596f1395-4afc-4f5a-99ab-e1443d853c8e · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1867-436/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10981-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.1.9.3.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2. Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1285-775/2018 pagal ieÅ¡kovės I.

G. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grožio chirurgija“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – S. V., A. M., E. Č., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ginčas kilęs dėl asmens duomenų valdytojo atsakomybės už ypatingų asmens duomenų neiÅ¡saugojimÄ .

2. IeÅ¡kovė I. G. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Grožio chirurgija“ 1 000 Eur turtinę ir 30 000 Eur neturtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 27 d. kreipėsi į atsakovę dėl intymios vietos plastinės operacijos ir 2016 m. rugpjūčio mėn. minėta operacija jai buvo atlikta. 2017 m. balandžio 26 d. ieÅ¡kovė iÅ¡ pažįstamų ir savo darbuotojų sužinojo, jog internete yra pavieÅ¡intas ieÅ¡kovės vardas, pavardė, asmens kodas, telefonas, sveikatos nusiskundimai, atliktos operacijos apraÅ¡ymas ir intymios vietos fotonuotraukos prieÅ¡ ir po operacijos.

IeÅ¡kovė dirba paslaugų sferoje, todėl informacijÄ apie jos atliktas plastines operacijas, jos intymios vietos fotonuotraukas galėjo pamatyti ieÅ¡kovės klientai, draugai, pažįstami bei artimieji, kurie apie operacijÄ nežinojo. Dėl tokio incidento ieÅ¡kovė patyrė didžiulį emocinį sukrėtimÄ ir nepatogumus. Iki Å¡iol jaučiasi nepatogiai bendraudama su pažįstamais, klientais, artimaisiais, nes nėra tikra, kiek jos pažįstamų žmonių matė Å¡iÄ informacijÄ , negali elgtis įprastai ir jaučia nuolatinį nerimÄ dėl savo ateities.

Dėl patirto Å¡oko ir emocinio iÅ¡gyvenimo ieÅ¡kovei sutriko ramybė, miegas, padidėjo jautrumas, dirglumas, jai teko kreiptis į psichologÄ . Atsakovės naudojamos organizacinės ir techninės priemonės nebuvo pakankamos asmens duomenų apsaugai užtikrinti, todėl atsakovė yra atsakinga už savo klientų duomenų praradimÄ ir ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kovės privati informacija ir asmens duomenys iÅ¡ vieÅ¡osios erdvės buvo paÅ¡alinti jai 2017 m. balandžio 26–27 d. per bitcoin sistemÄ sumokėjus 1 000 Eur.

3. Atsakovė UAB „Grožio chirurgija“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovė 2016 m. balandžio 27 d. kreipėsi į atsakovę su nusiskundimais ir pageidavimais atlikti intymios vietos plastinę operacijÄ . IeÅ¡kovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė paciento informuoto sutikimo operuotis „Lytinių lÅ«pų plastinė operacija“ formÄ ir sutiko, kad pažangos ar mokymo tikslu operacijos metu bÅ«tų filmuojama ar fotografuojama, o fotografijos, kuriose nematomas veidas, be iÅ¡ankstinio praÅ¡ymo galėtų bÅ«ti publikuojamos medicinos straipsniuose, konferencijose ar interneto svetainėje.

Nurodė, kad atsakovė neatliko jokių fotonuotraukų, kuriose matytųsi ieÅ¡kovės veidas. Saugomus klinikos pacientų duomenis sudarė tokia informacija, kaip anketiniai asmens duomenys, ligos anamnezė, atliktos procedÅ«ros, fotonuotraukos prieÅ¡ ir po procedÅ«rų, rekomendacijos gydymo eigai po procedÅ«rų. IeÅ¡kovės medicininę paslaptį sudarantys asmens duomenys buvo saugomi kompiuterinėje duomenų bazėje. Atsakovė niekaip nesusijusi nei su informacijos apie ieÅ¡kovės privatų gyvenimÄ , pažeidžiant įstatymus, rinkimu, nei privataus asmens gyvenimo duomenų apie ieÅ¡kovę paskelbimu internete, nes tai padarė su atsakove nesusiję asmenys.

Atsakovė, sužinojusi, jog buvo neteisėtai prisijungta prie klinikos kompiuterinės duomenų bazės bei galimai užvaldyti pacientų asmens duomenys, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ , kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, atsakovės nuomone, ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, kadangi asmenims, kurie patiria rimtus sužalojimus, praranda darbingumÄ , priteisiamos neturtinės žalos dydis yra apie 5 000 Eur. Tuo tarpu ieÅ¡kovė 1 000 Eur sumÄ asmenims, įvykdžiusiems nusikalstamÄ veikÄ , sumokėjo savo iniciatyva, todėl reikalavimas priteisti minėtÄ sumÄ yra nepagrįstas.

4. Trečiasis asmuo S. V. nurodė, kad ieškinyje nurodytas internetinis tinklapis buvo sukurtas dėl duomenų paviešinimo ir šiuo metu neveikia. Atsakovė neturėjo jokios duomenų apsaugos. Internetiniame puslapyje buvo atsakovės klientų asmeniniai duomenys ir juos buvo galima matyti, tačiau klientų intymių duomenų iki 2017 m. gegužės 31 d. nebuvo galima matyti, todėl ieškovės duomenų, jai susimokėjus pinigus, niekas nematė, nes duomenys buvo pašalinti.

5. Trečiasis asmuo A. M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo jam suteikta teise ir jokių parodymų nedavė, todėl bet koks paaiÅ¡kinimų ar įrodymų teikimas civilinėje byloje reikÅ¡tų jo teisės į gynybÄ ir nekaltumo prezumpcijos suvaržymÄ .

6. Trečiasis asmuo E. Č. prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.

7. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad atsakovė, tvarkydama asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis apie sveikatÄ automatiniu bÅ«du į inspekcijÄ nei dėl įregistravimo Asmens duomenų valdytoju valstybės registre, nei dėl iÅ¡ankstinės patikros nesikreipė ir praneÅ¡imų nepateikė. Inspekcija sprendimo dėl bendrovės įregistravimo minėtame registre nėra priėmusi bei nėra iÅ¡davusi leidimo bendrovei tvarkyti ypatingus asmens duomenis apie sveikatÄ automatiniu bÅ«du.

Taip pat nurodė, kad duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, kurios užtikrintų tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobÅ«dį ir jų tvarkymo keliamÄ rizikÄ , bÅ«tų iÅ¡dėstytos raÅ¡ytinės formos dokumente. Å iuo atveju atsakovė tinkamai nereglamentavo kokie asmens duomenys tvarkomi kiekvienu asmens duomenų tvarkymo tikslu ir asmens duomenų saugojimo iÅ¡orinėse laikmenose, nenustatė reikalavimo Å¡ifruoti el. paÅ¡tu teikiamus ypatingus asmens duomenis, konkretaus asmens duomenų saugojimo termino, slaptažodžių ilgiai, sudėtingumas bei keitimo periodiÅ¡kumas neatitiko reikalavimų, nebuvo fiksuojami asmens duomenų peržiÅ«ros veiksmai, neužtikrintas prisijungimų kontroliavimas ir apsauga nuo pilno duomenų bazės kopijavimo.

Nurodė, kad iÅ¡oriniai tiesioginiai prisijungimai prie senosios TVS ir naujosios TVS nebuvo saugÅ«s, bendrovėje nenustatytos techninės ir organizacinės priemonės asmens duomenų saugumui darbuotojams, kaupiantiems pacientų nuotraukas iÅ¡orinėse laikmenose. Atsižvelgiant į tai, atsakovė automatiniu bÅ«du tvarkydama ypatingus asmens duomenis nepraneÅ¡usi apie tai inspekcijai ir negavusi jos leidimo bei neįgyvendinusi tinkamų organizacinių ir techninių asmens duomenų saugumo priemonių pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei I. G. priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Grožio chirurgija“ 1 000 Eur turtinę, 7 000 Eur neturtinę žalÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (6 000 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-05-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 521,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais: 1.1. Byloje nėra ginčo, kad informacija buvo paskleista vieÅ¡ojoje erdvėje internete, Å¡i informacija paskelbta apie ieÅ¡kovę be jos sutikimo ir yra apie jos privatų gyvenimÄ , todėl konstatuotina, jog ieÅ¡kovės teisė į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , paskleidžiant asmeninio pobÅ«džio informacijÄ be jos sutikimo, buvo pažeista. 1.2. Ä®siteisėjusiu 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4397-331/2017 nustatyta, jog UAB „Grožio chirurgija“ Å¡eÅ¡is metus automatiniu bÅ«du tvarkė bendrovės pacientų duomenis nepraneÅ¡usi apie tai Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir be jos leidimo, t. y. neteisėtai ir pažeisdama teisės aktų nustatytus imperatyvius reikalavimus.

Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė duomenis automatiniu bÅ«du tvarkė kompiuterine sistema kurioje nėra įdiegtos papildomos kompiuterinės programos, reikalingos tinkamai duomenų apsaugai. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, jog atsakovė neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių asmens duomenų saugumo priemonių. Teismas, įvertinęs Å¡iuos prejudicinius faktus sprendžia, jog atsakovė, nesilaikydama imperatyvių įstatymo reikalavimų ir naudodama nepakankamas organizacines ir technines priemones asmens duomenų apsaugai užtikrinti, sudarė sÄ lygas tretiesiems asmenims pavogti ir pavieÅ¡inti klientų duomenis.

