2023-09-20 Nr. AB-16689-3-61-3-00473-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-552-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00473-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mobili Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mobili Baltija“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Mobili Baltija“ (toliau – ir UAB „Mobili Baltija“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2021 m. gruodžio 30 d. raštą Nr. (40.1-12)-3 „Dėl UAB „Mobili Baltija“ skundo (paraiškos Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0536)“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Agentūra, atsakovas) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 2021-R4-2891 „Pranešimas apie paraiškos Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0536 atmetimą“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą pakartoti paraiškos vertinimo procedūrą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0536 finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Inovatyvių paslaugų naudojimas, kuriant bei diegiant dizaino ir rinkodaros inovacijas UAB „Mobili Baltija“ (toliau – ir Paraiška). Agentūra 2021 m. spalio 4 d. raštu „Dėl paraiškos Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0536 trūkumų ištaisymo“ kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti dokumentus, pagrindžiančius įmonės pajamų dydį iš pagamintos produkcijos (išrašus iš įmonės buhalterinės programos, paslaugų sutartis ir kt.), ir detaliai aprašyti gamybos procesą, detalizuoti gamyboje naudojamas žaliavas bei jų įsigijimą, pateikti išsamią informaciją dėl gamyboje naudojamų žaliavų, nurodant įsigijimo šaltinius, bei turimas / preliminarias žaliavų tiekimo sutartis ar kitus gamybos žaliavų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus. Atsakydamas į paklausimą pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. raštu pateikė atsakovui atsakymą su išrašytų sąskaitų suvestine, kurioje nurodyti veiklų kodai ir pajamų apyvarta pagal kiekvieną veiklą atskirai. Agentūra 2021 m. spalio 18 d. raštu „Dėl paraiškos Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0536 trūkumų ištaisymo Nr. 2“ dar kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti dešimties nurodytų marketingo paslaugų sutartis, kurios pagrįstų įmonės pajamų dydį iš suteiktų paslaugų. Atsakydamas į atsakovo paklausimą pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. raštu pateikė dešimties paslaugų sutarčių iš pateiktos sąskaitų suvestinės kopijas. Pareiškėjas taip pat pateikė iš marketingo paslaugų gautų pajamų pagrindimą. Agentūra ginčijamu 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 2021-R4-2891 „Pranešimas apie paraiškos Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0536 atmetimą“ informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą atmesti jo Paraišką.

3. Pareiškėjas teigė, kad jo Paraiška buvo atmesta, vadovaujantis 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 4-770 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 13 punktu, 21.2 papunkčiu ir Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčiu. Sprendimas argumentuotas tuo, kad pareiškėjas nevykdo užsakomųjų reklamos paslaugų teikimo pagal individualius vartotojų užsakymus, o sudarydamas sutartis su tiekėjais įsipareigoja reklamuoti savo parduodamas ir / arba platinamas prekes, t. y. perparduodamas prekes kartu teikia prekybai būdingas paslaugas, kurios pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių priskiriamos G sekcijai „Didmeninė ir mažmeninė prekyba (...)“. Todėl pardavimo pajamos iš reklamos nebuvo laikytos pajamomis iš pačios įmonės pagamintos produkcijos, o pareiškėjas nepateikė jokios papildomos informacijos, susijusios su pajamomis, gautomis iš nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė Ministerijai skundą kartu su dokumentais, pagrindžiančiais pajamų iš nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo gavimą (2021 m. gruodžio 21 d. skundą patikslino). Ministerija ginčijamu 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (40.1-12)-3 „Dėl UAB „Mobili Baltija“ skundo (paraiškos Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0536)“ pareiškėjo skundo netenkino ir Paraiškos negrąžino pakartotiniam projekto tinkamumo finansuoti vertinimui. Pareiškėjas teigė, kad Ministerija savo Rašte nepasisakė dėl pareiškėjo su skundu pateiktos informacijos, susijusios su pajamomis, gautomis iš nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo bei dėl argumentų, pateiktų 2021 m. gruodžio 21 d. tikslinant skundą.

5. Pareiškėjo vertinimu, Agentūra ir Ministerija nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pardavimo pajamos iš reklamos nėra laikomos pajamomis iš pačios įmonės pagamintos produkcijos ir kad pareiškėjo nurodytos pajamos iš reklamos agentūrų veiklos priskirtinos prie didmeninės prekybos. Pareiškėjas teigė, kad jis lygiagrečiai su prekių pardavimu (prekybos veikla) teikia prekiniam ženklui reklamos, prekės ženklo žinomumo didinimo paslaugas. Marketingo veiksmus kiekvienam mėnesiui suplanuoja su klientais, pagal suderintą su klientais planą parengia biudžetą ir pateikia tvirtinimui atsakingam vadybininkui. Atskiros sutartys nei su klientais, nei su atstovaujamais prekės ženklais kiekvienai kampanijai nėra pasirašomos, nes prekės ženklo atstovavimo sutartis pareiškėją įpareigoja šias paslaugas teikti, o klientai, pasirašydami pagrindinę paslaugos teikimo sutartį, pasirašo ir po visose sutartyse esančiais punktais dėl reklamos paslaugos teikimo.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra, siekdama tinkamai įvertinti Paraišką, nepateikė pareiškėjui paklausimų dėl pajamų iš nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos, todėl leido pareiškėjui pagrįstai tikėtis, kad pajamų iš reklamos agentūrų veiklos pakanka ir šios pajamos yra tinkamos pareiškėjo atitikimui Aprašo 21.2 papunktyje keliamam specialiajam atrankos kriterijui pagrįsti. Pareiškėjas, teikdamas Ministerijai skundą dėl Paraiškos atmetimo, su juo pateikė nekilnojamo turto nuomos sutartis bei išrašytas sąskaitas faktūras, kurios, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad iš jo vykdomos nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos gautos pajamos atitinka Aprašo reikalavimus ir įrodo pareiškėjo tinkamumą gauti paramą pagal pateiktą Paraišką. Tačiau Ministerija šių pateiktų sutarčių ir sąskaitų faktūrų nevertino.

7. Pareiškėjo teigimu, Agentūra ir Ministerija, priimdamos ginčijamus sprendimus, pažeidė bendrąjį teisinio stabilumo principą, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principus, nes skirtingai vertino ir taikė projektų tinkamumo reikalavimus (kurie yra identiški), vertindamos Paraišką, dėl kurios buvo priimti ginčijami sprendimai, ir kitą pareiškėjo pateiktą paraišką Nr. 13.1.1-LVPA-K-860-01-0829, kuri pateikta pagal priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“.

8. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Agentūros priimtas sprendimas atmesti Paraišką, kaip neatitinkančią Aprašo 13 punkte ir 21.2 papunktyje, taip pat Aprašo 1 priedo 5.2 papunktyje nustatytų tinkamumo finansuoti vertinimo reikalavimų, yra pagrįstas. Agentūra, siekdama tinkamai įvertinti Projekto atitiktį Aprašo 21.2 papunkčiu nustatytam specialiajam projektų atrankos kriterijui, pareiškėjo ne kartą (2021 m. spalio 4 d. ir 2021 m. spalio 18 d. paklausimais) prašė pateikti įmonės pačios pagamintos produkcijos pardavimo pajamas pagrindžiančius dokumentus ir informavo pareiškėją, kad nepateikus reikalingos informacijos ir (ar) dokumentų Paraiška bus vertinama turimos informacijos pagrindu ir tai gali lemti Projekto finansavimo sumos sumažinimą ar Paraiškos atmetimą. Atsakovas pabrėžė, kad už vertinimui reikalingos informacijos ir dokumentų pateikimą yra atsakingas pats pareiškėjas. Atsakovas teigė, kad jis neturėjo pagrindo papildomai prašyti pareiškėjo tikslinti Paraiškoje pateiktą informaciją, ją keičiant taip, kad Paraiška iš netinkamos taptų tinkama finansuoti. Elgdamasi priešingai, Agentūra pažeistų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Projektų taisyklės) 5.1 papunktyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurių pateiktos priemonės „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ paraiškos atitiko Aprašo keliamus reikalavimus.

10. Atsakovas, atsakydamas į skundo argumentą dėl pareiškėjo pardavimo pajamų iš reklamos agentūrų veiklos, atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, pareiškėjas užsiima elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių didmenine prekyba (EVRK – 46.52). 2018–2020 metų finansinės atskaitos aiškinamuosiuose raštuose nurodoma, kad faktiškai vykdoma įmonės veikla yra didmeninė prekyba mobiliaisiais telefonais, jų dalimis ir aksesuarais. Atsakovas teigė, kad iš pareiškėjo 2021 m. spalio 21 d. atsakyme į Agentūros 2021 m. spalio 18 d. paklausimą pateiktos informacijos galima suprasti, jog pareiškėjas nevykdo užsakomųjų reklamos paslaugų teikimo pagal individualius vartotojų užsakymus, o sudarydamas sutartis su tiekėjais įsipareigoja reklamuoti savo parduodamas ir / arba platinamas prekes pagal užsakovo pateiktą reklaminę medžiagą ir iš anksto suderintą laikymo vietą ir tvarką, t. y. perparduodamas prekes kartu teikia prekybai būdingas paslaugas, kurios pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių priskiriamos G sekcijai „Didmeninė ir mažmeninė prekyba“. Todėl pajamos iš reklamos agentūrų veiklos nėra laikomos pajamomis iš pačios įmonės pagamintos produkcijos (suteiktų paslaugų).

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė išrašytų atskirų sąskaitų faktūrų, sudarytų reklamos paslaugų sutarčių, buhalterinių pažymų, t. y. dokumentų, kurie galėtų pagrįsti reklamos vykdomą veiklą. Nesant pagrindžiančių dokumentų, Agentūra negalėjo vertinti, kad pareiškėjas per pastaruosius trejus finansinius metus suteikė reklamos paslaugų. Atsakovas teigė, kad jis į pareiškėją kreipėsi net du kartus, prašydamas tos pačios informacijos (2021 m. spalio 4 d. ir 2022 m. spalio 18 d.). Remdamasi pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos pagrindu, Agentūra negalėjo nustatyti, kad pareiškėjas atitinka Aprašo 21.2 papunkčio reikalavimą, todėl priėmė Sprendimą atmesti Paraišką.

12. Atsakovo nuomone, Sprendimas atmesti Paraišką yra pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos pateikti vertinimui reikalingus dokumentus ir informaciją. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai, įrodantys pajamas iš nekilnojamojo turto veiklos, nebuvo vertinti, nes jie buvo pateikti po Paraiškos vertinimo terminų, kartu su skundu Ministerijai. Šie dokumentai buvo įvertinti priemonėje „E. Komercijos modelis COVID-19“, t. y. kitos pareiškėjo paraiškos vertinimo metu, nes tuomet jie buvo pateikti laiku,.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Agentūros pranešime apie Paraiškos atmetimą nurodyti Paraiškos atmetimo argumentai yra pagrįsti ir motyvuoti, su jais Ministerija sutinka. Paraiška buvo atmesta, laikantis tiek Apraše, tiek Projektų taisyklėse nustatytų reikalavimų. Ministerija nenustatė, kad Agentūra viršijo savo kompetenciją ar pažeidė paraiškų vertinimo procedūras. Ministerijos nuomone, Agentūra tinkamai įgyvendino diskrecijos teisę vertinti Paraišką.

15. Atsakydama į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad Ministerija nevertino jo kartu su skundu dėl Paraiškos atmetimo pateiktų nekilnojamo turto nuomos sutarčių bei išrašytų sąskaitų faktūrų, kurios, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad įmonės iš vykdomos nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos gautos pajamos atitinka Aprašo reikalavimus ir įrodo pareiškėjo tinkamumą gauti paramą, Ministerija nurodė, kad šie įrodymai turėjo būti pateikti Agentūrai Paraiškos vertinimo metu, o ne pridėti prie skundo, kurį pareiškėjas teikė Ministerijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ (toliau – Atsakomybės paskirstymo taisyklės), nustatyta, jog Agentūra pagal kompetenciją atlieka projektų vertinimą, o Ministerijai nėra suteikta kompetencija vertinti Paraiškas, todėl visa medžiaga ir įrodymai, siekiant pagrįsti, kad Paraiška atitinka Aprašo reikalavimus, turėjo būti pateikti Agentūrai Paraiškos vertinimo metu.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tiek Agentūros pranešimas apie Paraiškos atmetimą, tiek skundžiamas Ministerijos Raštas yra argumentuoti bei pagrįsti objektyviais duomenimis, o pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai yra nepagrįsti bei neteisingi, todėl turėtų būti atmesti.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Mobili Baltija“ skundą atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su Paraiška pateiktoje informacijoje nurodė, jog jis be elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninės prekybos taip pat vykdo kitas veiklas – reklamos agentūrų veiklą (EVRK – 73.11) ir nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomą ir eksploatavimą (EVRK – 68.20). Dėl to vertinant pareiškėjo atitiktį Aprašo 21.2 papunktyje nurodytam specialiajam projektų atrankos kriterijui, būtina įvertinti, ar pareiškėjas iš reklamos agentūrų ir (ar) nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos gavo Aprašo 21.2 papunktyje nustatytą pajamų kiekį.

