2016-09-07 Nr. AB-17102-3-62-3-00878-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-757-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00878-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. birželio 9 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalis 7 ir 8 punkte nustatytų reikalavimų: pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog pataisos namuose maisto pateikimas baisus, jog kamerose kalinamiesiems nustatytas trumpas prausimosi terminas, jog visiem kalinamiesiems skirta 10-15 purkštukų ir dauguma jų tinkamai nefunkcionavo, tai jog daugeliui kalinamųjų artimųjų piniginės perlaidos buvo areštuojamos ir pan. yra abstraktaus pobūdžio, todėl pasiūlė nurodyti konkrečius pareigūnų veiksmus, kurie galimai pažeidė jo teises, paaiškinti netinkamo maisto pateikimo aplinkybes, pateikti tai patvirtinančius įrodymus bei nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurias atsakovas galimai pažeidė minėtais veiksmais (neveikimu). Taip pat išaiškino, kad pareiškėjas į teismą gali kreiptis dėl savo pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų gynimo, o kreipimasis dėl kitų asmenų teisių ar viešojo intereso gynimo administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą, todėl skunde pareiškėjas turi nurodyti kuo konkrečiai pasireiškė jo, o ne kitų nuteistųjų, teisių pažeidimas. Teismas pareiškėjui pasiūlė tikslinti skundo pagrindą, t. y. nurodyti tikslias aplinkybes su jas patvirtinančiais įrodymais, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie konkrečius neteisėtus Marijampolės pataisos namų veiksmus (neveikimą) pareiškėjo atžvilgiu (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai), kadangi efektyvią gynybą teismas gali suteikti tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimus ir tų reikalavimų pagrindimą.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjui siūlytina nurodyti, jog jis tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, juntamas reputacijos pablogėjimas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, taip pat pateikti turimus įrodymus neturtinės žalos pasireiškimo aplinkybėms pagrįsti bei nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurių atsakovas galimai nevykdė ar netinkamai vykdė ir tuo galimai pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Teismas nutartyje pareiškėjui taip pat išaiškino, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė daug padrikų aplinkybių, tačiau teismui turi būti aišku, kokios aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas skunde negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš skundo neaišku, ką konkrečių atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi. Pareiškėjas prašo neturtinės žalos priteisimo, tačiau nenurodo tiksliai dėl kokių aplinkybių jam kilo prašoma priteisti žala, jos nedetalizuoja, nenurodo, kokia kiekvienu atveju jam kilo žala, todėl teismas pareiškėjui pasiūlė teikiant naują skundą konkrečiai nurodyti, dėl kokių aplinkybių jam kilo prašoma priteisti neturtinė žala, ją detalizuoti ir pagrįsti, dėl kokių priežasčių neturtinės žalos dydį jis vertina tokia pinigų suma. Teismas akcentavo, kad reiškiant reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo, pareiškėjas privalo nurodyti, kuo ši žala pasireiškė, kokių konkrečių teisės aktuose nurodytų veiksmų pareigūnai neatliko arba kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko, iš kurių pareiškėjas kildina žalą.

Teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartyje nustatytų trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti nepateikė.

II. Pareiškėjas N. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. ir 2016 m. birželio 22 d. nutartis ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad su teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi jis nesutiko, kadangi tokiu būdu yra ribojama jo teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjas teigia, kad jis skunde nurodė jo kalinimo sąlygas, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, iš pareiškėjo paprastai reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus įrodymus tenka atsakovui. Pareiškėjo vertinimu, jo pateikto skundo turinys atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Be to, teismas analogiško turinio ir formos skundą yra priėmęs ir išnagrinėjęs. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą ir nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, objektyviai neįvertino skunde nurodytų jo kalinimo aplinkybių, dėl to nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti bei skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Kaip yra pažymėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-400/2006).

Teismas, vertindamas, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui nepašalinus trūkumų – pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

ABTĮ 37 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti ir jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), ir tai patvirtinantys įrodymai bei skundo reikalavimas (skundo dalykas). Minėti įstatymu nustatyto skundo turinio reikalavimai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-672/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-787-624/2015, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-871-438/2015, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-114/2014).

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartyje, įvertinęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad jis neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų, 24 straipsnio, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra pakankamai aiškios, pareiškėjas nenurodė, kokiais konkrečiais atsakovės neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, kaip realiai ši žala jam pasireiškė.

Įvertinusi pareiškėjo 2016 m. gegužės 16 d. skundo turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šis skundas neatitiko ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turiniu, nustatė, kad pareiškėjas skunde kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl Marijampolės PN pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, t. y. jo laikymo Marijampolės PN sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas atsakove nurodo ir neturtinę žalą prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad neturtinę žalą sieja su Marijampolės PN galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, susijusių su kameros ploto vienam asmeniui trūkumu, blogos kamerų ventiliacijos, naudojimosi tualetu sąlygomis, blogu apšvietimu kameroje, nepakankamu laiku pasivaikščioti, karšto vandens netiekimu, skalbimo priemonių neišdavimu, rūkymu kamerose ir kt., todėl dėl teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų neužtikrinimo jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 30 000 Eur ir prašo ją priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN. Taigi, tiek pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas), tiek ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (skundo pagrindas) iš esmės yra aiškūs, kad teismas galėtų spręsti pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimą.

Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų savo reikalavimui pagrįsti, taip pat negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui prašė iš Marijampolės PN išreikalauti įrodymus, susijusius su jo keliamu ginču ir nurodė, jog įrodymų apie jo kalinimo sąlygas pateikti negali. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-199/13; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą, kitas su kalinimu susijusias aplinkybes tenka atsakovui (žr. mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ 68 straipsnis reglamentuoja pasiruošimą administracinių bylų nagrinėjimui teisme. Teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), prireikus išsprendžia šiuos būtinus pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme klausimus, be kita ko, įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus ar pateikti papildomų paaiškinimų raštu dėl keliamų reikalavimų ir nustato įvykdymo terminą (ABTĮ 68 str. 1 d. 2 p.), šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (ABTĮ 68 str. 1 d. 4 p.), atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruošiant nagrinėti bylą (ABTĮ 68 str. 1 d. 7 p.). Taigi kai teismas nustato, jog paduotas skundas ne visiškai atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus skundui, tačiau nustatyti skundo trūkumai netrukdo pradėti administracinės bylos teiseną, tokie trūkumai gali būti šalinami pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas aiškiai įvardijo administravimo subjektą (Marijampolės PN), veiksmus, kuriais šis viešojo administravimo subjektas galimai pažeidė jo teises ir įstatymų saugomus interesus (nebuvo užtikrinta jo teisė kalėti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis), skundo dalyką suformulavo aiškiai, bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą (prašo priteisti iš atsakovės 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde pareiškėjas išdėstė aplinkybes, jo manymu, patvirtinančias skundo reikalavimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo nurodyti abstraktūs pareiškėjo skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjui pašalinti nurodytus skundo trūkumus, o jam jų nepašalinus laikė skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepaduotu.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, bei reikalavimu atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamo jų suteikimo (nesuteikimo), nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, kadangi ginčai, kylantys tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, yra civilinio teisinio pobūdžio ir negali būti nagrinėjami administraciniame teisme. Todėl teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, skundą šioje dalyje turėtų atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti ir teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog atskirųjų skundų padavimo tvarką, taip pat atvejus, kai jie gali būti paduodami, nustato ABTĮ 149 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, dviem atvejais, pirma, šio įstatymo nustatytais atvejais, antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ji yra neskundžiama. Kaip jau buvo minėta, kadangi teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis), todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų, kas šiuo atveju ir yra padaryta, todėl pareiškėjo procesinės teisės nebuvo pažeistos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, naikintina, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. M. atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė