5968fccf-86f2-46fd-aa30-2e7f4e782b68 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Pareiškėja A-B

              Administracinė byla Nr. A-261-1743/2010

                                                               Procesinio

sprendimo kategorija 33.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Jurgitai Lingienei, atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Rolandui Mockui ir Tomui Rinkevičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas „Jurevičius, Bartkus ir partneriai“) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Bartkus ir partneriai“ skundÄ atsakovams VieÅ¡ajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

pareiÅ¡kėjas advokatų profesinė bendrija „Jurevičius, Bartkus ir partneriai“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti VieÅ¡osios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros (toliau – ir AgentÅ«ra) 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ Nr. R4-8561(1.10), kuriuo AgentÅ«ra atmetė pareiÅ¡kėjos Bendrijos paraiÅ¡kÄ Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-181 dėl projekto „NovatoriÅ¡ki sprendimai – kokybiÅ¡kos paslaugos“ finansavimo (toliau – ir ParaiÅ¡ka) pagal priemonę „E-verslas LT“, panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ Nr. (24.16-02)-5K-0921638-6K-0908691, kuriuo Finansų ministerija Bendrijos skundÄ atmetė ir konstatavo, kad AgentÅ«ros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei praÅ¡ydama įpareigoti Finansų ministerijÄ nustatyti papildomÄ terminÄ , per kurį AgentÅ«ra pakartotinai įvertintų ParaiÅ¡kÄ .

Skunde nurodė, kad ParaiÅ¡ka negalėjo bÅ«ti atmesta, nes, atsižvelgiant į nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, Bendrija atitinka Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o keliamus reikalavimus, todėl turi teisę gauti finansinę Europos SÄ jungos (toliau – ES) struktÅ«rinių fondų paramÄ pagal priemonę „E-verslas LT“. Advokatų profesinė bendrija yra juridinis asmuo, kuris atitinka „įmonės“ sÄ vokÄ Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPÄ®) bei ES teisės aktų prasme.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog nepaisant to, kad SVVPÄ® 2 straipsnio 1 punkte „įmonė“ apibrėžiama kaip juridinis asmuo, vykdantis Å«kinę komercinę veiklÄ , tikrÄ jÄ Å¡ios sÄ vokos esmę atskleidžia 2003 m. gegužės 6 d. ES Komisijos rekomendacija Nr. 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos (toliau – ir Rekomendacija), kadangi pačiame SVVPÄ® nurodyta, kad Rekomendacija įgyvendinama Å¡iuo įstatymu, ir 2008 m. rugpjūčio 6 d. ES Komisijos reglamentu Nr. 800/2008 (toliau – ir Reglamentas), kadangi Reglamento nuostatos yra privalomos ir taikomos visose ES valstybėse narėse ir turi tokiÄ pačiÄ galiÄ kaip ir Å¡alies nacionaliniai įstatymai, be to, vadovaujantis Reglamento nuostatomis parengtas Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡as. Atkreipė dėmesį, kad „įmonės“ sÄ voka Rekomendacijoje ir Reglamente aiÅ¡kinama žymiai plačiau, nes „įmone“ Å¡iuose teisės aktuose pripažįstamas bet koks juridinis asmuo, užsiimantis ekonomine veikla, nepaisant to juridinio asmens teisinės formos; į „įmonės“ sÄ vokÄ Rekomendacijoje ir Reglamente patenka ir individualiÄ veiklÄ vykdantys asmenys ar Å¡eimoms priklausančios įmonės, besiverčiantys amatų ar kita veikla, taip pat jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu veikiantys asmenys ar asociacijos, nuolat vykdantys ekonominę veiklÄ . Mano, kad SVVPÄ® įtvirtina smulkaus ir vidutinio verslo subjektų sÄ voka negali skirtis ar bÅ«ti skirtingai aiÅ¡kinama, nei Reglamente pateikta sÄ voka.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad savo nuolatinio pobÅ«džio veiklÄ vykdo remdamasi Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo (toliau – ir AdvokatÅ«ros įstatymas) 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t.y. jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu, kuriai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Todėl, SVVPÄ® pateiktÄ â€žÄ¯monės“ sÄ vokÄ bÅ«tina aiÅ¡kinti vadovaujantis SVVPÄ® ir Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡u įgyvendinamų ES teisės aktų nuostatomis, smulkaus ir vidutinio verslo subjektams priskiriant jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu veikiančius ir tam tikros profesijos standartais reglamentuotas atlygintines profesines paslaugas teikiančius asmenis.

PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad jo vykdoma veikla atitinka smulkaus ir vidutinio verslo požymius bei paramos gavimo kriterijus. Advokatų kontora yra prilyginama bendrovei, veikiančiai pagal civilinę ar komercinę teisę, įskaitant kooperatyvus ir kitus pagal vieÅ¡Ä jÄ ar privačiÄ teisę veikiančius juridinius asmenis, iÅ¡skyrus nesiekiančiuosius pelno. Vien tokių profesinės veiklos ypatumų nulemtų veiklos požymių buvimas Å¡alia bendrų juridinio asmens veiklos požymių negali eliminuoti advokatų profesinės bendrijos iÅ¡ smulkiųjų ir vidutinių įmonių SVVPÄ® prasme, ypač, kad advokatų profesinės bendrijos partnerystės (jungtinės veiklos) pagrindu vykdoma veikla patenka į Reglamento ir Rekomendacijos dėl smulkių ir vidutinių įmonių reguliavimo apimtį.

Atsakovas VieÅ¡oji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 25-29) nurodė, kad AdvokatÅ«ros įstatymu AgentÅ«ra remiasi tiek, kiek yra tikslinga siekiant nustatyti, ar advokatų (advokatų profesinių bendrijų) vykdoma veikla priskiriama Å«kinei komercinei veiklai ar ne. Kadangi AdvokatÅ«ros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai įvardinta Å¡io įstatymo paskirtis - reglamentuoti advokatų veiklos sÄ lygas bei tvarkÄ , o konkrečių įstatymo taikymo ir (ar) galiojimo iÅ¡imčių jame nėra numatyta.

Atsakovas vadovaujasi Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡u, kurio 10 punkte aiÅ¡kiai nurodyta, kokios įmonės gali pretenduoti į finansavimÄ pagal priemonę „E-verslas LT“.

Valstybėms narėms, kurioms teikiamas ES struktÅ«rinių fondų finansavimas, suteikta teisė nustatyti finansavimo teikimo sÄ lygas ir galimų pareiÅ¡kėjų ratÄ . Tuo tarpu AgentÅ«ra tik vertina ir nustato, ar konkretus projektas yra tinkamas finansuoti pagal atitinkamÄ tam tikros veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo ir projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o reikalavimus. Kadangi tiek Ekonomikos augimo veiksmų programos priede, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 (toliau – ir Veiksmų programos priedas), tiek Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡e nustatyta, kad pagal priemonę „E-verslas LT“ tinkami pareiÅ¡kėjai yra privatÅ«s juridiniai asmenys, priskirtini prie mažų ir vidutinių įmonių, kaip nustatyta SVVPÄ®, AgentÅ«ra pareiÅ¡kėjo ParaiÅ¡kos tinkamumo finansuoti vertinimo metu pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nėra priskirtinas prie mažų ir vidutinių įmonių, kaip nustatyta SVVPÄ® ir, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Administravimo ir finansavimo taisyklės), 79 punktu, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ ParaiÅ¡kÄ atmesti.

Atsakovas Finansų ministerija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 81-89) nurodė, kad Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡as parengtas vadovaujantis Å¡io apraÅ¡o 1 punkte bei pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais ES reglamentais ir kitais teisės aktais ir jiems neprieÅ¡tarauja. Valstybės narės, kurioms teikiama ES fondų parama, įtakoja Å¡ios paramos teikimo procesÄ bei kryptis, planuoja ir inicijuoja projektus, planuoja kvietimus teikti paraiÅ¡kas ir nustato paramos teikimo sÄ lygas bei vertinimo kriterijus, rengia valstybės pagalbos schemas. Tai apima ir teisę nustatyti detalizuotus pareiÅ¡kėjų tinkamumo reikalavimus konkrečioje veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonėje.

Projektai yra planuojami arba atrenkami konkurso bÅ«du, o tai reiÅ¡kia, kad projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡as kiekvienai veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonei nustato tokio konkurso organizavimo, paraiÅ¡kų vertinimo tvarkÄ , kuri turi užtikrinti, kad tam tikrame projektų konkurse visoms paraiÅ¡koms turi bÅ«ti taikomi vienodi vertinimo principai, o taip pat ir kitas konkurso sÄ lygas.

 Priemonės „E-verslas LT“ Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 3 punkte nurodyta, jog Å¡is apraÅ¡as nustato valstybės pagalbos teikimo sÄ lygas, kurios atitinka Reglamento nuostatas, ir yra suderinamas su bendrÄ ja rinka. SVVPÄ® 2 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog įmonė yra juridinis asmuo, vykdantis Å«kinę komercinę veiklÄ , neprieÅ¡tarauja Reglamento I priede pateiktai įmonės sÄ vokai, pagal kuriÄ Ä¯monė yra bet kokio teisinio statuso subjektas, užsiimantis Å«kine veikla. Reglamentas nurodo platesnį įmonės apibrėžimÄ negu SVVPÄ®.

Reglamentas nustato atvejus, kada tam tikrų rÅ«Å¡ių pagalba mažoms ir vidutinėms įmonėms, nurodytoms I priede, yra suderinama su bendrÄ ja rinka, tačiau valstybių narių Å¡is Reglamentas neįpareigoja teikti tam tikros rÅ«Å¡ies pagalbÄ visoms be iÅ¡imties įmonėms, kurios atitinka minėtame I priede nurodytus kriterijus. Reglamentas taikomas daugelio rÅ«Å¡ių valstybės pagalbai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad valstybė narė imperatyviai įpareigojama teikti visų Reglamente nurodytų rÅ«Å¡ių pagalbÄ . Kam bus teikiamas finansavimas, nustato Europos Komisijos patvirtinta veiksmų programa, kurios nuostatos detalizuojamos nacionaliniuose teisės aktuose. Valstybės narės pačios pasirenka, kam teiks savo pagalbÄ , jos turi teisę susiaurinti pagalbos gavėjų ratÄ . Atsižvelgdama į tai, Finansų ministerija daro iÅ¡vadÄ , kad priemonės „E-verslas LT” Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 10 punktas neprieÅ¡tarauja Reglamento reikalavimams.

AgentÅ«ra atmetė pareiÅ¡kėjo Bendrijos ParaiÅ¡kÄ , nes pareiÅ¡kėjas neatitiko priemonės „E-verslas LT“ Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 10 punkto ir 2 priedo 7.1.1 ir 7.1.1.3 punktų reikalavimų. Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 10 punktas reglamentuoja, kad tinkamas pareiÅ¡kėja yra privatus juridinis asmuo, priskirtinas prie labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip nustatyta SVVPÄ®, veikiantis ne mažiau kaip vienerius metus, iÅ¡skyrus, kai įmonę kontroliuoja kita įmonė, veikianti ne mažiau kaip vienerius metus, ir kuris atitinka visas Tinkamumo finansuoti vertinimo metodikos (minėto apraÅ¡o 2 priedas) 7.1-7.2 punktuose iÅ¡vardytas sÄ lygas ir reikalavimus. Pagal Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 2 priedo 7.1.1 punktÄ vertinama, ar pareiÅ¡kėja atitinka tinkamų pareiÅ¡kėjų sÄ raÅ¡Ä , nustatytÄ minėtame apraÅ¡e, o pagal 7.1.1.3 punktÄ â€“ ar yra priskiriamas labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijai. Finansų ministerijos teigimu, vadovaujantis SVVPÄ® ir AdvokatÅ«ros įstatymų nuostatomis, Bendrija negali bÅ«ti priskirta labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijai, kaip tai nustatyta SVVPÄ®, todėl negali bÅ«ti pripažinta tinkamu pareiÅ¡kėju pagal priemonės „E-verslas LT“ Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 10 punktÄ bei 2 priedo 7.1.1 ir 7.1.1.3 punktų reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 25 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo advokatų profesinės bendrijos „Jurevičius, Bartkus ir partneriai“ skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas yra advokatų profesinė bendrija. PareiÅ¡kėjas AgentÅ«ros Projektų kontrolės departamentui 2008 m. vasario 23 d. pateikė ParaiÅ¡kÄ ES paramai pagal priemonę „E-verslas LT” dėl projekto „NovatoriÅ¡ki sprendimai – kokybiÅ¡kos paslaugos“ finansavimo. AgentÅ«ra 2009 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. R4-8561(1.10) atmetė pareiÅ¡kėjo ParaiÅ¡kÄ kaip neatitinkančiÄ tinkamumo finansuoti vertinimo reikalavimų, nustatytų ApraÅ¡o 10 punkte ir 2 priedo 7.1.1 ir 7.1.1.3 punktuose. Finansų ministerija 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (24.16-02)-5K-0921638-6K-6K-0908691, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , konstatavo, kad AgentÅ«ros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 16-19).

Teismas nustatė, kad remiantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB)                Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) 2 straipsnio 1 punktu, 32 straipsnio 1,

2 ir 5 dalimis, 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio a dalimi, Administravimo ir finansavimo taisyklių 49 ir 52 punktais,  Stebėsenos komiteto 2008 m. sausio

25 d. nutarimu Nr. 2 (10 dalis) buvo patvirtintas vienas iš priemonės „E-verslas LT“ kriterijų, nustatantis, kad pareiškėjas turi būti įmonė, veikianti ne mažiau kaip metus, išskyrus, kai įmonę kontroliuoja kita įmonė, veikianti ne mažiau kaip metus.

 Teismas sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės), 3 punkto, Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788, V skyriaus II skirsnio, Lietuvos Respublikos Å«kio ministro patvirtinto Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o, kuris parengtas, vadovaujantis veiksmų programa bei jo priedu, 3 punkto, Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 5 ir 6 punkto nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡as, kuris skirtas pareiÅ¡kėjams bei įstaigoms ir institucijoms, kurios atlieka projektų vertinimÄ ir atrankÄ , parengtas vadovaujantis ES reglamentais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais ir jiems neprieÅ¡tarauja. IÅ¡sami ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų analizė rodo, kad valstybės narės, kurioms teikiama ES fondų parama, turi teisę įtakoti paramos teikimo procesÄ bei kryptis, planuoti ir inicijuoti projektus bei nustatyti paramos teikimo sÄ lygas ir vertinimo kriterijus, kas apima ir teisę detalizuoti pareiÅ¡kėjų tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijus (reikalavimus) konkrečioje veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonėje.

Teismas pažymėjo, kad Europos SÄ jungos reglamentų nereikia įgyvendinti nacionalinėje teisėje, priimant atskirus teisės aktus, nes galima remtis jų nuostatomis, tiesiogiai nurodant į patį reglamento tekstÄ . Reglamentų nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę nėra draudžiamas, jei nacionalinės teisės nuostatomis nėra susiaurinama, keičiama ar kitaip ribojama ES teisė.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai AgentÅ«ra ir Finansų ministerija veikė nepažeisdami Lietuvos Respublikos teisės aktų, kurie parengti vadovaujantis ES reglamentų (tame tarpe Rekomendacijos bei Reglamento). Teismas konstatavo, kad ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų kolizijos Å¡iuo atveju nėra, nes ES teisė, kiek tai susiję su nagrinėjamu ginču (konkrečiai su ES fondų parama pagal priemonę „E-verslas LT“ ir pareiÅ¡kėjams pagal Å¡iÄ priemonę keliamais reikalavimais), yra tapusi nacionalinės teisės dalimi, ir tiek, kiek tai susiję su ginču, ji nėra susiaurinta, pakeista ar kitaip apribota.

Teismas nurodė, kad pagal SVVPÄ® 2 straipsnio 1 dalį įmonė – juridinis asmuo, vykdantis Å«kinę komercinę veiklÄ . AdvokatÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas ir, kad Å¡i veikla nėra komercinė Å«kinė. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatis mutandis kaip ir advokatui taikomos Å¡io įstatymo nuostatos (AdvokatÅ«ros įstatymo 2 str.

2 d.). To paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla.

Teismas, remdamasis AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatomis ir byloje nustatytais duomenimis, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas yra juridinis asmuo, kuris nevykdo Å«kinės komercinės veiklos, todėl, vadovaujantis SVVPÄ® nuostatomis, pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti laikomas įmone, kuri priskirtina mažų ir vidutinių įmonių kategorijai ir kuris, vadovaujantis Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 10 punkto ir ApraÅ¡o 2 priedo 7.1.1 ir 7.1.1.3 punktais, gali bÅ«ti tinkamu pareiÅ¡kėju paramai pagal priemonę „E-verslas LT“ gauti.

III.

PareiÅ¡kėjas advokatų profesinė bendrija „Jurevičius, Bartkus ir partneriai“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde (b. l. 122-132) iš esmės nurodė tuos pačius argumentus dėl atsakovų sprendimų neteisėtumo, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodė, kad:

1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Sprendime teismas neatsakė į visus pareiškėjo argumentus, todėl teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 - 3 dalių,

87 straipsnio 4 dalies nuostatų, Konstitucinio Teismo praktikos Å¡iuo klausimu (žr. 2006 m. sausio 16 d. Konstitucinio Teismo nutarimÄ , 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kuria Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pabrėžė teismų pareigÄ motyvuoti sprendimus (pvz. 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1591/2008).

Teismo pareiga motyvuoti priimamus sprendimus akcentuojama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje (žr. Ruiz Torija v. Spain No. 18390/91 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas kėlė vienintelį klausimÄ - ar AdvokatÅ«ros įstatyme ir SVVPÄ® vartojamos „ūkinės komercinės veiklos“ sÄ vokos yra tapačios, nes pagal AgentÅ«ros ir Finansų ministerijos sprendimų turinį, tik atsakymas į minėtÄ klausimÄ nulėmė pareiÅ¡kėjo ParaiÅ¡kos atmetimÄ . Taigi minėtas argumentas laikytinas tokiu, į kurį teismas privalėjo motyvuotai atsakyti, tačiau to nepadarė.

2. Faktas, kad pareiškėjas yra advokatų profesinė bendrija, nesuponuoja Advokatūros įstatymo taikymo bet kokiems santykiams, kuriuose dalyvauja pareiškėjas. Advokatūros įstatymas skirtas ypatingai siaurai teisinių santykių grupei reglamentuoti - tiek, kiek tai susiję su advokato veiklos bei statuso specifiškumu, t. y. įstatymas reguliuoja advokatų santykius su kitais advokatais; advokatų santykius su klientais bei advokatų santykius su advokatų savivaldos institucija. Kitų klausimų, susijusių su advokato bei advokato profesinės bendrijos veikla, Advokatūros įstatymas nereglamentuoja ir nėra skirtas reguliuoti, todėl negali būti taikomas, sprendžiant klausimus, nesusijusius su Advokatūros įstatymo taikymo sfera.

3. PareiÅ¡kėjas atitinka „įmonės“ sÄ vokÄ SVVPÄ® bei Europos SÄ jungos teisės aktų, formuojančių „įmonės“, kaip smulkaus ir vidutinio verslo subjekto, sÄ vokÄ , prasme ir terminas „ūkinė komercinė veikla“ turi bÅ«ti suprantamas plačiai - kaip bet kokia ekonominė veikla.

4. Paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad paslauga - tai „bet kokia savarankiÅ¡ka, paprastai už užmokesti atliekama Å«kinė komercinė veikla, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo laisvės, kaip nurodyta Europos bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnyje“. Å is įstatymas įgyvendina 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – ir Direktyva). Direktyvoje, apibrėžiant „paslaugos“ sÄ vokÄ anglų kalba, yra įtvirtinta sÄ voka „economic activity“. Taigi angliÅ¡kas Direktyvos terminas „economic activity“ Paslaugų įstatyme yra netiksliai, sÄ vokai suteikiant siauresnę prasmę, iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ kaip „ūkinė komercinė veikla“.

Pagal Paslaugų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies nuostatos darytina išvada, kad Paslaugu įstatymas yra taikomas ir advokatams, taigi ir advokatų profesinei bendrijai.

5. SVVPÄ® nurodyta, kad Å¡is aktas yra parengtas vadovaujantis minėta Rekomendacija. Rekomendacijoje yra vartojamas terminas „economic activity“, kuris tiesiog yra netinkamai, siauresne prasme iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ kaip „ūkinė komercinė veikla“, nors pagal internete skelbiamÄ ES terminų žodynÄ angliÅ¡kas terminas „economic activity“ turi bÅ«ti verčiamas kaip „ekonominė veikla“, o ne kaip „ūkinė komercinė veikla“. Tokiu bÅ«du, tinkamai pritaikius lingvistinį teisės aiÅ¡kinimo metodÄ , terminas „ūkinė komercinė veikla“ turi bÅ«ti suprantamas kaip ekonominė veikla, ir bet kokios abejonės dėl tiesioginės sÄ sajos su AdvokatÅ«ros įstatymo nuostata, nurodančia, jog advokato veikla nėra Å«kinė komercinė, yra paneigiamos.

6. IÅ¡vadÄ dėl minėtuose įstatymuose vartojamų „ūkinės komercinės veiklos“ sÄ vokų netapatumo taip pat patvirtina ir Europos SÄ jungos terminų autonominio sÄ vokų aiÅ¡kinimo principas. „Ekonominės veiklos“ sÄ voka vartojama tiek Rekomendacijoje, tiek ir Reglamente. Kadangi Rekomendacijos nuostatos yra perkeltos į SVVPÄ®, o Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, terminas „ekonominė veikla“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas autonomiÅ¡kai, nebent minėtuose aktuose tam tikros sÄ vokos turinį bÅ«tų pavesta apibrėžti nacionalinei teisei, ko Å¡iuo atveju nėra. Autonominį Europos SÄ jungos teisės sÄ vokų aiÅ¡kinimo principÄ pabrėžia ir teisės doktrina, ir teismų praktika - pavyzdžiui, Europos Teisingumo Teismo bylos Ekro B V Vee - En Vleeshandel v. Produktschamp Voor Vee En Vlees, Nr. C-327/82, Stichting ter Exploitatie van Naburge Rechten (SENA) v. Nederlandse Omroep Stiching (NOS), Nr. C-245/00, Grand Duchy of Lwcemburg v. Berthe Linster, Aloyse Linster ir Yvonne Linster, Nr. C-287/98, kt.

7. AdvokatÅ«ros įstatyme vartojama sÄ voka „ūkinė komercinė veikla“ nėra terminas, perkeltas iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės, o tuo tarpu SVVPÄ® vartojama „ūkinės komercinės veiklos“ sÄ voka yra Europos SÄ jungos teisės sÄ voka, perkelta į SVVPÄ® iÅ¡ Rekomendacijos.

8. VVPÄ® aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose (2006 m. balandžio 4 d. AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas Nr. XP-1261; 2007 m. vasario 15 d. AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas Nr. XP-1261A) tiesiogiai nurodoma, jog „plečiamas įmonių, kurios galės bÅ«ti priskiriamos mikro, mažoms ar vidutinėms įmonėms, ratas. SiÅ«loma įtvirtinti tokių įmonių samprata atitinka 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB iÅ¡dėstytas nuostatas, kurios pakeitė nustatytÄ sias Europos Komisijos 1996 m. balandžio 3 d. rekomendacijoje Nr. 96/280/EB dėl mažų ir vidutinių Ä®monių sampratos. <...>“. Taigi įtvirtintas aiÅ¡kus įstatymų leidėjo ketinimas į SVVPÄ® perkelti visiÅ¡kai tokiÄ pačiÄ , o ne siauresnę, kaip nurodo atsakovai, „įmonės“ sÄ vokÄ , kaip ji yra apibrėžta Rekomendacijoje.

9. Advokatų profesinės bendrijos, veikla yra ekonominė veikla, atitinkanti smulkaus ir vidutinio verslo požymius, be to, bendrija turi daugumÄ verslo subjektams nustatytų mokestinių pareigų.

Atsakovas vieÅ¡oji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 153-156) nurodė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus kaip ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad:

1. AdvokatÅ«ros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įvardinta Å¡io įstatymo paskirtis - reglamentuoti advokatų veiklos sÄ lygas bei tvarkÄ , o konkrečių įstatymo taikymo ir (ar) galiojimo iÅ¡imčių jame nėra numatyta.

2. AgentÅ«ra neginčija, kad 2003 m. gegužės 6 d. Rekomendacija pateikia platesnį įmonės apibrėžimÄ , tačiau Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 4-577 10 punkte nurodyta, kad tinkamas pareiÅ¡kėjas turi bÅ«ti įmonė, priskirtina prie mažų ir vidutinių įmonių, kaip nustatyta SVVP įstatyme (vadinasi turi vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , kaip nurodyta SVVP įstatymo 2 straipsnyje).

3. Advokatų taryba, pateikdama savo pozicijÄ Teisingumo ministerijai dėl AdvokatÅ«ros įstatymo 42 straipsnio („Draudimas reklamuotis“) redakcijos, kuri pateikta įgyvendinat 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (Paslaugų direktyva), nurodė, kad paslaugų direktyva netaikoma neekonominio pobÅ«džio bendrų interesų paslaugoms („paslauga“ - tai bet kokia savarankiÅ¡ka, paprastai už užmokestį atliekama ekonominė veikla). AdvokatÅ«ros įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad advokato veikla nėra komercinė Å«kinė, todėl ir informacija apie advokatų veiklÄ negali bÅ«ti komercinė, o paslaugų direktyvoje bÅ«tent ir kalbama apie komercinę informacijÄ , todėl Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos nuomone, paslaugų direktyva Lietuvos advokatų veiklai netaikytina.

Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerijas apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 157-166) nurodė, kad:

1. Rengiant AdvokatÅ«ros įstatymo projektÄ buvo svarstomas klausimas, ar advokatų veiklÄ priskirti ekonominei (Å«kinei) veiklai plačiÄ ja prasme, ar Å¡iÄ veiklÄ traktuoti siauriau, tik kaip teisinių paslaugų teikimÄ , nepriskiriant jos Å«kinei komercinei veiklai. Tačiau įstatymų leidėjas specialiai pasirinko siauresnį advokatų veiklos traktavimo bÅ«dÄ , įstatymu nustatydamas, kad advokatų veikla nėra Å«kinė komercinė veikla.

2. SVVPÄ®

2 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad įmonė yra juridinis asmuo, vykdantis Å«kinę komercinę veiklÄ . Kadangi advokatų profesinės bendrijos teikia teisines paslaugas ir Å«kinės komercinės veiklos nevykdo, darytina iÅ¡vada, kad advokatų profesinės bendrijos nelaikomos įmonėmis, kaip tai reglamentuojama SVVPÄ®.

3. Ä®statymų leidėjas SVVPÄ® 2 straipsnio 1 dalyje specialiai susiaurino įmonės sÄ vokÄ lyginant jÄ su 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl tikro įmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos 2003/36l/EB.

4. SVVPÄ® 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta įmonės sÄ voka yra siauresnė nei 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje dėl mikro įmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos 2003/361/EB. PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kokiu teisiÅ¡kai pagrįstu bÅ«du yra įmanoma SVVPÄ® 2 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ Ä¯monės sÄ vokÄ aiÅ¡kinti taip pat, kaip ji apibrėžta Komisijos rekomendacijoje, jeigu pačiame įstatyme minėtoji įmonės sÄ voka aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžta siauriau nei minėtoje Komisijos rekomendacijoje.

5. 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija gali bÅ«ti naudojama aiÅ¡kinant SVVPÄ® nuostatas, tačiau tik tuo atveju, kai pats aiÅ¡kinimas nėra platesnis už įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimo ribas. Pats teisės aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti platesnis už pačiÄ teisės normÄ , kuri yra aiÅ¡kinama.

6. Pagal Europos SÄ jungos teisę valstybės pagalba visuomet yra selektyvi, t. y. Europos SÄ jungos valstybių narių valdžios institucijos turi diskrecijos teisę nustatyti valstybės pagalbos formas ir subjektus, kuriems Å¡i valstybės pagalba bus taikoma. SVVPÄ® pateikta įmonės sÄ voka Europos SÄ jungos teisei, tame tarpe ir 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijai, neprieÅ¡tarauja.

7. Pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – ir Sutartis) 87 straipsnio

1 dalį, 88 straipsnį, 87 straipsnio 1 dalį valstybės pagalbos atveju, finansinę paramÄ teikianti institucija realizuoja savo turimÄ teisę rinktis pagalbos gavėjus ar nustatyti skirtingas pagalbos teikimo sÄ lygas. Pagalba turi iÅ¡kraipyti konkurencijÄ arba turi bÅ«ti potencialus konkurencijos iÅ¡kraipymo pavojus ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

8. Vadovaujantis 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 800/2008, skelbiančiu tam tikrų rÅ«Å¡ių pagalbÄ suderinama su bendrÄ ja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios iÅ¡imties reglamentas (OL 2008 L 214, p.3-47) (toliau - Komisijos reglamentas Nr. 800/2008) 3 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 7 punkto, preambulės 54 punkto, 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis darytina iÅ¡vada, kad VP2-2.1-ŪM-02-K priemonės „E-verslas LT“ projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 10 punktas Komisijos reglamento (EB)              Nr. 800/2008 reikalavimams neprieÅ¡tarauja. Kokiems subjektams bus teikiamas finansavimas nustato Europos Komisijos patvirtinta veiksmų programa (nagrinėjamu atveju - Ekonomikos augimo veiksmų programa), kurios nuostatos detalizuojamos nacionaliniuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos turi diskrecijos teisę, nes valstybės pagalba įmonių atžvilgiu visuomet yra selektyvi, nustatyti konkrečios valstybės pagalbos schemos sÄ lygas ir tinkamus tokios paramos gavėjus, nes valstybės narės pačios pasirenka kam teiks savo pagalbÄ , taip pat jos turi teisę susiaurint (detalizuoti) reikalavimus pagalbos gavėjams - įmonėms, nurodytoms Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008 I priede, tačiau negali sukurti tokių naujų kriterijų, kurie bÅ«tų platesni už Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008 taikymo ribas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė paaiÅ¡kinio apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.

Atsakovo, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovai paaiškino, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovų atsisakymo priimti pareiÅ¡kėjo ParaiÅ¡kÄ finansavimui iÅ¡ Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) fondų lėšų skiriamų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.1-ŪM-02-K priemonės „E-verslas LT“ (toliau – ir Priemonė).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatomis ir byloje nustatytais duomenimis, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas yra juridinis asmuo, kuris nevykdo Å«kinės komercinės veiklos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nuostatomis, negali bÅ«ti laikomas įmone, kuri priskirtina mažų ir vidutinių įmonių kategorijai ir vadovaujantis Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 10 punkto ir ApraÅ¡o 2 priedo 7.1.1 ir 7.1.1.3 punktais, gali bÅ«ti tinkamu pareiÅ¡kėju paramai pagal priemonę „E-verslas LT“ gauti.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ grindžia teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo ginčo santykiams nesutikimo argumentais bei teismo sprendimo neatitikimu proceso normoms argumentais.

Sprendimus, kuriuos ginčija pareiÅ¡kėjas, atsakovai iÅ¡ esmės grindė vienintele aplinkybe, jog pareiÅ¡kėjas – advokatų profesinė bendrija – nėra tinkamu pareiÅ¡kėju finansavimui pagal minėtÄ Priemonę gauti, nes nėra laikytina „įmone“ Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo prasme.

Vadovaujantis VP2-2.1-ŪM-02-K priemonės „E-verslas LT“ projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o, patvirtinto Å«kio ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 4-577, (toliau – ir Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡as) 10 punktu, tinkamu pareiÅ¡kėju finansavimui pagal Priemonę gauti „yra privatus juridinis asmuo, priskirtinas prie MVÄ® (labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių) kaip nustatyta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.“ Apibrėžiant Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡e vartojamas „labai mažos“,

„mažos“ ir „vidutinės“ įmonės sÄ vokas atitinkamai Å¡io teisės akto 3 punkto 7, 8

ir 11 pastraipose taip pat yra pateikiama tik nuoroda į minėtÄ Ä¯statymÄ .

Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusi (ir šiuo metu galiojanti) Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1346 redakcija; toliau – Plėtros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis įmonę apibrėžė kaip „juridinį

asmenį, vykdantį Å«kinę komercinę veiklÄ â€œ. Atitinkamai „vidutinės“, „,mažos“ ir

„labai mažos“ įmonės požymiai buvo (yra) nustatyti Plėtros įstatymo 3 straipsnio 1–3 dalyse ir yra susiję su įmones pajamomis, turimo turto verte bei jos darbuotojų skaičiumi.

Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog „advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas“. Ta pati nuostata įtvirtina, jog „advokato veikla nėra komercinė ūkinė“.

Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikÅ¡mę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai Å¡ie veiksmai atliekami už atlyginimÄ , iÅ¡skyrus kai teisinės paslaugos teikiamos nemokamai (AdvokatÅ«ros įstatymo 2 str. 1 d., 4 str. 5 d.). Å ias paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatis mutandis kaip ir advokatui taikomos AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatos (AdvokatÅ«ros įstatymo 2 str. 2 d.).

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas advokatų veiklos formas, numato, jog advokatai gali veikti „įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendrijÄ â€œ (AdvokatÅ«ros įstatymo 21 str. 1 d. 3 p., 28 str. 1 d.). Tačiau Å¡io įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog „advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla“.

Taigi iš paminėtų Advokatūros įstatymo nuostatų matyti, jog advokatų profesinė bendrija gali verstis tik teisinių paslaugų, kaip jos yra apibrėžtos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, teikimu, kurio įstatymų leidėjas nelaiko komercine ūkine veikla. Pabrėžtina, jog Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta veikla apima tik advokatų (advokatų padėjėjų) ar advokatų profesinės bendrijos (Advokatūros įstatymo 2 str. 2 d.) teikiamas teisines paslaugas, kaip jos yra apibrėžtos to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Savo ruožtu, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas ūkine komercine veikla nepripažįsta tik minėtų subjektų vykdomo teisinių paslaugų teikimo.

 Įstatymų leidėjas yra nurodęs, jog Plėtros įstatymas yra suderintas su 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių sampratos 2003/361/EB (toliau – ir Rekomendacija) (Plėtros įstatymo 1 str. 2 d., priedas), kurios 1 priedo 1 straipsnis nustato, kad „įmonė yra subjektas, užsiimantis ekonomine veikla, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Ä® įmonės apibrėžimÄ Ä¯eina visų pirma savarankiÅ¡kai dirbantys asmenys ir Å¡eimos verslai, tarp jų amatai ar kita veikla, bei reguliariai ekonominę veiklÄ vykdančios Å«kinės bendrijos ar asociacijos“

Nurodytos nuostatos patvirtina, jog, skirtingai nei Rekomendacijoje, į Plėtros įstatyme vartojamÄ â€žÄ¯monės“ sÄ vokÄ nėra įtraukti fiziniai asmenys. Tai, skirtingai nei nurodo pareiÅ¡kėjai, aiÅ¡kiai patvirtina, jog įstatymų leidėjas nesiekė pilnai perkelti Rekomendacijos nuostatų į nacionalinę teisę, todėl Å¡i aplinkybe, be kita ko, atsižvelgiant į aptariamos Rekomendacijos teisinį statusÄ (Å¡is dokumentas rekomendacinio pobÅ«džio ir jų atžvilgiu nėra taikomas ES teisės virÅ¡enybės prieÅ¡ nacionalinę teisę principas), eliminuoja teismo pareigÄ Plėtros įstatymo

2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ â€žÄ¯monės“ sÄ vokÄ aiÅ¡kinti remiantis pacituotomis Rekomendacijos nuostatomis.

 Pažymėtina, jog pagal Priemonę teikiama finansinė pagalba labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms yra įvardijama kaip valstybės pagalba (Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 2 p.). Å iuo aspektu paminėtina, jog Plėtros įstatymu, be kita ko, yra nustatomos vidutinio verslo subjektams taikomos valstybės paramos formos (Plėtros įstatymo 1 str. 1 d.). Pastarajame įstatyme vartojama „valstybės paramos“ sÄ voka, vadovaujantis Å¡io įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, apima: valstybės pagalbÄ taikant bet kuriÄ priemonę, atitinkančiÄ Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus (1 p.); nereikÅ¡mingÄ pagalbÄ , kaip ji apibrėžiama Komisijos reglamentuose, priimtuose vadovaujantis 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rÅ«Å¡ims 2 straipsnio nuostatomis (2 p.); kitÄ paramÄ , teikiamÄ valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybės ar savivaldybių pinigų fondų lėšomis (3 p.).

Todėl, nagrinėjamu atveju, Plėtros įstatymo nuostatos, kiek jos yra susijusios su Priemonės vykdymu ir įgyvendinimu, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos, be kita ko, remiantis valstybės pagalbÄ reguliuojančiais Europos SÄ jungos teisės aktais.

Atsižvelgiant į Finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o 3 punktÄ , Å¡iems santykiams tampa aktualus 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008 skelbiantis tam tikrų rÅ«Å¡ių pagalbÄ suderinama su bendrÄ ja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios iÅ¡imties reglamentas) (toliau – IÅ¡imties reglamentas), kuris yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse (IÅ¡imties reglamento 45 str. 3 d.). Å io Reglamento I priedo 1 straipsnis „įmonę“ apibrėžia, kaip „bet kokio teisinio statuso subjektÄ , užsiimantį Å«kine veikla. Tai visų pirma savarankiÅ¡kai dirbantys asmenys ir Å¡eimos verslas, kurie susiję amatais ar kita veikla, ir reguliariai Å«kinę veiklÄ vykdančios Å«kinės bendrijos ar asociacijos“.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ IÅ¡imties reglamento 1, 4, 5 konstatuojamųjų dalių ir 3 straipsnio, jo tikslas yra apibrėžti sÄ lygas, kurioms esant valstybės pagalba laikoma suderinama su bendrÄ ja rinka, kaip apibrėžta EB Sutarties 87 straipsnio 3 dalyje, ir jai (valstybės pagalbai) netaikomas EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas praneÅ¡ti. Todėl darytina iÅ¡vada, jog Å¡io reglamento tikslas yra ne nustatyti valstybės paramos gavėjus, kuriems Europos SÄ jungos valstybės narės privalėtų teikti paramÄ , bet nustatyti bendrÄ sias sÄ lygas pagalbai ir bet kokiai pagalbos schemai, kurias atitikusiai valstybės pagalbai turėtų bÅ«ti taikoma minėta iÅ¡imtis (LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1296/2010). Tai, kad IÅ¡imties reglamente pateikta „įmonės“ sÄ voka negali bÅ«ti tiesiogiai taikoma siekiant nustatyti konkrečios valstybės pagalbos gavėjÄ , patvirtina ir aplinkybė, jog valstybės pagalba iÅ¡ esmės yra valstybių narių vienaÅ¡aliÅ¡ki ir savarankiÅ¡ki sprendimai, kuriais jos, vadovaudamosios savo pačių ekonominiais bei socialiniais interesais, įmonėms ar kitokiems asmenims suteikia iÅ¡teklių arba lengvatų, skirtų norimų ekonominių ar socialinių tikslų pasiekimui skatinti (Teisingumo Teismo 1980 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Denkavit Italiana, 61/79, 31 p.).

  2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas 1083/2006), nustatantis bendrÄ sias taisyklės, reglamentuojančias Europos struktÅ«rinių fondų ir Sanglaudos fondo veiklÄ , nedetalizuoja paramos gavėjų. Konkretų paramos gavėjų požymiai nėra nurodomi ir ginčo santykiams aktualiame 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinančiu ReglamentÄ (EB) Nr. 1783/1999. Reglamento 1083/2006 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos SÄ jungos fondų veikla valstybėse narėse vykdoma, vykdant veiksmų programas pagal nacionalinę bendrÄ jÄ strategijÄ . Veiksmų programa – valstybės narės pateiktas ir Europos Komisijos priimtas dokumentas, kuriame iÅ¡dėstoma plėtros strategija su nuosekliais prioritetais, kurie turi bÅ«ti įgyvendinti gaunant fondo paramÄ (Reglamento 1083/2006 2 str. 1 p.) Pagal Å¡io reglamento 32 straipsnio 2 dalį kiekvienÄ veiksmų programÄ rengia valstybė narė arba valstybės narės paskirta institucija, bendradarbiaudama su Reglamento 11 straipsnyje nurodytais partneriais. Valstybės narės ar jos paskirtos institucijos programÄ patvirtina Europos Komisija (Reglamento 1083/2006 32 str. 5 d.). Taigi subjektus, kuriems bus teikiamas finansavimas, kiekvienu konkrečiu veiksmų atveju nustato Komisijos patvirtinta veiksmų programa.

2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2007)3740 buvo patvirtinta Ekonomikos augimo veiksmų programa. Vadovaujantis Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788, II skirsnio „VP2-2.1-ŪM-02-K priemonė „E-Verslas LT“ nuostatomis, projektus pagal Å¡iÄ priemonę įgyvendina „privatieji juridiniai asmenys, vykdantys gamybos ir (ar) paslaugų veiklas ir neteikiantys elektroninio verslo sprendinių kÅ«rimo ir diegimo paslaugų, priskirtini prie [labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių], kaip nustatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, atitinkantys už priemonės įgyvendinimÄ atsakingos institucijos nustatytas paramos teikimo sÄ lygas“.

 Plėtros įstatymas nedetalizuoja, kokia veikla laikytina „ūkine komercine veikla“. Tačiau Å¡io įstatymo 2 straipsnio 18 dalis nustato, jog „kitos Å¡iame įstatyme vartojamos sÄ vokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Konkurencijos įstatyme, Mokslo ir studijų įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Investicijų įstatyme.“

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Å«kinė veikla – „visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, iÅ¡skyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų Å«kio poreikiams tenkinti.“ To paties straipsnio 2 dalis prekę apibrėžia kaip „kiekvienÄ pirkimo ar pardavimo objektÄ , įskaitant visų rÅ«Å¡ių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Pirkimu ar pardavimu laikomas prekės perleidimas ar įsigijimas pagal pirkimo-pardavimo, tiekimo, rangos sutartis ar kitus sandorius“.

„Ūkinės veiklos“ ir „ekonominės veiklos“ terminai (iÅ¡skyrus atvejus kai Å¡ie terminai yra apibrėžiamos kaip savarankiÅ¡kos teisinės sÄ vokos konkrečiame teisės akte), nacionalinėje teisėje yra vartojami kaip sinonimai. TÄ patvirtina lingvistinė Å¡ių terminų analizė. Remiantis Lietuvių kalbos žodyno (t. I–XX, 1941–2002) elektroninio varianto I leidimu (vyr. redaktorė G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005; prieiga per internetÄ http://www.lkz.lt/startas.htm),

viena iš žodžio „ekonominis“ reikšmių yra „ūkinis“. Atitinkamai tame pačiame

šaltinyje žodis „ūkinis“ yra suprantamas, kaip „susijęs su ūkiu, žemdirbyste,

pramone, prekyba“, o viena iš žodžio „ūkis“ reikšmių – „ekonomika“. Be to,

EUROVOC terminų žodyne terminas „ūkinė veikla“ yra pateikiamas kaip angliško termino „economic activity“ (vok. „Wirtschaftstätigkeit“, pranc. „activité économique“) atitikmuo.

Taigi, akivaizdu, jog į Plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodomos Å«kinės komercinės veiklos sÄ voka yra kur kas platesnė ir apimanti ne tik AdvokatÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisinės paslaugas kaip tokias, bet ir bet kokiÄ kitÄ Å«kinė veiklÄ . Vis dėlto, minėta, jog advokatų profesinės bendrijos veikla apima tik teisinių paslaugų, kaip jos apibrėžtos minėtoje AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatoje, teikimÄ , todėl ta aplinkybė, jog įstatymų leidėjas tokiÄ veiklÄ nacionalinėje teisėje yra pripažinęs kaip nesančiÄ komercine Å«kine, leidžia pripažinti, jog AdvokatÅ«ros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta veikla nepatenka į Plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas.

Be to, nėra jokio pagrindo Plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos „įmonės“ sÄ vokÄ aiÅ¡kinti neatsižvelgiant į AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatas inter alia Å¡io įstatymo

4 straipsnio 3 dalį. PrieÅ¡ingai, akivaizdu, jog siekiant nustatyti ar konkretus juridinis asmuo laikytinas besiverčiančiu Å«kine komercine veikla, tam, kad jis bÅ«tų pripažintas „įmone“ Plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, bÅ«tina, be kita ko, atsižvelgti į tokio juridinio asmens veiklÄ reguliuojančių teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjai savo argumentus, kad advokatų profesinės bendrijos veikla yra laikytina ūkine komercine veikla Plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, be kita ko, grindžia Paslaugų įstatymo nuostatomis, kuris, vadovaujantis 29 straipsniu, įsigaliojo 2009 m. gruodžio

28 d., t. y. jau po to, kai buvo priimti šioje byloje ginčijami sprendimai, todėl atsakovų sprendimų atitikimo Paslaugų įstatymo nuostatoms nėra pagrindo vertinti.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiÅ¡kumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiÅ¡kumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo bÅ«ti aiÅ¡kus ir darnus, teisės normos turi bÅ«ti formuluojamos tiksliai, jose negali bÅ«ti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Savo ruožtu, Å¡is įstatymų leidėjui nustatytas konstitucinis imperatyvas, nagrinėjamo ginčo atveju, vertintinas, kaip sudarantis pakankamÄ prielaidÄ pripažinti, jog AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatose vartojama „teisinių paslaugų“ sÄ voka, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama remiantis lex specialis principu bÅ«tent AdvokatÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 3 dalyje pateikiama Å¡ių paslaugų (veiklos) reikÅ¡mę, kai kalbama apie advokatų (advokatų padėjėjų) ar advokatų profesinių bendrijų teikiamas teisines paslaugas.

Remiantis Å¡iais argumentais daroma iÅ¡vadÄ , kad valstybės paramos (pagalbos) gavėjus, aiÅ¡kinti plečiamai, kaip apimančius ir advokatų profesines bendrijas, nagrinėjamu atveju nėra.

 Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, nes teismas netenkindamas pareiÅ¡kėjo skundo iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , esminių procesinių pažeidimų nepadarė, todėl naikinti sprendimo apeliacinio skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas „Jurevičius, Bartkus ir partneriai“) apeliacinį skundÄ atmesti.

 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

       Â

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė

       Â