19. Teismas nustatė, kad pagal byloje pateiktus duomenis, Agentūra 2021 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti dokumentus, pagrindžiančius įmonės pajamų dydį iš pagamintos produkcijos (išrašus iš įmonės buhalterinės programos, paslaugų sutartis ir kt.) ir detaliai aprašyti gamybos procesą, detalizuoti gamyboje naudojamas žaliavas bei jų įsigijimą. Taip pat buvo prašoma pateikti išsamią informaciją dėl gamyboje naudojamų žaliavų, nurodant įsigijimo šaltinius, bei turimas / preliminarias žaliavų tiekimo sutartis ar kitus gamybos žaliavų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūros paklausime nebuvo išskirta konkreti veikla, kurias pajamas prašoma pagrįsti (iš reklamos agentūrų veiklos ar iš nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo), nes pareiškėjas pats turėjo pagrįsti, kad iš bet kurios savo pagamintos produkcijos (pagamintų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų) turi ne mažesnį kaip 50 000 Eur pardavimo pajamų vidurkį per pastaruosius trejus finansinius metus (2018–2020 m.).

20. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjas 2021 m. spalio 11 d. pateikė atsakymą, tačiau nei jame, nei pridėtuose papildomuose dokumentuose nebuvo pagrįstos pajamos, gautos iš pareiškėjo vykdomos nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos (EVRK – 68.20), t. y. pareiškėjas nepateikė išrašytų sąskaitų faktūrų, sudarytų nuomos paslaugų sutarčių, buhalterinių pažymų, ar kitų dokumentų, kurie galėtų pagrįsti minėtą vykdomą veiklą (ši informacija buvo pateikta tik kartu su skundu Ministerijai). Atsižvelgdama į pateiktą atsakymą, Agentūra 2021 m. spalio 18 d. dar kartą raštu kreipėsi į pareiškėją, norėdama įvertinti įmonės pajamų dydį iš suteiktų paslaugų pagal Aprašo 3.14 papunktį ir paprašė pateikti dešimties atsitiktiniu būdu atrinktų paslaugų sutartis iš pateiktos sąskaitų suvestinės, kurios pagrįstų įmonės pajamų dydį iš suteiktų paslaugų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir 2021 m. spalio 21 d. teikdamas atsakymą nepateikė jokios papildomos informacijos, susijusios su pajamomis, gautomis iš nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo.

21. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad Paraiškos vertinimo metu Agentūrai nebuvo pateikti reikalingi duomenys apie pajamas, gautas iš nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos. Teismas akcentavo, kad pareiga pateikti tinkamai užpildytą paraišką ir visus reikalingus dokumentus pagal Aprašo V skyriaus nuostatas kyla paraišką teikiančiam subjektui (šiuo atveju – pareiškėjui). Be to, Aprašo 59 punkte nustatyta, kad pareiškėjai informuojami ir konsultuojami Projektų taisyklių II skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjas turėjo galimybę pateikti klausimus Agentūrai, jei turėjo abejonių dėl prašomos pateikti papildomos informacijos, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs tokia galimybe.

22. Teismas, įvertinęs Projektų taisyklių 118 ir 143 punktų nuostatas, pažymėjo, kad šių nuostatų analizė leidžia daryti išvada, jog Agentūra, Paraiškos vertinimo metu vadovaudamasi tik pareiškėjo pateikta informacija apie iš reklamos agentūrų veiklos gautas pajamas, nepažeidė Aprašo ir Projektų taisyklių nustatytų reikalavimų. Be to, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės pateikti papildomą informaciją, nes Agentūra savo 2021 m. spalio 4 d. paklausime neišskyrė konkrečios veiklos, kurios pajamas prašoma pagrįsti (iš reklamos agentūrų veiklos ar iš nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo), todėl pareiškėjas turėjo galimybę pateikti papildomus duomenis apie bet kurią savo vykdomą veiklą ir pagrįsti, kad iš savo pagamintos produkcijos (pagamintų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų) turi ne mažesnį kaip 50 000 Eur pardavimo pajamų vidurkį per pastaruosius trejus finansinius metus (2018–2020 m.). Šiuo aspektu teismas sutiko su atsakovu, kad Agentūra neturėjo pagrindo papildomai prašyti tikslinti Paraiškoje pateiktą informaciją ir pateikti duomenis apie iš nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo gautas pajamas, t. y. Paraišką keičiant taip, kad ji iš netinkamos galimai taptų tinkama finansuoti. Elgdamasi priešingai, Agentūra pažeistų Projektų taisyklių 5.1 papunktyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurių pateiktos priemonės „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ paraiškos atitiko Aprašo keliamus reikalavimus.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, 2021 m. spalio 21 d. atsakydamas į Agentūros 2021 m. spalio 18 d. paklausimą, nurodė, jog UAB „Mobili Baltija“, kaip oficialus „Samsung“ ir „Huawei“ prekinių ženklų distributorius (atstovas), šalia galimybės prekiauti įvardintų prekinių ženklų produktais iš anksto numatytomis, didmeninėmis kainomis gauna ir galimybę teikti prekiniam ženklui reklamos, prekės ženklo žinomumo didinimo paslaugas. Atskiros sutartys nei su klientais nei su atstovaujamais prekės ženklais kiekvienai kampanijai nėra pasirašomos, nes prekės ženklo atstovavimo sutartis pareiškėją įpareigoja šias paslaugas teikti, o klientai, pasirašydami pagrindinę paslaugos teikimo sutartį, pasirašo ir po visose sutartyse esančiais punktais dėl reklamos paslaugos teikimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vykdomos marketingo paslaugos yra sudėtinė prekybinės veiklos dalis, kuria siekiama didinti pardavimo pajamas, pritraukti naujų klientų ir pan., o ne atskira pareiškėjo veiklos sritis. Todėl Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos pajamos iš vykdomos reklamos agentūrų veiklos nėra laikytinos pajamomis iš pačios įmonės pagamintos produkcijos (suteiktų paslaugų).

24. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė Agentūrai atskirų reklamos paslaugų teikimo sutarčių su klientais (nes, kaip nurodė pats pareiškėjas, tokių sutarčių jis nesudaro), atskirų sąskaitų faktūrų, buhalterinių pažymų, o iš pareiškėjo pateiktos medžiagos nėra galimybės atskirti / išskirti reklamos paslaugų pajamų, teismas sprendė, kad pareiškėjas Aprašo nustatyta tvarka tinkamai nepagrindė savo atitikties Aprašo 21.1 papunktyje nurodytam specialiajam projektų atrankos kriterijui. Teismas darė išvadą, kad Agentūros 2021 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 2021-R4-2891 „Pranešimas apie paraiškos Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0536 atmetimą“ išdėstytas sprendimas atmesti paraišką, kaip neatitinkančią Aprašo 13 punkto, 21.2 papunkčio reikalavimų, taip pat Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio bendrojo reikalavimo projektams, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir įpareigoti Agentūra pakartoti Paraiškos vertinimo procedūrą.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog Agentūra ir Ministerija, priimdamos ginčijamus sprendimus, pažeidė bendrąjį teisinio stabilumo principą, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinės valstybės principus, teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir aktualias teisės aktų nuostatas, nenustatė pagrindų panaikinti ginčijamus sprendimus. Teismas sprendė, kad nurodyti sprendimai yra priimti kompetentingų institucijų joms suteiktos diskrecijos ribose, pagrįsti išsamia faktinių aplinkybių bei aktualių teisės aktų nuostatų analize, laikantis nustatytos tokių sprendimų priėmimo tvarkos, tinkamai motyvuoti, todėl yra teisėti ir pagrįsti.

III. 26. Pareiškėjas UAB „Mobili Baltija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad pats pareiškėjas turėjo pagrįsti, jog iš bet kurios savo pagamintos produkcijos (pagamintų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų) jis turi ne mažesnį kaip 50 000 Eur pardavimo pajamų vidurkį per pastaruosius trejus finansinius metus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Apraše yra nustatyti konkretūs dokumentai ir duomenys, kuriuos pareiškėjas turi pateikti, teikdamas paraišką, bei įrodydamas atitiktį keliamiems reikalavimams. Nei vienas punktas nenurodo, kad pareiškėjas Aprašo 21.2 papunkčio kriterijui pagrįsti privalomai turi pateikti dokumentus, kad iš bet kurios savo pagamintos produkcijos (pagamintų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų) jis turi ne mažesnį kaip 50 000 Eur pardavimo pajamų vidurkį per pastaruosius trejus finansinius metus. Pasak pareiškėjo, Aprašas jį įpareigoja nurodyti tik paties pareiškėjo pagamintų prekių (suteiktų paslaugų) pardavimo mastą – tai pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodomas pardavimo pajamas, bet ne paslaugų sutartis ar kitus dokumentus, pagrindžiančius įmonės pajamų dydį iš pagamintos produkcijos.

28. Pareiškėjo manymu, Agentūra, prašydama jo pateikti papildomą, Apraše neįvardintą informaciją, privalėjo tinkamai ir aiškiai suformuluoti, kokios informacijos prašoma pateikti, nes Projektų taisyklių 5.3.2 papunktis, pagal kurį Agentūra turi organizuoti projekto vertinimą ir tikrinimą taip, jog tos pačios informacijos ir (ar) dokumentų nebūtų prašoma daugiau nei vieną kartą, įpareigoja Agentūrą pateikti aiškiai suformuluotus paklausimus. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju Paraiškos vertinimas nebuvo tinkamai organizuotas, nes Agentūra jai pavestas funkcijas atliko netinkamai, paklausimus suformulavo netiksliai, tą įrodo ir Agentūros 2021 m. spalio 18 d. raštu teiktas paklausimas, kuriuo Agentūra, taisydama 2021 m. spalio 4 d. paklausime atliktas klaidas, iš esmės antrą kartą prašė tos pačios informacijos.

29. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas, 2021 spalio 11 d. raštu teikdamas atsakymą į atsakovo paklausimą, nei jame, nei pridėtuose papildomuose dokumentuose nepagrindė pajamų, gautų iš jo vykdomos nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos, nes Agentūra 2021 m. spalio 4 d. paklausimu tokios informacijos neprašė pateikti ir net nesudarė galimybių pateikti papildomą informaciją. Pareiškėjas mano, kad jis 2021 spalio 11 d. rašte pagrindė pajamas, gautas iš jo vykdomos nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos, o teismas nevertino Agentūros 2021 m. spalio 4 d. paklausimo turinio sistemiškai su Aprašo 21.2 papunkčio nuostata.

30. Pareiškėjas nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas ir 2021 m. spalio 21 d. atsakyme nepateikė jokios papildomos informacijos, susijusios su pajamomis, gautomis iš nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo, nes tokios informacijos Agentūra 2021 m. spalio 18 d. paklausime taip pat neprašė pateikti. Pareiškėjas pažymi, kad Agentūra 2021 m. spalio 18 d. raštu paprašė pareiškėjo pateikti ne visas paslaugų sutartis (t. y. reklamos (marketingo) paslaugų ir nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo paslaugų), o labai konkrečias – dešimt reklamos (marketingo) paslaugų sutarčių. Su 2021 m. spalio 18 d. paklausimu jokių užklausų ir prašymų pateikti sutartis ar kitus pagrindžiančius dokumentus dėl kitos veiklos – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo – nebuvo pateikta. Pareiškėjas akcentuoja, kad, kaip matyti iš Agentūros raštų ištraukų, jokių papildomų paklausimų, konkrečiai dėl pajamų iš nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos, pareiškėjas iš Agentūros negavo. Taigi, pareiškėjo teigimu, Agentūros veiksmai leido jam pagrįstai tikėti, kad pateiktos informacijos ir dokumentų visuma (tiek su 2021 m. spalio 11 d., tiek su 2021 m. spalio 21 d. atsakymais) yra tinkama ir pakankamai pagrindžia pareiškėjo tinkamumą pagal Aprašo 21.2 papunkčio reikalavimus.

31. Pareiškėjas tvirtina, kad Agentūra, veikdama aplaidžiai, paprašė jo pateikti papildomus dokumentus tik pajamoms iš vienos (reklamos agentūrų) veiklos pagrįsti, tačiau dėl kitos (nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo) veiklos jokių atskirų paklausimų pareiškėjui nepateikė. Todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad Agentūra, vertindama Paraišką, veikė pagal jai priskirtą kompetenciją ir funkcijas ir nepagrįstai pareigą tinkamai pateikti reikalingus dokumentus pagal Aprašo V skyrių ir atsakomybę už jų nepateikimą perkėlė pareiškėjui.

32. Pareiškėjas teigia, kad negrįstos teismo išvados, jog pareiga pateikti tinkamai užpildytą paraišką ir visus reikalingus dokumentus pagal Aprašo V skyriaus nuostatas kyla paraišką teikiančiam subjektui (šiuo atvejui – pareiškėjui); pareiškėjas turėjo galimybę pateikti paklausimus Agentūrai, jei turėjo abejonių dėl prašomos pateikti papildomos informacijos, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjas akcentuoja, kad Agentūros 2021 m. spalio 4 d. ir 2021 m. spalio 18 d. paklausimais paprašyta pateikti informacija yra ne pagal Aprašo V skyriaus nuostatas su paraiška teiktina privaloma informacija, o papildoma informacija, kurią Agentūra prašė pateikti savo iniciatyva. Byloje nėra ginčo, ar pareiškėjas pateikė tinkamai užpildytą Paraišką ir visus su tuo susijusius reikalingus dokumentus pagal Aprašo V skyriaus nuostatas. Todėl teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas, nepateikdamas jokios papildomos informacijos ir reikalingų duomenų apie pajamas, gautas iš nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos, tariamai nevykdė pareigos pateikti tinkamai užpildytą paraišką ir pateikti visus reikalingus dokumentus pagal Aprašo V skyriaus nuostatas. Pareiškėjas pažymi, kad jis, teikdamas Agentūrai atsakymus, neturėjo jokio įtarimo, jog jo pajamos iš reklamos agentūrų (marketingo) veiklos Agentūros galėtų būti vertinamos netinkamomis pagrįsti atitiktį Aprašo 21.2 papunkčio kriterijui. Pareiškėjas pabrėžia, kad Agentūros pareiga užklausas suformuluoti aiškiai ir išsamiai kildinama ne tik iš efektyvumo principo, įtvirtinto Projektų taisyklių 5.3. punkte, bet ir iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo. Pasak pareiškėjo, Agentūra formaliai ir biurokratiškai vykdė viešojo administravimo funkcijas ir priimdama skundžiamą Sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo Paraišką dėl neva Projekto neatitikimo Aprašo 13 punkto, 21.2 papunkčio, Aprašo 1 priedo 5.2. papunkčio reikalavimams, pažeidė gero administravimo ir objektyvumo principus.

33. Pareiškėjo teigimu, teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėjo vykdomos marketingo paslaugos yra sudėtinė prekybinės veiklos dalis, kuria siekiama didinti pardavimo pajamas, pritraukti naujų klientų ir pan., o ne atskira pareiškėjo veiklos sritis, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 ir 86 straipsnių nuostatas, nes atkartojo Agentūros atsiliepime į pareiškėjo skundą dėstomus argumentus, neanalizuodamas pareiškėjo skunde pateikiamų argumentų.

34. Pareiškėjas nesutinka su Agentūros ir Ministerijos teiginiu, kad jo nurodytos pajamos iš reklamos agentūrų veiklos priskirtinos prie didmeninės prekybos. Pareiškėjo teigimu, nors ši paslaugų veikla ir yra vykdoma lygiagrečiai su prekybos veikla, tačiau jos pobūdis ir turinys apibūdina ją kaip paslaugą, o ne prekybą, ir juo labiau ne didmeninę prekybą ar didmeninį paslaugų teikimą. Pareiškėjas pažymi, kad jis nevykdo reklamos (marketingo) paslaugų perpardavimo, nes prekių ženklo atstovavimo sutarčių pagrindu tokių paslaugų pareiškėjas negauna, o jas teikia savo klientams pats. Taigi pareiškėjas negali perparduoti paslaugų, kurių pats negauna, atitinkamai, nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo pajamas iš reklamos agentūrų (marketingo) paslaugų veiklos, neegzistavo Aprašo 3.14 punkto sąlyga, kuriai esant pareiškėjo pajamos iš reklamos agentūrų (marketingo) paslaugų veiklos, būtų nelaikomos paties pareiškėjo pagamintų prekių (suteiktų paslaugų) pardavimo pajamomis. Pasak pareiškėjo, nebuvo teisinio pagrindo jo pardavimo pajamas iš reklamos priskirti prie didmeninės prekybos pajamų ir tokiu būdu laikyti jas ne paties pareiškėjo pagamintos produkcijos pajamomis.

35. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jo kartu su skundu dėl Paraiškos atmetimo pateikti įrodymai – nekilnojamo turto nuomos sutartys ir išrašytos sąskaitos faktūros – turėjo būti teikiami Paraiškos vertinimo metu, vertinimą atlikusiai Agentūrai, o ne Ministerijai, nes Ministerijai teisės aktais nėra suteikta kompetencija vertinti paraiškas. Pareiškėjas nurodo, kad nors Ministerijai ir nėra suteikta kompetencija vertinti paraiškas, tačiau Projektų taisyklių 495 punktu Ministerijai suteikta kompetencija ir pareiga vertinti Agentūros sprendimų dėl paraiškų atmetimo pagrįstumą. Pareiškėjo su skundu Ministerijai pateiktos nuomojamo nekilnojamo turto nuomos sutartys ir išrašytos sąskaitos faktūros neabejotinai patvirtino, jog pareiškėjas atitinka Aprašo 21.2 papunktyje nurodytą specialųjį atrankos kriterijų. Patikslinus pajamų apimtį pagal pareiškėjo vykdomą nuomos veiklą, trijų metų pajamų iš šios veiklos vidurkis siekia 59 120,00 Eur, kas įrodo pareiškėjo tinkamumą gauti paramą pagal pateiktą Paraišką. Pareiškėjo nuomone, Ministerija, su pareiškėjo skundu dėl Agentūros Sprendimo gavusi minėtus įrodymus, turėjo pareigą įvertinti jų įtaką Agentūros priimto Sprendimo pagrįstumui, atitinkamai, turėjo pareigą įpareigoti Agentūrą pakartoti Paraiškos vertinimo procedūrą.

36. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nepasisakė dėl jo projekto Nr. 13.1.1-LVPA-K-860-01-0829 pagal priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“, nes pareiškėjo su skundu teismui pateikti jo atitiktį specialiajam atrankos kriterijui pagal minėtą priemonę pagrindžiantys Agentūrai pateikti dokumentai / informacija patvirtino, kad paraiška ir projektas yra tinkami, todėl pareiškėjas atitinka Aprašo 21.2 papunkčio reikalavimus.

37. Atsakovas Agentūra atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

38. Atsakovas nurodo, kad 2021 m. spalio 4 d. rašte, kuriuo kreipėsi į pareiškėją, nebuvo išskirta konkreti veikla, kurios pajamas prašoma pagrįsti, t. y. Agentūra paklausimu prašė detalizuoti visas įmonės vykdomas veiklas ir pagrįsti, jog pareiškėjas iš savo pagamintos produkcijos (pagamintų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų) turi ne mažesnį kaip 50 000 Eur pardavimo pajamų vidurkį per pastaruosius trejus finansinius metus (2018–2020 m.). Atsakovas teigia, kad nei atsakyme į paklausimą, nei pridėtuose papildomuose dokumentuose pareiškėjas nepagrindė pajamų, gautų iš jo vykdomos nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos (EVRK – 68.20), t. y. pareiškėjas nepateikė išrašytų sąskaitų faktūrų, sudarytų nuomos paslaugų sutarčių, buhalterinių pažymų, ar kt. dokumentų, kurie, visu pirma, galėtų pagrįsti minėtą vykdomą veiklą, visu antra, įrodytų, kad šios pajamos gali būti laikomos paties pareiškėjo pagamintos produkcijos pardavimo pajamomis, o ne pajamomis, gautomis iš paslaugų perpardavimo veiklos. Pareiškėjas su 2021 m. spalio 11 d. atsakymu pateikė tik „excel“ formos sąvadą „Parduotų prekių sąrašas (EUR) - Visos 2018-2020“.

39. Atsakovas pažymi, kad atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą atsakymą jis 2021 m. spalio 18 d. paklausimu dar kartą raštu kreipėsi į pareiškėją, norėdamas įvertinti įmonės pajamų dydį iš suteiktų paslaugų pagal Aprašo 3.14 papunktį ir paprašė pateikti dešimties atsitiktiniu būdu atrinktų paslaugų sutartis iš pateiktos sąskaitų suvestinės, kurios pagrįstų įmonės pajamų dydį iš suteiktų paslaugų. Pareiškėjas su 2021 m. spalio 21 d. atsakymu pateikė tik iš „Reklamos agentūrų veiklos“ gautas pajamas.

40. Atsakovas teigia, kad remdamasi su Paraiška ir atsakymais į jo paklausimus pareiškėjo pateikta informacija ir sutartimis, kurios turėjo įrodyti pajamas, gautas iš reklamos agentūrų veiklos (EVRK – 73.11), Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėjo pajamos, gautos iš šios veiklos, negali būti laikomos pajamomis iš savo suteiktų paslaugų, nes pareiškėjo vykdomos marketingo paslaugos yra sudėtinė prekybinės veiklos dalis, kuria siekiama didinti pardavimo pajamas, pritraukti naujų klientų ir pan., o ne atskira įmonės veiklos sritis.

41. Atsakovas pažymi, kad jis siuntė pareiškėjui du paklausimus, todėl pareiškėjas po pirmojo paklausimo negalėjo suprasti, jog šių duomenų pakanka pagrįsti jo tinkamumą, nes jam teko pateikti ir antrojo paklausimo prašytą papildomą informaciją. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas Paraiškos vertinimo metu su atsakymais į paklausimus nepateikė jokių dokumentų ar informacijos, kuri pagrįstų pajamas, gaunamas iš nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo, Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėjo vidutinės metinės pardavimo pajamos per pastaruosius trejus finansinius metus (2018–2020 m.) iš elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių pardavimo ir reklamos nėra laikomos pajamomis iš pačios įmonės pagamintos produkcijos ar suteiktų paslaugų.

42. Atsakovas akcentuoja, kad jis neturėjo pagrindo papildomai prašyti tikslinti Paraiškoje pateiktą informaciją, ją keičiant taip, kad Paraiška iš netinkamos taptų tinkama finansuoti. Tai nustatyta ir Projektų taisyklių 118 punkte. Elgdamasi priešingai, Agentūra pažeistų Projektų taisyklių 5.1 papunktyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą kitų pareiškėjų atžvilgiu.

43. Atsakydamas į pareiškėjo skunde pateiktą argumentą dėl jo pardavimo pajamų iš reklamos, atsakovas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, pareiškėjas užsiima elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių didmenine prekyba (EVRK – 46.52). 2018–2020 metų finansinių atskaitų aiškinamuosiuose raštuose nurodoma, kad faktiškai vykdoma įmonės veikla yra didmeninė prekyba mobiliaisiais telefonais, jų dalimis ir aksesuarais. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodoma, kad į G sekciją „Didmeninė ir mažmeninė prekyba (...)“ įeina įvairių prekių didmeninė ir mažmeninė prekyba (t. y. pardavimas be perdirbimo) ir prekybai būdingų paslaugų teikimas. Didmeninė ir mažmeninė prekyba yra paskutinis prekių paskirstymo etapas. Atsakovas pabrėžė, kad pajamos iš reklamos agentūrų veiklos nėra laikomos pajamomis iš pačios įmonės pagamintos produkcijos (suteiktų paslaugų). Pareiškėjas nepateikė išrašytų atskirų sąskaitų faktūrų, sudarytų reklamos paslaugų sutarčių, buhalterinių pažymų, t. y. dokumentų, kurie galėtų pagrįsti reklamos agentūrų vykdomą veiklą. Nesant pagrindžiančių dokumentų, Agentūra negali vertinti, kad pareiškėjas per pastaruosius trejus finansinius metus suteikė reklamos paslaugas.

44. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo su skundu pateikti dokumentai, įrodantys pajamas iš nekilnojamojo turto veiklos, nebuvo vertinti, nes jie buvo pateikti po Paraiškos vertinimo terminų, kartu su skundu Ministerijai. Šie dokumentai buvo įvertinti priemonėje „E. Komercijos modelis COVID-19“, nes buvo pateikti laiku, tos paraiškos vertinimo metu.

45. Atsakovas teigia, kad vadovaudamasi pareiškėjo pateiktais dokumentais ir informacija Agentūra negalėjo nustatyti, jog pareiškėjas atitinka Aprašo 21.2 papunkčio reikalavimą, todėl priėmė Sprendimą atmesti Paraišką. Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas, priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos pateikti vertinimui reikalingus dokumentus ir informaciją, o atsakomybė už tinkamą Paraiškos ir jos priedų pateikimą tenka pareiškėjui, o ne įgyvendinančiai institucijai, t. y. Agentūrai.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su Agentūros argumentais, kad pareiškėjas nei atsakymuose į paklausimus, nei pridėtuose papildomuose dokumentuose nepagrindė pajamų, gautų iš įmonės vykdomos nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos (EVRK – 68.20), t. y. pareiškėjas nepateikė išrašytų sąskaitų faktūrų, sudarytų nuomos paslaugų sutarčių, buhalterinių pažymų, ar kt. dokumentų, kurie galėtų pagrįsti minėtą vykdomą veiklą.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad Agentūra pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nevykdo užsakomųjų reklamos paslaugų teikimo pagal individualius vartotojų užsakymus, o sudarydamas sutartis su tiekėjais įsipareigoja reklamuoti savo parduodamas ir / arba platinamas prekes pagal užsakovo pateiktą reklaminę medžiagą ir iš anksto suderintą laikymo vietą ir tvarką, t. y. perparduodamas prekes kartu teikia prekybai būdingas paslaugas, kurios pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių priskiriamos G sekcijai „Didmeninė ir mažmeninė prekyba (...)“, todėl pajamos iš reklamos agentūrų veiklos nėra laikomos pajamomis iš pačios įmonės pagamintos produkcijos (suteiktų paslaugų). Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo vykdomos marketingo paslaugos yra sudėtinė prekybinės veiklos dalis, kuria siekiama didinti pardavimo pajamas, pritraukti naujų klientų ir pan., o ne atskira įmonės veiklos sritis. Atsižvelgusi į pateiktus argumentus, Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo vidutinės metinės pardavimo pajamos per pastaruosius trejus finansinius metus (2018–2020 m.) iš elektroninės ir telekomunikacinės įrangos ir jos dalių pardavimo ir reklamos nėra laikomos pajamomis iš pačios įmonės pagamintos produkcijos ar suteiktų paslaugų.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad Agentūros Sprendimas priimtas kompetentingos institucijos jai suteiktos diskrecijos ribose, pagrįstas išsamiais faktinių aplinkybių bei aktualių teisės aktų nuostatų analize, laikantis nustatytos tokių sprendimų priėmimo tvarkos, tinkamai motyvuotas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis nesutinka su teismo išvadomis, jog nekilnojamo turto nuomos sutartys ir išrašytos sąskaitos faktūros turėjo būti teikiami Paraiškos vertinimo metu, vertinimą atlikusiai Agentūrai, o ne Ministerijai, pažymi, jog Agentūra pagal kompetenciją atlieka projektų vertinimą, o Ministerijai nėra suteikta kompetencija vertinti Paraiškas. Atsižvelgiant į tai, visa medžiaga ir įrodymai, siekiant pagrįsti, kad Paraiška atitinka Aprašo reikalavimus, turėjo būti pateikti Agentūrai paraiškos vertinimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2021-R4-2891 „Pranešimas apie paraiškos Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0536 atmetimą“ ir Ministerijos 2021 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (40.1-12)-3 „Dėl UAB „Mobili Baltija“ skundo (paraiškos Nr. 13.1.1-LVPA-K-861-01-0536)“ pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Agentūrą pakartoti paraiškos vertinimo procedūrą pagrįstumo.

52. Pareiškėjas, manydamas, kad atsakovas netinkamai įvertino paraišką ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pardavimo pajamos iš reklamos nėra laikomos pajamomis iš pačios įmonės pagamintos produkcijos, kreipėsi į teismą.

53. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, jog Agentūros ir Ministerijos sprendimai yra priimti kompetentingų institucijų joms suteiktos diskrecijos ribose, pagrįsti išsamia faktinių aplinkybių bei aktualių teisės aktų nuostatų analize, laikantis nustatytos tokių sprendimų priėmimo tvarkos, tinkamai motyvuoti, todėl yra teisėti ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, priimant skundžiamus sprendimus.

54. Apeliacinis pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis skundas, papildomai kvestionuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą jo nemotyvuotumo ir netinkamo įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektais.

55. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

56. Byloje nustatyta ir ginčo šalys to neginčija, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonę Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“. Atsakovas 2021 m. spalio 4 d. ir 2021 m. spalio 18 d. paklausimais paprašęs papildomos informacijos, vėliau įvertinęs paraišką ir pateiktus duomenis, pripažino, kad paraiškoje nurodytas projektas neatitinka Aprašo 13 punkto, 21.2 papunkčio bei Aprašo 1 priedo 5.2 papunkčio nustatytų reikalavimų.

57. Ginčui spręsti aktualus 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 4-770 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Aprašo 1 punktas nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami finansuoti paraiškas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos“ elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvos Respublikai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014)6397), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. balandžio 12 d.

Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2021) 2603), 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas aplinką tausojančiam, skaitmeniniam ir tvariam ekonomikos atgaivinimui“ priemonės Nr. 13.1.1-LVPA-K-861 „Kūrybiniai čekiai COVID-19“ (toliau – Priemonė) finansuojamas veiklas, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų (toliau – projektai) vykdytojai, įgyvendindami pagal Aprašą finansuojamus projektus, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą.

Priemonės tikslas – paskatinti įmones naudoti kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriuje veikiančių subjektų teikiamas inovatyvias paslaugas ir kurti bei diegti dizaino ir rinkodaros inovacijas (Aprašo 9 punktas). Pagal Aprašą remiama veikla – originalių produktų sprendimų (netechnologinių inovacijų) sukūrimas ir diegimas (Aprašo 10 punktas).

58. Aprašo 13 punktas numato, jog galimi pareiškėjai yra labai mažos įmonės, mažos įmonės ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), atitinkančios Aprašo 21.2 papunktyje nurodytą specialųjį projektų atrankos kriterijų. Aprašo 21.2 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas yra MVĮ, veikianti ne trumpiau kaip vienerius metus, kurios pačios pagamintos produkcijos vidutinės metinės pardavimo pajamos per trejus finansinius metus iki paraiškos pateikimo arba pajamos per laikotarpį nuo įmonės įregistravimo dienos (jeigu MVĮ įregistruota mažiau kaip prieš 3 pastaruosius finansinius metus) yra ne mažesnės kaip 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) eurų. Aprašo 3.14 papunktyje nurodyta, jog paties pareiškėjo pagamintos produkcijos pardavimo pajamos – pajamos, gaunamos iš pagamintų prekių (suteiktų paslaugų) pardavimo per ataskaitinį laikotarpį ir nurodomos tokiuose dokumentuose, kurie įrodo paties pareiškėjo pagamintų prekių (suteiktų paslaugų) pardavimo mastą. Pajamos, gaunamos už prekių ar paslaugų perpardavimą, nėra laikomos paties pareiškėjo produkcijos pardavimo pajamos.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Aprašas jį įpareigoja nurodyti tik paties pareiškėjo pagamintų prekių (suteiktų paslaugų) pardavimo mastą, todėl Agentūra prašydama jo pateikti papildomą, Apraše neįvardintą informaciją, privalėjo tinkamai ir aiškiai suformuluoti, kokios informacijos prašoma pateikti.

60. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas paraiškoje nurodė, kad be elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninės prekybos (kaip nurodoma pareiškėjo 2018–2020 metų finansinių atskaitų aiškinamuosiuose raštuose), pareiškėjas taip pat vykdė kitas veiklas – reklamos agentūrų veiklą (EVRK – 73.11) ir nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomą ir eksploatavimą (EVRK – 68.20), kurias pareiškėjas ir nurodė, kaip atitinkančias Aprašo 21.2 papunktyje nurodytam specialiam atrankos kriterijui.

Taigi tiek Agentūra, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar pareiškėjas iš nurodytų reklamos agentūrų ir (ar) nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo veiklos gavo Aprašo 21.2 papunktyje nustatytą pajamų kiekį. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Agentūra jo prašė pateikti papildomus dokumentus tik pajamoms iš vienos (reklamos agentūrų) veiklos pagrįsti, tačiau dėl kitos (nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo) veiklos jokių atskirų paklausimų nepateikė.

Kaip pagrįstai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu vertinant paraišką nustatoma, kad vertinimui atlikti pateikti ne visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija, arba jei dėl paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų įgyvendinančioji institucija negali tinkamai įvertinti projekto, vadovaujantis Projektų taisyklių 118 punktu, ji turi paprašyti pareiškėjo per nustatytą terminą pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, o jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pateikia ne visus prašomus dokumentus ir (ar) informaciją, įgyvendinančioji institucija atlieka paraiškos vertinimą vadovaudamasi ta informacijos ir (ar) dokumentų dalimi, kuri yra pateikta.

Nagrinėjamu atveju, Agentūra 2021 m. spalio 4 d. ir 2021 m. spalio 18 d. paklausimuose, siekdama įsitikinti, jog pareiškėjas gauna pajamų iš nurodytų veiklų prašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius įmonės pajamų dydį iš pagamintos produkcijos, detaliai aprašyti gamybos procesą, detalizuoti gamyboje naudojamas žaliavas bei jų įsigijimą. Kadangi 2021 m. spalio 4 d. paklausime nebuvo išskirta konkreti veikla, kurios pajamas prašoma pagrįsti, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti papildomus duomenis apie bet kurią savo vykdomą veiklą nurodytą paraiškoje, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog Agentūra, veikdama aplaidžiai, paprašė jo pateikti papildomus dokumentus tik pajamoms iš vienos (reklamos agentūrų) veiklos pagrįsti.

61. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo tiek su paraiška, tiek papildomai pareiškėjo pateiktą informaciją ir dokumentus. Nustatyta, kad vykdomos marketingo paslaugos yra sudėtinė prekybinės veiklos dalis, kuria siekiama didinti pardavimo pajamas, pritraukti naujų klientų ir pan., o ne atskira pareiškėjo veiklos sritis, t.y. pareiškėjas nevykdo užsakomųjų reklamos paslaugų teikimo pagal individualius vartotojų užsakymus, o sudarydamas sutartis su tiekėjais įsipareigoja reklamuoti savo parduodamas ir/arba platinamas prekes. Nors apeliantas teigia, kad byloje nebuvo teisinio pagrindo jo pardavimo pajamas iš reklamos priskirti prie didmeninės prekybos pajamų, tačiau pagal Aprašo 3.14 punkto nuostatas paties pareiškėjo pagamintos produkcijos pardavimo pajamomis yra pajamos, gaunamos iš pagamintų prekių (suteiktų paslaugų) pardavimo per ataskaitinį laikotarpį ir nurodomos tokiuose dokumentuose, kurie įrodo paties pareiškėjo pagamintų prekių (suteiktų paslaugų) pardavimo mastą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė dokumentų (atskirų reklamos paslaugų sutarčių, sąskaitų faktūrų ir pan.), kurias galima laikyti pajamomis iš pačios įmonės pagamintos produkcijos (suteiktų reklamos paslaugų). Darytina išvada, jog atsakovas tinkamai įvertino, kad pareiškėjas Aprašo nustatyta tvarka nepagrindė savo atitikties Aprašo 21.1 papunktyje nurodytam specialiajam projektų atrankos kriterijui.

62. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Ministerijos pareiga įvertinti papildomai pareiškėjo pateiktą informaciją, kadangi šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pagal Projektų taisyklių 115 punktą paraiškų vertinimą atlieka Agentūra, todėl minėti įrodymai, vadovaujantis Aprašo ir Projektų taisyklių nuostatomis, turėjo būti teikiami Paraiškos vertinimo metu, vertinimą atlikusiai Agentūrai. Šio vertinimo nekeičia pareiškėjo nurodomas Projektų taisyklių 495 punktas numatantis Ministerijos kompetenciją vertinti Agentūros sprendimų dėl paraiškų atmetimo pagrįstumą, kadangi, įvertinusi Agentūros sprendimą Ministerija nenustatė, jog paraiškos vertinimo metu buvo dokumentų, kurių Agentūra priimdama ginčijamą Sprendimą nebuvo įvertinusi.

63. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant faktines bylos aplinkybes ir jų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

64. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais patvirtintas reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka ABTĮ 86–87 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

65. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

66. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

67. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šis procesinis sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mobili Baltija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė