596db8f7-bef1-4dc6-85ec-4ebf6bb2730f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23d.Vilnius                                         Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija DaÅ¡kovienė,sekretoriaujant Nijolei JaÅ¡inskytei,dalyvaujant ieÅ¡kovui V. K.,ieÅ¡kovo atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei,atsakovo atstovams A. A., advokatei Eglei Paulauskytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. ieÅ¡kinį atsakovui LiteratÅ«riniam A. P. muziejui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu,n u s t a t ė :           ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti darbdavio LiteratÅ«rinio A. P. muziejaus 2015-08-19 direktoriaus įsakymÄ Nr. T- 1.3-18 „Dėl V. K. atleidimo iÅ¡ sargo pareigų“, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ( b.l. 1-2).

Nurodė, kad 2006-08-09 sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo LiteratÅ«riniame A. P. muziejuje (toliau- muziejus) sargu iki 2015-08-19, kai buvo atleistas iÅ¡ darbo DK 136 str. 2d. 3p. pagrindu (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas). IeÅ¡kovas nurodė, kad jo budėjimo metu naktį iÅ¡ 2015-07-22 į 2015-07-23 iÅ¡ LiteratÅ«rinio A. P. muziejaus pastato verandos buvo pavogti du gėlių vazonai. IeÅ¡kovo teigimu, vadovaujantis pareiginėmis nuostatomis, sargas atsakingas už saugumÄ muziejaus viduje, bet ne iÅ¡orėje, todėl darbdavys nepagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovas, nepastebėjęs vagystės, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir prarado darbdavio pasitikėjimÄ , dėl ko buvo atleistas iÅ¡ darbo.

Be to, pavogti vazonai nebuvo įtraukti į LiteratÅ«rinio A. P. muziejaus balansÄ , kadangi buvo padovanoti muziejui labdaros tikslais, todėl darbdavys nepagrįstai teigia apie padarytÄ muziejui 40 Eur žalÄ ( b.l. 1-2).          Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas aplaidžiai ir nerÅ«pestingai atliko darbo funkcijas, Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, dėl ko prarado darbdavio pasitikėjimÄ , be to, buvo padaryta materialinė žala.

Sargo pareigybės apraÅ¡yme nėra nuostatos, numatančios, kad sargas atsakingas už saugumÄ tik muziejaus viduje. Ant muziejaus pastato sienų yra įrengtos apsaugos kameros, kurios veikia iÅ¡tisÄ parÄ , o muziejaus sargo kabinete yra įrengtas monitorius, per kurį sargas budėjimo metu turi stebėti muziejaus iÅ¡orę. Sargo pareigybės apraÅ¡yme numatyta, kad atsiradus pavojaus situacijai sargas privalo nedelsiant informuoti apie muziejaus saugos pažeidimus muziejaus direktorę, muziejų aptarnaujančias įmones ir policijÄ , suraÅ¡yti pažeidimų aktus.

Dingus vazonams, ieÅ¡kovas minėtų pareigų nevykdė, pačios vagystės net nepastebėjo, nes tuo metu galimai miegojo ir ryte neapžiÅ«rėjęs muziejaus iÅ¡orės ramiai iÅ¡vyko į namus. IÅ¡kviestas į darbÄ pasiaiÅ¡kinti, ieÅ¡kovas raÅ¡tu pripažino vagystės faktÄ , tačiau jokių aplinkybių negalėjo paaiÅ¡kinti. IeÅ¡kovas neatsiprašė dėl aplaidumo darbe, nekompensavo dėl jo kaltės muziejui padarytos žalos. Darbdavio paskaičiuota žala sudaro 40 Eur, į Å¡iÄ suma įeina 29 Eur už gėles, o taip pat drenažas, loveliai, žemės, trÄ Å¡os (b.l. 71-73).IeÅ¡kinys tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-08-09 sudarytos darbo sutarties Nr. 5 pagrindu ieÅ¡kovas 2006-08-17 pradėjo dirbti LiteratÅ«riniame A.

P. muziejuje sargu ir juo dirbo iki 2015-08-19, kai muziejaus direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, A. A. 2015-08-19 įsakymu Nr. T-1.3 18 buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3d. 2p. (b.l. 10). Ä®sakyme nurodyta, jog ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo „aplaidžiai ir nerÅ«pestingai atlikus darbo funkcijas, Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas, ko pasekoje darbdavys prarado pasitikėjimÄ bei atsiradus materialiai žalai sumoje 40 Eur“ (b.l. 10). Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2015-08-19 pagal DK 136 str. 3d. 2p., t.y. darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (1 t. b.l. 17). Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015, nurodė, jog „pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

T. v. AB „Lietuvos jÅ«rų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-193/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus.

Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumÄ teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,PuÅ¡yno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007). Taigi, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė atleidimo iÅ¡ darbo bylose lemia darbdavio pareigÄ Ä¯rodyti, kad pagrindas atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo buvo...“.

Literatūrinio A. P. muziejaus direktorės 2004-12-21 įsakymu Nr. 36K patvirtintame sargo pareigybės aprašyme (b.l.

44) nurodyta, kad sargo pareigybė reikalinga muziejaus saugumui užtikrinti ne darbo metu (3p.), apraÅ¡yme nustatytos sargo funkcijos- nustatytu grafiku saugoti muziejų (4 p.). Pagal apraÅ¡ymo nuostatas, sargas privalo darbo pradžioje įjungti saugos signalizacijÄ , užrakinti muziejaus duris ir langus. Darbui pasibaigus, signalizacijÄ iÅ¡jungti, atrakinti muziejaus langines ir perduoti muziejų jį pakeitusiam darbuotojui. Atsiradus pavojaus situacijai, nedelsiant informuoti apie muziejaus saugos pažeidimus muziejaus direktorę, muziejų aptarnaujančias įmones ir policijÄ .

SuraÅ¡yti pažeidimų aktus (4 p.). Su minėtu pareigybės apraÅ¡ymu ieÅ¡kovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai 2006-08-17. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas apraÅ¡ymas yra patvirtintas prieÅ¡ 11 metų ir akivaizdžiai neatitinka esamos situacijos, kadangi jame nereglamentuotos sargo pareigos, susijusios su muziejaus teritorijos ir pastato iÅ¡orės stebėjimu apsaugos kamerų pagalba, nors, kaip nurodo atsakovas, Å¡iuo metu ant muziejaus pastato sienų yra įrengtos apsaugos kameros, kurios veikia iÅ¡tisÄ parÄ , o muziejaus sargo kabinete yra įrengtas monitorius.

Pats ieÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neginčijo, pripažino įrengtų kamerų buvimÄ . Tačiau įrodymų, jog darbdavys pasiraÅ¡ytinai bÅ«tų supažindinęs ieÅ¡kovÄ su jo darbo funkcijų pasikeitimu, bÅ«tų instruktavęs ieÅ¡kovÄ darbui su sargo kambaryje įrengtu monitoriumi, nepateikta.Bylos duomenimis, 2015-07-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrajame policijos komisariate buvo užregistruotas LiteratÅ«rinio A. P. muziejaus direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio direktorių, A. A. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2015-07-22 17.00 val. iki 2015-07-23 07.00 val. iÅ¡ LiteratÅ«rinio A.

P. muziejaus terasos buvo pavogti du gėlių loveliai, kurių vertė 40 Eurų. Policijai buvo pateiktas nekokybiÅ¡kas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio nustatyti bei identifikuoti asmenį, vykdžiusį vagystę, nebuvo galimybių. Aplinkybių patikslinimo metu nustatyti asmenis, galėjusius pasisavinti gėlių vazonus, įvykio liudytojus ar asmenis, kÄ nors žinančius apie įvykį ar mačiusius jį, nustatyti nepavyko, taigi 2015-07-31 nutarimu administracinės bylos teisena buvo nutraukta (b.l. 53). 2015-08-03 muziejaus direktoriaus pavaduotojo tarnybiniame praneÅ¡ime direktorei nurodyta, kad gėlių loveliai pavogti 2015 liepos 22d. apie 22 val. (b.l. 47).

Bylos duomenimis, pastebėjus vazonų trÅ«kumÄ , darbdavys raÅ¡tu reikalavo iÅ¡ darbuotojo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ (b.l. 94), Å¡iÄ aplinkybę, kuriÄ pradžioje neigė, teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pripažino. IeÅ¡kovas neginčijo vazonų dingimo fakto jo budėjimo metu. 2015-07-23 ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas patvirtina, kad ieÅ¡kovas budėjo nuo liepos 22 d. iki liepos 23 d. 7 val. ryto, jo budėjimo metu dingo du gėlių vazonai, tačiau ieÅ¡kovas nieko „įtartino“ nepastebėjo (b.l. 46).

Duomenų, jog buvo suveikusi saugos signalizacijÄ , o ieÅ¡kovas į tai nereagavo ir nesiėmė jokių veiksmų, byloje nėra. IeÅ¡kovas gėlių vazonų dingimo nuo terasos turėklų nepastebėjo, apie jį nepranešė, tai traktuotina kaip nepakankamas atidumas vykdant darbo funkcijas. Tačiau pastebėtina, kad ieÅ¡kovas budėjo iki 7.00 val. ryto, vazonų dingimas pastebėtas tik 9.10 val. ryte darbuotojams atvykus į muziejų (b.l. 7), tačiau po 7.00 val. ryto iki muziejaus atsidarymo 9.00 val. ir jo darbo visÄ dienÄ metu už muziejaus saugumÄ , tikėtina, turėjo bÅ«ti atsakingi kiti asmenys, kas matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui teikto tarnybinio praneÅ¡imo (b.l. 15).

Asmuo, perimdamas objektÄ , taip pat nepastebėjo vazonų dingimo ir apie jį nedelsdamas vadovų ar policijos neinformavo. Duomenų, jog dėl minėto įvykio bÅ«tų reikalaujama pasiaiÅ¡kinti ne tik ieÅ¡kovo, bet ir kitų galimų asmenų, byloje nėra. Visos Å¡ios aplinkybės suponuoja pakankamai tvirtÄ prielaidÄ manyti, kad pats atsakovas nebuvo pakankamai budrus ir rÅ«pestingas tiek muziejaus turto apsaugos atžvilgiu, tiek ir sargų darbo organizavime bei jiems priskirtų darbo funkcijų reglamentavime.Be to, atsakovas nurodo, jog muziejui buvo padaryta 40 Eur žala.

IÅ¡ minėto 2015-07-31 nutarimo dėl administracinės bylos teisenos nutraukimo matyti, kad atsakovo pareiÅ¡kime policijai nurodyta 40 Eurų suma- tai pavogtų dviejų gėlių lovelių vertė, tačiau 2015-09-10 muziejaus direktorės pažymoje nurodyta, kad pavogti loveliai nebuvo įtraukti į muziejaus turto sÄ raÅ¡us (b.l. 20), taigi, akivaizdu, jog jų vertė nebuvo nustatyta ir pakankamai aiÅ¡ku, kad turtas nebuvo apskaitytas įstaigos balanse. Netikėti Å¡ia pažyma teismas pagrindo neturi, nes ji iÅ¡raÅ¡yta tuometinės direktorės, sutikti su atsakovo nurodyta pozicija, kad ja negalima remtis, nes direktorė Michniova Å¡iam momentui iÅ¡ darbo atleista, taip pat negalima.

Atsiliepime nurodyta, kad į 40 Eur sumÄ Ä¯eina 29 Eur už gėles, o taip pat drenažas, loveliai, žemės, trÄ Å¡os. Å is žalos dydis atsakovo neįrodytas. IÅ¡ atsakovo teismui pateiktų apklausos pažymos apie vieÅ¡uosius pirkimus, 2015-06-08 sÄ skaitos faktÅ«ros, 2015-06-04 kasos pajamų orderio kvito matyti, kad muziejus nusipirko gėlių viso už 29 Eur, tačiau atsakovas neįrodė, kad visos nupirktos gėlės buvo pasodintos bÅ«tent į pavogtus vazonus ir vazonų pagrobimo metu jos visos buvo vazonuose (b.l. 76-78), likusi atsakovo nurodytos žalos dalis-11 Eur iÅ¡ viso nepagrindžiama jokiais įrodymais.

Taigi, net ir esant muziejui padarytai žalai, jos dydis nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus. Akivaizdžiai matyti, kad žalos dydis nėra didelis ir, darbdaviui pareikalavus, galėjo bÅ«ti geranoriÅ¡kai darbuotojo atlygintas, kadangi darbuotojas vazonų dingimo faktÄ jo budėjimo metu pripažino. Tačiau direktorės pavaduotojas pasirinko kitÄ taktikÄ : jis parašė direktorei tarnybinį praneÅ¡imÄ , nurodydamas, kad minėtÄ Ä¯vykį traktuoja ieÅ¡kovo padarytu Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir siÅ«lo direktorei taikyti drausminę nuobaudÄ - atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo be įspėjimo (b.l. 47).

Direktorei nepaskyrus ieÅ¡kovui drausminės nuobaudos ir neatleidus ieÅ¡kovo iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo direktorės kasmetinių atostogų metu, kai direktorės pavaduotojas vykdė direktorės pareigas (b.l. 62). Å ios bei 2015-08-24 ieÅ¡kovo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės suponuoja mintį apie direktoriaus pavaduotojo A. A. tam tikrÄ tendencingÄ siekį atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ sargo pareigų.    Nors, kaip minėta, bylos duomenimis, ieÅ¡kovo darbe buvo aptikta neatidumo sargo pareigų vykdyme, tačiau, įvertinus aplinkybes, jog ieÅ¡kovas iÅ¡dirbo įstaigoje 9 metus ir, teismo duomenimis, neturėjo prieÅ¡ tai drausminių nuobaudų, jog pažeidimas konstatuotas pirmÄ kartÄ , jog žalos dydis pilnai nenustatytas ir, akivaizdžiai, yra nedidelis, teismo manymu, atsakovas nepagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir nepagrįstai paskyrė griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ginčijama drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – panaikintina (DK 242 straipsnio 2 dalis).Pripažinus drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo DK 136 str. 3d. 2p. pagrindu- neteisėta, turi bÅ«ti panaikintinas individualių normų teisės aktas, buvęs pagrindu forminti atleidimÄ iÅ¡ darbo, todėl tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl atsakovo LiteratÅ«rinio A.

P. muziejaus 2015-08-19 direktoriaus įsakymo Nr. T- 1.3-18 „Dėl V. K. atleidimo iÅ¡ sargo pareigų“ panaikinimo. Pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 str. 3-4 d. numatytos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai Å¡iame straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus. Darbuotojas, gindamas savo teises dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, gali savo pasirinkimu praÅ¡yti teismo taikyti DK 300 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus pažeistų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dus, t. y. reikalauti arba grÄ Å¾inti į darbÄ , arba negrÄ Å¾inant į darbÄ priteisti visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kokį iÅ¡ minėtų neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Nurodyti įstatyme neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo alternatyvÅ«s teisiniai padariniai (vienu atveju – pagal DK 300 straipsnio 3 dalį darbuotojo grÄ Å¾inimas į darbÄ , kitu atveju – pagal to paties straipsnio 4 dalį darbo sutarties pasibaigimas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei darbo užmokesčio darbuotojui) skirti darbo teisinių santykių apibrėžtumo tikslais, kai juos taikydamas teismas, konstatavęs atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ , užbaigia ginÄÄ .

Å iuos alternatyvius teisinius padarinius taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus. Kaip minėta, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo taikyti DK 300 straipsnio 3 dalyje įvardytÄ darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ - grÄ Å¾inti į darbÄ . Bylos duomenimis, Å¡iuo metu muziejuje pasikeitė direktorius (dabar Å¡ias pareigas atlieka laikinai jas eiti paskirtas asmuo) (b.l. 110). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡dirbo muziejuje 9 metus, teismas turi pagrindo manyti, kad buvusiÄ muziejaus direktorę tenkino ieÅ¡kovo darbas. Pastebėtina, kad atleistas iÅ¡ darbo jis buvo direktorės pavaduotojo, tuo metu pavaduojančio direktorę jos kasmetinių atostogų metu (b.l. 10, 62). Tai, kad sekančiÄ dienÄ po ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo (t.y. 2015-08-20) tas pats direktorę pavaduojantis asmuo priėmė į ieÅ¡kovo darbo vietÄ kitÄ darbuotojÄ (b.l. 14), suponuoja mintį, kad ieÅ¡kovui drausminė nuobauda buvo paskirta siekiant atlaisvinti jo darbo vietÄ ir priimti kitÄ , direktoriaus pavaduotojo iÅ¡ anksto numatytÄ , asmenį.

Duomenų, kad ieÅ¡kovas neturėjo pakankamos kompetencijos dirbti savo darbÄ , nėra, o direktoriaus pavaduotojo A. A., ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo metu atliekančio direktoriaus pareigas, teiginiai apie tai, jog ieÅ¡kovas tinkamai nevykdė savo pareigų, dėl ko prarado darbdavio pasitikėjimÄ , iÅ¡ esmės niekuo nepagrįsti. Aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovas negalėtų grįžti į muziejų toliau dirbti sargu, darbdavio atstovas aiÅ¡kiai nenurodė, duomenų, jog minėta pareigybė bÅ«tų panaikinta, taip pat nėra.

Taigi, bylos nagrinėjimo eigoje nenustatyta ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovas negalėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas dirbti, o priimant domėn aplinkybes, kad pasikeitė įstaigos vadovas, manyti, jog ieÅ¡kovui gali bÅ«ti sudarytos itin nepalankios sÄ lygos dirbti, teismas taip pat neturi pagrindo (DK 300 str. 4 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo reikalavimas grÄ Å¾inti jį į darbÄ tenkintinas (DK 300 str. 3d.). Sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 6p.).   Dėl kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .        Pagal DK 300 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

„...Å ios įstatyme įtvirtintos garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiÅ¡kai iÅ¡vestinas jos esminis požymis – kompensacija už praradimus, todėl ji negali bÅ«ti neadekvati, o jos dydis negali paneigti socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti proporcingas nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Ä®statyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lÅ«kestis“ gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (...), atitinkantis darbdavio pareigÄ sumokėti su darbo santykiais susietas iÅ¡mokas, turėtų bÅ«ti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

L. v. UAB ,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-/2011). Teismui nusprendus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , atsiranda virÅ¡ minėti DK 300 str. 3 d. numatyti teisiniai padariniai: vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ arba darbo užmokesčio skirtumo už šį laikotarpį, jeigu darbuotoja buvo įsidarbinusi kitoje darbovietėje, priteisimas.

Darbdavio pateiktais duomenimis, kurie sutampa su VSDFV duomenimis apie ieÅ¡kovo darbo užmokestį, ieÅ¡kovo darbo užmokestis už 2015 m. gegužė mėn. buvo 401,52 Eur (neatskaičius mokesčių), birželio mėn.- 382,80 Eur (neatskaičius mokesčių), liepos mėn.- 400,44 Eur (neatskaičius mokesčių), jis dirbo 63 d. d., taigi jo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarė 18,81 Eur (neatskaičius mokesčių)( (b.l. 37, 118). Netikėti Å¡iais duomenimis teismas neturi pagrindo, todėl, skaičiuodamas kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , jais vadovaujasi.

IeÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo 2015-08-19 (b.l. 10). VSDFV duomenimis, nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos ieÅ¡kovas nebuvo įsidarbinęs (b.l. 118). Vadovaujantis DK 300 str. 3 d. nuostatomis, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisina 1692,90 Eur (18,81 Eur/d.d. x 90 d.d.) vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (t.y. 2015-08-19) iki Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 18,81 Eur vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo visiÅ¡ko įvykdymo.

 Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iÅ¡ kurių nėra iÅ¡skaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimÄ , gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir iÅ¡skaito darbdavys (atsakovas) (LAT 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios iÅ¡mokos paskaičiuotos ir nurodytos be iÅ¡skaičiuotų mokesčių.Pastebėtina, kad atsakovas galutinai su ieÅ¡kovu atsiskaitė 2015-09-03 (b.l. 97, 112), t.y. vėliau nei turėjo, nes turėjo atsiskaityti atleidimo dienÄ (DK 141 str.), įstatymas jokių iÅ¡imčių atsakovui, kaip biudžetinei įstaigai, dėl to nenumato, todėl Å¡iuo aspektu iÅ¡sakyti atsakovo teiginiai atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

Tačiau teismas netenkina teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡reikÅ¡to ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo vienÄ VDU už uždelsimÄ atsiskaityti laikÄ (b.l. 111), nes mano, jog tokie ieÅ¡kovo turtiniai praradimai pilnai kompensuojami Å¡iuo sprendimu priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .            Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl bylinėjimosi išlaidos, apskaičiuotos proporcingai patenkintų piniginių reikalavimų sumai – 51 Eur žyminio mokesčio, valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d., 83 str. 1 d. 1 p., 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra mažesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), pašto išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92 str.).Bylos duomenimis, ieškovas turėjo 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 82- 86).

Patenkinus ieÅ¡kinį, Å¡ios pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai (CPK 79 str.1d., 88 str. 1d. 6p., 93 str.).Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 260 str., 307 str.,n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti ieÅ¡kovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo LiteratÅ«riniame A. P. muziejuje, j.a.k. 300110421, DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu. Panaikinti atsakovo LiteratÅ«rinio A. P. muziejaus 2015-08-19 direktoriaus įsakymÄ Nr. T- 1.3-18 „Dėl V.

K. atleidimo iÅ¡ sargo pareigų“.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į LiteratÅ«rinio A. P. muziejaus sargo pareigas.Priteisti ieÅ¡kovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovo LiteratÅ«rinio A. P. muziejaus, j.a.k. 300110421, 1692,90 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2015-08-19) iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 18,81 Eur (neatskaičius mokesčių) per darbo dienÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 150 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo LiteratÅ«rinio A.

P. muziejaus, j.a.k. 300110421, 51 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.Sprendimo dalis dėl ieÅ¡kovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo į darbÄ LiteratÅ«riniame A. P. muziejuje, j.a.k. 300110421, nukreipiama vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                               Natalija DaÅ¡kovienė