596c5ecb-93eb-44dd-9370-e211b9def09e · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-606/2017Teisėja Skaistė Valinskytė                               Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06240-2016-4                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:                            1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2 (S)                                                                                                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS        N U T A R T I S                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 2 d.

Klaipėda                           Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nukentėjusiajai V. Å .,nukentėjusiųjų V. Å . ir R. Å . atstovui advokatui Donatui Lengvinui,atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės I. P., gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I.

P. apeliacinį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ BK 40 straipsnio pagrindu ir perduota J. M. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , baudžiamoji byla I. P. nutraukta (BPK 303 straipsnio 4 dalis).              IÅ¡ I. P. priteista V. Å . 1500 Eur ir R. Å . 1500 Eur neturtinėms žaloms atlyginti.

             IÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista V. Å . 147,93 Eur turtinei žalai atlyginti.             V. Å . pripažinta teisė į negautų pajamų, susijusių su eismo įvykiu, atlyginimÄ iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“, o klausimas dėl reikalavimo dydžio, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 115 straipsnio 2 dalis).              IÅ¡ I. P. priteista 100 Eur iÅ¡laidų už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

                          I. P. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2016 m. vasario 7 d., apie 19.45 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 40,985 kilometre, (duomenys neskelbtini) , vairuodama automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama blaivi, esant slydžiai kelio dangai, iÅ¡važiuodama iÅ¡ kelio vingio dėl neatsargumo nesuvaldė vairuojamo automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio kelio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga eismo kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. Å .. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotojui G. Å . padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviams R. Å ., V. Å . – nesunkus sveikatos sutrikdymas, V. B. ir T. Å . – nežymus sveikatos sutrikdymas. Automobilio „Peugeot 406“ keleiviui A. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Å iais veiksmais I. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 117 punkto (jeigu važiuojamoji kelio dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti Å¡iomis juostomis, (3 priede kelių ženklinimas 1.1 punktas (siaura iÅ¡tisinė linija skiria prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta)); 119 punkto (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalis kraÅ¡to); 127 punkto (vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, kad galėtu sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties) reikalavimus.                          Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės I.

P. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti, atmesti civilinių ieškovų V. Š. ir R. Š. reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo iš jos. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas neteisingai nusprendė priteisti ne po 1300 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, bet po 1500 Eur neturtinėms žaloms atlyginti, taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 6 dalies nuostatas.                          Apeliantės nuomone, apylinkės teismas savo sprendimu dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio civiliniams ieškovams V.

Š. ir R. Š. pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neužtikrino nukentėjusiųjų ir patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens interesų pusiausvyros, nenustatė teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, neatkūrė socialinio teisingumo. Nurodo, kad 2016-09-13 medicininių dokumentų išraše konstatuota, jog V. Š. lūžis sugijęs, implantų ir lūžgalių padėtis gera.

Taigi, byloje nenustatyta V. Å . sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, nėra duomenų, kad jos patirto sužalojimo pasekmės yra negrÄ Å¾inamos, kad sužalojimai trukdo jai gyventi visavertį gyvenimÄ (sumažėjo darbingumas), taip pat nenustatytas nedarbingumas. Apeliantė pažymi, kad neturtinė žala ir jos dydis, kaip ir kitos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kinys, turi bÅ«ti įrodyta (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį V. Å ., turėjo bÅ«ti įvertintas ir jos nerÅ«pestingumas, t. y. kad ji važiavo automobilyje neprisisegusi saugos diržo.