Atsakovė dėl tokio neteisėto neveikimo yra atsakinga už savo klientų duomenų praradimÄ ir ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ . 1.3. Byloje nustatyta kaltė ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėto atsakovės neveikimo ir ieÅ¡kovei kilusios žalos, nes bÅ«tent dėl atsakovės aplaidumo ir įstatyme nustatytų privalomų pareigų nevykdymo, tvarkant asmens duomenis, buvo sudarytos sÄ lygos atsirasti žalingiems padariniams ieÅ¡kovės atžvilgiu, kurie nebÅ«tų atsiradę, jei atsakovė bÅ«tų tinkamai tvarkiusi asmens duomenis. 1.4.

Spręsdamas dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio teismas pažymėjo, kad buvo pavieÅ¡inta informacija, susijusi su itin intymiomis ieÅ¡kovės privataus gyvenimo aplinkybėmis. IeÅ¡kovė dėl itin intymios informacijos pavieÅ¡inimo patyrė didelius emocinio ir psichologinio pobÅ«džio pergyvenimus, iÅ¡gyveno kontraversiÅ¡kÄ aplinkinių vertinimÄ ir tai turėjo didelę įtakÄ jos asmeniniam gyvenimui. Atsakovės kaltė pasireiÅ¡kia itin dideliu ilgalaikiu aplaidumu. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuris pajėgus atlyginti ieÅ¡kovei atsiradusiÄ neturtinę žalÄ . 1.5.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl psichologinės pagalbos kreipėsi į medikus. Taip pat neįrodė tos aplinkybės, kad be asmeninių jos duomenų ir operacijos apraÅ¡ymo iÅ¡ medicininės kortelės, buvo pavieÅ¡intos ir nuotraukos iki ir po operacijos. Taip pat atsižvelgė į Å¡alies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrÄ pragyvenimo lygį, neturtinės žalos atlyginimo dydžius, priteistus panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, ir pripažino, jog teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovei priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . 1.6.

Teismas, nustatęs visas atsakovės atsakomybės sÄ lygas, taip pat įvertinęs byloje pateiktus mokėjimus patvirtinančius įrodymus, kurie atlikti bÅ«tent 2017 m. balandžio 26 d. ir kuriuose nurodyta, jog mokėjimai atlikti už I. G., taip pat pačios ieÅ¡kovės tvirtinimÄ , kad ji yra grÄ Å¾inusi už jÄ mokėtus pinigus, konstatavo, jog ieÅ¡kovė dėl atsakovės aplaidumo ir neveikimo patyrė 1 000 Eur turtinę žalÄ , kuri taip pat priteistina iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 9.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Grožio chirurgija“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Aplinkybė, kad buvo pavieÅ¡intos ieÅ¡kovės fotonuotraukos, byloje nebuvo įrodyta, tÄ konstatavo ir teismas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių 7 000 Eur neturtinę žalÄ ieÅ¡kovei vis tiek priteisė. 1.2.

Nors teismas ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ kildino iÅ¡ tam tikros informacijos pavieÅ¡inimo, sprendimÄ grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsniu (teisė į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ ), tačiau sprendime visiÅ¡kai netyrė, nenustatė ir nepasisakė, kas atsakingas bÅ«tent už tos informacijos paskleidimÄ , nes akivaizdu, kad atsakovė tokių veiksmų neatliko. 1.3. Teismas kelis kartus atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji duomenų vagystės byla, sprendimÄ priėmė nenustatęs faktinės aplinkybės, ar ieÅ¡kovės fotonuotraukos buvo prieinamos visiems asmenims, taip pat kiek laiko informacija apie ieÅ¡kovę buvo prieinama visuomenės informavimo priemonėje, kokia tai visuomenės informavimo priemonė. 1.4.

Negalima sutikti su teismo išvada, kad byloje buvo nustatytas netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, kadangi tokiu būdu atsakovei kyla padariniai iš trečiųjų asmenų veiksmų, o ne dėl pačios atsakovės veiksmų. 1.5. Teismas neišsiaiškino ir nenustatė, ar vien Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimas buvo prielaida nusikaltėlių, įvykdžiusių nusikalstamas veikas, ieškovės medicininės paslapties sužinojimui bei jos intymių nuotraukų pamatymui. 1.6.

Nepriklausomai nuo to, iÅ¡ankstinė asmens duomenų tvarkytojo patikra yra atlikta ar ne, atsakovė privalo turėti (tvarkyti, pildyti) nustatytos formos ir rÅ«Å¡ių pacientų medicinos dokumentus (ligos istorijas, kitus medicinos dokumentus), o Å¡ių dokumentų saugojimo terminas yra numatytas teisės aktais. Atsakovė privalėjo (taigi ir turėjo teisę) asmens duomenis tvarkyti (įskaitant ir automatiniu bÅ«du) pagal kitų teisės aktų nuostatas (CK 6.733 straipsnis). 1.7. Teismas nevertino Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias asmens sveikatos informacijos vieÅ¡umas yra ribojamas norint užtikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties neliečiamumÄ , bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad neteisėtai surinkta ar gauta, kad ir atsitiktinai informacija apie paciento sveikatÄ , be jo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo negali bÅ«ti paskleista. 1.8.

Teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojas I. Z. ir M. M., nepaisant to, kad jų susiraÅ¡inėjimu rėmėsi teismo sprendime. 1.9. Teismas, priteisdamas turtinę žalÄ rėmėsi ne įrodymais, o tikėtinumo taisykle. 1.10. Teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ neįvertino aplinkybės, kad informacija buvo paskelbta labai trumpÄ laikÄ , nėra duomenų, kad buvo pavieÅ¡intos fotonuotraukos, todėl priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė I. G. praÅ¡o skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad: 2.1. Teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ konstatavo faktinę aplinkybę, kad ieÅ¡kovės ypatingi duomenys buvo pavieÅ¡inti ir pasisakė dėl pavieÅ¡intos informacijos turinio apimties, t. y. konstatavo, kad bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog be asmeninių ieÅ¡kovės ypatingų duomenų ir operacijos apraÅ¡ymo iÅ¡ medicininės kortelės, buvo pavieÅ¡intos ir nuotraukos iki ir po operacijos.

Pastaroji aplinkybė buvo vertinama neturtinės žalos dydžiui nustatyti, kas sÄ lygojo mažesnės neturtinės žalos sumos priteisimÄ . 2.2. IeÅ¡kovė atsakovei pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį ne už jos asmens duomenų pavieÅ¡inimÄ , o už netinkamÄ tokių duomenų tvarkymÄ ir apsaugÄ , t. y. už tai, kad atsakovė, tvarkydama ieÅ¡kovės ypatingus (sveikatos) duomenis, neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, tokiu bÅ«du sudarydama sÄ lygas tretiesiems asmenims neteisėtai pasisavinti ieÅ¡kovės privačiÄ informacijÄ ir jÄ pavieÅ¡inti.

Taigi, teismas tyrė, vertino ir sprendime pasisakė ieÅ¡kinio ribose. 2.3. Teismas apraÅ¡omojoje sprendimo dalyje tik aprašė bylos medžiagÄ , įskaitant ir pateiktÄ ieÅ¡kovės draugių susiraÅ¡inėjimÄ , tačiau pastaraisiais įrodymais savo iÅ¡vadų negrindė ir jais savo sprendimo net nemotyvavo. PrieÅ¡ingai, teismas Å¡ių asmenų susiraÅ¡inėjimÄ vertino net nepakankamu įrodymu vertinant ieÅ¡kovės intymių fotonuotraukų pavieÅ¡inimo faktÄ . 2.4. IeÅ¡kovės duomenų pavieÅ¡inimo faktas yra neginčijamai konstatuotas, ko neneigia ir pati atsakovė.

Atsakovės praÅ¡omos apklausti liudytojos tik dar kartÄ patvirtins tÄ pačiÄ aplinkybę, kuri jau ir taip yra nustatyta ir papildomai patvirtins tÄ faktinę aplinkybę, kad matė ieÅ¡kovės intymias fotonuotraukas. Todėl liudytojų nurodytos aplinkybės neturės jokios reikÅ¡mės nei aplinkybei, kad ieÅ¡kovės asmens duomenys buvo pavieÅ¡inti, nei neturtinės žalos dydžiui. 2.5. Byloje yra pateikti įrodymai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės praÅ¡oma 1 000 Eur iÅ¡pirka buvo sumokėta, kas reiÅ¡kia, jog buvo padaryta 1 000 Eur turtinė žala.

Civilinei atsakomybei kilti ir jos vienam iÅ¡ elementų, t. y. žalos, dydžiui įrodyti, ieÅ¡kovės pateikti dokumentai yra pakankamas įrodymas. Kaip ir kokiu bÅ«du ieÅ¡kovė atsiskaitė su asmenimis, kurie sumokėjo už jÄ praÅ¡omÄ iÅ¡pirkÄ , ar ji atsiskaitė su jais apskritai, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga vertinant žalos priteisimo klausimÄ . 2.6. IeÅ¡kovė neturtinę žalÄ dėl jos asmens duomens duomenų ir intymių fotonuotraukų pavieÅ¡inimo įvertino 30 000 Eur suma. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės asmens ypatingi duomenys buvo pavieÅ¡inti, tačiau dėl ieÅ¡kovės intymių fotonuotraukų pavieÅ¡inimo – ieÅ¡kovė neįrodė.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį ir konstatavęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė intymių fotonuotraukų pavieÅ¡inimo, sumažino neturtinės žalos dydį ir jį įvertino tik už ieÅ¡kovės ypatingų asmens duomenų pavieÅ¡inimÄ .

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nurodo, kad vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, konfidencialia laikytina visa informacija apie asmens buvimÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, t. y. ir informacija apie buvimÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pacientu.

Å ios informacijos neteisėtas tvarkymas, įskaitant vieÅ¡inimÄ , laikytinas pažeidimu. Å iuo atveju akivaizdu, kad su visa informacija turėjo galimybę susipažinti nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys. Po įvykusios duomenų vagystės Inspekcija atliko atsakovo vykdomo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimÄ ir nustatė keliolika pažeidimų, dėl kurių atsakovui buvo suraÅ¡ytas nurodymas. Pareiga užtikrinti, kad asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi pagal nustatytus aiÅ¡kius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, tenka duomenų valdytojui – Å¡iuo atveju atsakovei.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė I. G. kreipėsi į atsakovę UAB „Grožio chirurgija“ dėl lytinių lÅ«pų plastinės operacijos ir 2016 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė sutikimÄ dėl plastinės operacijos atlikimo (elektroninės bylos 1 t., b. l. 170-176). Internetiniame tinklapyje buvo pavieÅ¡inta ieÅ¡kovės asmeninė informacija, kartu nurodant informacijÄ apie neapsaugotus duomenis bei jų iÅ¡sipirkimÄ (elektroninės bylos 1 t., b. l. 12-16). IeÅ¡kovė 2017 m. balandžio 26 d. virtualia valiuta iÅ¡sipirko savo intymius duomenis ir juos paÅ¡alino (elektroninės bylos 1 t., b. l. 24-35). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriuje 2017 m. balandžio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie atsakovės informacinės sistemos ir neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimo to prisijungimo metu (elektroninės bylos 1 t., b. l. 69-70).

14. IeÅ¡kovė I. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės UAB „Grožio chirurgija“ priteisti jai padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , ieÅ¡kinį grįsdama aplinkybe, kad atsakovė, turėdama tokiÄ pareigÄ , neapsaugojo jos asmens duomenų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės turtinę žalÄ , o ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkindamas iÅ¡ dalies. Su tokiu sprendimu nesutinka atsakovė apeliacinį skundÄ grįsdama aplinkybėmis, kad teismas be pagrindo taikė atsakomybę atsakovei, nors akivaizdu, kad atsakovei žala padaryta dėl trečiųjų asmenų, padariusių nusikalstamÄ veikÄ , veiksmų. Kartu atsakovė nurodė ir argumentus, kuriais grindžia priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio nepagrįstumÄ .

15. PrieÅ¡ pasisakant dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija iÅ¡sprendžia apeliantės pateiktus praÅ¡ymus dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, liudytojų apklausos, civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo ir naujai pateikto raÅ¡ytinio įrodymo – kaltinamojo akto priėmimo į bylÄ . Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos 16. CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka grindžia tik papildomų liudytojų, kuriuos atsisakė apklausti pirmosios instancijos teismas, apklausa.

18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylÄ Ä¯rodymus, todėl Å¡ie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali bÅ«ti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar praÅ¡ymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl galimų faktinių aplinkybių nustatymo remiantis liudytojų parodymais (duomenų pavieÅ¡inimo faktÄ , pobÅ«dį ir laikÄ ), taip pat ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ (atsakovės atsakomybės už jos surinktų ir tvarkomų asmens privataus gyvenimo duomenų apsaugÄ ), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytojas – ieÅ¡kovės drauges I. Ž. ir M. M., kadangi jos negalės nurodyti aplinkybių, reikÅ¡mingų nagrinėjamam ginčui (CPK 189, 180 straipsniai).

Atitinkamai Å¡iuo konkrečiu atveju nėra ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Todėl teismas sprendžia, kad bylai reikÅ¡mingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka. Dėl naujų įrodymų pateikimo 20. Atsakovė pateikė ikiteisminio tyrimo aktÄ iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. I-385-319/2018 ir praÅ¡o jį priimti į bylÄ . PraÅ¡ydama priimti naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ apeliantė nurodo, kad jis pagrindžia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl informacijÄ pavieÅ¡inusių asmenų tapatybių ir veiksmų.

21. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

22. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateiktu įrodymu, sprendžia, kad praÅ¡omas pridėti prie bylos naujas dokumentas nėra susijęs su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, todėl šį įrodymÄ atsisako priimti (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis). Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo 23. Atsakovė praÅ¡o sustabdyti bylÄ iki ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16415-17 pabaigos, nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (nusikaltimo padarymo mechanizmas, visuomenės informavimo priemonės valdytojas, asmenys, paskleidę informacijÄ apie ieÅ¡kovę, laikotarpis, paskleistos informacijos trukmė ir kt.) yra reikÅ¡mingos Å¡ios bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla perduota teismui (teisėjas R. Å ., bylos Nr. I-385-319/2018, teismo posėdis paskirtas 2018 m. gruodžio 21 d.).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindui sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ pagal CPK 164 straipsnio 4 punktÄ dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, gali bÅ«ti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų teisinius padarinius, t. y. ar ikiteisminio tyrimo procese numatomos gauti iÅ¡vados ir konstatuoti faktai bÅ«tų reikÅ¡mingas įrodymų Å¡altinis, ar kitoje neiÅ¡nagrinėtoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikÅ¡mę priimant sprendimÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyti argumentai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatytų kaltų asmenų bei duomenų pavieÅ¡inimo apimties, dėl kurių atsakovė praÅ¡o sustabdyti bylÄ , nėra reikÅ¡mingos aplinkybės ir kliÅ«tys nagrinėti civilinę bylÄ bei sudarančios pagrindÄ bylos sustabdymui. Tiek nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų nustatymas, tiek atsakomybės už duomenų pavieÅ¡inimÄ apimties nustatymas, tiek ir paties fakto dėl neteisėtų veiksmų nustatymas nepatenka į įrodinėjimo dalykÄ Å¡ioje byloje (dėl atsakovės veiksmų/neveikimo saugant ieÅ¡kovės asmens duomenis).

Teisėjų kolegija laiko, kad byloje esančių duomenų atsakovės atsakomybei nustatyti pakanka. Ta aplinkybė, kad baudžiamoji byla Å¡iuo metu jau yra nagrinėjama teisme, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad joje nustatinėjami faktai bÅ«tų reikÅ¡mingas įrodymų Å¡altinis ir turės teisinę reikÅ¡mę priimant sprendimÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje. Dėl asmens duomenų valdytojo atsakomybės 26. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė aplinkybėmis, kad atsakovė, kaip asmens duomenų valdytojas, neapsaugojo ieÅ¡kovės asmens duomenų, todėl Å¡iuos pagrobus ir pavieÅ¡inus, ji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ .

TÄ sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliantės teiginiai, kad žala ieÅ¡kovei atsirado dėl neteisėtų trečiųjų asmens veiksmų, o ne dėl atsakovės kaltės, yra niekuo nepagrįsti.

27. Pažymėtina, kad asmens duomenų valdytojo atsakomybė už jam patikėtų ir surinktų asmens duomenų neapsaugojimÄ , dėl ko Å¡ie duomenys buvo pagrobti ir pavieÅ¡inti, yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnis).

28. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs asmens duomenų valdytojui ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais tvarkant asmens duomenis padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, kaltę, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

29. Apeliantė skundu ginčija visas atsakomybės sÄ lygas, įvardytas CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniuose. Nurodytina, kad neteisėtumo konstatavimui reikia nustatyti, jog duomenų valdytojas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Todėl yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tokių neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 54 straipsnio 1 dalį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala.

30. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai (žala), kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ .

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo, tinkamai taikė teisės nuostatas ir tinkamai įvardijo, kad atsakovė neįgyvendino 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p.

1) nuostatų, bei tuo metu galiojusio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAÄ®, redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 16 d.) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos pareigos užtikrinti, kad asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi pagal Å¡iame ir kituose atitinkamÄ veiklÄ , taigi ir sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo veiklÄ , reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiÅ¡kius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus, vienas kurių yra pareiga įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines duomenų saugumo priemones (ADTAÄ® 30 straipsnis).

Å ios pareigos nesilaikymas, t, y. asmens duomenų saugumo neužtikrinimas, bÅ«tent ir sudarė sÄ lygas tretiesiems asmenims neteisėtai susipažinti, kopijuoti, vieÅ¡inti ar kitaip panaudoti asmens duomenis ir tokiu bÅ«du padaryti žalÄ duomenų subjektui. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas CK 2.23 straipsnis, t. y. ieÅ¡kovės teisė į privatų gyvenimÄ . Å ias aplinkybes patvirtino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atliktas atsakovės vykdomo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta keliolika ADTAÄ® pažeidimų, dėl kurių atsakovei buvo suraÅ¡ytas nurodymas.

Be to, įsiteisėjusiu 2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4397-331/2017 konstatuota, kad UAB „Grožio chirurgija“ duomenis automatiniu bÅ«du tvarkė kompiuterine sistema, kurioje nėra įdiegtos papildomos kompiuterinės programos, reikalingos tinkamai duomenų apsaugai. Byloje Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, jog atsakovė neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių asmens duomenų saugumo priemonių.

