2025-02-19 Nr. AB-2970-3-62-3-02953-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-128-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02953-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC), 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas 2023 m. kovo 9 d. su skundu kreipėsi į NVSC dėl higienos normų pažeidimų Pravieniškių 1-ajame kalėjime. NVSC 2023 m. kovo 22 d. raštu Nr. (2-22 4.80Mr.)2-13142 pateikė prašymą patikslinti informaciją nurodant Pravieniškių 1-ojo kalėjimo adresą.

2.2. Pareiškėjas teigia, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas Lietuvoje yra tik vienas, todėl nežinoti adreso yra neįmanoma, tuo labiau, jog adresas yra viešai žinomas ir pasiekiamas internete. Įstaiga, prašydama patikslinti kalėjimo adresą, iš pareiškėjo reikalavo perteklinės informacijos ir nepagrįstai užvilkino skundo nagrinėjimą, pareiškėjui teko rašyti papildomą raštą, siekiant, kad būtų priimtas ir ištirtas jo pirminis skundas.

2.3. Dalis skundo buvo persiųsta nagrinėti pagal kompetenciją, tačiau NVSC nenurodė nei kurią skundo dalį persiuntė, nei kuriai įstaigai ją persiuntė. Pareiškėjui kilo įtarimas, ar toks raštas yra pakankamai informatyvus nežinant esminės informacijos, kurią žinodamas pareiškėjas galėtų vertinti persiuntimo pagrįstumą. Tokia situacija iš pareiškėjo atėmė galimybę skųstis. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, prašydamas ištirti tokį neveikimą. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu.

2.4. Buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamą viešą administravimą, užkirstas kelias apskųsti administracinį sprendimą dėl informacijos stokos bei sudaryti nepatogumai, dėl kurių teko kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NVSC, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas NVSC atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėjo 2023 m. kovo 9 d. skunde buvo prašoma įvertinti bausmės atlikimo sąlygų atitiktį teisės aktų, taikomų bausmės atlikimo vietoms, reikalavimams. Operatyvioji kontrolė pagal pareiškėjo 2023 m. kovo 9 d. skundą galėjo būti atlikta tik konkrečiose patalpose. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. sausio 18 d. raštu atsakovui buvo pateikusi informaciją, kad po Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos reorganizavimo, Pravieniškių 1-asis kalėjimas veiklą vykdo trimis adresais. Kadangi pareiškėjas 2023 m. kovo 9 d. skunde nenurodė tikslaus Pravieniškių 1-ojo kalėjimo adreso, todėl raštu buvo kreiptasi į pareiškėją, prašant patikslinti skunde nurodytą informaciją. Siekiant užtikrinti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apsaugą, dėl duomenų patikslinimo buvo kreipiamasi į patį pareiškėją, o ne į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą.

4.2. Pareiškėjas skunde nurodė galimus pažeidimus, susijusius su elektros prietaisų, elektros instaliacijos ar statinio konstrukcijų saugos vertinimu, tačiau šie klausimai apima statinio techninės priežiūros klausimus, o ne visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimų įvertinimą, todėl skundo dalis dėl šių klausimų 2023 m. kovo 22 d. raštu buvo persiųsta Lietuvos kalėjimų tarnybai išnagrinėti pagal kompetenciją. Minėto rašto kopija taip pat buvo išsiųsta ir pareiškėjui, šio rašto adresatų sąraše nurodyta, kad vienas iš adresatų yra Lietuvos kalėjimų tarnyba, taigi pareiškėjas tinkamai informuotas ir jam yra žinoma, kokiam viešojo administravimo subjektui buvo persiųsta jo 2023 m. kovo 9 d. skundo dalis. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, apie jo išnagrinėjimo rezultatus informavo pareiškėją 2023 m. kovo 22 d. raštu, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta ir informacija, kuri skundo dalis buvo persiųsta kitam viešojo administravimo subjektui nagrinėti pagal kompetenciją.

4.3. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, nepateikė neturtinės žalos atsiradimą patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad dėl atsakovo veiksmų ar netinkamo veikimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors intensyvios ir / arba ilgalaikės neigiamos pasekmės, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkino iš dalies; Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 15 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, neišnagrinėjo jų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylą nagrinėjant iš esmės nebuvo vertinta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2023 m. gegužes 30 d. pažyma Nr. 4D-5256/1-364 (toliau – ir Pažyma), patvirtinanti, kad NVSC pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ ) nuostatas, nors iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad tai buvo iš esmės pagrindinis argumentas, kuriuo pareiškėjas grindė savo skundą.

III. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas (15 str. 1 d. 1 p., 2 p.), Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Reglamentas), nuostatas (18 p., 31 p., 35 p., 43-47 p.), konstatavo, kad operatyvioji kontrolė pagal pareiškėjo 2023 m. kovo 9 d. skundą galėjo būti atlikta tik konkrečiose patalpose.

10. Teismas, nustatęs, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas veiklą vykdo trimis adresais – Kaišiadorių r. sav., Pravieniškės, Šv. Florijono g. 9; Kaišiadorių r. sav., Pravieniškės, Pašulių g. 14; bei Kaišiadorių r. sav., Pravieniškės, Pašulių g. 20, konstatavo, kad, pareiškėjui 2023 m. kovo 9 d. skunde nenurodžius tikslaus Pravieniškių 1-ojo kalėjimo adreso, atsakovui kilo pagrįsta abejonė, kuriuo adresu jis ginčo laikotarpiu atliko bausmę. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 12 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, nustatęs, kad nėra paneigta, jog NVSC objektyviai negalėjo sužinoti prašomos informacijos, konstatavo, jog atsakovas įstatymų nuostatų nepažeidė.

11. Spręsdamas dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, susijusio su jo skundo dalies persiuntimu nagrinėti pagal kompetenciją kitam viešojo administravimo subjektui, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, be kita ko, Seimo kontrolieriaus Pažymą, konstatavo, kad atsakovas nenurodė, kokią konkrečiai dalį persiunčia nagrinėti Lietuvos kalėjimų tarnybai, t. y. nenurodė administracinio sprendimo faktinio pagrindo ir kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių bei motyvų. Taigi teismas vertino, kad šiuo atveju atsakovo atstovas padarė pažeidimą netinkamai informuodamas pareiškėją apie priimtą administracinį sprendimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad jam nebuvo žinoma, kuri skundo dalis persiunčiama nagrinėti kitai institucijai. Apie tai pareiškėjui tapo žinoma, kaip nustatyta, iš NVSC 2023 m. balandžio 18 d. rašto Nr. (24.80Mr)2- 17873, kuomet buvo pateiktas galutinis atsakymas į pareiškėjo skundą.

12. Teismo vertinimu, nors atsakovo atstovas padarė VAĮ reikalavimų pažeidimą, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjui dėl atsakovo atstovo netinkamo veikimo būtų kilusi reali konkreti žala. Pareiškėjas tik nurodė, kad jis negalėjo pasinaudoti apskundimo teise, tačiau nėra duomenų ir įrodymų, kad jis siekė tokia teise pasinaudoti ir ši galimybė buvo jam apribota. Kaip nustatyta, apie skundo išnagrinėjimo rezultatus, kokią skundo dalį ir kokia institucija nagrinėjo pareiškėjui buvo pranešta 2023 m. balandžio 18 d. raštu. Be to, pareiškėjas teikė skundą Seimo kontrolieriui, kuris šią skundo dalį pripažino pagrįsta. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių dėl galimos žalos pareiškėjui šiuo aspektu padarymo, todėl nesant nustatytų visų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

IV. 13. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad NVSC yra žinoma pareiškėjo kalinimo vieta, kadangi pareiškėjas ne pirmą kartą kreipėsi į šią instituciją.

15. Pareiškėjo teigimu, NVSC persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų tarnybai ne dalį pareiškėjo skundo, o visą skundą, tokiu būdu neteisėtai atskleisdama informaciją, apie nurodomus pažeidimus, kurių patikrinimą NVSC turi atlikti nepranešdama tikrinamam subjektui. Teismas padarė teisės taikymo klaidą, pripažindamas pažeidimą, tačiau atmesdamas skundą.

16. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl atsakovo padarytų pažeidimų jis patyrė nepatogumus, eikvojo laiko ir žmogiškuosius išteklius kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, t. y. patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta.

17. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad atsakovo atstovui buvo žinoma, kokiu adresu pareiškėjas yra kalinamas, kuriuos prašo prijungti prie bylos.

18. NVSC pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

19. NVSC teigimu, pats pareiškėjas į instituciją yra kreipęsis dėl pažeidimų skirtingose kalinimo vietose, todėl laiko nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad NVSC buvo žinoma pareiškėjo kalinimo vieta.

20. NVSC akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nenustatė pažeidimo dėl dalies skundo persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų tarnybai, pažeidimas nustatytas tik dėl netinkamo pareiškėjo informavimo apie tai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimų pažeidimo, kadangi nebuvo užtikrinta tinkama pareiškėjo 2023 m. kovo 9 d. skundo nagrinėjimo procedūra, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos kilimo.

23. Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad teismas padarė teisės taikymo klaidą, pripažindamas pažeidimą, tačiau pareiškėjo skundą atmesdamas ir nepriteisdamas jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos naują įrodymą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 raštą Nr. 4-645, adresuotą pareiškėjui, kuris, pasak pareiškėjo, patvirtina, jog atsakovo atstovui buvo žinomas pareiškėjo adresas.

26. Pažymėtina, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismui teikiamas naujas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl minėtas raštas nebus vertinamas.

27. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija nevertins pareiškėjo argumentų, kuriais nebuvo grindžiamas pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui, t. y. argumentų dėl neteisėto duomenų atskleidimo persiunčiant pareiškėjo skundą nagrinėti pagal kompetenciją Kalėjimų tarnybai.

28. Kaip jau minėta, ginčas byloje iš esmės kilo dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

30. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

31. Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytą NVSC padaryto pažeidimo pobūdį, pažeistos įstatymu saugomos teisinės vertybės pobūdį, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas neturtinės žalos padarymo faktas, įrodymus, esančius byloje, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto. Aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, vertinama visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Įvertinęs faktinių aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė savo patirto neigiamo poveikio nei jo intensyvumo, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai šiuo aspektu atmesti kaip nepagrįsti.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, todėl nepažeidė nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

36. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Beata Martišienė

Egidijus Šileikis

Virginija Volskienė