59656a8e-3db4-4d3a-9803-e8dd48faeaea · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-212-505/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01618-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 41; 55.1.1; 51.5; 57.4 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 9 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos, Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiškėjui D.

V., atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybės merui V. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. V. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti 2020 m. gegužės 28 d. 15.24 val. el. paÅ¡tu jam atsiųstÄ atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero V. M. atsakymÄ Ä¯ 2019 m. birželio 17 d. praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo, reg. Nr. R13-899;

2) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡nagrinėti 2019 m. birželio 17 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog atsakovas Kauno miesto savivaldybės meras 2020 m. gegužės 28 d. el. laiÅ¡ku jam atsiuntė nepasiraÅ¡ytÄ skundžiamÄ atsakymÄ be numerio ir pasiraÅ¡ymo datos. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, ginčijamo akto turinys neatitinka teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto įpareigojimo ir Å¡io sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimų, kadangi jame nėra jokių atsakymų į pateiktus klausimus, o tik įrodinėjama, kad atsakymo į 2019 m. birželio 17 d. praÅ¡ymÄ teikti atsakovas nenori (ar neprivalo).

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas numato ginčo aktui keliamus reikalavimus, tačiau atsakovas Å¡ių reikalavimų nesilaikė, kadangi pateikė atsakymÄ , nepagrįstÄ objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis, taip pat jame neartikuliuotai dėstomas atsisakymas teikti informacijÄ bei dokumentų kopijas, – o tokio atsisakymo pagrindai taip pat nenurodomi, t. y. atsisakymo pagrindai yra nemotyvuoti. IÅ¡ atsakymo neaiÅ¡ku, kodėl atsakovas nutarė, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės gauti jo slepiamos ar turimos informacijos, nenurodoma, kad atsakovas jos neturi, kad kalbėjo netiesÄ apie ketinimus pirkti valiÄ , finansuoti, pradėti ir / ar „paimti be apklausų“.

Mano, jog, esant nepaneigtiems duomenims, atsakovas privalėjo suprantamai paaiÅ¡kinti, kas ir kodėl daroma / planuojama daryti, atsakymo motyvų nepakankamumas yra pagrindinė jo nepagrįstumo bei panaikinimo prielaida. Teigė, kad ginčijamo akto tekstas ir „motyvai“ yra nukopijuoti nuo atsakovo atsiliepimo ankstesnėje administracinėje byloje teksto ir „motyvų“, nors teismas nesutiko su to atsiliepimo argumentacija, dėl to skundÄ visiÅ¡kai patenkino, nurodydamas, kad atsakovas privalo pateikti pareiÅ¡kėjui atsakymÄ ir tinkamai bei pakankamai jį motyvuoti (kad atsakymas taptų suprantamas).

PareiÅ¡kėjo nuomone, ginčo akte konkrečios teisės normos nesusijusios su objektyviais duomenimis (faktais) bei jų kvalifikacija yra neaiÅ¡ki ir tai yra esminis trÅ«kumas, nes toks procesinis pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei prieÅ¡ingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybÄ , bet ir ginčui persikėlus į teismÄ atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad iki Å¡iol jam nėra pateiktas joks aiÅ¡kus ir suprantamas atsakymas, todėl atsakovas akivaizdžiai pažeidė galiojančias teisės normas, teisės principus ir juos aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , iÅ¡ esmės nepateikdamas jokių praÅ¡omų dokumentų ir atsakymų į 2019 m. birželio 17 d. praÅ¡yme užduotus penkis klausimus.

Atsižvelgiant į tai, kad negauta teisėtai dominanti informacija ir, prieÅ¡ingai nei nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, atsakovo kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla iki Å¡iol nėra „... aiÅ¡ki ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sÄ lygos gauti paaiÅ¡kinimus, kas ir kodėl daroma“, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 28 d. atsakovas Kauno miesto savivaldybės meras, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo įpareigojimÄ , nurodytÄ 2020 m. balandžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakė į pareiÅ¡kėjo 2019 m. birželio 17 d. praÅ¡ymÄ bei pateikė turimÄ informacijÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo raÅ¡te iÅ¡dėstytus klausimus. Pažymėjo, kad nuo pareiÅ¡kėjo 2019 m. birželio 17 d. praÅ¡ymo pateikimo praėję beveik metai, todėl ir faktinė situacija yra pasikeitusi.

Atkreipė dėmesį, kad, Lietuvos Respublikos Seimui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2019 m. pabaigoje pakeitus valstybinį reguliavimÄ , kai kurie klausimai, susiję su atsakymais į pareiÅ¡kėjo pateiktus klausimus, tapo nebeaktualÅ«s ir negalintys sukelti jokių teisinių pasekmių. PaaiÅ¡kino, kad pagal Å¡iuo metu galiojantį valstybinį teisinį reguliavimÄ , savivaldybės tarybai priėmus sprendimÄ siÅ«lyti Vyriausybei keisti savivaldybės teritorijos ribas, sprendimus dėl Å¡ios iniciatyvos priims iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarime Nr. 651 ir 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarime Nr. 1019 reglamentuota tvarka ir terminai, per kuriuos Vidaus reikalų ministerija organizuoja teritorinės reformos socialinio ir ekonominio poveikio bei reformuojamų savivaldybių atitikties Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems kriterijams įvertinimÄ , Lietuvos Respublikos Vyriausybė sprendžia dėl teritorinės reformos procedÅ«rų (vietos gyventojų apklausos ApraÅ¡o nustatyta tvarka organizavimo, prireikus – ir dokumentų, nustatytų Taisyklių 14.1, 14.2, 14.5, 14.6, 14.7, 17.1 ir 17.2 papunkčiuose, parengimo) organizavimo.

Akcentavo ir tai, kad pagal valstybinį reguliavimÄ gyventojų apklausÄ organizuoja ir koordinuoja ne savivaldybės, o Vidaus reikalų ministerija po atitinkamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo. Mano, jog pareiÅ¡kėjui į jo praÅ¡ymÄ buvo atsakyta iÅ¡samiai, pateikiant turimÄ informacijÄ bei informuojant apie pasikeitusį reglamentavimÄ , susijusį su savivaldybių teritorijų keitimo procesu. Atsakovo nuomone, tai, jog pareiÅ¡kėjas atsakyme pateiktÄ informacijÄ vertina kaip neiÅ¡samiÄ ir nemotyvuotÄ , nesudaro pagrindo vertinti jos kaip atsakovo neveikimo ar netikslios informacijos pateikimo, tai, jog pareiÅ¡kėjo netenkina atsakovo pateiktas atsakymas, dar nereiÅ¡kia, kad atsakymas yra neteisingas ar netinkamas, be to, atsakovas nėra teisės aktais įpareigotas atsakyti pareiÅ¡kėjui jo menamais atsakymais, prielaidomis ar nepagrįstomis hipotezėmis.

Mano, jog pateiktas atsakymas yra iÅ¡samus, argumentuotas ir apibendrintas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės mero V. M. 2020 m. gegužės 28 d. 15.24 val. elektronine forma (el. paÅ¡tu) pareiÅ¡kėjui D. V. atsiųsto raÅ¡to (atsakymo), susijusio su asmens teise gauti informacijÄ iÅ¡ savivaldybės institucijos, teisėtumo ir pagrįstumo. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 17 d. el. paÅ¡tu (gautas 2019 m. birželio 18 d., reg.

Nr. R13-899) Kauno miesto savivaldybės merui V. M. pateikė praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo, praÅ¡ydamas remiantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu informuoti pareiÅ¡kėjÄ , kada minėtas pokalbis (masinės informacijos priemonėse 2019 m. birželio 6 d. buvo pavieÅ¡intas neredaguotas Kauno miesto savivaldybės mero V. M. pokalbis su Kauno rajono savivaldybės vadovais, seniÅ«nais, kitais merais apie Kauno miesto ir rajono savivaldybių galimÄ sujungimÄ ) vyko, ir suteikti pareiÅ¡kėjui tokiÄ informacijÄ bei, jei esama, Kauno miesto savivaldybės mero V.

M. atsakymus patvirtinančių dokumentų kopijas, atsakyti į klausimus:

1. Ar Kauno miesto savivaldybė planuoja atlikti kokius nors veiksmus, kad sujungtų Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybes? Jei taip, kokiais dokumentais yra įforminti tokie jos planai? Kaip ir kada Kauno miesto savivaldybėje buvo pristatyti tokie planai? Jei yra sudarytos atitinkamos darbo grupės, kada tai įvyko, kokia yra jų sudėtis, ar jose dalyvauja visuomenės atstovai? 2. IÅ¡ kokių lėšų ketinate finansuoti JÅ«sų minimÄ gyventojų valios nusipirkimÄ ? Jei tai bus Kauno miesto savivaldybės disponuojamos ar asignuotos lėšos, ar planuojate gauti papildomų savivaldybės biudžeto lėšų, ar bus naudojamos savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos? KokiÄ pinigų sumÄ yra planuojama iÅ¡leisti JÅ«sų įvardytam gyventojų valios nusipirkimui? 3.

Kaip realiai vyktų anksčiau minimame JÅ«sų pokalbyje su kitais valstybės tarnautojais JÅ«sų pristatytas gyventojų valios nusipirkimo procesas? Ar iÅ¡ tiesų galimybė nusipirkti gyventojų valiÄ realiai egzistuoja, ar JÅ«s sakėte netiesÄ ? Ar kaip meras jau esate kada nors anksčiau naudojęsis tokia valios nusipirkimo galimybe? Jei taip, praÅ¡au atsakyti, kada, kokiÄ valiÄ ir už kiek pirkote bei kokie buvo rezultatai? 4. Pokalbyje minėjote, kad „... mes tikrai surasime bÅ«dÄ , ir jau suradę, kaip paimti be apklausų“.

Kokias konkrečias priemones (ar konkrečius bÅ«dus) esate suradęs, kad „paimti be apklausų“ JÅ«sų minimÄ 2 savivaldybių sujungimo procesÄ , t. y. vykdyti jų sujungimÄ neorganizuojant apklausų? Ar realiai toks bÅ«das egzistuoja, ar JÅ«s paÅ¡nekovams apie „paėmimo be apklausų“ bÅ«do suradimÄ sakėte netiesÄ ? Jei neegzistuoja, ar Å¡io pavieÅ¡into JÅ«sų pokalbio metu kalbėjote apie kokiÄ nors kitÄ bÅ«dÄ , t. y. kaip reikėtų suprasti JÅ«sų kalboje pavartotÄ Å¾odį „bÅ«dÄ â€œ – moteriÅ¡ka ar vyriÅ¡ka gimine? 5.

PavieÅ¡into pokalbio įraÅ¡o pabaigoje minėjote, kad „nuo sekančios savaitės“ pradėsite reklaminę 2 savivaldybių sujungimo kampanijÄ ir perspėjote, kad JÅ«sų paÅ¡nekovai dėl to nenustebtų. PraÅ¡au atsakyti, kodėl iki Å¡iol tokia JÅ«sų žadėta reklaminė kampanija neprasidėjo ir ar ji iÅ¡ viso kada nors prasidės, kokios bÅ«tų iÅ¡laidos jos vykdymui? (taip nurodyta tekste). AtsakymÄ pareiÅ¡kėjas pageidavo gauti elektronine forma el. paÅ¡tu (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės meras (savivaldybės mero patarėjas T. G.) 2019 m. spalio 11 d. 9.40 val. el. paÅ¡tu pareiÅ¡kėjui D. V. atsiųstu atsakymu suteikė praÅ¡omÄ informacijÄ , atsisakė pateikti dokumentus iÅ¡ esmės nurodydamas, jog atsakydamas į pareiÅ¡kėjo laiÅ¡kÄ pabrėžia, kad minėtame slapta įraÅ¡ytame privačiame pokalbyje pareiÅ¡kėjo minimi teiginiai negali bÅ«ti laikomi informacija apie institucijos veiklÄ , todėl kviestų rezervuotai vertinti tokio pokalbio turinį ir nepriimti jo rimtai (taip nurodyta elektroniniame laiÅ¡ke).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mai, iÅ¡nagrinėję administracinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybės merui V. M., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl 2019 m. spalio 11 d. 9.40 val. el. paÅ¡tu Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo T. G. pareiÅ¡kėjui D. V. atsiųsto atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės merui V. M. per 7 dienas raÅ¡tu atsakyti į D.

V. 2019 m. birželio 17 d. praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo, reg. R13-899, 2020 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ patenkino, panaikino Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo T. G. 2019 m. spalio 11 d. 9.40 val. elektronine forma (el. paÅ¡tu) pareiÅ¡kėjui D. V. atsiųstÄ raÅ¡tÄ (atsakymÄ ) ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės merÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo D. V. 2019 m. birželio 17 d. praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo, reg. Nr. R13-899, nes teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo Kauno miesto mero patarėjo T.

G. 2019 m. spalio 11 d. 9.40 val. elektronine forma (el. paštu) pareiškėjui D. V. atsiųsto rašto (atsakymo) turinį, bylos šalių pateiktus argumentus ir kitus byloje pateiktus duomenis, konstatavo, kad skundžiamas raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punkto reikalavimų.

Vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo įpareigojimÄ ir atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2019 m. birželio 17 d. el. paÅ¡tu atsiųstÄ (gautas 2019 m. birželio 18 d., reg. Nr. R13-899) praÅ¡ymÄ , Kauno miesto savivaldybės meras V. M. 2020 m. gegužės 28 d. 15.24 val. elektronine forma (el. paÅ¡tu) pateikė atsakymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjÄ D. V. informavo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-394 „Dėl siÅ«lymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas“ nusprendė siÅ«lyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas, prijungiant prie esamos savivaldybės teritorijos kai kurias Kauno rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijas.

Kauno miesto savivaldybėje nėra sudaryta darbo grupių Å¡iuo klausimu, o sprendimo teisė dėl tokios Kauno miesto savivaldybės tarybos iniciatyvos priklauso Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui. Taip pat pažymėjo, kad savivaldybių teritorijų keitimo procesÄ reglamentuoja Å¡ie valstybės teisės aktai: Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 11 ir 13 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 651 „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1019 „Dėl Vietos gyventojų apklausos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 11 d.

įsakymas Nr. 1V-265 „Dėl apskrities teritorijÄ sudarysiančių savivaldybių sÄ raÅ¡o, savivaldybę sudarysiančių gyvenamųjų vietovių sÄ raÅ¡o ir savivaldybės teritorijos ribų schemos M 1:50000 rengimo reikalavimų, taip pat Å¡ių sÄ rašų formų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. 1V-66 „Dėl vietos gyventojų apklausos dalyvių sÄ raÅ¡o lapo, vietos gyventojų apklausos balsų skaičiavimo protokolo formų, jų pildymo pavyzdžių ir vietos gyventojų apklausos patalpų įrengimo reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“.

Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas patvirtino, jog jis yra Kauno miesto savivaldybės gyventojas, joje vykdantis veiklÄ ir mokantis mokesčius, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 5 punktÄ , 5 straipsnio 1 dalį turi teisę gauti informacijÄ , kaip naudojami vieÅ¡ieji finansai. Taip pat pripažino, jog atsakovas iÅ¡ dalies atsakė į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo 1-Ä jį klausimÄ , tačiau Å¡iame atsakymo tekste nėra jokių Kauno miesto savivaldybės pateikiamų duomenų apie tai, kokiais dokumentais yra įforminti tokie jos planai;

į praÅ¡ymo 2–4 klausimus atsakyme atsakovas galimai ketino atsakyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma informacija neprivalo bÅ«ti pareiÅ¡kėjui suteikta, nes (1) atsakovas ir jo vadovaujama savivaldybė tokia informacija nedisponuoja, bei kad (2) žiniasklaidoje cituojamo pokalbio metu atsakovas (miesto meras) iÅ¡reiÅ¡kė savo, o ne miesto savivaldybės mero nuomonę, ir kad (3) apskritai pareiÅ¡kėjas neturi teisės gauti praÅ¡omos informacijos, nes nenurodė, kur ir kokiu tikslu jÄ panaudos, ir kad (4) pareiÅ¡kėjas net ir nesiekia gauti jokios informacijos;

į 5 klausimÄ iÅ¡ dalies atsakė pati savivaldybė, paskelbusi 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ Nr. T-394, tačiau vis dėlto liko neaiÅ¡ku, – jei ketinama pradėti reklaminę kampanijÄ , negali bÅ«ti nenumatytas ir jos biudžetas, pradžios momentas, taigi pareiÅ¡kėjas teigia, kad atsakymas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, nes nesiremia jokiu teisės aktu ar faktais, be to, pažeidžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte nustatytÄ savivaldybės veiklos skaidrumo principÄ .

Informacijos gavimo iÅ¡ valstybės institucijų sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informacijÄ Ä¯statymas, Ä®statymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-11-23 iki 2020-09-01). Å io Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis reglamentuoja asmenų teisės gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų informacijÄ , nurodytÄ Å¡io įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarkÄ .

Å is įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir vieÅ¡osioms įstaigoms, finansuojamoms iÅ¡ valstybės ar savivaldybių biudžetų (Ä®statymo 2 straipsnio 1 dalis). Teisės gauti informacijÄ Ä¯statymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dokumentų tvarkymÄ , teikimÄ ir skelbimÄ reglamentuoja kiti įstatymai, Å¡is įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Pagal Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalį, informacija apie institucijos veiklÄ yra vieÅ¡a ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, taip pat mobiliojoje programoje, jeigu institucija jÄ turi.

Institucijos interneto svetainė ir mobilioji programa turi atitikti Vyriausybės nustatytus prieinamumo reikalavimus, iÅ¡skyrus Vyriausybės nustatytus atvejus, kai nėra automatizuotų arba efektyvių ir lengvai įgyvendinamų bÅ«dų užtikrinti prieinamumÄ prie tam tikros informacijos arba kai institucija faktiÅ¡kai nekontroliuoja interneto svetainių ir mobiliųjų programų turinio ar prieinamumo reikalavimų laikymasis sudarys institucijai neproporcingÄ naÅ¡tÄ . Pagal Ä®statyme įtvirtintas nuostatas, institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi Å¡iais principais:

1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai;

2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus;

3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais;

4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs;

5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus;

6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sÄ lygos pareiÅ¡kėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formÄ , o prireikus nustatomos tik bÅ«tiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiÅ¡kėjams sÄ lygos;

7) abipusio naudojimo – institucija pareiškėjui pateiktus dokumentus prireikus toliau pati juos naudoja (Įstatymo 6 straipsnis). Įstatymo 15 straipsnyje numatyti atsisakymo pateikti dokumentus teisiniai pagrindai. Minėta teisės norma nustatyta, jog Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu:

1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti;

2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis;

3) pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai bÅ«tų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sÄ naudomis;

4) Å¡io įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka papraÅ¡ius patikslinti ir (ar) papildyti praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėjas jo nepatikslina arba patikslinto praÅ¡ymo turinys yra nekonkretus;

5) institucija praÅ¡omų dokumentų tvarkymÄ nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms;

6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo;

7) pareiÅ¡kėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos Å¡io įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (Ä®statymo 15 straipsnio 1 dalis). Pagal Ä®statymo 22 straipsnį, pareiÅ¡kėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmÄ ar neveikimÄ , susijusį su Å¡iame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kauno miesto savivaldybės meras yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01) (toliau – ir VAÄ®) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato vieÅ¡ojo administravimo principus, vieÅ¡ojo administravimo sritis, vieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemÄ ir administracinės procedÅ«ros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimÄ ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų, skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimÄ ;

įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis, 2 straipsnio 4 dalis). VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Å¡iuo aspektu savo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali bÅ«ti skirtingas (pagal apimtį, struktÅ«rÄ ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VAÄ® 8 straipsnio taikymo aspektu turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-438/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymas numato Å¡ias kreipimosi į vieÅ¡ojo administravimo subjektus formas – praÅ¡ymÄ ir skundÄ . PraÅ¡ymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , praÅ¡ant priimti administracinį sprendimÄ arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAÄ® 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens raÅ¡ytinis kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir praÅ¡oma juos apginti (VAÄ® 2 straipsnio 15 dalis).

Asmenų skundai dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAÄ® trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedÅ«rÄ , nustatyta tvarka (VAÄ® 14 straipsnio 3 dalis), o asmenų praÅ¡ymus vieÅ¡ojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAÄ® 14 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014, 2014 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-450/2014 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas, 2019 m. birželio 17 d. kreipdamasis į Kauno miesto savivaldybės merÄ , prašė pateikti informacijÄ bei atsakymus patvirtinančių dokumentų kopijas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnį, 20 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalies 22 punktÄ (meras skelbia vietos gyventojų apklausÄ ), o taip pat 20 straipsnio 4 ir 5 dalis, Teisės gauti informacijÄ Ä¯statymÄ , todėl VAÄ® 2 straipsnio prasme toks kreipimasis priskirtinas praÅ¡ymų kategorijai. PraÅ¡ymų vieÅ¡ojo administravimo subjektuose nagrinėjimo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23).

Pagal Taisyklių 25 punktÄ , praÅ¡ymai, iÅ¡skyrus praÅ¡ymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tÄ pačiÄ darbo dienÄ , turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėjami per 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo gavimo institucijoje dienos. Vadovaujantis Taisyklių 35.2 punktu, į praÅ¡ymÄ pateikti institucijos turimÄ informacijÄ atsakoma pateikiant praÅ¡omÄ informacijÄ Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).

Pagal Taisyklių 14 punktÄ , praÅ¡yme ar skunde raÅ¡tu turi bÅ«ti nurodytas asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu), adresas arba kiti kontaktiniai duomenys ryÅ¡iui palaikyti, pagal kuriuos asmuo pageidauja gauti atsakymÄ . Jeigu praÅ¡yme ar skunde nenurodytas adresas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymÄ , jis teikiamas pagal kitus praÅ¡yme ar skunde nurodytus asmens kontaktinius duomenis, iÅ¡skyrus atvejus, kai praÅ¡yme ar skunde jokių kitų asmens kontaktinių duomenų nenurodyta.

AtsakymÄ pareiÅ¡kėjas pageidavo gauti elektronine forma el. paÅ¡tu varnokontora@gmail.com, todėl minėti Taisyklių reikalavimai yra įvykdyti. Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatyme apibrėžta savivaldybės sÄ voka, t. y. savivaldybė – tai įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisę, įgyvendinamÄ per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų iÅ¡rinktÄ savivaldybės tarybÄ , kuri sudaro jai atskaitingas vykdomÄ jÄ ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti.

Savivaldybė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas, meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis Å¡iame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklÄ (Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo Kauno miesto savivaldybės mero V. M. 2020 m. gegužės 28 d. 15.24 val. elektronine forma (el. paÅ¡tu) pareiÅ¡kėjui D. V. atsiųsto raÅ¡to (atsakymo) turinį, bylos Å¡alių pateiktus argumentus ir kitus byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad skundžiamas raÅ¡tas atitinka VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies, VAÄ® 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto iÅ¡samumo principÄ , Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte nustatytÄ savivaldybės veiklos skaidrumo principÄ bei Taisyklių 35 punkto reikalavimus.

Kadangi pareiÅ¡kėjas į atsakovÄ kreipėsi su praÅ¡ymu dėl informacijos suteikimo, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kuris nustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ , reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informacijÄ asmenims bei sudaro palankias sÄ lygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamÄ informacijÄ ir jÄ panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams.

Ä®statyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimÄ informacijÄ apie asmenį, susijusiÄ su vieÅ¡ojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sÄ lygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamÄ informacijÄ ir panaudoti jÄ komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Pagal Ä®statymo 3 straipsnio 5 dalį, informacija, kuriÄ asmuo turi teisę gauti, – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama vieÅ¡Ä sias funkcijas.

Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiÅ¡kėjams ar jų atstovams (toliau – pareiÅ¡kėjas) dokumentus, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Pagal vienÄ iÅ¡ informacijos teikimo principų – tikslumo principÄ , pareiÅ¡kėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamÄ informacijÄ (Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas tikslumo principo, kuriuo, pagal Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, be kita ko, vadovaujasi įstaigos, teikdamos informacijÄ , taikymÄ , nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokiÄ informacijÄ , kuria ji disponuoja pagal savo kompetencijÄ .

Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia praÅ¡omos informacijos, turi bÅ«ti vertinama, ar institucija disponuoja praÅ¡oma informacija. Nustačius, jog nėra paneigta, kad atsakovas objektyviai negalėjo pateikti praÅ¡omos informacijos, konstatuotina, jog atsakovas Ä®statymo nuostatų nepažeidė (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-2697/2012, 2013 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2940/2012, taip pat žr. 2010 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-449/2010).

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos neprivalo teikti informacijos, kurios neturi (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1265-624/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiÅ¡kindamas informacijos iÅ¡samumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , turi pateikti visÄ teiktinÄ jų disponuojamÄ informacijÄ .

Ä®statymas nustato institucijos ar įstaigos pareigÄ praÅ¡ančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informacijÄ (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015). IÅ¡ ginčo atsakymo turinio matyti, kad atsakovas, atsakydamas pareiÅ¡kėjui, atsakė ir į jam rÅ«pimus klausimus dėl Kauno miesto savivaldybės siÅ«lymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas, kuriuo buvo siÅ«lyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas, prijungiant prie esamos savivaldybės teritorijos kai kurias Kauno rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijas, paaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių (atsakyme nurodyto teritorijų ribų bei centrų nustatymo ir keitimo teisinio reglamentavimo) nėra priimami sprendimai ir atliekami kokie nors veiksmai; paaiÅ¡kino, kad praÅ¡yme iÅ¡dėstyta dalis klausimų nesusiję nei su Kauno miesto savivaldybės vykdomomis funkcijomis, nei su teikiamomis vieÅ¡osiomis paslaugomis, todėl pateikti atsakymus į visus pareiÅ¡kėjo nurodytus klausimus nėra jokių objektyvių galimybių (Taisyklių 35.4 papunktis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinį, ginčo atsakymo turinį, atsižvelgdama į tai, kad pagal Ä®statymo nuostatas vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi teisę ir pareigÄ pateikti tik disponuojamÄ informacijÄ , konstatuoja, jog atsakovas pareiÅ¡kėjui pateikė jo praÅ¡ymo turinį atitinkančiÄ informacijÄ , į klausimus atsakė pagal disponuojamÄ informacijÄ , nes byloje nėra paneigta, kad atsakovas objektyviai negalėjo pateikti praÅ¡omos informacijos, todėl konstatuotina, jog atsakovas pateikė turimo, o ne pareiÅ¡kėjo norimo gauti turinio informacijÄ (taip pat ir informacijos kiekio prasme) ir Ä®statymo nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija taip pat vertina pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus dėl skaidrumo reikalavimų nesilaikymo, t. y. kas ir kodėl daroma dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribų pakeitimo, prijungiant prie esamos savivaldybės teritorijos kai kurias Kauno rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijas, procese. Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 10 punkte įtvirtintas vietos savivaldos veiklos skaidrumo principas, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla turi bÅ«ti aiÅ¡ki ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sÄ lygos gauti paaiÅ¡kinimus, kas ir kodėl daroma.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakyme nurodyta informacija ir jÄ vertina kaip pakankamÄ paaiÅ¡kinant, kas ir kodėl daroma siekiant pakeisti Kauno miesto savivaldybės teritorijÄ pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 11 ir 13 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimÄ Nr. 651 „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimÄ Nr. 1019 „Dėl Vietos gyventojų apklausos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 11 d.

įsakymÄ Nr. 1V-265 „Dėl apskrities teritorijÄ sudarysiančių savivaldybių sÄ raÅ¡o, savivaldybę sudarysiančių gyvenamųjų vietovių sÄ raÅ¡o ir savivaldybės teritorijos ribų schemos M 1:50000 rengimo reikalavimų, taip pat Å¡ių sÄ rašų formų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymÄ Nr. 1V-66 „Dėl vietos gyventojų apklausos dalyvių sÄ raÅ¡o lapo, vietos gyventojų apklausos balsų skaičiavimo protokolo formų, jų pildymo pavyzdžių ir vietos gyventojų apklausos patalpų įrengimo reikalavimų apraÅ¡o patvirtinimo“.

Tai patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. T-394 „Dėl siÅ«lymo keisti Kauno miesto savivaldybės teritorijos ribas“, priimtas pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ . Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės mero V. M. 2020 m. gegužės 28 d. 15.24 val. elektronine forma (el. paÅ¡tu) pareiÅ¡kėjui D. V. atsiųstas raÅ¡tas (atsakymas) dėl asmens teisės gauti informacijÄ iÅ¡ savivaldybės institucijos yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų, todėl nėra pagrindo jo naikinti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.) (ABTÄ® 56 straipsnis).

Kadangi teismas atmeta pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ panaikinti skundžiamÄ atsakymÄ , netenkinamas ir pareiÅ¡kėjo skundo iÅ¡vestinis reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės merÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo D. V. 2019 m. birželio 17 d. praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo, reg. Nr. R13-899. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi sprendimas priimtas ne pareiÅ¡kėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl praÅ¡ymas netenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Daina Kukalienė Ramūnas Šarka Janina Vitunskienė