toliau – sistema CENTROlink) dalyviui, buvo suteikta galimybė per Lietuvos banką, kaip tiesioginį CENTROlink sistemos dalyvį ir operatorių, pateikti mokėjimo nurodymus ir gauti mokėjimus iš CENTROlink sistemos. 2021 m. kovo 17 d. Lietuvos bankas ir pareiškėjas sudarė naują Adresuojamojo BIC turėtojo sutartį. CENTROlink yra Lietuvos centrinio banko mokėjimų sistema, sudaranti techninę galimybę per Lietuvos banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA). 2020 m. kovo 2 d. pareiškėjui, kaip Adresuojamojo BIC turėtojo statusą CENTROlink sistemoje turinčiam mokėjimo paslaugų teikėjui, buvo suteikta prieiga prie sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS (toliau – sistema TARGET2). Ginčijamas sprendimas išregistruoti iš šios sistemos TARGET2 nėra pagrįstas, kadangi teismuose vyksta ginčas dėl Lietuvos banko sprendimų taikyti pareiškėjui poveikio priemones už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus. Ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Atsakovas atsiliepime, be kita ko, iškėlė rūšinio teismingumo klausimą, paaiškindamas, kad atsakovas ginčo teisiniuose santykiuose neveikia kaip viešojo administravimo subjektas, o atlieka Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nurodytas kitas funkcijas, kurių įvykdymas galimas tik sukuriant sutartinius teisinius santykius su kitomis sandorių (sutarčių) šalimis; finansų rinkos dalyvis, tapęs CENTROlink mokėjimo sistemos dalyviu, Taisyklėse nustatyta tvarka gali gauti ir papildomą paslaugą – galimybę prisijungti prie sistemos TARGET2, tačiau turi atitikti tam tikrus sutartinius, Taisyklėse įtvirtintus, reikalavimus. Atsakovo, kaip CENTROlink mokėjimo sistemos operatoriaus, veikla ir finansų rinkos priežiūra yra tiek teisinėmis, tiek organizacinėmis priemonėmis skirtingos Lietuvos banko funkcijos. Ginčijamas sprendimas nėra administracinis sprendimas, kadangi jį priimant, šalių nesieja subordinaciniai santykiai, sprendimu nėra taikoma jokia poveikio priemonė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, suabejojo jos priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai ir kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu spręsti rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje pažymi, kad nors atsakovas Lietuvos bankas yra viešojo administravimo subjektas, kuris, vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas finansų rinkos dalyvių priežiūros srityje, atlieka viešąjį administravimą, tačiau šiuo atveju ginčas kyla iš sutartinių teisinių santykių, t. y. dėl tarp ginčo šalių sudarytos Adresuojamojo BIC turėtojo sutarties ir joje numatytų įsipareigojimų vykdymo pasekmių.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.).

Lietuvos bankas, remiantis Lietuvos banko įstatymo 8 straipsniu, atlieka įvairias funkcijas. Lietuvos bankas, be kita ko, skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą, įskaitant Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymą (Lietuvos banko įstatymo 8 str. 1 d. 4 p.). Lietuvos banko valdyba tvirtina Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų veikimo taisykles, jų dalyvių sąskaitų atidarymo ir tvarkymo Lietuvos banke taisykles, nustato Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką (Lietuvos banko įstatymo 11 str. 1 d. 22 p.).

Lietuvos banko valdybos 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-204 patvirtintos Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink adresuojamojo BIC turėtojo sutarties sudarymo taisyklės, kuriose nustatyti reikalavimai mokėjimo paslaugų teikėjams, kurie pageidauja su Lietuvos banku sudaryti sutartį dėl naudojimosi sistemos CENTROlink paslaugomis kaip adresuojamojo BIC turėtojai; taisyklėse taip pat nustatyta prašymo ir su juo susijusių dokumentų pateikimo Lietuvos bankui, jų nagrinėjimo ir Adresuojamojo BIC turėtojo sutarties sudarymo tvarka (Taisyklių 1 p.). Pagal šių taisyklių 5.6 papunktį, Lietuvos bankas – Lietuvos Respublikos centrinis bankas, veikiantis kaip tiesioginis Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink dalyvis ir teikiantis šios sistemos dalyvio tarpininkavimo paslaugas. Adresuojamojo BIC turėtojo sutartimi Lietuvos bankas, būdamas tiesioginis sistemos CENTROlink dalyvis, suteikia galimybę adresuojamojo BIC turėtojui pateikti mokėjimo nurodymus į sistemą ir gauti mokėjimus iš sistemos, o adresuojamojo BIC turėtojas įsipareigoja naudotis galimybe teikti mokėjimo nurodymus į sistemą ir gauti mokėjimus iš sistemos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (pavyzdinės Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink adresuojamojo BIC turėtojo sutarties 3 p.).

Taisyklių V skyriuje reglamentuojami reikalavimai adresuojamojo BIC turėtojams, pageidaujantiems prisijungti prie sistemos TARGET2, jų prijungimo ir išregistravimo tvarka. Lietuvos bankas, gavęs prašymą dėl prieigos prie sistemos TARGET2 ir įvertinęs atitiktį reikalavimams, registruoja sistemos CENTROlink adresuojamojo BIC turėtoją sistemoje TARGET2, kaip sistemos TARGET2 adresuojamojo BIC turėtoją (Taisyklių 23 p.). Sistemos TARGET2 adresuojamojo BIC turėtojo statusą įgiję mokėjimo paslaugų teikėjai turi teisę teikti į sistemą TARGET2 ir gauti iš jos SWIFT MT103, MT103+, MT202, MT202COV mokėjimo nurodymus, atitinkančius Lietuvos banko techninėje dokumentacijoje aprašytus TCREDIT ir TCREADV pranešimus (Taisyklių 24 p.). Lietuvos bankas turi teisę sistemos TARGET2 adresuojamojo BIC turėtoją išregistruoti iš sistemos TARGET2, jeigu jis nebeatitinka Taisyklių 22 punkte nurodytų sąlygų (Taisyklių 27 p.). Už sistemos TARGET2 paslaugas TARGET2 adresuojamojo BIC turėtojai Lietuvos bankui privalo mokėti Taisyklių 4 priede nustatyta tvarka (Taisyklių 28 p.).

Taigi mokėjimo paslaugų teikėjas Lietuvos banko sprendimu gali būti registruojamas sistemoje TARGET2, jeigu jis yra įregistruotas sistemoje CENTROlink kaip adresuojamojo BIC turėtojas, veikiantis per Lietuvos banką, ir sudaręs su Lietuvos banku Adresuojamojo BIC turėtojo sutartį (Taisyklių 11 p., 21 p.), taip pat jeigu atitinka Taisyklių 22 punkte nurodytas sąlygas.

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Lietuvos banko sprendimas išregistruoti pareiškėją iš sistemos TARGET2 priimtas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebeatitinka Taisyklių reikalavimų, keliamų siekiant gauti prieigą prie sistemos TARGET2, t. y. per paskutinius 24 mėn. adresuojamojo BIC turėtojo statusą Lietuvos banko mokėjimo sistemoje CENTROlink turintiems mokėjimo paslaugų teikėjams, jų vadovams ar akcininkams nebuvo pritaikytos nuobaudos dėl netinkamo operacinės rizikos valdymo arba netinkamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos.

Specialioji teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad Adresuojamojo BIC turėtojo sutarties sudarymas šiuo atveju yra tarpininkavimo paslaugų teikimo, prisijungimo prie sistemos CENTROlink ir naudojimosi mokėjimo sistemos dalyvio tarpininkavimo paslaugomis, būdas. Tai, jog Lietuvos bankas, siekdamas teikti mokėjimo sistemos dalyvio tarpininkavimo paslaugas, ir ieškovas, siekdamas prisijungti prie sistemos CENTROlink bei naudotis mokėjimo sistemos dalyvio tarpininkavimo paslaugomis, yra sudarę Adresuojamojo BIC turėtojo sutartį, nereiškia, kad šalys tapo lygiateisiais civilinių teisinių santykių dalyviais, ir atsakovo teisės aktuose jam pavestas viešasis administravimas ieškovo atžvilgiu pasibaigė (2021 m. gruodžio 31 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-80/2021).

Nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimas išregistruoti pareiškėją iš sistemos TARGET2, kaip ir teismingumo bylos Nr. T-80/2021 atveju Lietuvos banko sprendimas nutraukti Adresuojamojo BIC turėtojo sutartį, yra ankstesnių Lietuvos banko sprendimų dėl poveikio priemonių taikymo pareiškėjui pasekmė. Šioje byloje ginčijamas sprendimas priimtas, atsakovui vykdant funkcijas, susijusias su patvarios ir veiksmingos mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimo skatinimu bei Lietuvos banko valdomų mokėjimo ir kitų mokėjimų infrastruktūrą sudarančių informacinių sistemų vystymu (Lietuvos banko įstatymo 8 str. 1 d. 4 p.). Tai funkcijos, nors ir susijusios su mokėjimo sistemos valdymu ir tarpininkavimo paslaugų suteikimu pasirašius sutartį, tačiau iš esmės pagrįstos Lietuvos bankui, kaip pinigų ir valstybės institucijai, teisės aktais suteiktais valdingais įgaliojimais spręsti dėl tokių paslaugų teikimo suinteresuotoms mokėjimo įstaigoms (mokėjimo paslaugų teikėjams) galimybių, t. y. vertinti, ar jos turi teisę, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus bei atlikus tam tikras sureglamentuotas procedūras, gauti aptariamas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, byloje kilusio ginčo dėl pareiškėjo išregistravimo iš sistemos TARGET2, jam nebeatitinkant prieigos prie sistemos TARGET2 sąlygų, atveju vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Pareiškėjo skundas grąžintinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ skundą atsakovui Lietuvos bankui grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Antanas Simniškis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys