5974f1a4-e7b1-4c5b-b98a-ce8ec132efe7 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras PreikÅ¡asPranešėjas Viktoras PreikÅ¡as             Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-327/2015Teisėja Tatjana Butkienė             Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00118-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.1.3.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.; 2.4.7.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant JÅ«ratei VaÅ¡kevičiÅ«tei, Agnei Ramanauskienei ir Audronei StankevičiÅ«tei, dalyvaujant iÅ¡teisintajam E. V., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui S. P., jo atstovei advokatei Ingridai Maldeikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje ape­lia­cine tvarka iÅ¡nagrinėjo bau­džiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. iÅ¡teisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių ir atlikusi įrodymų tyrimÄ , n u s t a t ė : Nukentėjusysis S. P. privataus kaltinimo tvarka kaltino E. V. tuo, kad jis 2011 m. gegužės 30 d., apie 19.10 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te esančiame priestate, rankoje turimais guminiais batais smogė 5-6 kartus nuken­tė­ju­siajam S. P. per galvÄ , įkando jam į kairę ausį, pargriovęs nukentėjusįjį smaugė jį vienos ran­kos alkÅ«nę įrėmęs į nukentėjusiojo gerklę, deÅ¡inės rankos kumščiu smogė nuken­tė­ju­sia­jam 6-7 kar­tus į krÅ«tinę, į Å¡irdies plotÄ , padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Nukentėjusysis S. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o pa­nai­kinti Kauno apylinkės teis­mo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkal­ti­na­mÄ jį nuosprendį – pripažinti E. V. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., ir nubausti jį pagal įstatymÄ .

Taip pat praÅ¡o iÅ¡ E. V. priteisti jam padarytÄ neturtinę žalÄ â€“ du tÅ«kstančius litų ir turėtas iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti – vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų. Skunde nu­ro­doma, kad Kauno apy­linkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų įvertinimo. Teis­mas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra objektyvių tiesioginių duo­menų, pagrindžiančių E. V. kal­tę sumuÅ¡us S. P..

Nors E. V. teigė, kad jis iÅ¡ viso nesimušė, tačiau iÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ tiek jis, tiek S. P. buvo iÅ¡vežti dėl sužalojimų iÅ¡ tos pačios įvykio vietos. 2011 m. gegužės 30 d. E. V. teigė, kad S. P. su­mušė R. D. arba pats girtas susi­Å¾a­lojo, tačiau medicinos pagalbos kvietimo kortelėje įraÅ¡yta, kad S. P. buvo blaivus. Be to, E. V. 2008 m. birželio 28 d. buvo su­mu­Å¡Ä™s jo posÅ«nį R. D., kas įrodo, kad kaltinamasis linkęs smurtauti. Taip pat teismas never­ti­no nukentėjusiajam S. P. įvykio metu padarytų kitų sužalojimų, nurodytų specialisto iÅ¡vadoje, pasisakė tik dėl ausies.

Nuosprendyje nepa­grįs­tai kons­ta­tuo­jama, kad E. V. kaltinimas grindžiamas tik savo bei savo sugyventinės N. D. ir jos sÅ«naus R. D. parodymais bei specialisto iÅ¡vada. Apelianto teigimu, E. V. naudai parodymus davę liudytojai taip pat yra artimi giminaičiai, t. y. žmona G. V., teta A. D. ir vaikystės draugė A. S., kurios taip pat galėjo bÅ«ti suin­te­re­suo­tos bylos baig­ti­mi, jų parodymai nenuoseklÅ«s, skirtingi. Nuosprendyje tei­gia­ma, kad nėra įrodymų, jog liudytojoms E. K. ir R.

B. per V. langus apaugę vi­jok­liai trukdė matyti ant suo­liu­ko galimai vykusias muÅ¡tynes. Teismas nuosprendyje nepa­grįstai rė­mėsi liudytojos A. S. nenuosekliais parodymais, kad nebuvo galimybės matyti, kokie veiksmai vyko prie suoliuko, nes vaizdÄ užstoja augantys medžiai. E. V. pa­tei­kė nuo­trau­kas su žie­mos vaizdu pro langÄ Ä¯ tariamÄ Ä¯vykio vietÄ , tačiau įvykis vyko vasaros pra­džioje, so­do gi­lu­mo­je, kuris visiÅ¡kai apželdintas augalais. Teismo vertinimu, teismo medicinos tarnybos spe­cia­listo iÅ¡va­dos duomenys nėra iÅ¡samÅ«s ir patikimi, kadangi, remian­tis eksperto Ž.

M. pa­aiÅ¡­ki­ni­mais, specialisto iÅ¡vadoje nebuvo iÅ¡samiai iÅ¡tirta bylos medžia­ga, nu­ken­tėjusiojo medi­ci­ni­niai do­ku­mentai, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, iÅ¡vadoje remiamasi nuken­tė­­ju­sio­jo paaiÅ¡kinimais apie įvy­kio aplinkybes. Ekspertas Ž. M. tik iÅ¡sakė savo nuomonę apie L. K. pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Specialistė L. K. baudžiamoje by­lo­je buvo beÅ¡a­liÅ¡­ka, jos iÅ¡vada – iÅ¡sami ir visapusiÅ¡ka. 2014-02-30 teismo posėdyje jo klausimai liudytojai N. D. tei­sėjos buvo paÅ¡alinti, liudytojai leidžiama neatsakyti į klausimus.

Teismas nevertino pateiktų ant­sto­lio S. U. konstatuotų faktinių aplinkybių, kad buvo iÅ¡­naikinti augalai, kurie įvykio metu užstojo liudytojams matomumÄ pro langÄ . Nukentėjusiojo skun­de taip pat pažymima, kad jis dėl nusikalstamos veikos patyrė netur­ti­nę žalÄ , dvasinius iÅ¡­gy­ve­ni­mus, stiprų fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , nuolat gyvena įtampoje, nes E. V. yra neprog­no­zuo­jamas. Kadan­gi yra garbaus amžiaus, patirto streso pasekmes jaučia iki Å¡iol, vartoja vaistus.Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dės­ty­tų motyvų pagrindu.IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. P. apeliacinis skundas atme­tamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nu­teistas. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­tina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ suraÅ¡iusiam as­me­niui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis ne­kal­tumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį per­se­kio­jimÄ vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų prak­ti­ko­je, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prie­lai­do­mis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. IÅ¡ nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Lietuvos AukÅ¡­Äiau­sio­jo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų by­lai aplinkybių drau­džia­ma priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pir­mo­sios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vado­vau­da­ma­sis baudžiamojo proceso įstatymo nuo­s­tatomis, savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas iÅ¡teisinamajame nuos­pren­dy­je, pagrindė iÅ¡­sa­mia įro­dy­mų vi­su­mos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais va­do­vau­damasis at­me­tė kitus įrody­mus.

Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikÅ¡mę iÅ¡si­aiÅ¡­ki­nant faktines bylos aplinkybes, visumÄ . IÅ¡ iÅ¡teisinamojo nuosprendžio turinio ma­ty­ti, kad jame yra iÅ¡dėstyti bei analizuoti E. V. parodymai, nukentėjusiojo S. P., liudy­to­jų ir ekspertų parodymai, specialisto iÅ¡vada. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teis­mas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai iÅ¡teisino E. V. dėl nusi­kal­timo, numatyto BK 140 str. 1 d., padarymo vadovaudamasis BPK 303 str. 5 d. 1 p., t. y. nenustačius asmens veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.Pagal BK 140 str. 1 d. atsako asmuo, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmo­gui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam jį susargdino.

Å i nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti fizinio skausmo ar tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos su­trik­dymo – padarinių kilimÄ . Byloje esančioje teismo medicinos specialistės L. K. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės ausies kau­Å¡e­lyje, kairiame žande, kairiame smilkinyje ir dvi pavirÅ¡inės kastinės žaizdos kairės ausies kauÅ¡elyje už­pa­ka­liniame pavirÅ¡iuje, kurie galėjo bÅ«ti padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai žmogaus dan­ti­mis.

Dar konstatuota poodinės kraujosruvos pakauÅ¡yje, deÅ¡inėje kojoje, odos nubrozdinimas de­Å¡i­nė­je kojoje. Nurodyta, kad Å¡ie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Specialistės iÅ¡vadoje pa­Å¾ymėta, kad iÅ¡vardinti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu specialistė L. K. nurodė, kad sužalojimų ausyje atsiradimo bÅ«dÄ savo iÅ¡va­do­je nu­ro­dė pagal nukentėjusiojo S. P. žodžius ir greitosios medicininės pagalbos gydytojos I.

S. apklausÄ . Apklausos protokole esančioje ausies nuotraukoje specialistė pažymėjo suža­lo­jimų buvimo vietÄ . Teisme apklaustas ekspertas Ž. M. parodė, jog 2011 m. gegužės 31 d. specialisto iÅ¡vadoje žaizdos nėra iÅ¡samiai apraÅ¡ytos, nėra apibÅ«dintos žaizdų formos, kraÅ¡tai. Nu­ro­dyta tik žaizdų buvimo vieta. ApžiÅ«ros metu, kai asmeniniu praÅ¡ymu į ekspertę L. K. krei­pė­si S. P., ji nustatė žaizdų ausyje buvimo faktÄ pagal S. P. žodžius ir iÅ¡­va­do­je nurodė, kad jos galėjo bÅ«ti padarytos žmogaus dantimis.

Ekspertas nurodė, kad pagal žaizdų ap­raÅ¡ymÄ ir iÅ¡si­dės­ty­mÄ negalima konkrečiai pasakyti, kad tai padaryta žmogaus dantimis. Tiria­mo­jo­je iÅ¡vados dalyje įvykio aplinkybės apraÅ¡omos remiantis paties tiriamojo žodžiais, kur, kada ir kokiu bÅ«du buvo pa­da­ryti sužalojimai. Ä®manoma, kad sumuÅ¡imÄ sukėlė bukabriaunis daiktas, o smai­galis ar lūž­ga­lis – sužeidimus. Ekspertas Ž. M. savo teiginius apie specialistės L. K. iÅ¡vadÄ ir apie sužalojimų nukentėjusiojo ausyje pobÅ«dį pakankamai argumentavo, todėl jais nėra jokio pa­grindo abejoti.Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V.

S. parodė, kad 2011 m. gegužės 30 d. su greitÄ ja medicinine pagalba pagal iÅ¡kvietimÄ atvyko pas nukentėjusįjį. Be kitų kÅ«no sužalojimų jam buvo nustatyti du pažeidimai kairioje ausyje. Kadangi nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad jam buvo įkasta į ausį, pagalbos kvietimo kortelėje ir pažymėjo, kad nustatytos kandimo žymės. Dantų žymių nematė, matė, kad buvo kažkoks paraudimas S. P. ausyje, bet nebuvo tiksli, kad tai įkandimas, pasiÅ«lė kreiptis pas specialistÄ .

Ausis nekraujavo, matėsi nedideli paraudimai ir nu­brozdinimai. Kortelėje nurodydama, kad nubrozdintas veidas, turėjo omenyje ausį, nes ausis pri­klau­so veido sričiai. Tikslios paraudimų vietos nepamena.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K. nurodė, kad atlikdama ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje apklausė teismo medicinos specialistę L. K.. Apklausai iÅ¡ interneto atspausdino žmogaus ausies nuotraukÄ , kurioje L. K. pažymėjo kurioje vietoje ir kokio dydžio sužalojimus konstatavo nukentėjusiajam S. P..

L. K. tvirtino, kad kitoje ausies pusėje nukentėjusiajam sužalojimų nebuvo, todėl nustatyti suža­lo­ji­mai nebuvo padaryti sukandus ausį. Sukandimo atveju žaizdos turi bÅ«ti iÅ¡ abiejų pusių, o ten buvo nubrozdinimas tik iÅ¡ vienos pusės. Kad žaizdos nebuvo kastinės, apklausta nurodė gydytoja V. S., todėl po to buvo apklausta ir L. K.. Apklausiama ji paneigė savo specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje buvo nurodyta, kad žaizdos galimai buvo kastinės. Apeliacinės instancijos teismo po­sėdyje apklausta liudytoja V.

K. taip pat pažymėjo, kad S. P., nors teigė esÄ s labai susikrimtęs, kad įkandus į ausį galėjo bÅ«ti susargdintas, pirmÄ kartÄ dėl hepatito C pasitikrinti nuėjo tik po metų. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ir L. K. suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados duomenis apie sužalojimo bÅ«dÄ pagrįstai vertino kritiÅ¡kai. Kortelėje užfiksuoti įraÅ¡ai tik patvirtina S. P. konstatuotų kÅ«no sužalojimų buvimo faktÄ , tačiau Å¡ių įrašų nėra pagrindo ver­tinti kaip patvirk­ti­nan­Äių sužalojimų atsiradimo bÅ«dÄ .

Kadangi specialistė L. K. nurodė, jog sužalojimų ausyje atsiradimo bÅ«dÄ savo iÅ¡va­do­je nu­ro­dė pagal nukentėjusiojo S. P. žodžius ir greitosios me­di­ci­nos pagalbos kvietimo kortelėje esančius įraÅ¡us, Å¡ios specialistės iÅ¡vados negalima laikyti objek­ty­via ir visapusiÅ¡ka, todėl ja pagrįstai nesivadovauta vertinant, kad kÅ«no sužalojimas buvo padarytas įkandant.Nors nukentėjusiojo teigimu E. V. kaltas dėl jo sveikatos sutrikdymo, tačiau byloje nepakanka duomenų padaryti neabejotinai iÅ¡vadai, jog jis atliko kaltinime apraÅ¡ytus ir BK140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkančius veiksmus, t. y. kad jis guminiais batais smogė 5-6 kar­tus nukentėjusiajam S. P. per galvÄ , įkando jam į kairę ausį, pargriovęs nukentėjusįjį jį smau­gė, vienos rankos alkÅ«nę įrėmęs į nukentėjusiojo gerklę, deÅ¡inės rankos kumščiu smogė nu­ken­tė­ju­sia­jam 6-7 kartus į krÅ«tinę, į Å¡irdies plotÄ .

Pats E. V. nukentėjusiojo parodymus nei­gė, nu­ro­dė, jog jis smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo. Teisme apklaustos liudytojos G. V., A. S., A. N. D. taip pat patvirtino, kad pro langÄ matė, kaip bÅ«tent S. P. mušė E. V.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojų G. V., A. S., A. N. D. parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, kad liudytojos skirtingais atvejais davė skirtingus parodymus. Tačiau Å¡ios liudytojos iÅ¡ esmės nurodė aplinkybes tik apie 2011 m. gegužės 30 d. apie 19 val. kieme įvykusias iÅ¡teisintojo ir R.

D. bei S. P. grumtynes, dėl kuriose sužaloto E. V. nagrinėjama kita baudžiamoji byla. Å ioje baudžiamojoje byloje liudytojos parodė, kad prieÅ¡ nurodytas grumtynes V. namuose betarpiÅ¡kai bendravo su E. V., kuris suskambus jo telefonui išėjo laukan, kadangi viduje nebuvo ryÅ¡io. Å ios liudytojos analogiÅ¡kai nurodė, kad triukÅ¡­mÄ kieme iÅ¡girdo ir grumtynes kieme pamatė po keleto minučių E. V. išėjus iÅ¡ kambario. Å ių liudytojų parodymų skirtumai apie grumtynių aplinkybes nėra esminiai, jie gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami tuo, kad teisme parodymus liudytojos davė praėjus daugiau kaip dvejiems metams po įvykio, taip pat galimu skirtingu aplinkybių suvokimu ir vertinimu.

Be to, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, liu­dy­toja A. S. nėra E. V. Å¡eimos narys ar giminė. Taip pat nėra pagrindo tikėti, kad per tokį laikotarpį, eidamas iÅ¡ kambario į kiemÄ ir kalbėdamas telefonu E. V. bÅ«tų galėjęs dar atlikti ir smurto veiksmus, nurodytus privataus kaltinimo skunde. S. P. privataus kaltinimo skunde tvirtinama, kad smurtÄ E. V. prieÅ¡ jį panaudojo priestato patalpoje namo pirmame aukÅ¡te.Taip pat, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėdamas bylÄ apylinkės teis­mas įvertino ne vien Å¡ių liudytojų parodymus.

Byloje apklausti liudytojai – nukentėjusiojo sugy­ven­ti­nė N. D. bei jos sÅ«nus R. D. – skirtingai nurodė esmines įvykio aplinkybes. N. D. parodė, kad E. V. kalbėjo telefonu sėdėdamas ant suoliuko jų terasoje ir jau tuo­met prasidėjo jo ir R. D. konfliktas, apsistumdymas. Tik po kurio laiko ji iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ pries­tate, kur atbėgusi pamatė S. P. gulintį ant grindų, o E. V. jį muÅ¡antį. Tuomet pa­Å¡auktas atbėgęs R. D., ir gynęs S. P.. Liudytoja nenurodė, kad E. V. bÅ«tų mušęs S. P. guminiais batais.

Liudytojas R. D. nurodė, jog iÅ¡girdęs mamos klyksmÄ atbėgo į pries­tatÄ , kur pamatė E. V. užgulusį ir muÅ¡antį S. P.. Puolęs gelbėti S. P.. Tačiau ir Å¡is liudytojas nenurodė, kad S. P. bÅ«tų muÅ¡amas guminiais batais. Nukentėjusysis S. P. parodė, jog netikėtai atėjęs į priestatÄ E. V. ėmė jį muÅ¡ti guminiais batais, įkando į ausį, pargriuvus mušė kumščiais ir smaugė jį. Nors nukentėjusysis, liudytojai N. D. ir R. D. nurodė, kad S. P. E. V. daug kartų smÅ«giavo į Å¡onus, krÅ«tinę, tačiau medi­ci­ni­nėje dokumentacijoje ir specialisto iÅ¡vadoje Å¡iose kÅ«no vietose sužalojimų nekonstatuota.

Ä®ver­ti­nu­si visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ins­tan­cijos teismo abejonėmis dėl nukentėjusiojo ir liudytojų, jo Å¡eimos narių parodymų ir kritiÅ¡ku jų vertinimu.Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai įvertino ir iÅ¡teisintojo bei nu­ken­tėjusiojo S. P. ir liudytojo R. D. kÅ«no sudėjimo skirtumus ir pagrįstai suabejojo galimybe E. V. vienu metu pulti stambesnio kÅ«no sudėjimo nukentėjusįjį ir apsiginti nuo aukÅ¡­tesnio ir sunkesnio R.

D..Apeliaciniame nukentėjusiojo skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje teismui buvo pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti suoliukas bei vaizdas nuo suoliuko į langus, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teis­mas, visa tai nėra susiję su Å¡ios bylos įrodinėjimo dalyku, kadangi aplinkybių, ar galėjo liu­dy­to­jos G. V., A. S., A. N. D. pro V. namo langus matyti įvykį, nus­ta­tymas yra aktualus tik kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje R.

D. kartu su S. P. kal­ti­na­mi E. V. sveikatos sutrikdymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir apie tai, kad S. P. tam tikrus sutrenkimus galėjo patirti muÅ¡tynių su E. V. prie suoliuko metu arba nusibrozdinti į ten augančius rožių krÅ«mus ir medį, tačiau tai irgi yra kitos baudžiamosios by­los įrodinėjimo dalykas. Be to, vien Å¡ios aplinkybės negali patvirtinti E. V. kaltės tyčia su­Å¾a­lojus S. P..Kaip nepagrįsta atmestina ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad apylinkės teis­mas nevertino paties E. V. teismui pateikto 2013-12-04 paaiÅ¡kinimo, iÅ¡ kurio matyti nusi­kal­timo padarymo tikslai ir motyvai (t. 2, b. l. 95).

Susipažinus su Å¡io paaiÅ¡kinimo turiniu, ma­tyti, kad jame nurodyta iÅ¡ esmės tik tai, kad tarp namo gyventojų jau seniai vyksta kon­fliktas.Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai pa­tikimai nustatytos visos reikÅ¡mingos sprendžiant bylÄ aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsa­ko­my­bėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ nekyla jokių pagrįstų abejonių. Visos iÅ¡kilusios abejonės, kai jų negalima paÅ¡alinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Å ioje byloje nepakanka pagrįstų ir abejonių nekeliančių duomenų, jog E. V. atliko nusikalstamus veiks­mus, kuriais jį kaltino S. P..Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus dėl E. V. kaltės dėl privačiame skunde suformuluotų nusikalstamų vei­kų ir nenus­ta­Äius BK 140 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių E. V. pagrįstai iÅ¡teisino kaip nepadariusį Å¡io nusikaltimo (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), todėl pirmos instancijos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis pa­liekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.IÅ¡teisindamas E. V. dėl to, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusi­kal­ti­mų, numatytų BK 140 str. 1 d., požymių, apylinkės teismas priėmė Å¡iuo atveju įsta­ty­mo numatytÄ spren­dimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio – paliko jį nenagrinėtÄ .

Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pa­reikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Nukentėjusysis S. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jam nepagrįstai ne­bu­vo priteistos jo pirmosios instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti. Re­miantis BPK 104 str. 2 d., proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti pro­ce­se eks­pertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Pro­ceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡­ko­tos iÅ¡ nuteistojo. Pagal BPK 106 str. 2 d. teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuos­pren­dį, turi teisę nu­spręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, daly­va­vu­sio byloje kaip nu­kentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau na­gri­nė­jamu atveju kal­ti­na­masis E. V. buvo iÅ¡teisintas.

BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad kai kal­ti­na­masis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pa­reiÅ¡­kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pa­reiÅ¡­ki­mÄ buvo pradėtas procesas. Nors skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas dėl proceso iÅ¡laidų ir nepa­si­sakė, iÅ¡teisinus privačiu skundu kaltinamÄ E. V., nebuvo jokio teisinio pagrindo ten­kinti nukentėjusiojo S. P. reikalavimÄ atlyginti iÅ¡laidos advokato, atsto­va­vusio jį pirmosios instancijos teisme, paslaugoms apmokėti.Kauno apygardos teisme 2014-12-03 buvo gautos patikslintos Kauno vals­ty­bės garan­tuo­ja­mos teisinės pagalbos tarnybos pa­Å¾y­mos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nu­ro­doma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje antrinės tei­si­nės pa­galbos, tei­kiamos nu­ken­tė­ju­sia­jam S. P., iÅ¡­laidas iki 2014-12-03 sudaro 720 litų/208,53 eurų (t. 3, b. l. 64), o tei­kiamos iÅ¡­teisintajam E. V.

– 400 litų/115,85 eurų (t. 3, b. l. 66).Kaip jau minėta, BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, pri­im­damas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kadangi nagrinė­ja­mo­je byloje kaltinamasis buvo iÅ¡teisintas ir nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas, o tokiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikusios institucijos patirtų iÅ¡laidų atlyginimo BPK nenumato, todėl Kauno valstybės garan­tuo­ja­mos teisinės pa­galbos tar­nybos praÅ¡ymas priteisti (nenurodant iÅ¡ ko) turėtas antrinės teisinės pa­galbos iÅ¡laidas neten­kinamas.Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu bÅ«tų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija daro iÅ¡­va­dÄ , jog nukentėjusiojo S. P. apeliacinio skundo ar­gu­mentai yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skun­das atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuos­prendis paliekamas galioti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo S. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai             Viktoras PreikÅ¡as              ArÅ«nas PaÅ¡tuolis              Valdas Vitunskas