596f8a00-e80f-4efb-93f7-390ea87a6b90 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,2016 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 240 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 240 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , kildinamÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikymo Kretingos rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 5-9).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Kretingos rajono PK) areÅ¡tinėje buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areÅ¡tinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Kretingos rajono PK areÅ¡tinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kamerų plotÄ vienam asmeniui, kamerose buvo prastas apÅ¡vietimas, bloga oro cirkuliacija, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų drėgmė, nuo sienų krito tinkas, grindų dažai atsilupę, o sanitarinis mazgas neatitiko elementarių higienos normų reikalavimų, kadangi neužtikrino privatumo.

Be to, sanitariniame mazge nebuvo įrengta atskira oro Å¡alinimo sistema, kameros Nr. 4 sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, kamerų Nr. 4, 6 ir 7 sanitariniuose mazguose nebuvo lentynėlės, spintelės, skirtos higienos priemonėms laikyti. Pažymi, jog nuo vaikystės serga nepagydoma liga (psoriaze, pasireiÅ¡kianti odos bėrimu), kuri paÅ«mėja patiriant stresÄ . Tvirtina, jog tokiu bÅ«du buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, dėl to patyrė pažeminimÄ , nepatogumus, buvo pakenkta jo sveikatai.

Mano, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (toliau – ir Konvencija) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis. PareiÅ¡kėjas J. P. apie teismo posėdį informuotas tinkamai Å¡aukimu (b. l. 16). PareiÅ¡kėjas nepareiÅ¡kė noro dalyvauti 2016 m. rugpjūčio 29 d. 14.00 val. paskirtame teismo posėdyje (b. l. 9).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 18-22) su pareiÅ¡kėjo skundu sutinka iÅ¡ dalies ir praÅ¡o pripažinti pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, tačiau reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, o ir pats nenurodė, kad jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK administracijai dėl jo teisių pažeidimų laikotarpiu, kai buvo laikomas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės kamerose.Nurodo, jog pareiškėjas Kretingos rajono PK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. (10 parų), tačiau nepažeidžiant minimalaus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui.

Pažymi, jog Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės eksploatacija pradėta nuo 2000 m. vasario 25 d., o nuo 2015 m. gruodžio 15 d. areštinė neveikia ir yra likviduota. Kretingos rajono PK areštinė pareiškėjo laikymo laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus, tame tarpe ir higienos normų reikalavimus. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Higienos norma HN 37:2009) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms, o veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinės patalpose įrengtas centrinis šildymas, kamerose užtikrintas natūralus (atidarant langus) ir mechaninis vėdinimas, apšvietimas natūralus ir dirbtinis, kamerose drėgmės nėra, langai skaidraus stiklo. Nurodo, jog areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimais. Paaiškina, jog tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas (sanitariniame mazge nesant pertvaros savo aukščiu siekiančios vidutinį žmogaus ūgį (180 cm) ir galimybę visiškai pasislėpti už durų, užuolaidos ar pan.) yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu.

Nurodo, kad kiekvienam asmeniui, suabejojusiam dėl esamo privatumo naudojantis tualetu, nėra uždrausta tuo metu (esant tualete) panaudoti kameroje esantį audinį (Å¡irmÄ , užuolaidÄ ) galintį padidinti privatumo lygį, taip iÅ¡laikant subalansuotÄ atsakovės teisių ir pareigų pusiausvyrÄ tarp pareigos užtikrinti saugų asmens buvimÄ areÅ¡tinėje ir teisės vykdyti areÅ¡tinėje esančio asmens elgesio kontrolę, pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 9 straipsnio 3 dalį ir kt.

Teigia, kad teisės aktais yra nustatyta privaloma nuolatinė asmenų, laikomų areÅ¡tinėje, priežiÅ«ra ir kontrolė, todėl sanitarinio mazgo įrengimas negali užtikrinti visiÅ¡ko privatumo. Pabrėžia, jog uždaro sanitarinio mazgo neįrengimas nėra neteisėtas veiksmas, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta pareiga įrengti uždarÄ sanitarinį mazgÄ . Nurodo, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 4 nebuvo veidrodžio, kamerose Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 7 nebuvo tualeto reikmenų spintelių (lentynėlių), nusitrynę kamerų grindų dažai, o dalyje sienų – atsilupę.

Nustatyta patikrintų kamerų dirbtinės apšvietos neatitiktis, tačiau natūrali apšvieta atitinka Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus. Areštinės kamerose Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7 mažesnė (nežymiai), nei reglamentuota santykinė oro drėgmė bei oro judėjimo greitis. Patikrinimo metu nustatytos oro drėgmės bei oro judėjimo greičio neatitiktys, kurioms pašalinti reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu, neatitiktys nevertinamos kaip pažeidimai.

Pažymi, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys dažnai tyčia niokoja patalpas, gadina inventorių. Atsakovės atstovas areÅ¡tinės kamerose periodiÅ¡kai atlieka einamuosius patalpų remonto darbus, tačiau neturi galimybių operatyviai (pvz., tÄ pačiÄ dienÄ ) įsigyti ir pakeisti inventoriaus, todėl pasitaiko momentų, kad nesant suniokoto inventoriaus pakeitimo galimybės, jo galėjo nebÅ«ti iki buvo įsigytas naujas. Teigia, jog nustatytos neatitiktys, iÅ¡skyrus dirbtinės apÅ¡vietos neatitikį kameroje Nr. 7, nedelsiant paÅ¡alinamos.

Akcentuoja, jog tai, kad areÅ¡tinės kamerose yra nuolat atliekami remonto darbai, konstatavo ir Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuri siekdama įvertinti areÅ¡tinės patalpų įrengimo bei kitų reikalavimų atitiktį teisės aktų reikalavimams, 2013 m. rugpjūčio 29 d. atliko Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinės patikrinimÄ , kurio metu konstatuota, kad Kretingos rajono PK areÅ¡tinės patalpose bei pasivaikščiojimo kiemeliuose Å¡varu ir tvarkinga, kamerose eiliÅ¡kumo tvarka atliekamas remontas.

Teigia, jog nesutvarkytos kameros rodo, kad kamerose laikomi suimtieji, tarp jų ir pareiÅ¡kėjas, neatliko pareigos tvarkyti kameras, kadangi areÅ¡tinėje laikomi asmenys nuolat privalo rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose.Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinėje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir visi kiti asmenys, iÅ¡imčių, kad jis bÅ«tų kankintas, bÅ«tų pablogintos jo buvimo areÅ¡tinėje sÄ lygos, žeminama garbė ir orumas, nėra. Be to, tai nėra susiję su pareigÅ«nų dirbančių areÅ¡tinėje veiksmais, o nustatytos Higienos normos HN 37:2009 neatitiktys yra tik formalios.

Mano, jog įvertinus pažeidimų trukmę (pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje 1 parÄ buvo kameroje Nr. 4 nesant veidrodžio, 10 parų kameroje nesant tualeto reikmenų lentynėlių, esant pažeistai dažų dangai bei esant pakankamai dirbtinei apÅ¡vietai) ir mastÄ , jie yra nedideli ir mažareikÅ¡miai, todėl pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. Nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų atliktų skirtingų teritorinių policijos komisariato areÅ¡tinių patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad buvimas areÅ¡tinėje žaloja ten laikomų asmenų sveikatÄ .

Tačiau kartu pažymi, kad pareiškėjui dėl buvimo kameroje vienam (kamera Nr.

6) pasireiÅ¡kė Å«mi reakcija į stresÄ ir 2014 m. vasario 7 d. buvo kviesta greitosios medicinos pagalbos brigada. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas yra linkęs save žaloti. 2014 m. balandžio 3 d. ir 2014 m. balandžio 5 d. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas persipjovė deÅ¡inės rankos dilbį ir dėl to buvo pristatytas į Kretingos rajono savivaldybės VÅ¡Ä® „Kretingos ligoninė“. Teigia, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis, todėl mano, kad negali bÅ«ti pagrindas tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

PaaiÅ¡kina, jog atsakovės atstovas nesiekė sukelti nepatogumų pareiÅ¡kėjui, be to, nėra žalos pasekmių, pareiÅ¡kėjui ne pirmÄ kartÄ apribota laisvė (nesukelia prisitaikymo prie areÅ¡tinės sÄ lygų sunkumo), laiko veiksnys (pareiÅ¡kėjui delsiant pasinaudoti teismine gynyba patirti nepatogumai menksta ir blėsta, todėl jo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ reikėtų atlyginti pinigais), neigiama pareiÅ¡kėjo reputacija, atsakovės turtinė padėtis, piliečių bendras materialinis lygis, sÄ Å¾iningumo principai bei bylos aplinkybių visuma nesudaro pagrindo priteisti asmeniui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Atsakovės atstovas taip pat akcentavo, kad jo turtinė padėtis yra bloga, jis yra priverstas skolintis, kad finansuoti skirtumÄ tarp pajamų ir iÅ¡laidų, subalansuoti pinigų srautus, todėl priteisus neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais bÅ«tų pažeisti teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, t. y. diskriminuojami asmenys, nedarantys nusikalstamų veikų, kurie yra sÄ Å¾iningi mokesčių mokėtojai savo indėliu prisidedantys prie gerovės valstybėje kÅ«rimo. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b. l. 13).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.Nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTÄ®) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta ir nebaigta nagrinėti pirmÄ ja instancija iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Ä® teismo posėdį neatvykus proceso Å¡alims nei jų atstovams, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 79 straipsnio 5 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) Kretingos rajono policijos komisariato (minėta, toliau – ir Kretingos rajono PK) areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d., atlyginimo priteisimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ Å½ala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013). Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia (be kita ko) iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2015 m. birželio 23 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2016 m. liepos 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl J.

P. skundo“ (toliau – ir 2016 m. liepos 13 d. tarnybinis praneÅ¡imas) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Kretingos rajono PK areÅ¡tinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. kamerose Nr. 4, 6 ir 7 (b. l. 23). Nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. buvo laikomas vienas kameroje Nr. 6, kurios plotas be sanitarinio mazgo 10,77 kv. m., todėl Å¡iuo laikotarpiu jam teko 10,77 kv. bendro kameros ploto (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ ).

Kameroje Nr. 4, kurios plotas be sanitarinio mazgo 10,59 kv. m., pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, todėl laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 4 pareiÅ¡kėjui vienam teko 5,30 kv. m. (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ ). Kameroje Nr. 7, kurios plotas be sanitarinio mazgo 11,41 kv. m., pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas, todėl jam vienam laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. teko 11,41 kv. m. kameros bendrojo ploto (iÅ¡skaičius sanitarinio mazgo plotÄ ).

Pagal minėtus duomenis, pareiÅ¡kėjas visada buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo didesnis nei 5 kv. m. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas. Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo AreÅ¡tinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugÄ ir areÅ¡tinės vidaus tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.Pareiškėjas teigia, kad areštinės kamerose buvo prastas apšvietimas, bloga oro cirkuliacija, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų drėgmė, nuo sienų krito tinkas, atsilupę medinių grindų dažai, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ . Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas);

Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areÅ¡tinių įrengimo reikalavimai. Policijos areÅ¡tinės kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ (20 punktas).Higienos normos HN 37:2009 21 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (22 punktas); Higienos normos HN 37:2009 23 punktas numato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Higienos normos HN 37:2009 24 punkte nurodyta, jog policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti – 18–28 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,15–0,5 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra – 18–26 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,05–0,2 m/s.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.13 punkte nustatyta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. 2016 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad areštinės kamerų natūralus ir dirbtinis apšvietimas yra pakankamas, yra natūralus ir dirbtinis vėdinimas, kamerų apšildymas centrinis, be to, kameroje esančius langus areštinėje laikomi asmenys gali atsidaryti patys.

Areštinės kamerose esantis sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-150 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų lentynėlė. Faktinę aplinkybę dėl areštinės kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 2000 m. vasario 21 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Kretingos rajono PK areštinę (b. l. 24-25).

Minėtame leidime nurodyta, kad apÅ¡ildymas centrinis, patalpų apÅ¡vietimas natÅ«ralus ir dirbtinis; vėdinimas natÅ«ralus ir mechaninis; areÅ¡tinės patalpų techninė higieninė bÅ«klė gera. Remiantis aptartomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, jog į Kretingos rajono PK areÅ¡tinės kameras patenka natÅ«rali Å¡viesa, kadangi jose yra langai. Be to, suimtieji gali patys atsidaryti kameros langÄ ir jÄ iÅ¡sivėdinti. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad į kameras nepatenka natÅ«rali Å¡viesa laikytinas nepagrįstu.Minėta, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinėje įvairiais laikotarpiais nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. buvo laikomas kamerose Nr. 4, 6 ir 7 (b. l. 23).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriui buvo teikęs skundÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinėje (b. l. 10-11). Nustatyta, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyrius 2014 m. gegužės 6 d. raÅ¡tu Nr. (13.5.4) KV4-249 (b. l. 10-11) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad pareiÅ¡kėjo skundo pagrindu buvo atliktas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinės kamerų Nr. 4, 5, 6 ir 7 patikrinimas. 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad 4 kameros sanitariniame mazge nėra veidrodžio, kamerų Nr. 4, 5, 6 bei 7 sanitariniuose mazguose nėra tualetų reikmenų spintelės (lentynėlės) (neatitiktis Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimui).

Be to, minėtų kamerų grindų dažai nusitrynę, dalyje sienų atsilupę dažai, dėl to sienos ir grindys nėra lengvai valomos ir (ar) dezinfekuojamos (neatitiktis Higienos normos HN 37:2009 27 punkto reikalavimui). Patikrinimo metu išmatuota oro temperatūra atitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, tačiau Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų neatitiko santykinė oro drėgmė, oro judėjimas bei dirbtinė apšvieta. Remiantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo pažeidimai nebuvo vertinami kaip Higienos normos HN 37:2009 pažeidimai, kadangi jų pašalinimui reikalinga atlikti rekonstrukcijos darbus ir įrengti inžinerinius tinklus.

Kitus pažeidimus Klaipėdos AVPK įpareigotas paÅ¡alinti. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2014 m. rugpjūčio 22 d. atliko Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinės kamerų 4, 5, 6, 7 kamerų patikrinimÄ , siekdamas įvertinti, ar paÅ¡alinti Higienos normos HN 37:2009 20 punkto (areÅ¡tinės 4 kameros sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, kamerų Nr. 4, 5, 6, 7 sanitariniuose mazguose nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), 21 punkto (kamerose Nr. 4, 5, 6, 7 dirbtinė apÅ¡vieta mažesnės nei Higienos normos HN 37:2009 reglamentuojama vertė), 27 punkto (kamerų Nr. 4, 5, 6, 7 grindų dažai nusitrynę, dalyje sienų atsilupę dažai, todėl dėl Å¡ių defektų sienos ir grindys nėra lengvai valomos ir (ar) dezinfekuojamos) pažeidimai.

Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtose kamerose atliktas remontas, kurio metu perdažytos lubos, sienos, grindys ir kietasis inventorius. Kamerose įrengtos lentynėlės, tualeto reikmenims laikyti. Kameros Nr. 4 sanitariniame mazge yra veidrodis. Å io patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2014 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo aktu Nr. KK3-90 konstatuojant, kad paÅ¡alinti Higienos normos HN 37:2009 20 ir 27 punktų pažeidimai, tačiau nepaÅ¡alintas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto pažeidimas dėl dirbtinės apÅ¡vietos kameroje Nr. 7 (b. l. 32-33).Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2016 m. spalio 16 d. atliko Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinės kameros Nr. 7 patikrinimÄ , siekiant įvertinti ar paÅ¡alintas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto pažeidimas dėl dirbtinės apÅ¡vietos.

Šio patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2014 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte Nr. KK3-134 konstatuojant, jog pažeidimas pašalintas, kadangi kameroje Nr. 7 dirbtinė apšvieta atitinka Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimus (b. l. 34-35)Apibendrinus faktines aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos patikrinimo aktuose, konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areštinėje buvo nustatyti tokie pažeidimai: kameros Nr. 4 sanitariniame mazge nėra veidrodžio, kamerų Nr. 4, 5, 6 ir 7 sanitariniuose mazguose nėra tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), minėtų kamerų grindų dažai nusitrynę, dalyje sienų atsilupę.

Minėtose kamerose nustatyti pažeidimai ir dėl blogos dirbtinės apÅ¡vietos, drėgmės, oro cirkuliacijos, kamerų, tačiau pažeidimai dėl drėgmės ir blogos oro cirkuliacijos nevertinti kaip pažeidimai, kadangi jiems paÅ¡alinti buvo reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijÄ . Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovė neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas, pasireiÅ¡kiančias tuo, kad kameros Nr. 4 sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, o kamerų Nr. 4, 5, 6 ir 7 sanitariniuose mazguose nebuvo tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).

Be to, areÅ¡tinės kamerose buvo prastas dirbtinis apÅ¡vietimas (Å¡is pažeidimas vertinamas, nes atsakovė vėliau jį paÅ¡alino, t. y. Å¡io pažeidimo paÅ¡alinimui nereikėjo atlikti pastato rekonstrukcijos darbus), kamerų lubos ir sienos netvarkingos dėl atsilupusių dažų sluoksnio. Dėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pasinaudojant tualetu neužtikrinimo PareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo netinkamai aptvertas, todėl buvo pažeista jo teisė į privatumÄ . 2016 m. liepos 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinėje kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atskirti nuo gyvenamosios patalpos 120-150 cm aukščio pertvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepaisant to, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo įrengtas laikantis jo įrengimo techninius aspektus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti stengiamasi sudaryti tokias sÄ lygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Glotov prieÅ¡ RusijÄ ; 2009 m. kovo 12 d. sprendimas Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukÅ¡tis atitinka teisės akto reikalavimus, turi bÅ«ti įvertinama, ar pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.Remdamasis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas atsakovės atstovo argumentus, kad jis neprivalėjo užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisės privačiai pasinaudoti tualetu, nes tai nenumato teisės aktai ar kad turi pareigÄ užtikrinti saugų asmens buvimÄ areÅ¡tinėje ir dėl to pareiÅ¡kėjas privačiai negali pasinaudoti tualetu, laiko nepagrįstais.

Minėta pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pasinaudojant sanitariniu mazgu yra iÅ¡aiÅ¡kinta tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kuris formuoja vienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTÄ® (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 13 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodo bendro pobÅ«džio teiginį, jog sanitarinio mazgo kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (pvz., buvo Å¡irma, užuolaida).

Nors atsakovės atstovas atsiliepime ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjas galėjo panaudoti kameroje esantį audinį (Å¡irmÄ , užuolaidÄ ), tačiau nepateikė jokių duomenų, kad kamerose buvo užuolaidos ar Å¡irmos, kurios galėjo bÅ«ti panaudotas užtikrinant privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pareigÄ pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, Å¡iuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 7.13 punktÄ .Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ pasinaudojant tualetu (pažeistas Taisyklių 7.13 punktas), be to, pareiÅ¡kėjas 11 parų buvo laikomas kamerose, kuriose buvo blogas dirbtinis apÅ¡vietimas, kamerų lubos ir sienos netvarkingos dėl atsilupusių dažų sluoksnio bei nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t. y. juose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), tuo bÅ«du pažeidžiant Higienos normos HN 37:2009 20, 21, 27 punktus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 240 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog dėl to, kad buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patyrė pažeminimÄ , nepatogumus, buvo pakenkta jo sveikatai, kadangi serga nepagydoma liga (psoriaze, pasireiÅ¡kianti odos bėrimu), kuri paÅ«mėja patiriant stresÄ .Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis (2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871//02).

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais:

1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ ; arba 2) už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, todėl aktualus yra Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas taikant jos nuostatas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas atsižvelgdamas į pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, pažymi, jog administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK areÅ¡tinėje pažeidžiant Taisyklių 7.13 punktÄ bei Higienos normos HN 37:2009 20, 21, 27 punktus buvo laikomas 11 parų (pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ pasinaudojant tualetu, kamerose buvo blogas dirbtinis apÅ¡vietimas, netvarkingos kamerų sienos ir lubos dėl atsilupusio dažų sluoksnio bei nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai (nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės)). Minėta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.      Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvienÄ kalinimo dienÄ , kuriÄ buvo pažeista minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto norma, asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur (pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2314-822/2016).

Atsakovės atstovas nagrinėjamoje byloje nurodė sunkiÄ materialinę padėtį bei prašė pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.Pažymėtina, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTÄ® 3 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. vasario 11 d. bei nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. (11 parų) pažeidžiant Taisyklių 7.13 punktÄ bei Higienos normos HN 37:2009 20, 21, 27 punktus, į tai, kad buvo nustatytas ne vienas kalinimo sÄ lygų pažeidimas į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo patyręs stresÄ dėl kalinimo sÄ lygų (atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui pasireiÅ¡kė Å«mi reakcija į stresÄ , todėl buvo kviesti medikai) bei remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 99 Eur ((maksimali 9 Eur suma už vienÄ parÄ ) x (11 parų)) suma.

Teismo vertinimu, nurodyta suma yra adekvati pareiškėjo patirtiems neigiamiems padariniams kompensuoti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 240 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 99 Eur neturtinei žalai atlyginti.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 99 Eur (devyniasdeÅ¡imt devynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                            Dalia Gumuliauskienė