596ea4cc-ee86-4e3f-b4dc-c1baec18fcb6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1300-485/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-04983-2012-9Procesinio dokumento kategorijos 106.8.1; 121.14; 122.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti pareiÅ¡kėjų Aurelijaus beržinio ir V.

B. pareiÅ¡kimas , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu (b. l. 3), praÅ¡ydami „skirti suinteresuotam asmeniui S. V. 1 000 litų baudÄ mano naudai už kiekvienÄ Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. 2-12202/2003, Nr. 2-14350/2004, Nr. 2A-1420/2003, Nr. 2S-274-230/2005, Nr. 2-7833-713/2005, Nr. 2S-6-230/2006 įpareigojimų nevykdymo dienÄ nuo 08 12 2003 iki 11 04 2012, kas sudarytų 3 045 000 litų, apie tęstinės nusikalstamos suinteresuoto asmens antstolės S. V. veiklos požymius nevykdant įsiteisėjusių teismų sprendimų praneÅ¡ti prokurorui, nustatyti terminÄ Ä¯vykdyti minėtus Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesinius sprendimus nurodytose civilinėse bylose, leisti skubiai įvykdyti priimtÄ teismo procesinį sprendimÄ ir užtikrinti mano dalyvavimÄ procesinio sprendimo vykdyme“.

PareiÅ¡kėjai nurodė, jog antstolė piktybiÅ¡kai nevykdo pareiÅ¡kėjų nurodytų teismų sprendimų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi (b. l. 17-19) pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti. Teismas dėl reikalavimų užtikrinti pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ sprendimo vykdyme ir nustatyti terminÄ sprendimus įvykdyti nurodė, jog nesutikdami su antstolės veiksmais arba atsisakymu juos atlikti, pareiÅ¡kėjai skundÄ dėl to visų pirma turi paduoti antstolei.

Dėl reikalavimo paskirti antstolei baudÄ teismas nurodė, jog Å¡is praÅ¡ymas yra nenagrinėtinas teisme, kadangi antstolė yra ne skolininkė, o vykdymo veiksmus atliekantis asmuo ir jeigu pareiÅ¡kėjų nuomone antstolė savo veiksmais jiems yra padariusi kokiÄ nors konkrečiÄ Å¾alÄ , jie turi teisė bendra ginčo teisenos tvarka teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Dėl reikalavimo priimtÄ teismo sprendimÄ leisti skubiai vykdyti teismas nurodė, jog toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme, kadangi visos įsiteisėjusios teismo nutartys turi bÅ«ti vykdomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl reikalavimo konstatuoti asmens veiksmuose esant nusikalstamos veikos požymius ir apie tai informuoti prokurorÄ teismas nurodė, jog pareiÅ¡kimas Å¡ioje dalyje nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o jeigu pareiÅ¡kėjų nuomone antstolė padarė kokiÄ nors veikÄ , numatytÄ Baudžiamajame kodekse, jie turi kreiptis į atitinkamÄ teritorinę prokuratÅ«rÄ .             III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas Aurelijus beržinis atskiruoju skundu (b. l.

22) praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-16 nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: PareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjai, vadovaudamiesi CPK 271, 283 straipsniais, prašė nustatyti terminÄ Ä¯vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kadangi Kauno apygardos teismas 2006-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-6-230/2006 nenustatė tokio termino. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Å¡iuo atveju yra bÅ«tina neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kadangi minėtose civilinėse bylose sprendimus priėmė teismai, todėl tik jie gali nustatyti jų vykdymo terminus;teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies reikalavimus, kadangi nutartyje nenurodė į kuriÄ institucijÄ pareiÅ¡kėjams kreiptis, jeigu jų praÅ¡ymai yra nenagrinėtini teisme.

Teismas, nurodydamas, kad jeigu pareiÅ¡kėjų nuomone antstolė savo veiksmais jiems yra padariusi kokiÄ nors konkrečiÄ Å¾alÄ , jie turi teisė bendra ginčo teisenos tvarka teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, pripažino, kad pareiÅ¡kimas ir ginčas dėl baudos skyrimo yra nagrinėtinas teisme. Be to, teismams nustačius, kad antstolė nevykdo savo įsipareigojimų, teismas nepagrįstai nurodė, jog Å¡iuo atveju antstolė negali atsakyti už savo neveikimÄ ;pareiÅ¡kimu buvo praÅ¡oma leisti skubiai vykdyti ne įsiteisėjusius teismų sprendimus, bet neįsiteisėjusį teismo sprendimÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ praÅ¡ymÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pareiÅ¡kėjai prašė nustatyti terminÄ Ä¯vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t.y.

Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 2-12202/2003, Nr. 2-14350/2004, Nr. 2A-1420/2003, Nr. 2S-274-230/2005, Nr. 2-7833-713/2005, Nr. 2S-6-230/2006, kadangi Kauno apygardos teismas 2006-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-6-230/2006 nenustatė tokio termino. Tuo tarpu teismas nepagrįstai nustatė, kad šiuo atveju yra būtina neteisminė ginčo sprendimo tvarka, kadangi minėtose civilinėse bylose sprendimus priėmė teismai, todėl tik jie gali nustatyti jų vykdymo terminus.

Kaip byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, visos nutartys pareiškėjų nurodytose civilinėse bylose yra įsiteisėjusios, o tai, reiškia, kad vadovaujantis CPK 18 straipsniu, šios nutartys yra privalomos nedelsiant vykdyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir joms įvykdyti terminai negali būti nustatyti, kadangi jau pačios nutartys yra vykdytini dokumentai. Kaip matyti iš pareiškėjų pareiškimo turtinio, pareiškėjai teigia, jog antstolė piktybiškai vengia vykdyti minėtas teismų nutartis.

Taigi tarp pareiÅ¡kėjų ir antstolės galimai yra kilęs ginčas dėl Å¡ių nutarčių vykdymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas CPK 510 straipsnio 2 dalis numato konkrečiÄ privalomÄ iÅ¡ankstinio ginčo tarp antstolio ir vykdymo procese dalyvaujančio asmens sprendimo ne teisme tvarkÄ . Skundas dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti per CPK 512 straipsnyje nustatytÄ terminÄ visų pirma turi bÅ«ti pateikiamas antstoliui. Jeigu antstolis patenkina skundÄ , jis priima patvarkymÄ .

Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundÄ , skundas kartu su vykdomÄ ja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taigi tokia nustatyta ginčų tarp pareiÅ¡kėjų ir antstolės sprendimo tvarka yra privaloma pareiÅ¡kėjams, imperatyviai įtvirtinta įstatyme ir kol Å¡ia tvarka yra nepasinaudota, pareiÅ¡kėjai negali kreiptis į teismÄ dėl Å¡io ginčo iÅ¡sprendimo. PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies reikalavimus, kadangi nutartyje nenurodė į kuriÄ institucijÄ pareiÅ¡kėjams kreiptis, jeigu jų praÅ¡ymai yra nenagrinėtini teisme.

Su tokiu pareiÅ¡kėjo argumentu sutikti nėra pagrindo, kadangi, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjams, jog dėl kilusio ginčo dėl teismo nutarčių vykdymo pareiÅ¡kėjai pirmiausia turi kreiptis į antstolę. Taip pat teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog jeigu pareiÅ¡kėjų nuomone antstolė savo veiksmais jiems yra padariusi kokiÄ nors konkrečiÄ Å¾alÄ , jie turi teisę bendra ginčo teisenos tvarka teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo bei turi kreiptis į atitinkamÄ teritorinę prokuratÅ«rÄ , jeigu mano, kad antstolė padarė kokiÄ nors veikÄ numatytÄ Baudžiamajame kodekse.

Taip pat nepagrįstu laikytinas ir pareiÅ¡kėjo argumentas, jog teismas netiesiogiai pripažino, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas yra nagrinėtinas teisme, kadangi teismas nurodė pareiÅ¡kėjams kreiptis į teismÄ tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjai mano, kad antstolė savo neveikimu padarė pareiÅ¡kėjams žalÄ . Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas CPK 771 straipsnio 5 dalis numato galimybę kreiptis į teismÄ tik dėl skolininko, kuris nevykdo sprendimo nubaudimo, o ne dėl antstolio atsisakymo atlikti veiksmus.

Å iuo gi atveju, pareiÅ¡kėjai bÅ«tent prašė nubausti bauda ne skolininkÄ , o priverstinius iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus atliekantį asmenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ atliekant antstolio funkcijas, virÅ¡ijančiÄ 1 000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu. Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra antstolio civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ atliekant antstolio funkcijas neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog jeigu pareiÅ¡kėjų nuomone antstolė savo veiksmais jiems yra padariusi kokiÄ nors konkrečiÄ Å¾alÄ , jie turi teisė bendra ginčo teisenos tvarka teisme reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimoApibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , nenustatyta pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos tesimo nutartį (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                    Algirdas Remeika