Nors ekspertas R. P. P. teigė, kad V. Å . patirta trauma yra bÅ«dinga asmeniui, kai jis, bÅ«damas prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , patiria prieÅ¡prieÅ¡inį smÅ«gį, tačiau medicininiuose dokumentuose neužfiksuota pailga kraujosruva nuo saugos diržo, todėl apeliantė su eksperto iÅ¡vadomis nesutinka. Teigia, kad pagal bylos duomenis, G. Å ., vairavusiam automobilį „Audi A6 Avant“, susidÅ«rus automobiliams, nutrÅ«ko saugos diržas. Vadovaujantis specialisto iÅ¡vada, kuria R. Å . nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį apžiÅ«rint 2016-02-07, nustatyta pilvo apatiniame aukÅ¡tyje pailga kraujosruva nuo saugos diržo.

V. Å . medicininiuose dokumentuose kraujosruvų nuo diržo neužfiksuota, bet nustatytos plačios poodinės kraujosruvos krÅ«tinėje, ir tai, apeliantės įsitikinimu, leidžia teigti, kad neužsisegus saugos diržo, Å¡ios kraujosruvos krÅ«tinėje atsirado atsitrenkus į vairuotojo sėdynę.                           Apeliantė nurodo, kad pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ banko sÄ skaitos patvirtina, kad 2016-05-12 V. Å . buvo pervesta 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, remdamasis V. Å . paaiÅ¡kinimu, jog Å¡ia suma iÅ¡ dalies buvo atlyginta žala ir kitiems asmenims, kurie patyrė sužalojimus eismo įvykio metu, tiek V. Å ., tiek R. Å . reikalaujamÄ priteisti neturtinės žalos dydį sumažino po 200 Eur, neatsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir jos (I. P.) parodymus. V. Å . reikalavo atlyginti žalÄ , todėl apeliantė kartu su savo vyru vyko pas jÄ tartis. Nei G. Å ., nei jo sugyventinė V. B., nei R. Å . dėl žalos atlyginimo su ja nesitarė, reikalavimų dėl žalos atlyginimo nereiÅ¡kė.

Kadangi nukentėjusioji V. Š. nuolat asmeniškai skambino ir ragino pervesti pinigus, I. P. jai pervedė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl V. Š. atlygintinos žalos dydis atitinkamai turėjo būti sumažintas ne 200 Eur, o 1000 Eur.                          Dėl nukentėjusiojo R. Š. patirtų sužalojimų apeliantė tvirtina, kad ekspertas R. P. P. bylos nagrinėjimo metu parodė, jog piršto amputacija yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, tačiau nepaneigė, kad piršto amputacijai turėjo įtakos R.

Š. diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas. Taip pat liko neišaiškintos ir kitos priežastys, turėjusios tam įtakos, t. y. gydymo įstaigos klaidos aplaidžiai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, o būtent dėl to, kad R. Š. 2016-02-11 išleistas į namus su aukšta temperatūra ir esant ūmiai virusinei respiratorinei infekcijai, be to, nenustatyta, ar tam neturėjo įtakos paties R. Š. veiksmai – ar jis laikėsi gydytojų rekomendacijų. R. Š. buvo gydomas ir dėl kitų ligų, jis išrašytas iš ligoninės 2016-03-02.

R. Š. eismo įvykio metu buvo sužalotas nesunkiai, jam nedarbingumas nenustatytas, žala padaryta dėl neatsargumo, padariniai nėra sunkūs, pavojus gyvybei nebuvo kilęs.                          Apeliantė pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius V. Š. ir R. Š., atsižvelgė į veikos padarinius. Tačiau nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti teisingÄ , atitinkantį situacijÄ , neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).                           Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nustatydamas V.

Å . ir R. Å . priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teismas neatsižvelgė į jos interesus, kad jos turtinė padėtis yra sunki, nekilnojamojo turto neturi, su sutuoktiniu augina dvi nepilnametes dukras, sutuoktinis neturi pastovaus darbo, ilgÄ laikÄ buvo registruotas Darbo biržoje. Dukra K. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgali, jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Apeliantė nuo 2012-08-08 yra įregistravusi Å«kininko Å«kį, užsiima pienininkyste. Per 2015 metus iÅ¡ Å«kio gautos pajamos sudarė 7378,46, vidutiniÅ¡kai 614 Eur per mėnesį.

Didesnioji pajamų dalis skiriama privalomiems sumokėti mokesčiams (valstybinio socialinio draudimo įmokos, mokesčiai už nuomojamÄ Å¾emę), veterinarinėms paslaugoms apmokėti, kurui, paÅ¡arams įsigyti. Be to, 2016-03-22 apeliantė iÅ¡ KU „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 5000 Eur kreditÄ Å«kinio pastato statybai, nes laikini pastatai sugriuvo, o iki žiemos pradžios neturėjo kur laikyti gyvulius. Kredito grÄ Å¾inimo terminas sueina 2021-03-22. Todėl apeliantė dar kartÄ akcentuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį, teismai turi remtis ne tik įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinto teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymÄ sužalojus asmenį ar jam padarius nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 579 iki 2896 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-437/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013). Teismas neatsižvelgė į visas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikÅ¡mingas Å¡ios bylos aplinkybes, nepakankamai iÅ¡analizavo visus paminėtus kriterijus, neįvertino kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mės sprendžiant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo.                          Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai V.

Å . ir R. Å . praÅ¡o peliantės I. P. apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo patenkinto civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui BPK 116 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai apriboti I. P. nuosavybės teises į turtÄ 3000 Eur sumai. Mano, kad apeliantės skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, yra nepagrįsti. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui.

Teismas priteisdamas iÅ¡ apeliantės nukentėjusiesiems neturtinę žalÄ iÅ¡samiai analizavo ir pasisakė dėl baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiesiems sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, tinkamai vertino nusikaltimu nukentėjusiųjų sveikatai padarytus padarinius, jų liekamuosius reiÅ¡kinius, priteisė Å¡iuo metu teismų praktikoje atlygintinų dydžių nevirÅ¡ijančias sumas, todėl apeliacinis skundas ir jame iÅ¡dėstyti skundo motyvai nepagrįsti.                          Apeliaciniame teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I.

P., jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji V. Å ., nukentėjusiųjų V. Å . ir R. Å . atstovas advokatas D. Lengvinas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.                           Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.                          Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.                          Apeliaciniame skunde atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I.

P. prašė atmesti nukentėjusiųjų V. Å . ir R. Å . civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, tvirtindama, kad ji nukentėjusiajai V. Å . jau pervedė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl V. Å . atlygintinos žalos dydis atitinkamai turėjo bÅ«ti sumažintas ne 200 Eur, bet 1000 Eur, nes G. Å ., V. B. ir R. Å . dėl žalos atlyginimo su ja nesitarė. Nurodo, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, V. Å . sveikatos bÅ«klė gali pablogėti, kad dėl patirtų sužalojimų pasekmės yra negrÄ Å¾inamos, taip pat jai nenustatytas nedarbingumas.

I. P. nesutinka ir su eksperto R. P. P. iÅ¡vadomis, kad V. Å . trauma yra bÅ«dinga asmeniui, kai jis, bÅ«damas prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , patiria prieÅ¡prieÅ¡inį smÅ«gį, nes medicininiuose dokumentuose kraujosruva, atsiradusi nuo saugos diržo, neužfiksuota, todėl nustatant neturtinės žalos dydį turėjo bÅ«ti atsižvelgta ir į jos nerÅ«pestingumÄ . I. P. teigimu, ekspertas R. P. P. nepaneigė, kad R. Å . pirÅ¡to amputacijÄ Ä¯takojo jam diagnozuotas cukrinis diabetas, taip pat dėl kilusių pasekmių liko neiÅ¡siaiÅ¡kintos ir kitos priežastys, susijusios su jo gydymu.

R. Å . eismo įvykio metu buvo sužalotas nesunkiai, jam nedarbingumas nenustatytas. I. P. akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydžius, neatsižvelgė į jos interesus. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė iÅ¡ jos 1500 Eur kiekvienam nukentėjusiajam neturtinėms žaloms atlyginti, o ne po 1300 Eur.                           Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui.

Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.                          Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.                           Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡ias pažeistas vertybes.

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama iÅ¡ankstinės reikÅ¡mės.                          Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo transporto eismo saugumui (BK 281 straipsnio 1 dalis) – sukelto eismo įvykio metu nukentėjusiųjų R.

Å . ir V. Å . sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusioji V. Å . patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5000 Eur, iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavo AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintÄ 1045,02 Eur ir kaltinamosios I. P. – 200 Eur sumÄ , todėl prašė priteisti jai 3754,98 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis R. Å . patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 7000 Eur, iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičiavo AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygintÄ 2000 Eur ir kaltinamosios I. P. –200 Eur sumÄ , todėl prašė priteisti jam 4800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

                          Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G667/2016(03) konstatuota, kad R. Å . buvo nustatytas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas su kairiųjų III-VII Å¡onkaulių lūžimais, krÅ«tinkaulio lūžimu, lydimas potrauminės pneumonijos, pailgos formos poodinė kraujosruva pilvo sienos apatiniame aukÅ¡te, muÅ¡tinė-plėštinė žaizda kairės plaÅ¡takos V pirÅ¡to tarpfalanginio sÄ nario projekcijoje su tiesiamosios sausgyslės plyÅ¡imu, lydimu pirÅ¡to minkÅ¡tųjų audinių ir kaulų pÅ«lingo uždegimo, dėl to buvo reikalinga Å¡io pirÅ¡to amputacija (t. 1, b. l. 110–111).

Pažymėtina, kad tiek R. Å . medicininiuose dokumentuose užfiksuota, tiek ir teismo medicinos ekspertas R. P. P. nustatė, kad R. Å . buvo diagnozuota bÅ«tent potrauminė pneumonija, muÅ¡tinė-plėštinė žaizda kairės plaÅ¡takos V pirÅ¡to tarpfalanginio sÄ nario projekcijoje su tiesiamosios sausgyslės plyÅ¡imu buvo padaryta bÅ«tent eismo įvykio metu, jam buvo taikytas gydymas, tačiau kairės rankos V pirÅ¡tas sutino, atsivėrė pÅ«linga fistulė, pirÅ¡to edema ir pÅ«liavimas progresavo, dėl to 2016 m. vasario 23 d.

R. Š. buvo operuotas, jam atlikta V piršto amputacija pagrindo lygyje (t. 1, b. l. 110–111). Nors iš medicininių dokumentų nustatyta, kad R. Š. sirgo cukriniu diabetu, ir tai, apeliantės nuomone, galėjo būti komplikacijų ir kairės plaštakos V piršo amputacijos priežastis, tačiau aptartuose medicininiuose dokumentuose ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys aiškiai patvirtina, kad R. Š. pirštas buvo sužalotas eismo įvykio metu, todėl aplinkybė, ar R. Š. sirgo cukriniu diabetu, ar ne, visiškai nesusijusi su jam padarytu piršto sužalojimu.

Akivaizdu, kad jei ne eismo įvykis, jis tokio sužalojimo nebūtų patyręs, todėl nebūtų buvę ir nepataisomų pasekmių, t. y. nebūtų amputuotas pirštas. Teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas R. P. P. aiškiai patvirtino, kad piršo amputacija yra priežastiniame ryšyje su sužalojimu (t. 3, b. l. 21). Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.                          Iš medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R.

Å . buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai, 2016 m. vasario 15 d. stacionarizuotas į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę, 2016 m. vasario 19 d. jam atlikta kairės rankos V-o pirÅ¡to incizija, atvertas sÄ narys, paimtas pasėlis, gautas gausiai augantis auksinis stafilokokas, 2016 m. vasario 23 d. jis operuotas, atlikta paminėto pirÅ¡to amputacija pagrindo lygyje. Nukentėjusysis keturis mėnesius buvo nedarbingas. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad po eismo įvykio jis jautė skausmus ir patyrė nepatogumus dėl sužaloto pirÅ¡to, vėliau jį reikėjo amputuoti, be to, neabejotinai dėl Å¡onkaulių ir krÅ«tinkaulio lūžimo jam buvo sunku ir kvėpuoti, jis patyrė didžiulį fizinį skausmÄ , todėl akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nepaprastus nepatogumus buityje, juos patiria ir iki Å¡iol.

Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad R. Å . dirba suvirintoju, dėl patirtos plaÅ¡takos traumos jam yra sudėtinga dirbti, negali paimti mažesnių detalių, be to, amputacijos vieta yra labai jautri, turi pasidaręs įtvarÄ , kurį nuolat naudoja darbo metu. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad dėl pirÅ¡to amputacijos nukentėjusysis patiria ne tik nemalonias emocijas dėl aplinkinių reakcijos, bet pirÅ¡o trÅ«kumas pasireiÅ¡kia kasdien atliekant sunkesnius veiksmus.

Aptartos aplinkybės neabejotinai leidžia tvirtinti, kad po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, R. Š. sveikatai liko liekamieji reiškiniai.                          Specialisto išvadoje Nr. G501/2016(03) konstatuota, kad V. Š. buvo nustatytas kairio peties sumušimas su odos nubrozdinimais, paviršinėmis muštinėmis žaizdelėmis, poodinėmis kraujosruvomis, kairio žastikaulio chirurginio kaklo lūžimu. V. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai (t. 1, b. l. 108–109).

Teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas R. P. P. paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent asmeniui, bÅ«nant prisisegus saugos dirÅ¾Ä , yra bÅ«dingas toks lūžis, nes visÄ smÅ«gį kaip tik ir patiria kaulas – asmuo neprisisegęs diržo pasiduotų į priekį. V. Å . apžiÅ«rėjęs gydytojas galėjo žymių, atsiradusių nuo saugos diržo, medicininiuose dokumentuose ir neužfiksuoti, be to, tokios žymės atsiranda ne kiekvienam asmeniui, taip pat žymės galėjo neatsirasti ir dėl apsirengimo pobÅ«džio (buvo žiema) (t. 3, b. l. 20).             IÅ¡ medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės medikų diagnozuoto kairio žastikaulio kaklo skeveldrinio lūžio su dislokacija, V.

Å . kairė ranka fiksuota įtvaru, po 2 savaičių atslÅ«gus tinimui, keturias dienas gydyta ligoninėje, 2016 m. vasario 24 d. atlikta atvira lūžgalių repozicija ir osteosintezė anatomiÅ¡kai adaptuota rakinama plokÅ¡te ir sraigtais (t. 2, b. l. 166). IÅ¡ sveikatos kortelės iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2016 m. kovo 24 d. ji buvo konsultuota gydytojo, nurodyta tęsti rankos fiksacijÄ keturioms savaitėms (t. 2, b. l. 130), nukentėjusiosios teigimu, ranka įtvare buvo iki 2016 m. birželio mėnesio. 2016 m. rugpjūčio 2 d. jai iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas neurologo konsultacijai – diagnozuota potrauminė neuropatija, 2016 m. rugsėjo 13 d. ji neurologo buvo siunčiama reabilitologo konsultacijai (t. 3, b. l. 23).

Teisiamajame posėdyje teismo med. ekspertas R. P. P. patvirtino, kad dėl patirtų sužalojimų V. Å . sveikatai neabejotinai liko liekamieji reiÅ¡kiniai (t. 3, b. l. 20). Esant nustatytiems sužalojimams, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti teisiamajame posėdyje duotais nukentėjusiosios parodymais, kad ji negalėjo savęs apsitarnauti, savarankiÅ¡kai net nueiti ir į tualetÄ , nes įtvaras kėlė ypatingai daug nepatogumų. Iki Å¡iol yra sutrukdytas jos gyvenimo ritmas, sumažėjo bendravimo galimybės, ji jaučiasi nesaugiai, bijo važiuoti automobiliu.

Esminius nepatogumus nukentėjusioji patiria dėl to, kad ranka nieko negali daryti. Aptarti medicininiai duomenys ir iÅ¡vados patvirtina, kad V. Å . gydymas truko ilgÄ laiko tarpÄ , jai buvo atlikta atvira lūžgalių repozicija ir osteosintezė anatomiÅ¡kai adaptuota rakinama plokÅ¡te ir sraigtais, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimÄ . Jai iki Å¡iol įprastas gyvenimas yra apsunkintas, nes viskÄ atlikti turi viena ranka, jos gyvenimo kokybė yra pasikeitusi, turės lankyti reabilitacinius užsiėmimus, pergyvena ir jaučia nerimÄ dėl to, ar galės rankÄ valdyti ateityje, be to, jai turės bÅ«ti atliekama operacija tam, kad bÅ«tų iÅ¡imta plokÅ¡tė ir sraigtai, nukentėjusioji ir vėl turės iÅ¡gyventi fizinį skausmÄ ir nepatogumus.

Kad nukentėjusiosios V. Å . gyvenimo kokybė iÅ¡ esmės pasikeitė, parodo ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikta darbingumo lygio pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. V. Å . nustatytas 45 proc. netektas darbingumas, t. y. kilo žasto lūžio padariniai (diagnozės kodas pagal TLK-10-AM T.92.1) (t. 3, b. l. 68).                           Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai eismo įvykio metu padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-461/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010, 2K-350/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015, 2K-252-677/2015 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.                          Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ teismų praktikÄ pagrįstai pažymėjo, kad pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Visada bÅ«tina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius ir kt.).                          Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems R.

Å . ir V. Å . neturtinės žalos dydžius, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, taip pat atsižvelgė į kaltinamosios interesus, teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat kaltinamojo kaltės rÅ«Å¡iai (neatsargumas), panaÅ¡aus pavojingumo veikai (nusikaltimas susijęs su transporto eismo saugumu (BK 281 straipsnio 1 dalis)), pasekmėms (eismo įvykio metu nukentėjusiųjų R. Å . ir V. Å . sveikata sutrikdyta nesunkiai, tačiau truko ilgas gydymas, liko liekamieji reiÅ¡kiniai), bei teisingai nustatė neturtinės žalos dydžius, kurie yra dvigubai mažesni negu prašė priteisti nukentėjusieji, t. y.

V. Š. nustatytas 2500 Eur ir R. Š. 3500 Eur neturtinės žalos dydžiai, iš V. Š. nustatyto neturtinės žalos dydžio išskaičiuota AB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginta 1000 Eur ir I. P. – 200 Eur neturtinė žala, iš R. Š. nustatyto neturtinės žalos dydžio išskaičiuota AB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginta 2000 Eur ir I. P. – 200 Eur atlyginta neturtinė žala. Mažinti dar labiau ar iš viso nepriteisti iš I. P. nukentėjusiesiems neturtinės žalos, nėra jokio pagrindo, be to, būtų nukrypta nuo teismų praktikos.

                          Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde apeliantė teigė, kad ji V. Š. atlygino 1000 Eur neturtinės žalos, todėl priteistinos žalos dydis atitinkamai turėjo būti sumažintas ne 200 Eur, bet 1000 Eur, nes G. Š., V. B. ir R. Š. dėl žalos atlyginimo su ja nesitarė.                          Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. Š. parodė, kad ne tik ji, bet ir jos šeimos nariai – G.

Å ., V. B. ir R. Å . – eismo įvykio metu patyrė sveikatos sutrikdymus, todėl jos sÅ«nus G. Å . tarėsi su I. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo visiems nukentėjusiesiems, tik ji davė vienÄ â€“ savo sÄ skaitÄ banke, tačiau I. P. pervestus 1000 Eur visi pasidalino po lygiai, t. y. po 200 Eur, kuriuos ji ir R. Å . iÅ¡skaičiavo iÅ¡ priteistinos neturtinės žalos dydžio. I. P. su G. Å . daugiausia bendravo žinutėmis (t. 3, b. l. 21).                           Specialisto iÅ¡vada Nr. G 496/2016(03) patvirtina, kad V.

B. nustatytas deÅ¡inio peties sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimu raktikaulio projekcijoje, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 104–105).                          Specialisto iÅ¡vada Nr. G 499/2016(03) patvirtina, kad T. Å . nustatytas galvos sumuÅ¡imas su kÄ stine liežuvio žaizda, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 106–107).                          Specialisto iÅ¡vada Nr. G 500/2016(03) patvirtina, kad G.

Å . konstatuotas kairio dilbio sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimais, alkÅ«nkaulio lūžimu, dėl jo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 112–113).                          IÅ¡ aptartų specialisto iÅ¡vadų matyti, kad nukentėjusiesiems V. B., T. Å . ir G. Å . taip pat buvo konstatuoti atitinkami sveikatos sutrikdymo mastai. Kaip jau buvo minėta, pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis), todėl akivaizdu, kad nukentėjusieji V.

B., T. Å . ir G. Å . taip pat turėjo teisę reikalauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.                          Akcentuotina, kad teisiajame posėdyje kaltinamoji I. P. ir pati neneigė, jog dėl neturtinės žalos ji tarėsi bÅ«tent su G. Å ., patvirtino, kad bendravo su V. Å . sÅ«numi G. Å . žinutėmis, taip pat susiskambindavo. Vėliau susitikus su V. Å ., V. Å . jai sakė, kad jie visi sužaloti, visiems skauda, prašė 3000 Eur žalai atlyginti, tačiau ji kitÄ dienÄ pervedė 1000 Eur.

I. P. taip pat patvirtino, kad ji norėjo atsiprašyti kiekvieno nukentėjusiojo (t. 3, b. l. 23). Iš to, kad G. Š. jai pasakė, jog „matysim kaip čia draudimas atlygins“, akivaizdu, kad G. Š. taip pat tikėjosi neturtinės žalos atlyginimo, tik nebuvo apsisprendęs dėl neturtinės žalos dydžio, o I. P. negalėjo nesuprasti tokių nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių.                          Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų nustatyta, kad bendrovė dėl 2016 m. vasario 7 d. eismo įvykio išmokėjo T.

Å . 500 Eur, V. B. 300 Eur, G. Å . 1200 Eur neturtinėms žaloms atlyginti. Kadangi kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų buvo atlyginta po 200 Eur neturtinės žalos ir iÅ¡ I. P. pervestų pinigų į V. Å . sÄ skaitÄ banke, todėl minėti nukentėjusieji I. P. civilinių ieÅ¡kinių dėl neturtinės žalos atlyginimo nepareiÅ¡kė.                          Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliantės skundo argumentas dėl to, kad iÅ¡ nukentėjusiajai V.

Š. priteistos neturtinės žalos dydžio turi būti išskaičiuota 1000 Eur suma, yra visiškai nepagrįstas. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantė visiškai pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje ir teisingai paskaičiavo galutinių neturtinių žalų dydžius nukentėjusiesiems R. Š. ir V. Š., t. y. po 1300 Eur kiekvienam, tačiau neteisingai priteisė ne po 1300 Eur, bet po 1500 Eur., todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina.                          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija n u t a r i a :                          Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti.Iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės I.

P. priteistų nukentėjusiesiems V. Å . ir R. Å . neturtinių žalų dydžius sumažinti iki 1300 Eur kiekvienam. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                                               Edita Lapinskienė Teisėjai                                                                                                                                                         Dalia Kursevičienė                                                                                                                                                          Linas Pauliukėnas