Aptariamas aplinkybes papildomai patvirtina ir S. V. teiginiai, jog atsakovė neturėjo jokios duomenų apsaugos, asmens duomenis saugojo turėdama prieigÄ tiesiogiai internete be jokių autentifikacijos reikalavimų. Tuo tarpu byloje ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės asmens duomenys buvo pavieÅ¡inti, nėra. O ta aplinkybė, ar buvo pavieÅ¡intos atsakovės fotonuotraukos prieÅ¡ ir po operacijos, kiek laiko informacija buvo skelbiama ir kokiam asmenų ratui ji buvo prieinama, įtakos atsakovės neteisėtų veiksmų konstatavimui neturi.

32. Pažymėtina, kad nurodomų aplinkybių atsakovė nepaneigė jokiais objektyviais duomenimis, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kokiu bÅ«du ji saugojo asmens duomenis, kokių priemonių ėmėsi, jog asmens duomenys nebÅ«tų lengvai prieinami tretiesiems asmenimis. Todėl akivaizdu, kad bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai netinkamai saugojant turimus duomenis sukėlė ieÅ¡kovei žalÄ . Atitinkamai atmestini apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad už žalÄ yra atsakingi tretieji asmenys, taip pat, jog byloje esminis klausimas yra dėl informacijos pavieÅ¡inimo. Nurodytina, kad jautrios informacijos apie ieÅ¡kovę pavieÅ¡inimas yra tik atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pasekmė, kuriÄ akcentavo pirmosios instancijos teismas, tačiau žalos atsiradimas vien su Å¡iuo faktu nebuvo siejamas.

33. Todėl konstatavus, kad atsakovė neįgyvendino 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 nuostatų, bei tuo metu galiojusio Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 30 straipsnyje numatytos pareigos užtikrinti tinkamas organizacines ir technines duomenų saugumo priemones, akivaizdu, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme.

34. Atsakovė byloje ginčija ir priežastinį ryšį tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų bei ieÅ¡kovės patirtos žalos nurodydama, kad dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos iÅ¡imtinai kalti nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys, t. y. pagrobę ir pavieÅ¡inę ieÅ¡kovės duomenis. Todėl, apeliantės vertinimu, teismas, nurodydamas, jog byloje nustatytas netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos, sukÅ«rė neleistinÄ teisinę situacijÄ , kai atsakovė turi atsakyti už kitų asmenų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Nesutiktina su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryÅ¡is yra akivaizdus – ieÅ¡kovės asmens duomenys taip paprastai nebÅ«tų buvę užvaldyti ir pavieÅ¡inti, jei atsakovė bÅ«tų vykdžiusi asmens duomenų apsaugÄ , t. y. bÅ«tų įgyvendinusi bent minimalias įstatyme numatytas organizacines asmens duomenų apsaugos priemones. Kaip jau aptarta, atsakovė pažeidė ADTAÄ® nuostatas, taigi neveikė taip, kad kitiems asmenims dėl neteisėto duomenų gavimo ir pavieÅ¡inimo nebÅ«tų padaryta žalos, tokiu bÅ«du pažeidė pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Å ių saugumo priemonių nepaisymas buvo viena iÅ¡ priežasčių, dėl ko asmens duomenys buvo pavieÅ¡inti, ir dėl ko ieÅ¡kovei kilo pasekmės. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja teisinio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos buvimÄ kartu pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismo nurodymas, jog buvo nustatytas netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nustatytų aplinkybių nepaneigia.

37. Dar viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti yra asmens, dėl kurio veiksmų atsirado žala, kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje – tai asmens nesugebėjimas elgtis atitinkamomis sÄ lygomis taip atsargiai, apdairiai ir rÅ«pestingai, kad neatsirastų žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, daroma iÅ¡vada, jog atsakovė dėl kilusios žalos yra kalta. Kaltės žemiausia riba – minimalaus atsargumo nebuvimas ar nepakankamumas.

Teisėjų kolegijos nuomone, savo kaltės valdant, tvarkant ir saugojant asmens duomenis itin atidžiai ir rÅ«pestingai imtis visų įmanomų priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas Å¡ių duomenų saugumas, atsakovė nenuginčijo, todėl esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp atsakovės nepakankamo veikimo bei atsiradusių pasekmių, kaip tai nustato CK 6.247 straipsnis, atsakovei atsirado pareiga atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ . Dėl žalos dydžio 38. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definicijÄ , yra CK 6.249 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

39. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovės priteisė 1 000 Eur turtinę žalÄ ir 7 000 Eur patirtÄ neturtinę žalÄ . Apeliantė skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieÅ¡kovė pati apmokėjo 1 000 Eur už bitcoin įsigijimÄ , t. y., kad ji grÄ Å¾ino 1 000 Eur sumÄ Å¡iuos pinigus sumokėjusioms I. Ž. ir B. B.. Taip pat nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis nėra adekvatus kilusioms pasekmėms, nes nėra įrodymų, jog vieÅ¡ojoje erdvėje buvo matomos fotonuotraukos, o informacija apie ieÅ¡kovę buvo matoma labai trumpÄ laikÄ .

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nesutinka su atsakovės argumentu, kad byloje nėra įrodymų (ar jie nepakankami), patvirtinančių ieÅ¡kovės patirtÄ turtinės žalos dydį. Byloje pateikti Å¡ie įrodymai, patvirtinantys turtinę žalÄ : 2017 m. balandžio 26 d. atlikti mokėjimai paskirtyje nurodant, kad jie atliekami už ieÅ¡kovę I. G. (elektroninės bylos 1 t. b. l. 24-34). Tokie įrodymai atitinka leistinumo ir sÄ sajumo kriterijus, todėl teisėjų kolegija, sprendžia, jog ieÅ¡kovės patirta turtinė žala yra visiÅ¡kai įrodyta (CPK 178 straipsnis, CK 6.249 straipsnis).

41. Ä®statymas reglamentuoja, kad neturtinė žala nustatoma pagal CK 6. 250 straipsnyje nurodytus kriterijus, t. y. kaip: asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala tai dvasinė skriauda, kurios neįmanoma tiksliai materialiai įvertinti, jÄ galima tik iÅ¡ dalies kompensuoti. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis yra kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui negali atstoti nei pinigai, nei kitas materialus turtas.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, sukeliančiais kančias. Tai gali bÅ«ti fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kęs sunkių kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad asmuo tai vertina ir ateities požiÅ«riu, kaip patirtas stresas paveiks tolimesnę jo gyvenimo kokybę, gerÄ vardÄ , sveikatÄ ir pan.

42. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau Å¡ioje teisės normoje nepateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikÅ¡mingais ir kitus kriterijus.

43. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų ir yra nepagrįstai didelė. Kaip nustatyta, žala dėl ieÅ¡kovės asmens duomenų pavieÅ¡inimo padaryta dėl atsakovės kaltės, jos neveikimo. PatirtÄ neturtinę žalÄ pagrindžia pati faktinė situacija, kurios atsakovė neginčijo, t. y., kad ieÅ¡kovė pas atsakovę atliko lytinių lÅ«pų plastinę operacijÄ , pas atsakovę buvo ieÅ¡kovės medicininiai dokumentai, fotonuotraukos prieÅ¡ ir po operacijos, ieÅ¡kovė tikėjosi tokios informacijos konfidencialumo ir saugumo, tačiau po atliktos operacijos jai atostogaujant užsienyje sužinojo, kad ieÅ¡kovės asmeniniai duomenys nebuvo tinkamai apsaugoti, o buvo pagrobti, pavieÅ¡inti.

Todėl informacija apie tai, kad ji darėsi tam tikras kÅ«no korekcijas tapo prieinama ir žinoma tiek jos kolegoms, tiek artimiesiems, kas akivaizdžiai lėmė ieÅ¡kovės patirtÄ stresÄ , nepatogumus ir emocinius iÅ¡gyvenimus.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį tokio pobÅ«džio byloje teismas neturėjo pagrindo jo lyginti su įprastai sveikatos sužalojimo bylose priteistinos neturtinės žalos dydžiais, kadangi Å¡ių bylų kategorijos skiriasi. Asmens duomenų neapsaugojimu nėra pakenkiama sveikata, tačiau visuotinai žinoma ir suprantama, kad ypatingų asmens duomenų atskleidimas, Å¡iuo atveju – apie ieÅ¡kovei atliktÄ plastinę operacijÄ , kaip neteisėtų atsakovės veiksmų pasekmė, sukelia didesnius emocinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ kitų akyse, nepasitikėjimÄ , vertinant situacijÄ pagal visuotinai priimtas moralės ir etikos normas, nei sveikatos sutrikdymas, kuris sukelia daugiau fizinį skausmÄ ir nepatogumus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).

45. Kartu pažymėtina, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į individualias ieÅ¡kovės savybes, gyvenimo bÅ«dÄ : ieÅ¡kovė yra juvelyrė, dirbanti Lietuvoje ir Anglijoje, turi didelį klientų ratÄ , yra pakankamai žinomas asmuo, turi paauglį sÅ«nų. Taip pat Å¡i suma teismo nustatyta atsižvelgiant ir į atsakovės finansinę bÅ«klę, bei nelaikoma jai per didele. Beje, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė net neįrodinėjo ir nepaneigė, jog jos turtinė padėtis tokia bloga, kad ieÅ¡kovei priteistos žalos ji neiÅ¡galės sumokėti.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu priteista 7 000 Eur neturtinės žalos suma nelaikytina per didele ir neprotinga. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų 46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Netenkinus apeliacinio skundo, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (1 000 Eur), kurių dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dydžius (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Grožio chirurgija“, įmonės kodas 302309482, 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas