596f5ce2-c699-46fb-99b2-fb9eb38e3fd9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1415-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06896-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.2.14.10.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant prokurorui Gaudentui BalčiÅ«nui, kaltinamajam I. I. (I. I.), jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui, nukentėjusiosioms M. B., S. I., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I.

I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas: Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. I. 2021 m. kovo 5 d. apie 19.10 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,33 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibraudamas į savo sesers M. B. namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tyčia sulaužė namo lauko terasos duris, taip sugadino svetimÄ M. B. priklausantį 250,00 eurų vertės turtÄ . Å iais savo veiksmais I. I. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalyje. Be to, I. I. 2021 m. kovo 5 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,33 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti M.

B. ir S. I., padegant jų namus, esančius (duomenys neskelbtini), sudarydamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad toks grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iais savo veiksmais I. I. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis I. I. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiÅ¡kino, jog viskas įvyko Å¡iais metais, gal prieÅ¡ du mėnesius, prieÅ¡ jį suimant. Galėjo bÅ«ti kovo mėnuo. Buvo tamsu, gal 21-22 valanda. Dėl alkoholio poveikio tokios mintys atėjo į galvÄ .

Norėjo tik pagÄ sdinti, nieko panaÅ¡aus nesiruošė daryti. Buvo neblaivus, lengvai apgirtęs. AutomatiÅ¡kai kažkaip Å¡ovė jam į galvÄ taip padaryti. Pasakė motinai, jog padegs namÄ , nors ir prieÅ¡ tai buvo daug laiko tÄ padaryti, bet nedarė, nes jam to nereikia. Tai buvo tik pagÄ sdinimai. Jis buvo supykęs, bet ne ant artimųjų, o ant savęs. Norėjo pats sau pakenkti. Agresyvus buvo tik pats sau, ne prieÅ¡ artimuosius. Su sese ir mama kalbėjo normaliai, žmoniÅ¡kai, jos sutiko su jo teiginiais ir iÅ¡kvietė policija, parašė pareiÅ¡kimÄ ir jį iÅ¡sivežė.

Teigia, kad mama ir sesuo galėjo iÅ¡sigÄ sti dėl jo pareiÅ¡kimų. Jos žino, kad jis turi problemų su alkoholiu, iÅ¡gėręs bÅ«na neadekvatus. Ä®vykio metu nebuvo neadekvatus. Teigia, kad jis pats iÅ¡sigÄ stų, jeigu kažkas jam prigrasintų taip, kaip jis prigrasino. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė bÅ«damas blaivus. Neturėjo jokio pagrindo vykdyti tai, kÄ kalbėjo. Savo raÅ¡ytiniu prisipažinimu norėjo pakenkti pats sau, kad artimieji paraÅ¡ytų dėl jo pareiÅ¡kimÄ , o jį uždarytų į kalėjimÄ .

IÅ¡ pradžių manė, kad kalėjime jam bus geriau, tačiau klydo. Dabar nebenori į kalėjimÄ , nori iÅ¡eiti į laisvę, gyventi tvarkingai, atlyginti žalÄ artimiesiems. Daug kÄ suprato per tuos mėnesius bÅ«damas kalėjime. Nelabai turi noro grįžti ten. Jei jį paleistų, pasistengs gyventi tvarkingai, padengti įsiskolinimus, rasti darbÄ ir atlyginti žalÄ Å¡eimai. 2019 m. vasario 21 d. grįžo iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Po išėjimo yra dirbęs, iÅ¡dirbdavo iki pusmečio ir jį atleisdavo dėl alkoholio vartojimo arba iÅ¡eidavo savo noru.

Sausio mėn. buvo nuvykęs į reabilitacijos centrus, tačiau jam ten praktikuojami metodai nepatiko, todėl nesigydė. Kai nevartodavo alkoholio, santykiai su artimaisiais buvo geri, kai ateidavo girtas, artimieji į tai žiÅ«rėjo neigiamai. Fizinio smurto prieÅ¡ artimuosius nenaudojo, bÅ«davo kviečiama policija, tačiau vykdavo tik žodiniai konfliktai. BÅ«davo momentų, kai nusivildavo gyvenimu, kartais kyla minčių dėl savižudybės, tris kartus bandė baigti gyvenimÄ savižudybe, tačiau nesėkmingai, todėl mano, kad reikėtų gyventi toliau.

RuoÅ¡iasi susirasti sau bÅ«stÄ , gal ne iÅ¡ karto, bet su laiku, nori netrukdyti Å¡eimai ir gyventi atskirai. Gailisi ir nori tiek sesės, tiek mamos atsipraÅ¡yti. Ä® namÄ Ä¯sibrovė, reikėjo pernakvoti ir tiek. IÅ¡spyrė verandos duris, durys nesulūžo, kažkur gal ir buvo koks įtrÅ«kimas. Jokių įrankių durų atidarymui nenaudojo. Nežino, ar tos durys sulūžo, ar ne. Nebandė tartis dėl durų sutaisymo. Sutinka, kad durų vertė yra 250 Eur. Namuose nieko neieÅ¡kojo, vogti nesiruošė.

Neturėjo raktų, jam buvo laikinai suteikta galimybė gyventi ten, bet jis buvo pametęs raktus, jam reikėjo kažkaip įeiti. Negali atsakyti, kas jam davė raktus nuo namo, taip pat negali atsakyti kiek laiko praėjo nuo raktų pametimo iki durų sulaužymo. ŽalÄ už duris tikrai padengs, per mėnesį ar pusantro. Nukentėjusioji M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. TÄ dienÄ jis grįžo iÅ¡ reabilitacijos, jis neturėjo telefono, nes buvo sudaužęs. Jos atvažiavusios pasakė, kad jis turi iÅ¡eiti, gyventi jam neleido pas save, jis bÅ«tų priimtas tik po reabilitacijos.

Jis nenorėjo, prasidėjo grasinimai ir manipuliacijos, sakė, kad grįžus joms reikia slėptis ar nebÅ«ti namie. Jos su mama nujautė, kad jis atvažiuos į tuos namus. Joms atvažiavus, norėjo su juo normaliai pasikalbėti, bet suprato, kad jis pragėrė daiktus, mama supyko dėl sulaužytų durų ir parduotų medalių, tai nebuvo didelės vertės daiktai, bet mamai jie buvo brangÅ«s. Dėl to kilo konfliktas, ji iÅ¡bėgo į laukÄ , o mama liko namie, iÅ¡kvietė policijÄ . Jos jam padėjo kaip tik galėjo, bet jo elgesys nesikeitė.

IÅ¡kvietė policijÄ , mama gyventi namie negali, Å¡iuo metu gyvena pas jÄ . Gyvenant su broliu kartu, jis darosi agresyvus, net bÅ«damas blaivus. Jis dirba iki pirmos algos, reabilitacija jam esÄ yra vergovė, nes ten reikia dirbti, net psichologė sakė, kad pirmÄ kartÄ tokį žmogų matė. Jos tikrai jo bijo, mama nori parduoti namÄ , kad jis neturėtų kur grįžti, mama gyvena pas jÄ , o ji gyvena su vyru ir trimis vaikais. Namas yra jos nuosavybė. Pardavus namÄ , mama gyventų pas jÄ . Jie tÄ namÄ renovavo, kai brolis išėjo iÅ¡ kalėjimo, jis apgadino namus, iÅ¡nešė kai kuriuos daiktus.

Jie nenori, kad brolis gyventų Å¡iame name. Jie jį įleido į tuos namus dvejiems metams, jis nieko gero nepadarė, tik apgadino namus ir iÅ¡nešė kai kuriuos daiktus, nenori, kad jis ten gyventų. Netiki jo atsipraÅ¡ymu. Jis yra egoistas. Mama nėra suraÅ¡iusi testamento, yra suraÅ¡iusi tik dovanojimo aktÄ . Jos atvažiavo savaitgalį, mama norėjo pabÅ«ti namuose su vaikais, o atvykus rado jos brolį tuose namuose. Jis grasino, kad padegs namus, esÄ net policija jo nesulaikys, o joms geriau slėptis.

Vėliau ji pokalbio negirdėjo, nes išėjo į laukÄ su vaikais. Jis pats sakė, kad reabilitacija jam nepadės ir geriau jam keliauti į kalėjimÄ . Ji iÅ¡sigando tikrai, jis kol blaivus, bÅ«na normalus, o kai iÅ¡geria, pradeda neadekvačiai elgtis, girtas gali paskambinti ir sakyti, kad arba perveskite pinigų, arba paims peilį ir padurs žmogų. Buvo sugadintas durų apatinis užraktas ir fiksavimo mechanizmas. Tos durys nėra pataisytos po sugadinimo. 250 Eur – tiek kainuoja durys, jos yra nepataisomos, jas reikia keisti.

Grasinimai jiems tikrai kelia baimę, jis dėl Å¡ios priežasties jau sėdėjo. Jie norėjo padėti, siuntė jį į reabilitacijÄ . Grasinimai tikrai nebuvo tuÅ¡ti, tai tik laiko klausimas, kada viskas bÅ«tų įvykę. Ji tikrai iÅ¡sigando dėl tų grasinimų, jis sakė, kad geriau padegs namus nei gyvens po tiltu. Fizinis smurtas buvo naudojamas nuo pat mažens, buvo laikotarpis, kai jis vartojo narkotikus, visÄ jų turtÄ iÅ¡nešė. Ji bėgdavo pas kaimynus, jis bėgdavo iÅ¡ paskos, gerai, kad niekada jam nepapuolė.

Kol jis sėdėjo, jie pailsėjo (13 metų), o jam grįžus vėl reikia juo rūpintis. Sumušta ir sužalota jo nebuvo. Jis pats net neprisipažįsta, kad yra alkoholikas, jam atrodo, kad išėjus į laisvę viskas susitvarkys, bet taip tikrai nebus. Jis sakė, kad kalėjime jam bus geriau, nes jis priverstinai negers. Brolis kažkuriuo laikotarpiu buvo normalus, tačiau jam pradėjus gerti jo santykiai su jų šeima tapo prasti. Kol jis dar buvo blaivus, bendraudavo su jos vaikais, santykiai buvo geri.

Nukentėjusioji S. I. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus kalėjo 13 metų, kai grįžo, galvojo, kad jis padarė iÅ¡vadas. Jis labai daug žadėjo, sakė, kad dirbs ir negers. Bet viskas buvo atvirkščiai. Jie visaip bandė jam padėti, bet jis pagalbos atsisakė. Jis gėrė, bet porÄ mėnesių dar dirbo. Pradėjo gerti vis daugiau ir daugiau, vėliau iÅ¡vyko į užsienį. Jam ten buvo dar blogiau, nei ji galvojo. Kai jis grįžo atgal 2020 m., pas juos greitoji ir policija vykdavo kasdien, jis labai daug gerdavo.

Ji jam užleido savo namus, jis apgadino viskÄ , viskÄ pragėrė, kaskart žadėdavo nebegerti, jį iÅ¡ savo pensijos kodavo, jis žadėjo tuos pinigus atiduoti, bet taip ir neatidavė. Buvo taip baisu, kad bijojo užeiti į namus, jo akys bÅ«davo stiklinės. Ji kviesdavo greitÄ jÄ , bet dėl karantino jo neimdavo į psichiatrinę ligoninę. Jos su dukra jį priprašė, kad važiuotų gydytis, jis iÅ¡važiavo, dvi savaites pabuvo reabilitacijoje, jam skambindavo iÅ¡ ten ir jis skųsdavosi, galiausiai su greitÄ ja jį iÅ¡vežė ir paguldė į psichiatrijos skyrių.

Po to jį iÅ¡vežė į kitÄ reabilitacijos centrÄ , ji jam sakė, kad reikia susitvarkyti gyvenimÄ , galiausiai jis grįžo. Buvo grasinimai, jo priimti namo nenorėjo, turi tris anÅ«kus, su dukra ir žentu normaliai gyvena. SÅ«nus nuolat jos praÅ¡ydavo pinigų. Jis vienÄ kartÄ jai pasakė, kad ji kviestų gaisrinę, buvo girtas. Atvažiavo ji kartÄ su dukra, pamatė, kad namuose dingo daiktai, durys buvo sulaužytos, jie iÅ¡kvietė policijÄ , nes jis prisigėręs bÅ«na nevaldomas. Tada prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį jie jam neiÅ¡siuntė pinigų, kaimynė jai pranešė, kad jis grįžo.

Jos su dukra atvažiavo, jis pasakė, kad jį sodintų, kad nori padegti namÄ . Tokie grasinimai jau nebe pirmÄ kartÄ buvo, negalėjo žinoti, kaip viskas pasibaigs. Kai jis pasakė, kad padegs namus, jos iÅ¡sigando. IÅ¡ kur ji gali žinoti, kaip jis elgsis, kai bus girtas. Be to, tÄ vakarÄ jis buvo neblaivus. Raktų jis neturėjo, jis sulaužė duris. Durų mechanizmÄ reikia keisti, balansuoti tas duris. Jei jos nedaro taip, kaip nori sÅ«nus, jis grasina. Jis buvo persipjovęs sau venas, prisigėręs vaistų, ji jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ .

Jis jai paskambino ir grasino, sakė, kad jai pasirodys, ji kvietė policijÄ ir stovėjo lauke, bijojo užeiti į namus. Kovo 5 d. jos tikrai iÅ¡sigando, nes jos nežino, kada jis rimtai kalba, o kada juokais. Grasinama buvo ir iki įvykio ir įvykio dienÄ . JÄ tikrai iÅ¡gÄ sdino jo grasinimai, ji nuolat gyvena baimėje. SÅ«nus niekada prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, ji vengė su juo bendrauti, kai jis girtas. SÅ«nus bÅ«na labai agresyvus, kai bÅ«na girtas, jis paimdavo peilį ir sakydavo, kad papjaus pirmÄ sutiktÄ Å¾mogų.

BÅ«damas blaivus jis elgiasi normaliai. Namas priklauso dukrai, bet jos pasigailėjo ir jį įleido ten gyventi. NamÄ dukrai perdavė, kol sÅ«nus dar kalėjo. Negali atsakyti, ar sÅ«nus dėl namo jautėsi nuskriaustas. Jo elgesį tiesiogiai veikia alkoholis, jei jis negertų, viskas kitaip bÅ«tų. SÅ«nus nenori gydytis nuo alkoholizmo. Ji bijo, kad jei sÅ«nų vėl priims į savo namus, tai gali bÅ«ti dar blogiau. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 5 d. 19.40 val. gautas praneÅ¡imas, kad pranešėjos M.

B. brolis I. I. įsilaužė į namÄ , sakė, kad padegs namÄ , grasina susidorojimu jai ir mamai S. I. (b. l. 11-15). IÅ¡ 2021 m. kovo 5 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pasiÅ«lius pareiÅ¡kėjai M. B. papasakoti visa, kas gali bÅ«ti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, ji parodė, kad 2021 m. kovo 5 d. apie 19.10 val. su savo mama S. I. ir dukromis bei sÅ«numi atvažiavo į namus (duomenys neskelbtini), užėję pamatė, kad viduje yra jos brolis I.

I., kuris į namo vidų pateko sugadindamas terasos duris. Jis buvo neblaivus, agresyvus, su jais kalbėjo nemandagiai ir žodžiais konfliktavo. Ji su mama prašė jo iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kadangi jis Å¡iuose namuose negyvena. Po to I. I. ėmė sakyti, jog su jomis susidoros, sutrikdys jų sveikatÄ bei padegs namus. Tokius I. I. žodžius jos suprato kaip realiÄ grėsmę savo turtui, sveikatai ir gyvybei, kadangi jis yra teistas už žmogžudystę. I. I. nuolatos su ja ir mama konfliktuoja, vartoja alkoholinius gėrimus, bÅ«na agresyvus, buvo prieÅ¡ jÄ naudojęs fizinį smurtÄ .

Dėl sugadintų durų žala gali siekti 400 Eur. Pridėtos nuotraukos (b. l. 20-34). IÅ¡ 2021 m. balandžio 1 d. raÅ¡ytinio M. B. pareiÅ¡kimo dėl civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad dėl to, jog jos brolis I. I. įsilaužė į jai priklausantį namÄ (duomenys neskelbtini), sulaužė duris, ji patyrė turtinę žalÄ dėl sulaužytų durų, kuriÄ vertina 250 Eur (b. l. 44). IÅ¡ 2021 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad apžiÅ«ros objektai yra vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ ,,body“ kameros, filmuotų 2021 m. kovo 5 d.

ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as, pavadinimu „2021_0305_195136_005“, kurio trukmė yra 05.01 min. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä , matoma moteris, stovinti prie namo ir pasakoja pareigÅ«nams: „supratau, kad iÅ¡ ten pabėgo ar išėjo, grįžo namo, bet mes nežinojom, telefono jis neturi ir žodžiu, atvažiavom mes Å¡iandien močiutę atvežti ir brolis čia, mes pradėjome konfliktuoti, buvo agresyvus, bet jis toks keistas žmogus, 5 minutes agresyvus, o dabar turėtų bÅ«ti geras.

Parašė pats pareiÅ¡kimÄ ant savęs“. Policijos pareigÅ«nei paklausus, kodėl jis buvo reabilitacijoje, moteris atsako, kad dėl narkotikų ir alkoholio vartojimo. IÅ¡ namo iÅ¡eina vyras, kuris pasisveikina ir sako: ,,AčiÅ« Dievui, atvažiavot“. Policijos pareigÅ«nei paklausus moters, kodėl jie pradėjo konfliktuoti, moteris atsako, kad dėl to, kad jis įsibrovė į namus, moteris teigia, kad čia jos nuosavybė, o jis čia niekas, sulaužė balkono duris. Paklausus, kur gyvena brolis, moteris atsako, kad jis buvo 13 metų kalėjime, po to du metus leido gyventi čia, iÅ¡nešė viskÄ , kÄ tik galima, davė paskutinį Å¡ansÄ , nes jau prieÅ¡ tai buvo įsilaužęs į namus, buvo parašę pareiÅ¡kimÄ , bet davė paskutinį Å¡ansÄ , kad iÅ¡važiuotų į reabilitacijÄ .

Paklausus vyro, kodėl jis Å¡iuo metu nėra reabilitacijoje, vyras atsakė, kad jį iÅ¡ ten iÅ¡vijo, nes vartojo alkoholį. Moteris pasakoja, kad grįžo kartu su mama, norėjo dukrÄ palikti pabÅ«ti pas mamÄ , tačiau bijo, nežino ko iÅ¡ jo laukti, nes jis kiekvienÄ kartÄ vis kitoks, nes ir grasinimai buvo. Vyras pertraukia moterį, sakydamas, kad jis yra parašęs prisipažinimÄ , kÄ ruoÅ¡iasi padaryti, jei jo nesuims. Vyras teigia, kad nori atgal į kalėjimÄ , nes jam ten geriau. PareigÅ«nei paklausus vyro, kÄ jis prisipažįsta paraÅ¡ytame prisipažinime, vyras atsako, kad ruoÅ¡iasi sunaikinti pastatÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, tai yra padegimas.

Daugiau reikÅ¡mingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraÅ¡e nepateikta. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as yra pavadinimu „2021_0305_195636_006“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä matoma, kad vyras bendrauja su policijos pareigÅ«nais. Paklausus vyro, ar jis ruoÅ¡iasi padegti motinos namus, vyras atsako, kad taip, nori pažiÅ«rėti, kaip dega. Paklausus vyro, ar jis nėra matęs, kaip dega namas, vyras atsako, kad yra matęs, yra padegęs anksčiau namÄ kaimynystėje, kad anksčiau teistas už namo padegimÄ bei žmogžudystę.

Policijos darbuotojai nusprendžia asmeniui iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , bet vyras toliau teigia, kad jis į ligoninę nenori, jis nori grįžti atgal į kalėjimÄ . Daugiau reikÅ¡mingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraÅ¡e nepateikta. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as yra pavadinimu „2021_0305_200135_007“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä matoma, kaip vyras bendrauja su policijos pareigÅ«nais ir jis pasakoja, kad jis iÅ¡ tikrųjų nesiruoÅ¡ia deginti namų, jis tik taip sako, kad jam bÅ«tų iÅ¡kelta baudžiamoji byla už grasinimus padegti.

Fone girdisi moterų balsai, viena moteris sako: o velnias tave žino, kaip...“, o kita moteris sako: „kaip šiandien tai geras, o kai taip...“. Vyras išeina apsirengti striukę, o bendrauti lieka dvi moterys. Paklausus, ar vyras turėjo raktus, viena moteris atsako, kad ne, kad jis įsilaužė, kad kiek kartų jau yra rašyti pareiškimai. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše nepateikta. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra pavadinimu „2021_0305_200634_008“, kurio trukmė yra 05:00 min.

Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä , matomas vyriÅ¡kis, kuris bendrauja su policijos pareigÅ«nais, taip pat fone girdisi moterų balsai. Moteris sako: Å¡izofrenikas, vienÄ dienÄ viskas normaliai, kitÄ dienÄ grasinimai ir skambinimai“. Vyras pritaria, sakydamas, kad bangom užeina. Kita moteris sako: „šiandien iÅ¡ ryto dar grasino man, o vakare jau lyg tai nieko nebuvo“. Daugiau reikÅ¡mingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraÅ¡e nepateikta. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as yra pavadinimu „2021_0305_201133_009“, kurio trukmė yra 05:00 min.

Vaizdo įraÅ¡e reikÅ¡mingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nepateikta. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as yra pavadinimu „2021_0305_201632_010“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä matoma, kad į įvykio vietÄ atvyksta greitoji medicinos pagalba ir medikams policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kina, kad yra asmuo, kuris nori žudytis, nori kitus žudyti bei padegti namÄ . Vyras dar pats papasakoja, kad dienÄ prieÅ¡ bandė pats žudytis, tačiau nepasisekė. Medikams policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kina situacijÄ ir jie nusprendžia vyrÄ vežti į ligoninę.

Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui vaizdo įraše nepateikta. Apžiūrimas vaizdo įrašas yra pavadinimu „2021_0305_202131_011“, kurio trukmė yra 02:13 min. Vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nepateikta. Apžiūrėti ir kiti vaizdo įrašai, kuriuose yra fiksuojamos protokolo-pareiškimo surašymas bei liudytojų apklausos (b. l. 59-61). Iš Policijos registruojamų įvykių registre paieškos suvestinės (duomenys neskelbtini), Vilniuje matyti, kad: 1. 2021 m. kovo 5 d. 19.40 val. pranešėja pranešė, kad brolis I.

I. įsilaužė į namÄ , sakė, kad padegs namÄ , grasina susidorojimu; 2. 2020 m. gegužės 23 d. 19.33 val. pranešėja pranešė, kad 2020 m. gegužės 23 d. jos brolis I. I. pavogė iÅ¡ namų televizorių, pinigus, močiutės medalius, iÅ¡laužė mamos kambario duris, vartojo narkotines medžiagas, skambindavo ir garsindavo, pastovus psichologinis smurtas; 3. 2020 m. gegužės 22 d. 18.56 val. pranešėja pranešė, kad brolis neblaivus, agresyviai elgiasi, grasina namiÅ¡kiams, giriasi, kad turi narkotinių medžiagų; 4. 2020 m. kovo 30 d. 21.28 val. pranešėja pranešė, kad brolis I.

I. neblaivus, agresyvus, muÅ¡asi, reikalauja pinigų; 5. 2020 m. kovo 29 d. 22.25 val. pranešėja pranešė, kad jos sÅ«nui I. I. psichikos sutrikimas, vaidenasi, labai agresyvus, puola muÅ¡tis; 6. 2020 m. kovo 12 d. 21.59 val. pranešėja pranešė, kad skambino ir grasino susidorojimu jos sÅ«nus, nes pranešėja buvo jam iÅ¡kvietusi policijÄ (b. l. 63-68). IÅ¡ raÅ¡ytinio I. I. prisipažinimo nustatyta, kad jis ruoÅ¡iasi įvykdyti nusikaltimÄ , t. y. namo sunaikinimÄ visuomenei pavojingu bÅ«du – padegimu (b. l. 82).

IÅ¡ alkoholio kvito rodmenų matyti, kad 2021 m. kovo 5 d. 22.30 val. I. I. nustatytas 0,33 prom. girtumo laipsnis (b. l. 111). Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ . BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I.

I. 2021 m. kovo 5 d. apie 19.10 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,33 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įsibraudamas į savo sesers M. B. namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tyčia sulaužė namo lauko terasos duris, taip sugadino svetimÄ M. B. priklausantį 250,00 eurų vertės turtÄ . I. I. dėl Å¡ios veikos padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, nurodė, kad buvo pametęs raktus, jam reikėjo kažkaip įeiti, todėl ir iÅ¡spyrė verandos duris ir įsibrovė į sesers namus, durys nesulūžo, bet buvo įtrÅ«kimas.

Å iuos jo parodymus visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiųjų M. B. ir S. I. parodymai, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės, 2021 m. kovo 5 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, 2021 m. balandžio 1 d. raÅ¡ytinio M. B. pareiÅ¡kimo, 2021 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo duomenys. I. I. padarytų veiksmų pobÅ«dis patvirtina, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ tyčia. Kaltinamajame akte nurodyta, kad I. I. sugadino M. B. turto už 250,00 Eur, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis buvo įspėtas, jog jo nusikalstama veika gali bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį; jo veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 3 dalies, kartu su BK 190 straipsnio nuostatomis, požymius. Todėl kaltinamojo anksčiau apraÅ¡yta nusikalstama veika iÅ¡ BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 187 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018). Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis I. I. 2021 m. kovo 5 d. apie 19.10 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,33 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti M.

B. ir S. I., padegant jų namus, esančius (duomenys neskelbtini), sudarydamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad toks grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. IÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad paties grasinimo fakto iÅ¡ esmės neneigia pats kaltinamasis. Apklausiamas teisme I. I. nurodė, kad taip padarė dėl alkoholio poveikio, norėjo tik pagÄ sdinti, nieko panaÅ¡aus nesiruošė daryti, automatiÅ¡kai kažkaip Å¡ovė jam į galvÄ taip padaryti. Pasakė motinai, jog padegs namÄ , nors ir prieÅ¡ tai buvo daug laiko tÄ padaryti, bet nedarė, nes jam to nereikia.

Norėjo pats sau pakenkti. Agresyvus buvo tik pats sau, ne prieÅ¡ artimuosius. Be kita ko, kaltinamasis I. I. aiÅ¡kiai nurodė, kad tiek mama, tiek sesuo galėjo iÅ¡sigÄ sti dėl jo pareiÅ¡kimų, kadangi jis buvo apgirtęs, o jos žino, kad kaltinamasis turi problemų su alkoholiu, nes iÅ¡gėręs bÅ«na neadekvatus. Nors I. I. nurodo, kad įvykio metu buvo adekvatus, tačiau nurodė ir tai, kad jis pats iÅ¡sigÄ stų, jeigu kažkas jam prigrasintų taip, kaip jis prigrasino. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis tokiais grasinimais seseriai ir mamai norėjo pakenkti tik pats sau, nieko neketino daryti, tačiau teismas tokius jo parodymus laiko siekimu suÅ¡velninti savo padėtį ir jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės padarinius.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad tokius grasinimus ketino įvykdyti. Tai, kad jo grasinimas buvo realus, parodo ir jo raÅ¡ytinis prisipažinimas, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad ruošėsi įvykdyti nusikaltimÄ , t. y. namo sunaikinimÄ visuomenei pavojingu bÅ«du – padegimu (b. l. 82). Taip pat iÅ¡ 2021 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad apžiÅ«ros objektai yra vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ ,,body“ kameros, filmuoti 2021 m. kovo 5 d.; nustatyta, kad be kitų, apžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as yra pavadinimu „2021_0305_195636_006“, kurio trukmė yra 05.00 min.

Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä matoma, kad vyras bendrauja su policijos pareigÅ«nais. Paklausus vyro, ar jis ruoÅ¡iasi padegti motinos namus, vyras atsako, kad taip, nori pažiÅ«rėti, kaip dega. Paklausus vyro, ar jis nėra matęs, kaip dega namas, vyras atsako, kad yra matęs, yra padegęs anksčiau namÄ kaimynystėje, kad anksčiau teistas už namo padegimÄ bei žmogžudystę (b. l. 59-61). IÅ¡ esmės grasinimų faktÄ bei aplinkybes iÅ¡samiai ir detaliai nurodė teisme apklaustos nukentėjusiosios, kurios patvirtino, kad I.

I. žodžiais ėmė sakyti, jog su jomis susidoros, sutrikdys jų sveikatÄ bei padegs namus. Nukentėjusiosios M. B. ir S. I. tokius kaltinamojo I. I. žodžius suprato kaip realiÄ grėsmę savo turtui, sveikatai ir gyvybei, kadangi jis yra teistas už žmogžudystę. Nurodė, kad jos tikrai jo iÅ¡sigando, kadangi jis, kai iÅ¡geria, pradeda neadekvačiai elgtis, girtas gali paskambinti ir sakyti, kad arba jam perveskite pinigų, arba paims peilį ir padurs žmogų. Teismas neturi pagrindo netikėti detaliais ir nuosekliais nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimais, kurie sutampa tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog nukentėjusiosios turėtų pagrindÄ apkalbėti kaltinamÄ jį. PrieÅ¡ingai, pagal bylos duomenis nukentėjusiosios stengėsi padėti kaltinamajam gydytis nuo alkoholizmo, jam buvo leista gyventi sesers M. B. namuose, tuo tarpu bylos duomenimis kaltinamasis nukentėjusiųjų atžvilgiu yra agresyvus ir pavojingas. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog grasinimas buvo realus ir jog nukentėjusiosios turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo agresyvus, tai nurodė tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusiosios. Byloje esančiais įrodymais (kaltinamojo bei nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimais, alkotesterio kvito duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Kaltinamasis pripažino, jog įvykio metu buvo lengvai apgirtęs, taip pat jis pripažino, jog aptariamas įvykis nutiko dėl jo problemų su alkoholiu, kas jo manymu ir buvo konflikto priežastis su artimaisiais. Tai sudaro pagrindÄ teismui spręsti, jog kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

IÅ¡ įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus, elgiasi agresyviai, neadekvačiai, nekontroliuoja savo elgesio. Tai, kad kaltinamasis bÅ«damas neblaivus, bÅ«na pavojingas, patvirtina ir Policijos registruojamų įvykių registro paieÅ¡kos suvestinės duomenys, iÅ¡ kurios, nustatyta, kad tai jau ne pirmas kartas, kai kaltinamasis grasina nukentėjusiosioms, niokoja turtÄ , psichologiÅ¡kai prieÅ¡ jas smurtauja ir pan. Taigi, ankstesni santykiai tarp I. I. bei M. B. ir S. I. parodo, kad kaltinamasis yra pavojingas ir jo ankstesnis elgesys suteikia pagrindo manyti, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiosioms iÅ¡sakyti grasinimai gali bÅ«ti realus.

FaktÄ , kad nukentėjusiosios turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo, patvirtina ir tai, jog kaltinamasis jau anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimÄ (nužudymÄ ), taip pat ir už svetimo turto sunaikinimÄ padegant namÄ , dokumentų pagrobimÄ , vagystes, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme – 13 m. Nors, kaip minėta, kaltinamasis tai neigia, nurodo, kad labiau norėjo pakenkti sau, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktikÄ nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino realizuoti grasinimÄ , pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014).

Taigi, faktÄ , kad nukentėjusiosios turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo, patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo neadekvataus ir agresyvaus elgesio, kurį nukentėjusiosios ir anksčiau yra mačiusios, kadangi jis ir anksčiau, bÅ«damas neblaivus, neadekvačiai elgdavosi, grasindavo, siekdavo įbauginti. Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog nukentėjusiosios nagrinėjamo įvykio metu teisingai suprato kaltinamojo elgesį ir nagrinėjamo įvykio metu joms buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl kaltinamojo ketinimų, kuriais jis siekė įbauginti jas.

Kaltinamojo veiksmų pobÅ«dis, intensyvumas bei nagrinėjamo įvykio aplinkybės patvirtina, kad jis suprato savo veiksmų pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be kita ko, pastebėtina, jog pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tai reiÅ¡kia, jog tai, kad asmuo dėl neblaivumo padarė nusikalstamÄ veikÄ , neatleidžia kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , esant neblaiviam.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina iÅ¡vada, kad nurodyta I. I. tyčinė veika, dėl grasinimo nužudyti M. B. ir S. I., padegant jų namus, sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad toks grasinimas galėjo bÅ«ti įvykdytas, ir jis atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta. Dėl bausmės skyrimo Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymÄ asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas skirdamas I. I. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jų baigtumÄ , kaltininko kaltės formÄ â€“ I. I. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ (padarytas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas Å¡eimos narių atžvilgiu, dėl ko jiems buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis, be to, kaltinamajam esant neblaiviam) (BK 145 straipsnio 1 dalis) ir vienÄ tyčinį baudžiamÄ jį nusižengimÄ nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 187 straipsnio 3 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu I. I. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl turto sugadinimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui, tai laikytina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, jis nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas, kas taip pat laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad pripažįsta savo kaltę ir dėl kitos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau veikos padarymo aplinkybes pasakoja, siekdamas Å¡velninti savo padėtį ir neigdamas grasinimų realumÄ , norėjimÄ Ä¯bauginti nukentėjusiÄ sias, nurodoma, kad labiausiai kaltinamasis norėjo pakenkti sau.

Atsižvelgiant į tai, toks kaltinamojo deklaratyvus prisipažinimas nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Be to, teismo vertinimu kaltinamojo elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio, vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimų padarymo, duomenų, kad jis kaip nors stengtųsi sušvelninti savo šios nusikalstamos veikos padarinius, nėra.

Jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui, tai laikytina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, kas taip pat laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (b. l. 116), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 115), daug kartų baustas administracine tvarka už nedidelius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, pasirodymus vieÅ¡oje vietoje neblaiviam, tyčinį turto sugadinimÄ , važiavimÄ autobusu be bilieto, vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , smulkiÄ vagystę, pareigÅ«no teisėto nurodymo nevykdymÄ , pareigÅ«no įžeidimÄ , informacijos apie daugumos baudų sumokėjimÄ nėra (b. l. 117-121).

Kaltinamasis anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimÄ (nužudymÄ ), taip pat ir už svetimo turto sunaikinimÄ padegant namÄ , dokumentų pagrobimÄ , vagystes, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡ioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė teistumui neiÅ¡nykus (b. l. 122-123). Byloje nėra duomenų apie I. I. įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ (b. l. 125) ar gydymÄ si psichiatrinėse ligoninėse (b. l. 126). 2021 m. kovo 30 d. VTPT specialisto iÅ¡vadoje Nr. 89TPK-83/2021 nurodoma, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad I.

I. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, iÅ¡reikÅ¡ta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu bÅ«tų buvęs laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 134). Be jau minėto, vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis minėtas nusikalstamas veikas padarė praėjus vieneriems metams, kai buvo paleistas atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo kaltinamojo pavojingumÄ , nes jis tinkamų iÅ¡vadų nedaro ir linkęs daryti naujus nusikaltimus, ir nesugebėjimÄ laikytis visuotinai priimtų teisės normų, laisvėje nesiekia keistis, spręsti savo problemų dėl alkoholio ir pan.

Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė Å¡ioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro gerbti visuomenėje priimtas gyvenimo taisykles. Kaltinamasis savo gyvenimo bÅ«do, net ir atlikęs ilgÄ laisvės atėmimo bausmę, nekeičia, reikiamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedaro. Visa tai rodo jo nenorÄ taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių.

Paminėtos aplinkybės rodo ne tik nusikalstamų veikų, bet ir paties nuteistojo pavojingumo laipsnį. Nors nuteistasis nurodo, kad jis nori keisti savo elgesį, t. y. įsidarbinti, atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡ie argumentai teismo neįtikina. Tokiems elgesio pokyčiams kaltinamasis turėjo laiko ir galimybių, bÅ«damas laisvėje, tačiau savo gyvenimo bÅ«do nekeitė, prieÅ¡ingai, elgėsi nusikalstamai. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ .

Atsižvelgiant į visa tai, Å¡iuo atveju bausmės tikslai negali bÅ«ti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. I. už padarytas veikas paskyrus sankcijose nustatytas bausmių rÅ«Å¡is – laisvės atėmimÄ , kurios trukmė atitinkamai 1 metai už BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymÄ , 28 parų areÅ¡to bausmę už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (pridedama bausmės dalis nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes) ir I. I. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Ikiteisminio tyrimo metu I. I. buvo laikinai sulaikytas 2021 m. kovo 5 d. 22.30 val. (b. l. 73-74). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 7 d. nutartimi I.

I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 7 d. (b. l. 93-96). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi Å¡i kardomoji priemonė pratęsta 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 7 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į I. I. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. kovo 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

I. I. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – nekeistina ir paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Bausmės pradžia I. I. skaičiuotina nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Civilinis ieÅ¡kinys Å ioje byloje nukentėjusioji M. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 44). Nukentėjusioji M. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Pagal BPK kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad I. I. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalÄ nukentėjusiajai M.

B.. Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Turtinė žala grindžiama tuo, kad dėl įsibrovimo į namÄ , buvo sugadintos durys, nukentėjusiajai buvo padaryta 250 Eur dydžio turtinė žala. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti nukentėjusiosios nurodytu turtinės žalos dydžiu, kuri atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pripažino, nukentėjusioji turtinę žalÄ patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų.

Be to, nukentėjusioji M. B. nurodė, kad negali teismui pateikti įrodymų dėl durų vertės, kad Å¡iuo metu durys nėra pataisytos, o 250 Eur – tiek kainuoja durys, jos yra nepataisomos, jas reikia keisti. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, nurodyta turtinė žala, kuriÄ sudaro durų kaina, atitinka rinkos kainas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog aukščiau nurodytas nukentėjusiosios ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo.

PraÅ¡yme nurodoma, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius I. I. ginti parinko advokatus KazimirÄ PoplovuchinÄ ir G. S. (ikiteisminiame tyrime), kurie teikė teisinę pagalbÄ kaltinamajam. Teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 346,50 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas teismo buvo pripažintas bÅ«tinu, nes kaltinamasis yra suimtas, dėl ko jo galimybės susirasti gynėjÄ , įgyvendinti teisę į gynybÄ buvo ribotos, gynėjai Å¡ioje byloje kaltinamajam buvo paskirti nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas pripažįstamas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, ginant kaltinamÄ jį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.

Kiti klausimai Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinis diskas, esantis byloje, paliktinas saugoti byloje. Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : I. I. (I. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (perkvalifikavus iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalies), ir paskirti jam 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) parų areÅ¡to bausmę.

I. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Å¡ias bausmes subendrinti, iÅ¡ dalies jas sudedant, ir I. I. paskirti galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų ir 20 (dvideÅ¡imties) dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. kovo 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vienÄ sulaikymo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 9 d. I. I. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. IÅ¡ I. I. nukentėjusiajai M. B. priteisti 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimo. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diskÄ , esantį byloje, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Asta Benetytė