596edb98-3d32-478c-8563-e91f347e091f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-351-148/2016             Proceso Nr. 1-52-1-00531-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.3.2.3.; 2.4.2. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 29 d.Vilnius   Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),teisėjų: Sigitos Bieliauskienės, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjai advokatei R.

Å .,nukentėjusiosios K. B. atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ nuteistojo G.

B. priteista 2 838,88 E. V. ligonių kasai už nukentėjusiosios K. B. gydymÄ .IÅ¡ nuteistojo G. B. nukentėjusiÄ jai K. B. priteista 3353 Eur turtinės žalos ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ nuteistojo G. B. iÅ¡ieÅ¡kota 2 172,15 Eur iÅ¡laidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai K. B..             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : G. B. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 16 d. apie 11.00 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, turėdamas tikslÄ nužudyti savo Å¡eimos narį – sutuoktinę K.

B., apgaulės bÅ«du – duodamas jai atsigerti puodelį su sieros rÅ«gÅ¡timi ir teigdamas, jog tai mineralinis vanduo, siekė įtikinti sutuoktinę K. B. iÅ¡gerti pavojingos gyvybei cheminės medžiagos-sieros rÅ«gÅ¡ties, o jai atsisakius imti puodelį ir gerti, tyčia pylė skystį iÅ¡ puodelio ant kÅ«no, apipildamas jai kairę akį, veidÄ , kaklÄ , krÅ«tinę, nugarÄ , kairę rankÄ ir kairę kojÄ , toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas įgyvendinti savo tikslÄ , iÅ¡ nugaros rankomis jÄ apkabino į glėbį ir deÅ¡inėje rankoje laikydamas peilį, kėsinosi juo durti nukentėjusiajai į krÅ«tinę, dėl ko sutuoktinė prieÅ¡inosi ir pagriebė už peilio geležtės bei persipjovė kairės rankos maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ , tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajai kairės akies, veido, kaklo, krÅ«tinės, nugaros, kairės rankos ir kairės kojos III laipsnio nudegimus, apimančius apie 15 procentų kÅ«no pavirÅ¡iaus, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiu bÅ«du G.

B. pasikėsino nužudyti savo Å¡eimos narį – sutuoktinę K. B., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji intensyviai gynėsi ir prieÅ¡inosi.Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį: perkvalifikuoti nuteistojo G. B. veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį, suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę bei sumažinti nukentėjusiajai K. B. priteistos neturtinės žalos dydį.Apeliaciniame skunde nurodo, jog jis neneigia padaręs nusikaltimÄ - sužalojęs žmogų, tačiau nukentėjusiosios nužudyti nesikėsino.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į nuoseklius jo parodymus, teismo sprendimas iÅ¡ esmės grindžiamas vien tik subjektyviais nukentėjusiosios parodymais, juos tendencingai interpretuojant kaltinimui palankia linkme. Bylos teisminio nagrinėjimo metu aplinkybės, jog jis apgaulės bÅ«du siekė bet kokiu bÅ«du įtikinti nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡gerti pavojingos gyvybei cheminės medžiagos nėra iki galo pilnai iÅ¡tirtos ir įvertintos. nuteistasis neginčija aplinkybės, kad į puodelį įpylė tuo metu jam nežinomos sudėties ir paskirties skysčio, tačiau jokiu bÅ«du primygtinai nesiÅ«lė jo nukentėjusiajai iÅ¡gerti.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, jis parodė, kad įpylus skysčio, jis tik paklausė, ar „ji nenorinti atsigerti“. Jis nedavė atsigerti, nes nedrįso, o uždavė tik vienÄ klausimÄ , daugiau neigiamÄ - ar ji nenorinti atsigerti. Apeliantas nurodo, kad jam tikrai nebuvo žinoma kas buvo buteliuke, iÅ¡ kurio jis įpylė į puodelį. Ant buteliuko nebuvo jokios etiketės. Atkreipia dėmesį į prieÅ¡taringus nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo pamirÅ¡usi, kad pas juos namuose yra buteliukas su rÅ«gÅ¡timi, tačiau teisme labai detaliai parodė, jog žinojo, kad buteliuke yra rÅ«gÅ¡tis ir net jÄ naudojo voniai, tualetui valyti.

Todėl, anot nuteistojo, Å¡ios aplinkybės galėjo suformuoti suvokimÄ , kad skystis galimai ne tik nepavojingas gyvybei, bet nepavojingas ir sveikatai. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad vonioje nebėgo vanduo. Pasak nuteistojo, surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai rodo prieÅ¡ingai – apelianto kaimynė liudytoja P. L. parodė, kad tÄ dienÄ jos bute vanduo bėgo. RaÅ¡tas iÅ¡ UAB „Alytaus butų Å«kio“ patvirtina, kad 2013 m. gegužės 16 d. neregistruota vandentiekio gedimų adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, darbuotojai nebuvo sustabdę vandens tiekimo į gyvenamÄ jį namÄ .

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu aplinkybės, kad bute iÅ¡ čiaupo nebėga vanduo, nefiksuotos. Jis pats vandens neužsuko, o be to, pati nukentėjusioji parodė, kad iki įvykio vanduo bėgo, ji plovėsi rankas.Taip pat nuteistasis ginčija, kad paėmęs peilį kėsinosi durti nukentėjusiajai į krÅ«tinę, jis dėl didelio sumiÅ¡imo negali paaiÅ¡kinti kodėl buvo paėmęs peilį. O kad kėsinosi jai durti, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, nukentėjusioji, bÅ«dama nenuosekli, tiksliai ir nenurodo, į kuriÄ vietÄ jis galimai kėsinosi jai durti.

Tiesioginės apibrėžtos tyčios nužudyti nukentėjusiÄ jÄ K. B. jis neturėjo, todėl jo veika negalėjo bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Apeliantas nurodo, kad jis nesuvokė savo veiksmų pavojingumo ir nenumatė, kokius padarinius gali sukelti jo veiksmai ir nenorėjo (neturėjo tyčios), kad tokiu bÅ«du nukentėjusiajai bÅ«tų atimta gyvybė, todėl jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota tik pagal pasekmes, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis taip pat abejoja, ar teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę už pasikėsinimÄ nužudyti bÅ«tent Å¡eimos narį. Nors jo santuoka su nukentėjusiÄ ja nusikaltimo padarymo metu ir nebuvo nutraukta, nebuvo pradėtas ir skyrybų procesas, tačiau realiai Å¡eimos santykių tarp jų nebuvo, jie gyveno atskirai, jis Lietuvoje, o nukentėjusioji jau 6 metus užsienyje, jie nebevedė bendro Å«kio, nukentėjusioji tik vienÄ kartÄ per metus labai trumpam atvažiuodavo į LietuvÄ .

Ji vedė bendrÄ Å«kį su kitu vyru. Todėl, anot apelianto, nukentėjusioji nelaikytina jo Å¡eimos nare pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ požymį. Perkvalifikavus jo nusikalstamÄ veikÄ , turėtų bÅ«ti peržiÅ«rėta ir paskirta bausmė. Skiriant bausmę nuteistasis be pirmosios instancijos nurodytų bausmės skyrimo motyvų (dėl teigiamo jo charakterizavimo), praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino nukentėjusiajai padaręs sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi bei praÅ¡o Å¡iÄ aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalis).

Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į BK 75 straipsnio nuostatas dėl bausmės vykdymo atidėjimo. PraÅ¡o skirti minimaliÄ bausmę.Nuteistasis taip pat nesutinka ir su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad teismų praktikoje net už baigtÄ nužudymÄ priteisiamas ir mažesnis neturtinės žalos atlyginimas nei skundžiamame nuosprendyje. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, apelianto nuomone, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 000 Eur. Atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios K.

B. atstovas advokatas Vytas Kantaravičius praÅ¡o nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ nuteistojo visas bylinėjimosi nagrinėjant apeliacinį skundÄ iÅ¡laidas nukentėjusiosios naudai.Atsikirtimuose nurodoma, jog nuteistojo G. B. tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ nužudyti nukentėjusiÄ jÄ patvirtina tai, kad jis savo sumanymui ruošėsi iÅ¡ anksto. Ä® bendrÄ bÅ«stÄ atsinešė stiklinį indÄ su sieros rÅ«gÅ¡timi. Jam buvo žinoma, koks tai skystis, nes jis ankstesnėje darbinėje veikloje (bÅ«damas suvirintojas) naudojo sieros rÅ«gÅ¡tį, atlikdamas darbines funkcijas.

Žinodamas, kad sieros rÅ«gÅ¡ties patekimas į vidaus organus (jos iÅ¡gėrus) sukelia mirtinas pasekmes, apgaulės bÅ«du siekė įtikinti nukentėjusiÄ jÄ , jog tai mineralinis vanduo, siÅ«lė jo atsigerti. Nepavykus įgyvendinti sumanymo mirtinai užnuodyti nukentėjusiÄ jÄ cheminėmis medžiagomis-sieros rÅ«gÅ¡timi, nes pastaroji atsisakė imti puodelį ir gerti, jis toliau tęsė savo veiksmus nužudyti nukentėjusiÄ jÄ ir tyčia puodelyje buvusiÄ sieros rÅ«gÅ¡tį pylė jai ant gyvybiÅ¡kai svarbių organų: veido, kairės akies, ausies, kaklo, krÅ«tinės, nugaros, kairės rankos ir kairės kojos.

Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ ir siekdamas įgyvendinti savo tikslÄ nužudyti sutuoktinę, iÅ¡ nugaros rankomis jÄ apkabino į glėbį ir, deÅ¡inėje rankoje laikydamas peilį, kėsinosi smogti nukentėjusiajai į krÅ«tinę, tačiau dėl intensyvaus nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimo, savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Be to, žinodamas sieros rÅ«gÅ¡ties poveikį, ir bÅ«tinybę Å¡ia medžiaga apsinuodijus gerti daug vandens, siekiant iÅ¡vengti mirtinų pasekmių, ar nusiplauti vandeniu, suÅ¡velninant pasekmes, patekus jos ant kÅ«no, prieÅ¡ siÅ«lydamas nukentėjusiajai iÅ¡gerti sieros rÅ«gÅ¡ties, bute užsuko vandens tiekimÄ .

Å ie G. B. veiksmai parodo, kad jis buvo apgalvojęs sutuoktinės tyčinių veiksmų nužudymo planÄ ir tam ruošėsi įgyvendinti savo nusikalstamÄ sumanymÄ - atimti nukentėjusios gyvybę, jÄ nužudant ypatingai žiauriu ir kankinančiu bÅ«du. Taigi atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ (nepavykus apgaulės bÅ«du sugirdyti mirtinos cheminės medžiagos nusikalstami veiksmai buvo tęsiami, pasitelkiant ir kitÄ nužudymui tinkamÄ Ä¯rankį-peilį) ir jų nutraukimo priežastis (intensyvų nukentėjusios prieÅ¡inimÄ si), kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat ir po jo padarymo (nepavykus pavojingam kėsinimuisi, nuteistasis nekvietė pagalbos nukentėjusiai, o prieÅ¡ingai dėjo intensyvias pastangas sutrukdyti nukentėjusiajai iÅ¡sikviesti pagalbÄ ).

Akivaizdu, kad G. B., siekdamas nukentėjusios mirties, veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Teismas teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .Atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo nukentėjusios naudai priteisė 30 000 eurų neturinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, anot nukentėjusiosios atstovo, argumentuotai ir pagrįstai pasisakė dėl priteistinos žalos dydžio, nes nuteistasis visiÅ¡kai nesirÅ«pino ir net nesidomėjo jos gydymu, nepadėjo finansiÅ¡kai.

Nuteistojo veiksmai sukėlė didelį K. B. dvasinį sukrėtimÄ , ji pradėjo jausti nuolatinę baimę bÅ«ti užpulta, nesijaučia saugi. Be to, nukentėjusiajai ir toliau nuosekliai teks gydytis liekamuosius reiÅ¡kinius, o tai reiÅ¡kia, jog ir toliau nukentėjusioji jaus didelius fizinius skausmus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančias, nepatogumus, privalės lankytis gydymo įstaigose. Visi dvasiniai sukrėtimai, sveikatos sužalojimai, patirti nepatogumai, iÅ¡gÄ stis, liekamieji reiÅ¡kiniai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti 30 000 eurų suma.

Å i suma, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nepažeidžia protingumo, sÄ Å¾iningumo ar teisingumo principų. Nukentėjusioji ir toliau gydosi patirtus sužalojimus Vokietijos Niurnbergo klinikoje. Jos sveikatos bÅ«klė sunki, nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiosios atstovas advokatas teismo posėdyje taip pat prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Nuosprendyje iÅ¡dėstytos motyvuotos teismo iÅ¡vados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ yra teisinga. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog apelianto pozicija Å¡iek tiek prieÅ¡taringa. Jis teigia, kad nežinojo koks skystis buvo puodelyje bei primygtinai nesiÅ«lė nukentėjusiajai atsigerti, o tik paklausė, ar ji nenori, tačiau taip pat nurodo, kad kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažįsta.

Å ie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami.G. B. kaltė, padarius skundžiamu nuosprendžiu pripažintÄ Ä¯rodyta nusikalstamÄ veikÄ , patvirtinta visuma teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų: nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu, iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymais, kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. IÅ¡ byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad K.

B. buvo nustatyta veido, kairės akies, kaklo, krūtinės, nugaros, rankų, kairės blauzdos IIA-IIB-III laipsnių nudegimai, apimantys apie 15 % kūno paviršiaus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis, t. y. neaiškios kilmės chemine medžiaga. Nudegimo atvejais, nustatyti sužalojimų trauminių poveikių skaičių, netikslinga. Nustatyti, kokia chemine medžiaga padaryti sužalojimai, nėra galimybės – tam trūksta duomenų. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų (2 t., b. l. 57).2014-10-27 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad K.

B. dėl cheminio kairės akies, veido, kaklo, krÅ«tinės, nugaros, kairės rankos ir kairės kojos III laipsnio nudegimo, apimančio apie 15 procentų kÅ«no pavirÅ¡iaus, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (4 t., b. l. 79-84). Taigi Å¡ioje byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats nuteistasis, kad bÅ«tent jis apipylė sieros rÅ«gÅ¡timi nukentėjusiosios gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis – veidÄ , akis, ausį, kaklÄ , krÅ«tinę, kitas kÅ«no dalis. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad įvykio dienÄ jo sutuoktinė nukentėjusioji krovėsi daiktus, o kai pradėjo krauti servizÄ , jis suprato, kad ji tikrai iÅ¡sikraustys, dėl to jis supyko, susinervino, išėjo iÅ¡ kambario, grįžo su puodeliu ir pasiÅ«lė nukentėjusiajai atsigerti, pasakė, kad tai mineralinis.

Koks skystis iÅ¡ tirkųjų buvo puodelyje, nežino. PasiÅ«lė, bet nedavė puodelio, nes nedrįso. TÄ butelį jis buvo radęs, bet nežinojo, kas ten yra. Jį apėmė stresas. Gerti jai nedavė, o tik truputį Å¡liukÅ¡telėjo. Vandens užsukęs nebuvo. Jis buvo išėjęs iÅ¡ namų, o grįžus jį suėmė pyktis. Nenorėjo nužudyti. KÄ tokiais veiksmais norėjo padaryti – nežino, nesureagavo, kaip tai įvyko, norėjo pagÄ sdinti. Kodėl vanduo nebėgo jis nežino, nebuvo jo užsukęs. Kai apipylė nukentėjusiÄ jÄ , puodelį padėjo, pasiėmė iÅ¡ virtuvės peilį.

Kam tÄ peilį paėmė, nepamena, buvo stresas. Nukentėjusioji griebė už peilio. Taigi pats nuteistasis ir nurodo savo elgesio motyvÄ - supyko, suprato, kad ji jau iÅ¡sikrausto. Å velnindamas savo teisinę padėtį apeliaciniame skunde teigia, jog nesiÅ«lė atsigerti nukentėjusiajai, tik paklausė, ar ji nenori atsigerti mineralinio, ir jo klausimas buvo net daugiau neigiamas – „ar ji nenori atsigerti“. Tokie skundo teiginiai ne tik nepagrįsti bei paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau jie net ir nelogiÅ¡ki ir nekeičiantys veikos esmės. Byloje įrodyta, kad nuteistasis, į puodelį įpylęs pavojingos gyvybei cheminės medžiagos sieros rÅ«gÅ¡ties, paklausė nukentėjusiosios, ar ji nori atsigerti mineralinio (bÅ«damas sutuoktinis gerai žinojo, kad nukentėjusioji mėgsta mineralinį).

Šioje vietoje atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus svarbūs du momentai – nuteistasis suprato, kad tai nėra mineralinis, žinojo, kad įpylė sieros rūgšties ir, antra, suvokdamas galimas pasekmes, pasiūlė jos atsigerti nukentėjusiajai, sakydamas, jog tai mineralinis, ir visiškai nesvarbu, ar jis siūlė sakydamas „ar nenori atsigerti mineralinio“, ar „ar nori atsigerti mineralinio“, nagrinėjamu atveju esminė detalė yra siūlyto gėrimo rūšis – mineralinis.

O tai bÅ«tent ir turėjo lemti nukentėjusiosios apsisprendimÄ to gėrimo atsigerti. Nukentėjusiosios K. B. parodymais nustatyta, kad G. B. ir anksčiau jai yra grasinęs. Ä®vykio dienÄ ji krovėsi servizÄ , kai nuteistasis priėjęs pasakė, jog dabar viskas aiÅ¡ku, kad ji iÅ¡sikrausto ir skiriasi su juo. Tada jis išėjo iÅ¡ kambario, vaikščiojo po butÄ , gal buvo nuėjęs į voniÄ , maždaug po 10 minučių grįžęs paklausė, ar ji nenori mineralinio. Kadangi ji mineralinį labai mėgsta, priėjo prie jo ir pažiÅ«rėjusi į puodukÄ pasakė, kad gal čia jo kava neiÅ¡gerta, nes mineralinis turėjo bÅ«ti skaidrus, o buvo drumzlinas skystis.

Ji atsisakė gerti, ir tuo metu nuteistasis puodelyje buvusį skystį užpylė nukentėjusiajai ant veido, pasidarė karÅ¡ta, paklausė jo kÄ užpylė, o nuteistasis jÄ apglėbė ir pasakė „mažyte, tavo paskutinės gyvenimo minutės“, su peiliu bandė jai durti į krÅ«tinę ar pilvÄ , tačiau ji pasiprieÅ¡ino, iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ jo glėbio, Å¡aukėsi pagalbos, nubėgo į voniÄ ir užrėmė duris. Ten bÅ«dama bandė atsukti vandenį, tačiau vanduo nebėgo. IÅ¡sikvietė policijÄ .

Tik supratusi, kad nuteistasis jau nebesibrauna pas jÄ Ä¯ voniÄ , ji iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. Laiptinėje sutiko kaimynę, liudytojÄ P. L., kuri nukentėjusiosios parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir parodė, kad įvykio dienÄ ji atėjo iÅ¡ lauko, laiptinėje pamatė verkiančiÄ K. B.. Nukentėjusioji prašė nusiprausti, bet ji neleido, nes nežinojo kuo ji apipilta, sakė rÅ«gÅ¡timi, bet nežinojo kas tai per rÅ«gÅ¡tis, sakė laukti greitosios, nes ant veido beveik nieko nesimatė.

Vėliau matėsi pÅ«slės, matėsi suėsti drabužiai, atvykus greitajai jÄ apiprausė, davė paklodę, jai suleido vaistų ir iÅ¡vežė. TÄ dienÄ pas jÄ buvo vanduo, nevyko jokis remontas, jokio sutrikimo nebuvo. Jei pas jÄ kas užsuktų vandenį, tai pas kaimynus bėgtų vanduo. Ji K. B. sutiko verkiančiÄ ir ji pasakė, kad G. B. jÄ apipylė, o dėl ko apipylė neklausė. K. B. minėjo, kad pirmiausia jai pasiÅ«lė atsigerti, o vėliau apipylė. Taigi Å¡ios liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad Banevičių namuose vandens tikrai nebuvo, kadangi nukentėjusioji prašė leisti nusiprausti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad prieÅ¡ingai, nei teigia nukentėjjusioji, įvykio dienÄ vanduo bute bėgo. Tai, anot apelianto, patvirtina jo kaimynės P. L. parodymai, kad tÄ dienÄ jos bute vanduo bėgo, taip pat raÅ¡tas iÅ¡ UAB „Alytaus butų Å«kio“, kur nurodyta, jog 2013 m. gegužės 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, neregistruota vandentiekio degimų, darbuotojai nebuvo sustabdę vandens tiekimo į namÄ . Nuteistasis nurodo, kad jis pats vandens neužsuko, o ir nukentėjusioji parodė, kad iki įvykio plovėsi rankas.

Visi Å¡ie argumentai nepaneigia aplinkybės, kad vonioje po apipylimo sieros rÅ«gÅ¡timi vanduo nebėgo. Pirma, ta pati liudytoja parodė, kad vandenį galima bute užsukti, tuo tarpu kituose namo butuose jis bėgs, nebus užsuktas. RaÅ¡tas, kad neregistruota vandentiekio gedimų ir vandens tiekimo sustabdymo įvykio dienÄ nusikaltimo vietoje, tik patvirtina, kad nuteistasis vandenį užsuko tik savo bute, o tai savo ruožtu rodo, kad nusikaltimui pasiruošė ir puikiai žinojo sieros rÅ«gÅ¡ties poveikį malÅ¡inančias vandens savybes.

Nukentėjusioji parodė, kad kai ji dėjosi servizÄ ir kai nuteistasis jai susinervinęs pasakė, jog dabar jau aiÅ¡ku, kad ji iÅ¡sikrausto ir palieka jį, jis išėjo iÅ¡ kambario ir vaikščiojo po butÄ apie 10 minučių. Taigi tuo metu jis ir įsipylė į puodelį sieros rÅ«gÅ¡ties, tuo metu ir galėjo užsukti vandenį. Aplinkybė, kad vanduo anksčiau tÄ dienÄ bėgo, nepatvirtina fakto, kad bėgo ir po apipylimo sieros rÅ«gÅ¡timi, kadangi užsukti vandenį galima vienu veiksmu, paskui taip pat ir atsukti.

Tai, kad Banevičių bute iÅ¡ tiesų nebuvo vandens, patvirtina ir jau pirmiau minėtas faktas, kad nukentėjusioji apipilta sieros rÅ«gÅ¡timi iÅ¡bėgusi iÅ¡ buto ir sutikusi kaimynę, prašė pas jÄ nusiprausti. Kitas liudytojas K. J. patvirtino, jog G. B. jam yra sakęs, jog kalbėjo su žmona K. B., kad ji yra jo žmona, todėl turi bÅ«ti su juo, žadėjo neleisti jos važiuoti į VokietijÄ . Nukentėjusioji liudytojui yra pasakojusi, kad vyras jÄ apipylė iÅ¡ pavydo, kad ji iÅ¡važiuoja į VokietijÄ , kad jis buvo užsukęs vandenį, jog ji negalėtų nusiprausti.

Taip pat sakė, kad iš pradžių nuteistasis siūlė jai atsigerti, o paskui apipylė sieros rūgštimi. Esminis klausimas, keliamas apeliaciniame skunde, kaip minėta, yra veikos kvalifikavimo klausimas. Pagal kurį baudžiamojo kodekso straipsnį bus kvalifikuojama nuteistojo veika, lemia subjektyvieji požymiai – jo vidinės paskatos, tyčia. Kaip jau minėta, G. B. neigia pasikėsinęs nužudyti K. B., aiškiai ir negali paaiškinti kodėl ir ko savo veiksmais siekė. Nurodo, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal kilusias pasekmes – kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiÅ¡kai atsiradusius galutinius padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti. Nužudymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant arba sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , arba atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Todėl Å¡ių tyčios rÅ«Å¡ių nustatymas ypač svarbus atribojant pasikėsinimÄ nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių (kasacinė nutartis 2K-248/2013). Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Toks pasikėsinimo apibrėžimas suponuoja kaltininko siekį, kad atsirastų BK numatyti padariniai, t. y. jo tiesioginę tyčiÄ . Taigi pasikėsinimas padaryti veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, kai, darydamas pavojingÄ veikÄ , kaltininkas suvokia pavojingÄ jos pobÅ«dį, numato kokios rÅ«Å¡ies pavojingų padarinių gali sukelti veika ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (pavyzdžiui, kai sužaloti gyvybei svarbÅ«s organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje argumentuotai iÅ¡analizavęs padarytos nusikalstamos veikos objektyviÄ jÄ ir subjektyviÄ jÄ puses, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, teisingai įvertino ir iÅ¡analizavo reikÅ¡mingas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: nusikalstamos veikos įrankių pavojingumÄ , nuteistojo veiksmus iki ir po veikos padarymo bei veikos metu, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų bÅ«dÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ ir priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta, ir kt., patvirtinančias nuteistojo tyčiÄ nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , ir priėjo prie pagrįstų iÅ¡vadų dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog G. B. veiksmuose buvus tyčiÄ nužudyti sutuoktinę patvirtina jo elgesys, t.y. davimas atsigerti pavojingos gyvybei cheminės medžiagos (naudojant apgaulę, nurodant, jog tai mineralinis, gėrimas, kurį mėgo nukentėjusioji ir nuteistasis suvokė, kad didelė tikimybė, jog ji atsigers), tačiau nuketėjusiajai atsisakius, apipilant jÄ puodelyje buvusia medžiaga, taip pat tai, kad iÅ¡ karto po to jis peiliu kėsinosi durti nukentėjusiajai į krÅ«tinę, tačiau savo ketinimo nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji gynėsi ir prieÅ¡inosi.

Teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, jog G. B. apgalvojo savo tyčinių veiksmų eigÄ , kad nukentėjusioji negalėtų pasinaudojusi vandeniu ir suÅ¡velninti sužalojimų pasekmes. Teismas įvertino ir nuteistojo elgesį po to, kai jis apipylė nukentėjusiÄ jÄ sieros rÅ«gÅ¡timi – tuomet jis paėmė peilį, apglėbė nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ už nugaros ir bandė su peiliu durti jai į krÅ«tinės sritį. Visi Å¡ie nuteistojo veiksmai rodo jo kryptingÄ tyčiÄ bÅ«tent nužudyti nukentėjusiÄ jÄ .

Ir tik nukentėjusiosios aktyvÅ«s pasiprieÅ¡inimo veiksmai – ji iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ nuteistojo glėbio, sulaikė smÅ«gį peiliu ranka, ir taip įsipjovė į pirÅ¡tÄ , pabėgo į voniÄ ir užrėmė duris. Ir netgi po Å¡ių veiksmų nuteistasis vis tiek bandė įsibrauti į voniÄ pas nukentėjusiÄ jÄ , kodėl taip darė paaiÅ¡kinti negali. Kaip ir negali paaiÅ¡kinti kodėl buvo paėmęs peilį ir nepamena kÄ su juo darė. Tai tik akivaizdi gynybinė taktika, paneigta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Aplinkybę, kad G. B. tiksliai žinojo kokį skystį įpila ir siÅ«lo gerti nukentėjusiajai, patvirtina nukentėjusiosios parodymai bei kitos bylos aplinkybės, o bÅ«tent nuteistojo darbinė patirtis, jo elgesys įvykio metu, apgaulė, jog tai mineralinis. Nukentėjusioji parodė, kad sieros rÅ«gÅ¡tį nuteistasis parsinešė iÅ¡ darbo, ji namuose buvo apie 4-5 metus, iÅ¡ pradžių plastikiniame „Sprite“ buteliuke, o paskui jam trÅ«kus, nuteistasis iÅ¡ darbo vėl parnešė sieros rÅ«gÅ¡ties ir supylė jÄ Ä¯ stillinį butelį.

Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina 2013 m. liepos 1 d. apžiÅ«ros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio vietoje rastas rudos spalvos stiklinis butelis, kuriame, kaip nustatyta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), yra sieros rÅ«gÅ¡tis (H2SO4). Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymai sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nuteisė jį už pasikėsinimÄ nužudyti bÅ«tent Å¡eimos narį. Nurodo, kad nors santuoka nebuvo nutraukta, tačiau realiai Å¡eimos santykių tarp jų nebuvo, jie gyveno atskirai , bendro Å«kio nevedė, nukentėjusioji tik vienÄ kartÄ per metus trumpam grįždavo į LietuvÄ .

Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti ir kolegija juos taip pat atmeta.Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nužudė savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį (2008 m. birželio 12 d. redakcija). Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Å eimos sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ Konstitucinis Teismas taip pat pateikė ir 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos patvirtinimo“, nurodydamas, kad konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi.

Konstitucinis Teismas iÅ¡skyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini Å¡eimos santykiams. Sprendžiant apie Å¡eimos santykių buvimÄ , reikia vertinti tų santykių turinį ir, atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus, spręsti dėl Å¡eimos santykių fakto. Svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiÅ«rį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimÄ ir atitinkamÄ pareigų prisiėmimÄ vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrÄ gyvenimÄ viename bÅ«ste nėra pagrindas besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vadai, jog Å¡ių asmenų santykiai vertintini kaip Å¡eimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių, santykiai.

Tokais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumÄ , kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiÅ«rį vienas į kitÄ , ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykių turinį, bÅ«dingÄ Å¡eimos santykiams. Be to, BPK 38 straipsnis (Å eimos nariai) nustato, kad asmens Å¡eimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuokÄ , taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai (2010 m. spalio 1 d. redakcija).

Pažymėtina, kad Å¡eimos nario sÄ voka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sÄ sajos, aiÅ¡kinant Å¡eimos nario sÄ vokÄ bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieÅ¡ Å¡eimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje Å¡io straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad aiÅ¡kinat ir taikant BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ kvalifikuojančiÄ nusikalstamos veikos sudėtį – artimojo giminaičio ar Å¡eimos nario nužudymÄ , remiamasi BK 248 straipsnyje pateiktu nurodytų sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimu (kasacinės nutartys Nr. 2A-6/2012, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013 ir kt.).Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu, ar pasikėsinimÄ nužudyti K. B. galima vertinti kaip Å¡eimos nario. Å eimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobÅ«dis, kuriems bÅ«dingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiÅ¡ki santykiai, ir Å¡ie santykiai neturėtų bÅ«ti trumpalaikiai.

Be to, Å¡eimos santykiams turėtų bÅ«ti bÅ«dingi ir bendri Å«kiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis su nukentėjusiÄ ja buvo sudarę santuokÄ , skyrybų procesas pradėtas nebuvo, ir, nors nukentėjusioji jau keletÄ metų gyveno Vokietijoje, kasmet grįždavo į jos ir nuteistojo bendrÄ butÄ Alytuje, be to, nukentėjusioji padėdavo nuteistajam, siųsdavo pinigų, rÅ«pinosi juo ir buitimi, nupirko jam automobilį. Tai rodo, kad jų santykiai buvo kaip Å¡eimos narių.

Dar viena svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti – kaip pats G. B. traktavo jo ir nukentėjusiosios santykius – ar jÄ laikė Å¡eimos nare, ar ne. Jau vien ir iÅ¡ nuteistojo parodymų ir nusikaltimo priežasties akivaizdu, kad jis nukentėjusiÄ jÄ laikė Å¡eimos nare, nusikaltimÄ padarė susinervinęs, supratęs, kad ji palieka jį, iÅ¡sikrausto. Todėl nuteistojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o perkvalifikavus veikÄ Ä¯ BK 135 straipsnio 1 dalį suÅ¡velninti ir jam paskirtÄ bausmę, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl veikos perkvalifikavimo kolegija jau pasisakė, todėl pakartotinai neaptaria Å¡io praÅ¡ymo, tuo tarpu dėl bausmės Å¡velninimo pripažįstant G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs sunkų sveikatos sutrikdymÄ K. B., kolegija šį praÅ¡ymÄ atmeta. Å ioje byloje įrodyta, kad nuteistasis turėjo tiesioginę tyčiÄ nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , to jis nepripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, pripažino tik akivaizdžias ir nepaneigiamas pasekmes – sunkų sveikatos sutrikdymÄ , ko laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagrindo nėra.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei jos stadijÄ , kaltės formÄ , nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei jÄ sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teismas įvertino, kad G. B. pasikėsino padaryti tyčinį, labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojo pavojingÄ gyvybei cheminę medžiagÄ (sieros rÅ«gÅ¡tį), siÅ«lė jos atsigerti, vėliau apipylė jos kÅ«nÄ , ir panaudojo įrankį – peilį, kuriuo kėsinosi durti nukentėjusiajai į krÅ«tinę, t. y.

į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ . Teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos charakterizuojamas teigiamai.Atsižvelgęs į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į tai, kad nors nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, tačiau sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiajai, jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, teismas paskyrė G.

B. bausmę, mažesnę nei BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. 2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatÄ , jog bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, Å¡is įstatymas laikytinas nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡io straipsnio nuostatų taikyti negalima asmeniui, padariusiam labai sunkų nusikaltimÄ , taigi G. B. neatitinka formalaus BK 75 straipsnyje nustatyto pagrindo.

Apeliantas nesutinka ir su priteista neturtine žala nukentėjusiajai. Nurodo, kad net baigto nužudymo bylose priteisiamas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas. Prašo sumažinti neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur. Šie apelianto argumentai bei prašymas yra nepagrįsti, todėl kolegija juos atmeta. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo G. B. priteisė K. B. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas labai išsamiai motyvavo priteisiamos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai.

Nekartojant pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytų teorinių teiginių, kolegija pažymi, jog nukentėjusioji iÅ¡ tiesų patyrė didelę žalÄ sveikatai su liekamojo pobÅ«džio reiÅ¡kiniais, kurie iÅ¡ esmės pakeitė jos gyvenimo kokybę. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo tyčinių veiksmų, t. y. dėl nukentėjusiosios apipylimo sieros rÅ«gÅ¡timi, jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus.

Po patirtų sužalojimų nukentėjusioji jaučia kančias ir fizinius skausmus, Å¡iuo metu vis dar tęsia gydymÄ Vokietijoje, sužalojimai neiÅ¡nyks. Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), K. B. neteko 25 procentų bendro pastovaus darbingumo dėl kairės akies vokų cheminio nudeginimo, K. B. padarytas III laipsnio, 15 procentų kÅ«no pavirÅ¡iaus nudegimas t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat nustatyta, kad nei savaime, nei taikant terapines priemones randėjimo procesas visiÅ¡kai iÅ¡nykti negali.

Byloje esantis Sunkaus neįgalumo liudijimas patvirtina, kad K. B. nustatytas neįgalumo laipsnis yra 60 (galioja iki 2016-12) (4 t., b. l. 174). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog dėl patirtų sužalojimų sumažėjo ir nukentėjusiosios bendravimo galimybės. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė didelius fizinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, stresÄ , sukrėtimÄ . Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad K. B. patirta neturtinė žala yra didelė. Ir, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nurodė konkrečius pavyzdžius, kai nukentėjusiųjų patirti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai savo pobÅ«džiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir panaÅ¡iai, paprastai nustatoma didesnė neturtinė žala, siekianti ir 100 000 Lt (28 962 Eur) (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-370/2012, 2K-195/2014, 2K-333/2011, 2K-181/2011).

Teismas įvertino sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir pagrįstai nukentėjusiajai iÅ¡ nuteistojo priteisė 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Ä®vertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nuteistojo veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė bei priteista neturtinės žalos suma taip pat yra teisingos.

Keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusiosios K. B. atstovas advokatas pateikė teismui sÄ skaitÄ už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurių matyti, jog K. B. sumokėjo advokatui Vytui Kantaravičiui 500 Eur už suteiktas teisines paslaugas susipažįstant su nuteistojo apeliaciniu skundu, ruoÅ¡iant atsikirtimus į jį, atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme ir kelionę iÅ¡ Druskininkų į Vilnių (į Lietuvos apeliacinį teismÄ ).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos dokumentais, ir teismas jas iÅ¡ieÅ¡ko iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiosios naudai.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ nuteistojo G. B. iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiosios K. B. naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkė                                                    Regina Gaudutienė                                                                 Teisėjai                                                                 Sigita Bieliauskienė Algimantas Valantinas