2022-06-28 Nr. AB-17541-4-52-3-00113-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3074-381/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00113-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui užsieniečiui M. D. M. A.-D.,

vertėjui Hicham Ibrahim,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. M. A.-D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. M. A.-D. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62463 dalies dėl laikino apgyvendinimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. D. M. A.-D. (toliau – pareiškėjas, užsienietis) prašė panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62463 dalį dėl jo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 31 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, nes per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

3. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi dėl jo apgyvendinimo, nes mano, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Dėl to pareiškėjui gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė, taip būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kartu sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

4. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje taip pažeisdamas migracijos taisykles, o prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjas galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą. Dėl to galima teigti, jog pareiškėjas nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar įstaigų darbuotojais.

5. Pažymėta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Kartu nurodyta, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, nes jis nėra sulaikytas. Dėl to, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Taigi jo atžvilgiu priimtas sprendimas ne dėl sulaikymo, o dėl apgyvendinimo VSAT su teise judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašytojas gyvena moduliniame namelyje, patalpos nerakinamos, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jam šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jo teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien aplinkybė dėl nepakankamo judėjimo nepaneigia fakto, kad jo teisės yra nepažeidžiamos ir nesudaro pagrindo jam netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Taigi Sprendimu taikytas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas jokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu dokumentų, dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nepriimtas galutinis sprendimas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai neišaiškinti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skunde nurodytų teiginių, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, teismas nelaikė sudarančiais pagrindą paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėjas nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo išsakytos pastabos dėl nekokybiškų socialinių ir medicininių paslaugų taip pat nesudaro pagrindo skundui tenkinti.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo dalį ir sutrumpinti pareiškėjos apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimų.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas, suvaržant judėjimo laisvę, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtas ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Toks pareiškėjo apgyvendinimo pratęsimas, ribojant jo teisę judėti, prilygsta sulaikymui.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė — viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

13. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Pareiškėjo atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Dėl to teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo).

14. Pareiškėjas prašo sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo apribojimų, kas būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento, tiek pareiškėjo interesus naudotis asmens laisvėmis. Apgyvendinimo termino pratęsimas taikant judėjimo įsivaržymus pareiškėjo atveju nėra būtinas, sprendimo vykdymo užtikrinimui pakanka trumpesnio apgyvendinimo termino, netaikant judėjimo apribojimų.

15. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nutraukti bylą arba pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Migracijos departamentas nurodo, kad jis 2022 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 22S87750, kuriuo nusprendė pakeisti apeliaciniu skundu ginčijamo Migracijos departamento 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62463 2 punktą ir suteikti pareiškėjui teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi nebeliko šioje byloje ginčo dalyko, tai Migracijos departamentas teigia, kad nėra pagrindo pareiškėjo apeliaciniam skundui tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje kilo ginčas pagal pareiškėjo M. D. M. A.-D. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62463 dalies dėl laikino apgyvendinimo, kuriuo jam taikomi judėjimo laisvės apribojimai, panaikinimo.

18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas M. D. M. A.-D. prašo sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

20. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. birželio 27 d. gautas Migracijos departamento atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjui M. D. M. A.-D. Migracijos departamento 2022 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 22S87750 panaikinti judėjimo laisvės Lietuvos teritorijoje ribojimai. Dėl to Migracijos departamentas prašo nutraukti bylą arba pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Užsienietis M. D. M. A.-D. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pareiškė, kad atsisako apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį procesą nutraukti, nurodęs, kad pakeitus jo apgyvendinimo sąlygas neliko ginčo dalyko.

22. Teisėjų kolegija priima pareiškėjo atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą nutraukia (ABTĮ 136 str. 2 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti užsieniečio M. D. M. A.-D. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal užsieniečio M. D. M. A.-D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A20.-511-1036/2022.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė